Kūčios žavios tuo, kad kiekvieni namai puoselėja iš kartos į kartą perduodamas tradicijas ti gamina patiekalus, kuriuos paprastai tokia apimtimi ir įvairumu ant stalo deda tik vienąkart per metus… Kad ir kaip kiekvienais metais pagalvoju, kad kūčiukais pasmaguriauti gal visai ne pro šalį būtų ir kitomis progomis, ne vien per Kūčias, iškart kažkaip ateina mintis, kad vasarą jie niekaip nesiderintų prie aplinkos:)
Silkės mūsų šeimoje taip pat valgomos tik per Kūčias. Ypač toks silkių pasirinkimas! Visuomet laikausi tradicijos, kad ant stalo būtų bent jau 12 patiekalų. Laikas nuo laiko atsiranda naujų valgių, kurie, kaip laiko patikrinti, atsiradna mūsų šventiniame meniu ir ten pasilieka suvisam. Vienas patiekalas – keptos marinuotos žuvys – parsivežtas iš Švedijos, gefilte fish visiems laikams buvo adaptuotas Izraelyje:) Šiemet ketinu pirmąkart savo vyrui pagaminti avižų kisielių, kurį jis dievina, bet visi kiti mūsų šeimoje į tą pusę kol kas neišmoko žiūrėti:)
Esu girdėjusi, kad žmonės Kūčioms prisigalvoja neįtikėtinų būtų, kaip atšvęsti šią vieną svarbiausių metų švenčių. Juokingiausia buvo, kai išgirdau, kad vienuose namuose Kūčių vakarą stalą buvo nutarta nukrauti… sušiais!:) Tarsi viskas čia tinka – be mėsos, su žuvim, bet sutikite, sušiai per Kūčias, o ne lietuviška silkė, būtų sunkiai suvokiamas akibrokštas…
Pateikiu tradicinį mūsų šeimos Kūčių meniu. Kai kuriuos patiekalus esu aprašiusi anksčiau, kai kuriuos verta perfotografuoti, kai kurių receptai atsiras kiek vėliau (nenustebsiu, jei po pačių Kūčių – bet liks kitiems metams:)), kai kuriuos receptus gal net neverta aprašyti, nes visi puikiai juos žino:)
Kūčių meniu
- Marinuota silkė su actu ir svogūnais
- Silkė su saulėgrąžomis
- Silkė su ilgai keptais svogūnais ir žemės riešutais
- Silkė su kepintais karamelizuotais svogūnais ir cinamonu
- Silkė su saldžiomis keptomis morkomis ir muskatu
- Silkė su pakepintais burokėliais
- Silkė su džiovintais grybais
- Gefilte fish
- Marinuotos keptos žuvelės (puikiai tinka stintos)
- Kepta žuvis su keptais pomidorais ir svogūnais
- Skaidrūs barščiai su grybais arba raugintais kopūstais įdarytomis auselėmis
- Raudona mišrainė (na kaip gi be jos??)
- Kūčiukai su aguonpieniu
- Avižų dribsnių kisielius
Keletas žodžių apie silkes, tiksliau apie jų priedus – įvairius daržovių pagardus. Juos paprastai pasiruošiu iš anksto, susidedu į dėžutes šaldytuve, tad Kūčių vakarą belieka tik lėkštės apačioje sudėti supjaustytą silkę ir viršų užkloti paruoštu daržovių „patalu” (jokiais būdais nedėkite karšto „patalo” ant silkių, būtinai jį atvėsinkite). Tą padarau kiek iš anksto, kad visi skoniai tarpusavyje persimaišytų. Jei viską darysite šia tvarka, kuria aš parašiau, prireiks vienos keptuvės, ir paeiliui, jos net neplaudami, pasigaminsite net penkis silkių „patalus”.
Saulėgrąžų: Šis patalas pats paprasčiausias: Įkaitinu gilioje keptuvėje truputį aliejaus ir jame kepinu saulėgrąžas. Nuolat maišykite ir stebėkite, kadangi saulėgrąžos gali labai greitai sukepti (nepamirškite, kad jos dar keps, net kai nukelsite nuo ugnies, kadangi aliejaus temperatūra taip greitai nenukris). Iškepus kartu su visu aliejumi, kuriame saulėgrąžos kepė, išpilu į gilų indelį ir leidžiu atvėsti. Vėliau su visu aliejumi saulėgrąžas užpilu ant silkių. Tai mano dukros mėgiamiausias silkių patiekalas:)
Ilgai kepinti svogūnai su žemės riešutais: Šis receptas priklauso Nijolei Narmontaitei. Ji savo svečius tokiomis silkėmis vaišina ne vien per Kūčias. Pagaminti paprasta (nors šiek tiek užtruksite), nereikia jokių mandrų ingredientų, ir tikrai gražiai susibalansuoja skoniai ir tekstūros: minkšti svogūnai ir traškūs pakepinti riešutai. Gilioje keptuvėje (toje pačioje, kurioje kepė saulėgrąžos) įkaitinu aliejų (naudoju alyvuogių) ir jame kepinu stambiais kubeliais supjaustytus svogūnus. Kepinti svogūnus reikia ant kuo mažesnės ugnies ir kuo ilgiau (kartais užtrunku net pusvalandį!) – jie turi ne tiek iškepti, kiek susitroškinti savo pačių sultyse ir garuose. Stengiuosi pernelyg nemaišyti, kartais net pridengiu keptuvę, kad pamažu troškintųsi. Pateikdama patiekalą, silkes sudedu į lėkštės apačią, viršų užkloju ilgai kepintais svogūnais, o visą viršų, kaip kokį ežiuką, susmaigstau orkaitėje paskrudintais žemės riešutais (be rudų odelių). Šis riešutų smaigstymo darbas labiausiai patinka vaikams!
Kepinti karamelizuoti svogūnai su cinamonu: Svogūnus supjaustau plunksnelėmis. Toje pačioje keptuvėje įkaitinu aliejų, ant vidutinės ugnies kepinu svogūnus, kol šie pilnai suminkštėja, bet nesutęžta ir neparuduoja. Pabaigoje pabarstau svogūnus 1-2 šaukšteliais rudojo cukraus ir užpilu šlakeliu balzamiko acto. Maišant leidžiu svogūnams karamelizuotis, o pabaigoje dar gausiai pabarstau cinamonu.
Keptos morkos: stambia tarka sutarkuoju morkas. Toje pačioje keptuvėje, kurioje kepė svogūnai, įkaitinu aliejų (alyvuogių) ir jame maišydama ant vidutinės ugnies kepinu morkas, kol šios visiškai suminkštėja. Aliejaus negaliėkite – morkos greitai jį sugeria, bet su silkėmis tinka ir riebesnis daržovių priedas. Pabaigoje, prieš baigiant kepti, įberiu saujelę išmirkintų karštame vandenyje razinų. Šiek tiek pagardinu tarkuotu muskatu.
Kepinti burokėliai: Virtus burokėlius (tuos, kuriuos viriau Kūčių sriubai, jie tinka ir raudonai mišrainei) sutarkuoju stambia tarka. Didelėje gilioje keptuvėje (toje pačioje, kur kepė morkos), įkaitinu aliejaus, ir jame kepinu burokėlius, kol šie gražiai apkeps, suminkštės, prisigers aliejaus. Pagardinu juodaisiais pipirais.
Džiovintų grybų: Grybus išmirkau vandenyje (vos vos, kad tik apsemtų grybus), kol jie visiškai suminkštėja. Vandenį, kuriame grybai mirko, kelis kartus perkošiu per keliagubą marlės filtrą, kad pašalinčiau smėlį. Tą vandenį, kuriame mirko grybai, užverdu ir jame paverdu išmirkusius ir lengvai pasmulkintus grybus. Keptuvėje įkaitinu truputį aliejaus ir jame apkepinu svogūnus. Išvirusius grybus nusunkiu (vandenį pasilieku – tinka barščiams paskaninti), juos peiliu sukapoju iki norimo smulkumo, ir sumetu į keptuvę kartu su apkepusiais svogūnais, ir dar viską kartu pakepinu.
Alma, tikrai sąžiningai sakau,- iš akies:) Na, pvz., vienai silkės file (pusinei, išpjautai iš vieno silkės šono) aš ruosčiau apie 3/4 stiklinės saulėgrąžų (jos turi švelniai uždengti silkę, bet nebūti kalnu, kuris užvožtų skonį). Svogūnų – vienai tokiai pusinei file gal kokius 3 vidutinius svogūnus kepčiau… Svogūnai kepdami sukrenta, tad tūrio gaunasi mažiau nei atrodo iš pradžių… Bet paprastai žiūriu ir ragauju – ar norisi daugiau, ar mažiau tų priedų. Priklauso dar ir kiek sūri silkė…
Ačiū už silkių idėjas! Tik man kaip neįgudusiai silkių pasaulyje norėtūsi daugiau aiškumo, pvz kiek tų saulėgrąžų dėti, ar koks kiekis lėtai troškinamų svogūnų…?
Rasa – didelis ačiū!!! Silkę su grikiais BŪTINAI išmėginsiu, nes esu grikių fanė!:) Patiekalų skonį „išmokau” jausti vien perskaičiusi receptą, ir tikrai skamba puikiai. Bus išbandytas ir pasidalintas blog’e:)
Jau pradeda kvepėt Kalėdom 🙂 Žaviuosi Jumis, Nida . Jūs mano favoritė 🙂 bet grįžtant prie silkių temos, tai norėčiau pasidalinti praėjusių Kūčių atradimu-silke su grikiais 🙂 Skamba keistai, bet verta dėmesio. Receptą , kurį pasiūlė vien dzūkė, radau kažkurio dienraščio portale. Labai panorėjau pasidalinti 🙂
2 silkės
3 vidutinio dydžio svogūnai
4 virti kiaušiniai
Majonezo
Apie 200 g grikių
Grikius ir kiaušinius išvirti. Pakepti svogūnus.
