Parodykite man žmogų (jei tik toks visoje planetoje yra), kuris išliktų visiškai abejingas kątik iškeptoms mielinėms bandelėms. Turbūt kvapas, kuris pasklinda namuose, kai bandelės kepa, galėtų būti didžiausia žmonių kankinimo priemonė, ypač jei tų iškeptų bandelių šie negautų:)
Cinamoninės bandelės yra visiška klasika, jokia kepyklėlė turbūt neišsilaikytų, jei jomis neprekiautų. Bet jei norėtumėte paįvairinti savo bandelinį gyvenimą, siūlau išdrįsti ir paimprovizuoti su įdaru. O jei dar dievinate pistacijas, tai šis bandelių variantas tikrai jūsų.
Pamenate, dar neseniai pistacijų Lietuvoje tiesiog neįmanoma buvo nusipirkti! Kalbu apie šviežias, neskrudintas ir nelukštentas. Tų kepintų su druska, prie bokalo alaus patiekiamų, buvo visada, pirštus net paskausdavo, kai prisėsdavai prie dubenėlio šių žalių traškėsių. O jos juk tokios pavojingos – negali taip lengvai atsitraukti, kai jau pradedi triaukšti!
Pamenu, tais gerais (prieškoroniniais:)) laikais, kai vesdavau kulinarines pamokas Beatos studijoje, gamindavom įvairius Artimųjų Rytų patiekalus, o ten, kaip žinia, be pistacijų toli nenuvažiuosi! Ar dėl grožio, ar dėl skonio – dažnas patiekalas ten barstomas būtent jomis. Reikėdavo, žinoma, nekepintų, šviežių! Tad ieškodavom tų nekepintų visokiuose sveikesnio maisto taškuose, tik jos visais atvejais būdavo nelukštentos! Tai tada, tuose workšopuose, žaisdavom tokį žaidimą: pradžioje išsiaiškindavom, kurie dalyviai norėtų pjaustyti svogūnus, minkyti tešlą, daryti dar visokius virtuvinius darbus, ir, kaip taisyklė, visuomet atsirasdavo vienas kitas svečias (dažniausiai tai būdavo vyrukai, kuriems virtuvės dalykai tikrai nelabai jų interesų lauke:)), kuris stovėdavo nuošaly, ir net gal drovėdavosi prisipažint, kad nei vieno mano vardijamo (siūlomo) darbo daryti nenori (arba nemoka!:)). Tad tokiems atokiau stovintiems dalyviams aš būdavau iš anksto paruošusi darbą – išlukštenti pistacijas!:) Ach kaip jiems palengvėdavo, kad nereikės raudonuoti, kai nemokės meistriškai mosikuotis peiliais ir smulkiai pjaustyti kokių česnakų, bet sau ramiai gali nuėję į kamputį užsiimti nagų laužymu, iškrapštant tuos riešutėlius iš kietoko kevalo:) Pusę jie tų riešutų sušveisdavo belukštendami, bet pakakdavo, kiek palikdavo (specialiai daugiau nupirkdavom:)), tad visi buvo laimingi, tinkamų darbų gavę, ir prisidėję prie kulinarinio rezultato!
Dabar jau taip kankintis nereikėtų, nes lukštentų nekepintų šviežių pistacijų yra ir Lietuvos parduotuvėse. Nors aš prisipažinsiu, kad maniškės buvo užkištos giliai šaldiklyje, mat kai kažkada vyras keliavo į Katarą, į konferenciją, prisakiau jam, kad būtinai Dohos turguje nupirktų kilogramą pistacijų. Paslėpiau jas tam šaldikly, ir beveik pamiršusi buvau… O kadangi pasišoviau kaip reikiant savo šaldiklį išvalyti ir sunaudoti viską, kas ten suslėpta, tai ohoho kokių gėrybių aš ten vis randu:)))
Tai štai prašom jums mielinės bandelės su pistacijomis! Įdarui bus naudojama pistacijų pasta, jos tikrai mačiau Assorti (bet gal yra ir kitur, netikrinau). Taip pat galima naudoti ir pistacijų kremą (=riešutų kremą), tik šio tikrai neteko man užtikti Lietuvoje (labai specialiai neieškojau), maniškį man atvežė lauktuvių dukra iš Varšuvos. Tad jei kartais nuspręsit naudoti psitacijų kremą (trintus pistacijų riešutus), jį reikės pasaldinti, mat pistacijų pasta jau būna gerai prisaldinta prieš išpilstant į indelius, ir papildomai cukraus dėti tikrai nereikia.
