Man ganėtinai dažnai tenka užduotis paruošti vakarienę draugų ar bičiulių ratui. Tas ratas visuomet būna tokio dydžio, kiek gali sutalpinti visiškai išskleistas mūsų valgomasis stalas. Tad svečių dažniausiai būna 10. Jei vakarienė mažiau formali, šeimos rate, susodiname ir daugiau, pristatydami prie likusių nederančias kėdes… 

Pats maloniausias darbas prieš svečių priėmimą man būna valgiaraščio sugalvojimas. Nors užrašų nedarau kuo ir kada ir kokius svečius vaišinau (o turbūt vertėtų….), kartais reikia gerai pasukti galvą, norint nepasikartoti. Mūsų svečiai dažniausiai būna ne vien iš Lietuvos, bet ir iš užsienio, mes stengiamės pakviesti tarpusavy nepažįstamus žmones, nes taip būna įdomiau: vieni apie kitus sužino daug naujo, dažnai ir tarp tų nepažįstamų vėliau užsimezga draugystė… 

Meniu sugalvojimui man visuomet reikia laiko ir atitinkamo nusiteikimo. Mėginu įsijausti į sezoną, vizualiai matyti pakviestus svečius, iš anksto sužinoti, galbūt jie ko nors nevalgo, yra alergiški, ir tada prasideda kūryba. Kartais ta kūryba trunka ir keletą dienų… Nes vis nerandu tinkamo sprendimo. O tas sprendimas reikalingas ne vien tam, kad suderinčiau kelis vieną po kito tiekiamus patiekalus, bet veikiau buitinės virtuvės galimybes šviežiai paruošti ir patiekti maistą. Čia jau prasideda niuansų sąrašas: ar gaminamus patiekalus galiu pasiruošti iš anksto ir nesitrukdyti svečiams atėjus, ar jie neskleis pernelyg erzinančio kvapo, ar pakaks mano orkaičių, turimų indų viskam vienu metu pagaminti ir patiekti… Dažnai tokie pamąstymai nusikelia į naktį, ypač kai neima miegas:) Tada turiu pakankamai laiko viską susidėlioti, apsvarstyti ir nuspręsti. Dažniausiai ryte atsikeliu su paruoštu sąrašu patiekalų, belieka tik pasižymėti ką reikės nusipirkti. 

Labai dažnai su užkandžiais ar sriubomis svečiams patiekiu duonos. Jei tik turiu laiko, duoną būtiniausiai kepu pati. Ir ne šiaip sau duoną – kepu mažutes kelių kąsnių bandeles. Taip stalas atrodo estetiškiau, svečiams tokią bandelę būna patogu paimti, patogu valgyti, nereikia laužyti gabalėliais ar jaudintis, kad dalis riekės liko nesuvalgyta. 

Pastarąjį kartą ir vėl ieškojau tinkamo pasirinkimo svečių vakarienės bandelėms. Norėjosi ko nors bent truputį sveikesnio nei tradicinė balta duona. Juk žinau, kar ir aš pati, ir mano svečiai žiūri ką deda į burną… Todėl pasirinkau Claus Meyer mėgiamas viso grūdo miltų bandeles, į kurių tešlą įmaišomos tarkuotos morkos ir saulėgrąžos. Morkos bandelėms suteikia maloniai gelsvą spalvą, saulėgrąžos – smagų traškesį.

Aš kepiau pusę šios porcijos, bet jei kepsite visą, gausite apie 20-25 mažas bandeles. Tačiau kartą jau ėmusis darbo visai pravartu išsikepti jų daugiau, mat sudėję į kokį didesnį polietileno maišelį ir užšaldę, kaskart galėsite ištraukti po vieną ar dvi, trumpai pašildyti orkaitėje, ir džiaugtis šviežutėlėmis kvepiančiomis minkštomis bandelėmis su savo mėgiamais patiekalais. Arba tik įsivaizduokite, kaip džiaugsis jūsų pirmokėliai ir antrokėliai tokia minkšta namais kvepiančia bandele su sūriu ar kokiu mėgiamu džemu per petrauką mokykloje. 

Bandelės su tarkuotomis morkomis ir saulėgrąžomis

20-25 bandelės

• 700ml drungno vandens
• 20g šviežių mielių (arba 2 šaukšteliai sausų)
• 1 šaukštas medaus
• 2 šaukštai rapsų aliejaus
• 250g viso grūdo miltų (aš naudojau rupaus malimo speltų) ir dar šiek tiek darbastaliu pabarstyti
• 50g saulėgrąžų sėklų, pasmulkintų
• 3 šaukšteliai smulkios druskos
• 150g morkų, nuluptų ir sutarkuotų
• 800g kvietinių miltų (naudojau speltų)

Supilkite vandenį į didelį dubenį (arba virtuvinio kombaino indą), suberkite mieles ir išmaišykite, kol jos visiškai ištirps. Sudėkite medų, aliejų, viso grūdo miltus, saulėgrąžas, druską ir viską gerai išmaišykite. Supilkite tarkuotas morkas, vėl išmaišykite. Berkite dalimis miltus ir maišykite, kol visi miltai atsidurs tešloje, o tam jūs užtruksite apie 10-15 min. Uždenkite indą su tešla maistine plėvele ir padėkite į šaldytuvą 8 valandoms. 

Išimkite tešlą iš šaldytuvo ir išverskite ją ant miltais pabarstyto stalviršio. Padalinkite tešlą į 20-25 lygias dalis, ir suformuokite apvalias bandeles (rutuliukus). Dėkite juos palikdami keletos centimetrų atstumą, kad kepant nesusiklijuotų, į skardą, išklotą kepimo popieriumi. Uždenkite švariu virtuviniu rankšluostėliu ir palikite virtuvėje šiltai, kad pakiltų (na trumpiau nei 20 min., arba kol bandelės iškils). 

Įkaitinkite orkaitę iki 200C. Kepkite bandeles apie 12-14 minučių, arba kol gražiai pagels, o pastuksenus į aptatinę bandelės dalį girdėsis duslus garsas. Išėmę iš orkaitės bandeles palikite truputį pravėsti ant grotelių, patiekite šviežias, arba iškart užšaldykite. 

Recepto šaltinis: Claus Meyer, The Nordic Kitchen