Kokia lietuviška šventė be farširuotų kiaušinių?? Kiek pamenu mūsų namuose vykusias šventes, visuomet stalo centre stovėdavo didelė lėkštė su kiaušinių puselėmis, pagardintomis pačiais įvairiausiais įdarais: šprotais, sūriu, žaliais svogūnų laiškais, majonezu… Kai vykdavo mano gimtadienis, būtinas vaišių elementas ir tikra stalo puošmena būdavo maži viščiukai, kuriuos mano mama iš kietai virtų kiaušinių kruopščiai sulipdydavo: trynių masę sumaišydavo su majonezu ir takruotu sūriu ir iš šios masės nulipdydavo po du rutuliukus kiekvienai baltymo puselei. Vienas rutuliukas būdavo viščiuko kūnelis, o kitas – galvytė. Viščiuko akytės būdavo iš pipirų (kiek juoko būdavo, kai kuris vaikas nepasižiūrėjęs perkąsdavo tą pipirą ir paskui „aušindavo” burną, kad praeitų aitrumas:)), o snapelis ir skiauterytė – iš plonyčių morkos juostelių. Kad viščiukai atrodytų tikroviškiau, tarsi ką tik išsiritę iš kiaušinio, jų galvytes mama apvoliodavo per pačią smulkiausią tarką sutarkuoto ir šiek tiek padžiovinto sūrio trupinukais.
Kurį laiką farširuoti kiaušiniai buvo išnykę iš mano meniu. O šiemet prieš Velykas juos prisiminiau, tik pagaminau pagal kiek kitokią technologiją: užuot farširavimui naudojusi vien kiaušinių trynius ir jais įdariusi baltymus, įdariau kiaušinių mase kiaušinių lukštus.
Tokį kiaušinių pateikimo metodą išmokau iš lenkų, kurie visuomet šį patiekalą ruošia Velykoms. Pats įdaras gali būti koks jums patinka, tuo tarpu taip paruošti kiaušiniai apvoliojami džiūvėsiuose ir užkepami keptuvėje su sviestu. Patiekiami šilti. Svarbiausia, kad tinka ne vien šventėms, bet ir įdomesniems pusryčiams:) Išmėginkite, tikrai labai skanu!
- 6 kietai virti kiaušiniai
- 2 saujos šviežių špinatų lapelių su nuskabytais koteliais
- 1 šaukštas riebios grietinės
- druskos ir pipirų
- 50 g sutarkuoto geltonojo sūrio
- 2 šaukštai smulkiai supjaustytų žalių svogūno laiškų
- Džiūvėsių
- 2 šaukštai sviesto
- Kietai virtus kiaušinius atvėsiname, tada labai aštriu peiliu perpjauname juos pusiau su visais lukštais. Šaukšteliu labai atsargiai, kad lukštas nesutrupėtų, išgramdome kiaušinio baltymą ir trynį. Kiaušinius sudedame į elektrinio smulkintuvo indą, suberiame špinatų lapelius, įdedame grietinę, suberiame tarkuotą sūrį, pasūdome ir pabarstome pipirais. Pulsuojančiais judesiais smulkiname masę, kol ji susikapos (tačiau nevirs visiška tyrele). Pabaigoje įmaišome smulkintus svogūnų laiškus.
- Taip paruošta mase pripildome kiaušinių lukštus.
- Į lėkštelę įberiame porą šaukštų džiūvėsių ir į juos pavilgome kiašinių puseles įdaru į apačią. Gerai paspaudžiame, kad džiūvėsiai gerai priliptų prie įdaro.
- Keptuvėje išlydome sviestą ir guldome kiaušinius įdaru į apačią. Kepiname keletą minučių, kol apskrunda apačia ir visas kiaušinio įdaras sušyla. Patiekiame iškart, dar šiltus.
O man nepatiko
Mindaugai – taip!! Labai netikėtas paprstas dalykas, bet tikrai super skanu. O imrpvizacijoms čia vietos sočiai.
Dievisko skonio buna ant sviesto pakepinti ir karsti patiekiami tokie farsiruoti kiausiniai lukste. O jei dar su ivairiais idarais: dziv. baravyku su svogunais, su tunu ir dziugo suriu, su daktariska desra ir krapais:)…
Pingback: Mano šventinis meniu
Odeta, kartais tikrai faina svečiu pabūti. Bet tik su sąlyga, kad svečiuose yra kas skaniai gamina… 😉
Nida, super ideja. Tikrai niekada nepagalvojau, kad galima taip farsiruoti kiausinius. O siais metais sias sventes mums paruose mama su brolio seima:) Torta broliene iskepe nerealu. O vietoj vistos kiausiniu, valgeme putpeliu. Turejome tikra malonuma buti tik sveciais:)
Na, tame tiesos yra…:) Gaila tuos grožius valgyt būna, tiek darbo įdėjus. Kitąkart turbūt iš prastesnių produktų kepsit:)
Aš tik bijau, kad jei gražūs viščiukai gausis, tai neleis valgyti. Sykį prieš Kalėdas darėm meduolinius namukus, pirkau geriausius produktus, kelias dienas užtruko kol iškepiau, suklijavau, išpuošiau ir paskui nebeleido jų valgyti. Ir stovėjo tokia „dekoracija” iki Velykų apdulkėjusia glazūra, kol slapčia išmečiau.
Dovile, tu juk dar turi kam tokius viščiukus pagaminti:) O aš jau anūkų laukiu, tai jiems tikrai gaminsiu:) O R labai ačiū už patarimą – iš tiesų sudėtingiausia šiame visame procese – perpjauti tą kiaušinį su visu lukštu, kad nesutrupėtų. Ir ta adatėlė tikrai galėtų palengvinti procesą. Tikrai ačiū, būtinai išbandysiu kitąkart:)
Patarimas: virto kiauš.puseles gražiai atskirti galima badant adatėle.;-)
Man norisi tuos viščiukus gamint 😀 O tokių užkeptų kiaušinių dar nesu valgiusi ir mačiusi.