Kroatija. Neabejoju, daugelio šio blog’o skaitytojų jau aplankyta šalis. Girdėjau daug susižavėjimo pilnų pasakojimų iš Balkanų šalis apkeliavusių lietuvių, tačiau man kelionė į šiuos kraštus buvo pirmoji. Kažin ar būčiau pati čia išsiruošusi, jei ne vienas įdomus renginys, į kurį vykome drauge su bičiuliais. Ir visai be reikalo savo atostogoms dažniausiai renkuosi priešingoje Žemės Rutulio pusėje esančius žemynus, mat visai netoli Lietuvos esanti šalis su milžiniška pakrante- tikrai puikus pasirinkimas, jei ieškote kelionės, kuriai nereikia perskirsti per 3-4 laiko juostas… 

Vienintelis minusas keliaujant į Kroatiją – visiškai beviltiškas susisiekimas iš Lietuvos. Na, ne paslaptis, kad reta destinacija iš Vilniaus yra pasiekiama tiesioginiu skrydžiu, tačiau norint nuskristi į Kroatiją, gali prireikti daugiau valandų, nei jų reiktų atvairuoti iš Lietuvos automobiliu… Dažniausiai žmonės nusigauna iki Varšuvos, o iš ten skrenda Čekų avialinijomis, sustodami Prahoje. 

Dubrovnikas – miestas tiems, kurie dievina senovę, istoriją, žydro vandens skalaujamus viduramžius menančius akmeninius bokštus, kaitrią saulę ir skanų maistą. Vasarą čia netyla klasikinės muzikos garsai, o mūsiškės Utenos dydžio mieste ksmet apsilanko daugiau nei 1.5 milijono žmonių! Minios turistų klaidžioja siauromis gatvelėmis ir fotografuojasi prie kiekvieno pastato, kurį atpažįsta iš „Sostų Karų” serialo akimirkų: būtent čia buvo filmuojamos kultinio serialo scenos. Didžiuliai kuriziniai laivai švartuojasi netoli miesto vartų, ir į Adrijos vandenis pažyra dešimtys mažučių laivelių, plukdančių tūkstančius vienadienių keliautojų, skubančių užfiksuoti istorinio miesto detales vos per keletą valandų, kurios duotos iki vakarinio išplaukimo sekančio uosto link. 

Žydra Kroatijos pakrantė – bonusas saulės išsiilgusioms lietuviškoms akims
Turizmo srautai į Lietuvą dydžiu panašioje valstybėje – sunkiai suvokiami…

Kroatijai didžiausią pajamų dalį suneša turizmas, čia nėra nei didelių gamyklių, nei kitokios pramonės. Užtai vietiniai, užaugę aplinkoje, kur senamiesčio gatves kasdien šlifuoja minios iš tolimiausių pasaulio kampelių atkeliavusių žmonių, ypač pakantūs atvykėliams. Aš pati paprastai vengiu tokių masinio turizmo vietų, o užuot ganiusi akis po suvenyrų parduotuves (šias apskritai aplenkiu per kelis šimtus metrų, nes negaliu pakęsti namuose smulkių dulkes renkančių niekučių), verčiau ieškau kokių įdomių autentiškų kulinarinių atradimų. Pačiame Dubrovniko senamiestyje tokių ieškoti nelabai verta, mat čia viskas skirta masiniam vartotojui. Labiau nei kroatiškas, senamiestyje populiarus itališkas ar graikiškas maistas. Tačiau jei atsidursite kada žydrajame Dubrovnike, turiu jums puikų kulinarinį pasiūlymą, kurį išbandę tikrai nesigailėsite. Jei neturite savo transporto, būtinai susiraskite 17 autobuso sustojimą šalia senamiesčio vartų, ir leiskitės į kulinarnę kelionę, kuri prasidės tada, kai autobusas užpumpuos ant didžiulio kalno, į kaimelį Bosanka, nuo kurio ranka pasiekiama ir pati Bosnija…

Kroatiškas vynas pasitikimui: puikios kokybės tiek baltas, tiek raudonas

Peka: taip vadinasi šventinis kroatų patiekalas, kuriam pagaminti reikia ypatingos progos. Tai toli gražu ne savaitgalinis maistas, kokį turėdamos daugiau laiko galo paruošti namų šeimininkės. Pekai reikia ne vien laiko, bet ir keleto specifinių dalykų, kuriuos, beje, galima rasti ir Lietuvoje: akmeninio paviršiaus (gali būti pečius), kaitrą išlaikančių malkų ir kalno gerai įkaitintų žarijų. Sunkiausia bus gauti išgaubtos formos didžiulį metalinį dangtį, kuriuo uždengiamas indas, ir kuris apdėtas karštomis žarijomis, ilgai išlaiko tinkamą kepamo maisto temperatūrą. 