Sluoksniuoti: silkė, svogūnai, kapoti kiaušiniai, majonezas, grikiai.
Tikrai skanu 🙂
Tina, negaliu atsakyti į šį klausimą. Visuomet patiekalus kūčioms ruošiu iš sūdytų silkių… Tiesa, vieną gaminu iš šviežių – tai keptos marinuotos silkės pagal švedišką receptą, saldžiame marinate pabuvusios… Labai skanu:)
esu ipratusi daryti Kuciu valgius is sudytu silkiu, o kaip paruosti is nesudytu?.
Emilija, Kalėdos buvo geros:) Tradicinės – su kalakutu, mieliniais pyragais… Parašysiu jau netrukus:)
Nida, čia buvo Kūčioms, o kas Kalėdoms?
Man dar nekepto mišinio liko ir pagamint lengva, tai nelauksim mes kitų metų ir anksčiau pasigaminsime. Dar gaminau pupeles su granatais ir tradiciškai pakeptas morkas su razinom ir cinamonu. Šiemet buvau nusiteikusi nepervargti, tai viską labai lengva ranka gaminau ir visai nepervargau. Kalėdų vaišes, kaip jau gyriausi, tai vyras pagamino;-)
Dovile, mes kasmet turim tokią tradiciją: po Kūčių vakarienės visi balsuojam už labiausiai patikusį patiekalą. Pirmai vietai skiriami 3 balai, antrai – 2, ir trečiai 1. Ir jau kelintus metus iš eilės pirmą vietą užima…… štai ši pati paprasčiausia silkė su saulėgrąžomis:))) Šiemet buvo ne išimtis:) Bet tavo pagerintas variantas skamba super. Gal kitąmet reikės išmėginti:)
Nida, tas receptas su pakepintomis saulėgrąžomis nerealus. Kadangi buvau paskaičiusi, o kai gaminau tai tingėjau pažiūrėti kaip ten iš tikrųjų turi būti, tai į kepinau mišinį iš saulėgrąžų ir moliūgų sėklų, dar įmaišiau truputį pakepto svogūno ir pabarsčiau juodaisiais pipirais. Tai pirmiausiai ir suvalgėm mes tą užpilą.
o mes jau varvinam seile!!
Puiku:) Gal šiemet išmėginsi šią silkę? O aš kaip tik jungiu orkaitę savo burokėliams:) Gražių ir skanių švenčių:)
Nida, mane silkė su žemės riešutais labai sudomino:) O skaidriems barščiams aš jau išsikepiau burokėlius:) Ačiū už idėjas:)
AAA, tai jūs laiką taip užiminėjot?:) Tada jau kas kitka! Geras tavo klausimas – ką veikiam kai vakarienė būna suvalgyta (o mes stengiamės kuo anksčiau ją valgyti). Žinai, turiu prisipažint, kad mes po vakarienės paprastai….. einam po eglute dovanų ieškot:) Kažkaip nesulaukiam Kalėdų ryto, nors tu ką:) Jei kokių vaikų kompanijoj būna, tada jau prasideda Kalėdų Seniai ir tų vaikų „kankinimai” eilėraščiais, atsispaudimais, pritūpimais ir visokiais kitokiais dalykais:) Bet paprastai tai tiek prisikirtę vos prišliaužiam prie sofkutės ir kokį TV sposkom…
Nida, istorija buvo daug komplikuotesnė, nei pasidavimas sušių kerams;-) Mes tiesiog pavalgėm ir paskui nesugalvojom ką mums visiems kartu veikti. TV mes labai retai žiūrime, atskirai skaityti ar ką atskirai kito veikti nesinorėjo, tai išsivirėm ryžių ir pradėjom kartu sušius vyniot;-))) O kokios jūsų tradicijos po vakarienės, jei ji anksti suvalgoma?
Dovile, ir tu pasidavei tiems sušių kerams?:) Čia mums iš žydų pavyzdį reiktų imti: kiek juos kur gyvenimas bemėtytų, kiek bedraustų religiją ir tradicijas, kiek bepersekiotų – jie visus tuos tūkstantmečius išlaikė stuburą ir šventė taip, kaip jų tėvai, tėvų tėvai, tėvų tėvų tėvai tą darė. Ir tik dėl to tauta išliko. Mane iš tiesų žavi patriotizmas ir tradicijų tęsimas, aš ir pati tuo labai užsikrėčiau. Kažkada pas mane ant Kūčių stalo buvo lašiša kepta folijoje, bet sušių tai tikrai nebuvo:) Dusia, jūs tokia gera šeimininkė, man net gėda tokius paprastus receptus jums rodyt:))
Oi,Nida, prisipažinsiu, kad mes kai pirmą kartą be tėvų Kučių stalą ruošėme ir buvome tik mes trys, tai irgi sušiu pasidarėm;-) Aišku, šalia silkės ir kitų tradicinių patiekalų. Bet tas vienas kartas ir liko vieninteliu kartu;-)))
PUIKUS RECEPTAI,ISBANDYSIU VISUS!