| Pasiruošimas | 30 min |
| Laikas | 20 min |
| Pasyvus laikas | 2 val |
| Porcijos |
vnt
|
- 540 g kvieitnių miltų (naudojau speltų)
- 80 g cukraus
- ¾ šaukštelio druskos
- 7 g sausų mieliių (arba 20g šviežių mielių)
- 2 kiaušiniai dideli
- 250 ml pieno (šilto, bet ne karštesnio nei 35-40C)
- 75 g sviesto, ištirpinto (plius dar šiek tiek patepimui prieš kepant)
- 250 g pistacijų pastos (kremo)
- 150 g pistacijų (nesūdytų, išlukštentų, susmulkintų)
- 1 nutarkuoto apelsino žievelės (nebūtina)
Ingredientai
Mielinei tešlai
Pistacijų įdarui
|
|
- Pirmiausia užminkykite tešlą: sumaišykite visus birius ingredientus dideliame dubenyje (geriausia - mikserio inde, uždėkite kablio formos įrankį): miltus, cukrų, druską, sausas mieles. Sudėkite kitus ingredientus, paskiausia supildami tirpintą (ir atvėsintą) sviestą. Užminkykite minkštą elastingą tešlą. Jei naudojate šviežias mieles, pirmiausia pasidarykite mielių mišinį: mieles ištrinkite su 1 šaukštu cukraus, įdėkite 1 šaukštą miltų ir supilkite maždaug ½ stiklinės šilto (ne karšto!) pieno. Sumaišykite šį mišinį ir padėkite šiltai uždengę rankšluostėliu apie 10 min., kol masė suputos. Tada sumaišykite šį mišinį su likusiais ingredientais ir užminkykite tešlą.
- Padėkite dubenį su suminkyta tešla šiltai, uždengę švariu virtuviniu rankšluosčiu, ir palikite, kad tešlos tūris padvigubėtų (apie 1,5-2 val).
- Tešlą sumaigykite, išimkite iš dubens, ir ant miltais lengvai pabarstyto stalviršio iškočiokite į stačiakampį (30x40 cm). Visą pagrindą padenkite pistacijų kremu, pabarstykite susmulkintais riešutais. Jei naudojate, pabarstykite tarkuotomis apelsinų žievelėmis
- Palei ilgesnę kraštinę susukite tešlą įdaru į vidų į kuo tampresnį ritinį. Labai aštriu peiliu supjaustykite šį ritinį vienodomis riekelėmis*, padalindami į 12 dalių (maždaug po 3-3.5cm pločio). Ritinėlius sudėkite į pergamentiniu popieriumi išklotą kepimo indą (apie 22x33cm). Bandelės kildamos susilies kraštais, taip ir turi būti.
- Padėkite taip paruoštas bandeles šiltai, uždengę virtuviniu rankšliuosčiu, kad antrą kartą pakiltų (apie 30-60 min). Pakilusias bandeles, prieš pašaunant į krosnį, patepkite tirpintu sviestu.
- Įkaitinkite orkaitę iki 180C. Kepkite bandeles apie 20 min., arba kol gražiai paruduos. Jei pageidaujate, galite iškepusias ir pravėsusias (bet dar šiltas!) bandeles patepti glajumi: sumaišykite 1 stiklinę cukraus pudros su maždaug 3 šaukštais šviežių apelsinų sulčių.
* Išbandykite gana paprastą, bet patikimą tešlos pjaustymo būdą: po ritinio apačia pakiškite siūlą, ir galus sukryžiavę patraukite į abi puses, tokiu būdu "atgnybant" riekelę tešlos.
Recepto šaltinis - Moje Wypieki