Pekai kepti reikia daug žarijų ir akmeninio paviršiaus.
Nežmoniškame karštyje dirbti ypač sunku – reikia nuolat saugoti, kad kepimui pakaktų įkaitusių žarijų

Peka – tai 3-4 valandas lėtai keptas mėsos ir bulvių patiekalas. Į apvalų didelį indą sudedamos stambiai supjaustytos bulvės, kartais papildoma kitomis daržovėmis (cukinijomis, svogūnais, paprikomis), ant bulvių guldomi dideli mėsos gabalai (veršiena, aviena, kiauliena), viskas gausiai pašlakstoma alyvuogių aliejumi, pagardinama druska, pipirais ir šviežiais rozmarinais, ir uždengiama apvaliu dangčiu, paliekant erdvės tolygiai pasiskirstyti karščiui, kurį skleidžia aplink indą ir ant dangčio uždėtos karštos žarijos. Laiks nuo laiko žarijos papildomos, kad temperatūra nenukristų, o kepėjas vis patikrina, kad kepant mėsa pernelyg neišdžiūtų. Lygiai tokiu pat būdu kepama ir duona: ant žarijomis įkaitinto akmeninio paviršiaus dedamas metalinis žiedas ir į jo vidurį  išverčiama iš anksto suminkyta, iškildinta baltos duonos tešla. Viskas uždengiama apvaliu metaliniu gaubtu, ir po valandos ant stalo geliauja ne vien sultinga, nuo kaulų krentanti mėsa su bulvėmis, bet ir karšta, traški duona! 

Po šiuo dangčiu net 4 valandas kepė peka – tradicinis kroatų mėsos ir bulvių patiekalas
Ilgai ir lėtai kepusi mėsa itin sultinga, turi dūmo skonį. Kroatai tokiu būdu kepa veršieną, avieną, kiaulieną
Paruoštos lėkštės tuoj keliaus ant svečių stalo
Šalia mėsos kepa ir didžiulis duonos kepalas
Tokio kepalo pakaks visam turistiniam autobusui pasisotinti!
Kai yra tokios skanios duonos, sunku sustoti ja mėgaujantis, vis padažant į alyvuogių aliejų….

Tiems, kas nevalgo mėsos – visuomet šeimininkai pasiūlys ant grotelių keptos žuvies. Ne vieną šimtą kilometrų besitęsiantis Kroatijos paplūdimys – tai rojus visiems, mėgstantiems jūrų gėrybes. Šviežiai žuviai daug nereikia: pakanka ją išmarinuoti alyvuogių aliejuje su rozmarinais, tada rozmarino šakele ištepti įkaitusias grilio groteles, ir ant jų kelioms minutėms sukloti šviežius filė gabalėlius. 

Šviežia žuvis – kasdienybė ant kroatų stalo
Kiekviename darželyje želiantys rozmarinai tinka ir marinatui, ir grotelėms patepti aliejumi
Beveik iškepusi….

Aš jau laukiu akimirkos, kai grįžusi panašų į peką patiekalą mėginsiu pagaminti savo Big Green Egg grilyje, nes jo apvalus gaubtas – mažai kuo skiriasi nuo kroatiškosios pekos įrenginio! O ir dūmo skonio kūrenant žarijas tikrai nepritruks!:)

Restorano, kuris bene geriausiai išlaikęs pekos kepimo tradicijas ir iki šiol puoselėja kulinarinį Kroatijos paveldą, pavadinimas – „DUBRAVA”. Jis atidarytas kasdien nuo 11 iki 24 val. Bosanka miestelį, kuris įsikūręs netoli Dubrovniko, galima pasiekti 17 maršruto autobusu, kuris sustoja prie įėjimo į autentišką kaimišką restoraną. 

 

Komentarų apie "Kroatija: kulinarinis paveldas, vertas mėginimo pakartoti Lietuvoje:)": 2

  1. Nida:

    Mariau, gamta Kroatijoj – nuostabi, bet minios turistų – varginantis momentas. Nežinau, ar dar kartą važiuočiau į Kroatiją, ypač seznono metu. Mažos salelės labai žavios savo architektūra, bet kartu ir tipiškos šiam regionui. Maistas – mes dažniausiai valgėm žuvį ne mėsą, tai viskas buvo skanu, šviežia. Nuostabūs vaisiai ir daržovės, tikrai išskirtinio saldumo. Tik man įstrigo kitas „bruožas” – viskas iki vieno restoranuose persūdyta:) O mėsa, bent jau ši, buvo tirpstanti burnoje, prisiekiu:)

  2. Marius:

    Labai gražus straipsnis. Mes taip pat pirmą kartą buvom Kroatijoj ir nors gamta paliko neišdildomą įspūdį, jų polinkis viską perkepti, man labai nepatiko. Gal tik keliose vietose teko valgyti tikrai skaniai. Žinoma bulkos, bandelės ir pan yra neprilygstamo skonio, bet kai mėsą sukepa vos ne iki neįkandamos, man asmeniškai nepatinka 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *