Mozambikas: jūros gėrybių, anakardžių ir čili pipirų kraštas

Važiuodami į Mozambiką nelabai žinojome ko tikėtis. Greičiausiai tikėjomės pamatyti TIKRĄJĄ Afriką. Iš tiesų, Pietų Afrika, krtus sieną ir iš jos išvažiavus, atrodo tarsi civilizacijos oazė… Bet apie viską nuo pradžių.

Mes, du lietuviai, į kelionę susiruošėm su dar 14 žmonių – 8 pietų afrikiečiais, 4 australais. Sėdę į galingus Land Rover džipus iš Johanesburgo patraukėm šiaurės rytų kryptimi. Keliauti tokiais galingais automobiliais – vienas malonumas. Beje, tik tokios transporto priemonės ir yra pajėgios pasiekti mūsų kelionės tikslą atokiausiuose Mozambiko kaimuose, į kuriuos neveda joks automobilių išvažinėtas kelias. Tad nebaisūs jokie iššūkiai!

Naktį praleidę draugų vasarnamyje ant Kriugerio nacionalinio parko sienos, visą vakarą klausėmės čia pat, vos už kelių metrų riaumojančių begemotų. Arčiau namo prieiti jiems nedrąsu, be to, teritoriją saugo elektrinė tvora. Čia nė viename žingsnyje negalima pamiršti purškalo nuo uodų, nes maliarinių parazitų gaujos gali pridaryti bėdų… Uždaroje teritorijoje, kurioje žaliuoja geriausias visoje šalyje golfo laukas, ir kur stovi mūsų bičiulių vasarnamis, galioja dar viena taisyklė: čia negalima vaikščioti pėščiomis, vien tik judėti elektriniais golfo automobiliais. Kodėl? Ogi todėl, kad pažiūrėti golfo žaidžiančių vasarotojų dažnai atklįsta…. leopardai. Ne be reikialo ši teritorija pavadinta “Leopards creak”.

Braai – grilis – Pietų Afrikoje yra kiekvienos dienos džiaugsmas. Anglys kuriami pusryčiams ir vakarienei, ir būtinai draugams susirinkus. Pietų afrikiečiai tikri grilio meistrai, o parduotuvių lentynos lūžta nuo marinatų ir keptos mėsos padažų… Ankstyviems puysryčiams pakeliuj į Mozambiką sustojome nacionalinio parko teritorijoje įrengtoje aikštelėje. Čia galima išsinuomoti grilį (ką gi daugiau?:)) ir plačioje keptuvėje išsikepti ką tik širdis geidžia. Mūsų karališki pusryčiai buvo kiaušinienė su traškiu bekonu, o tai, ko nepabaigėm mes, sulesė visiškai prie žmonių pripratę paukščiai riestais sparnais, kurie tarsi mūsų balandžiai įkyriai prašinėjo lesalo iš visų valgytojų:)

Mozambiko ir PAR siena man kažkuo priminė Lenkijos ir Lietuvos sieną prieš 20 metų, kai driekėsi eilės ir reikėjo rimtų pažinčių norint neužstrigti ilgam ją kertant:) Panašiai ir čia – greitai pavyko sieną pravažiuoti tik todėl, kad pora vaikinukų spitriai sutvarkė visą krūvą reikiamų dokumentų, ranka išrašytų čekių, pažymų, leidimų…

Už sienos vaizdas gerokai pasikeitė. Vietoj dramblių ir antilopių pakelėse matėsi vien ožkos ir vištos:) Milžiniški nedirbamos žemės plotai, iki dangaus prikrautos senos mašinos, gabenančios viską, kas tik jose telpa iš kaimyninės turtingesnės šalies, ir šalikelėse visomis kryptimis einantys žmonės, ant galvų nešantys sunkiausius krovinius. 

Mūsų kelionės tikslas ir misija – pagalba kovojant su maliarija, kurią organizuoja populiarus visame pasaulyje restoranų tinklas „Nando’s”. Jų socialinės atsakomybės programa ir renkamos lėšos kasmet išgelbėja gyvybes tūkstančiams žmonių. Nedaug kas žino, jog maliarija – kur kas baisesnė problema nei ebola ar AIDS. Kas minutę Afrikoje nuo maliarijos mirštšta 3 vaikai iki 5 metų amžaiaus. Jokių vakcinų, jokių kovos prieš šią bėdą priemonių dar neišrasta. Vienintelis būdas apsisaugoti – miegoti po specialiu tinklu. Arba išpurkšti namus specialiais pesticidais, naikinančiais maliarinius uodus. Tad mes ir dalyvavome tokioje namų purškimo akcijoje. Lenkiu galvą prieš 150 vietinių mozambikiečių, kuriuos įdarbina „United against malaria” fondas, ir kurie kasdien dideliame karštyje tampo sunkius agregatus ir purškia iš molio drėbtus namus, gelbėdami kitų gyvybes, ir labai rizikuodami savomis. 

Mozambikas – jūros gėrybių rojus. Krevetės čia – tarsi pas mus bulvės. Visur ir visomis progomis, ir visais pavidalais. Krevetėmis įdaryti pyragėliai, ant laužo keptos krevetės, ir viskas, ką tik galima dar pagaminti iš šių (pas mus) delikatesinių jūros gėrybių. Dar vienas Mozambiko turtas – anakardžių riešutai. Vietiniai riešutus su visais lukštais kepa žarijose, o paskui atvėsintus skaldo ir valgo šviežutėlius, dar šiltus. Gatvėse sėdi merginos, metalo strypo gabalu skaldo rieštus ir pardavinėja praeiviams. Stiklinė – euras. 

Na ir žinoma, peri peri. Garsusis Mozambiko čili pipiras, piktesnis už pikčiausią, nors ir mažas savo dydžiu. Peri peri – būtinas ir privalomas kepant viščiukus, mirkant krevetes ir net skrudinant anakardžius! Aštrus padažas – tarsi pas mus grietinė, kuria gardinami beveik visi tradiciniai lietuviški valgiai:)