Apie kinuą (quinoa- angl.) pirmą kartą išgirdau kuomet su drauge Virga keliavom po Boliviją ir Peru. Gėrėdamosi kvapą gniaužiančiais Andų kalnų kraštovaizdžiais, kulniuodamos senovės inkų keliais, tuomet atradome dar ir keletą kulinarinių dalykų, su kuriais nebuvome iki tol pažįstamos. Be kinuos, apie kurią užsiminiau, skanavome lamos kepsnio, gigantinių – pusės stalo teniso kamuoliuko dydžio – virtų kukurūzų ir keistos violetinio rašalo spalvos gėrimo „Činčia Morada“, pagaminto iš juodųjų kukurūzų burbuolių.

Kadangi Limoje apsistojome mano draugo Carloso namuose, jo mama visą savaitę rūpinosi mumis tarsi savo dukromis. O rūpestingi peruiečių tėvai savo mylimiems vaikams kas rytą būtinai duoda puodelį karštos kinua košės. Be galo maistingas patiekalas, pasak Sinjoros Hildos, „pakrauna baterijas“ visai dienai.

Tąkart grįždamos su Virga parsivežėm po du kilogramus mažyčių kinua kruopelių. Maišas, kuriame buvo supakuotos mano kruopos, kelionės metu praplyšo, tad iki šiol prisimenu skausmą širdyje, kai Vilniaus oro uoste pastebėjau, jog tempdama sunkią kuprinę, paskui save palieku ploną byrančių kruopų pėdsaką… (išbyrėjo gal tik koks pusė kilogramo, tad šį bei tą dar parsivežiauJ)

Tada, maždaug prieš penketą metų, Lietuvoje kinuos galėjai net neieškoti. Bet dabar, atrodo, ji atsirado sveiko maisto parduotuvėlėse. Žinau, kad kruopos nėra pigios, bet gerosios jų savybės sveiką maistą propaguojantiems žmonėms tikrai neleidžia abejoti tinkama investicija! J

Net žydų virtuvėje kinua, skirtingai nuo visų kitų grūdų, neseniai rabinų tarpe buvo pripažinta kaip Pesacho košerinis produktas ir ji buvo priskirta……. burokų šeimai J. Priminsiu, kad Pessacho laikotarpiu košeriniai yra tie produktai kurie neiškyla (dėl to draudžiama viskas, kas pagaminta iš kviečių). Be kinuos, kašruto besilaikantiems žydams Pesacho savaitę galima valgyti tik ryžių kruopas.

Lengva kinuos tekstūra ir jos švelnus skonis bei trumpas virimo laikas tapo pagrindine stipriai augančio jos populiarumo pasaulyje priežastimi. Tai maistas, kol kas niekam nesukėlęs alergijos. Žinovai drąsiai kinua keičia patiekaluose laukinius ryžius, ir nevengia sumaišyti su kitomis kruopomis (gal dėl ganėtinai aukštos kinuos kainos?). Su kinua kepama duona, sausainiai, jomis papildomi javainių mišiniai, o iš sumaltų kinuos miltų net kepamos itin sveikos tortilijos (meksikietiški paplotėliai).

Kinua jokiais būdais nėra kažkoks modernus naujas maistas. Dar prieš kelis dešimtmečius jis nebuvo žinomas už Lotynų Amerikos ribų – teritorijos, kurioje ji šimtmečius buvo kultivuojama senųjų inkų. Tuomet inkai kinuą vadino „Kruopa Motina“.

Kinua turi žymiai daugiau baltymų, nei bet kuri kita grūdinė kultūra, joje susikaupę daugiausiai amino rūgščių. Tie, kurie alergiški gluteinui, gali būti ramūs, nes šio komponento kinuos kruopos savyje neturi.

Ir be jokios abejonės, kinuos kruopos nepaprastai skanios. Vieniems jos skoniu primena sezamus, kiti apibūdina kaip turinčias dūmo kvapą, tretiems kinuos aromatas panašus į riešutų. Kinuas be galo lengva paruošti: kruopos greitai išverda (beveik tiek pat laiko, kiek balti ryžiai), ir gali pakeisti ryžius beveik kiekviename recepte. Carol Spier savo knygoje „Food Essentials“ ruošiant kinua, siūlo vengti itin aštrių padažų, kad jie neužgožtų subtilaus jos skonio. Ji mano, kad kinuą geriausia gardinti žaliais svogūnų laiškais, krapais, citrina ar vinaigrette padažu (gaminamas iš aliejaus, acto, Dijon garstyčių, česnako bei žalumynų). Kiti kulinarai mato kinuą kaip nepakeičiamą curry ingredientą ir siūlo ją patiekti su šviežiu imbieru, citrinžole, česnakais ir net sičiaun pipirais. Visi autoriai sutaria, kad kinuą galima vartoti bet kokiame maiste – nuo pusrytinių košių iki salotų, sriubų ir desertų.

Svarbu žinoti, kad kinuos kruopelės padengtos natūraliu karčiu viršutiniu sluoksniu. Jis apsaugo kruopas nuo alkanų paukščių atakų. Todėl prieš ruošiantis gaminti kinuą, būtina ją kruopščiai nuplauti ir praskalauti keliais vandenimis.

Agurkinė sriuba su kinua (4asm)

Gabalėlis vištienos (ar kitos mėsos, tinkamos sultiniui)

Didelis svogūnas, supjaustytas

2-3 česnako skiltelės, susmulkintos

Ketvirtis saliero šaknies, supjaustyta gabaliukais

Petražolės šaknis, supjaustyta gabaliukais

2 vidutinės morkos, supjaustytos arba sutarkuotos burokine tarka

2 didelės bulvės, supjaustytos gabaliukais

2-3 rauginti agurkai, supjaustyti arba sutarkuoti

Saujelė kinua kruopų

Druska, pipirai, lauro lapas

Puode storu dugnu įkaitintame aliejuje apkepame svogūnus, tada trumpai česnakus, sudedam prieskonines daržoves ir morkas, apkepam minutę kitą ir užpilam vandeniu. Sudedam vištieną, įberiam druskos (aš įberiu visada žiupsnelį cukraus – taip gaunamas geresnis kiekvienos sriubos skonis), lauro lapą, pipirų žirnelius. Užverdame ir viriname, kol išvirs mėsa ir suminkštės daržovės. Per tą laiką kruopščiai nuplaunam kinuą. Suberiam bulves kartu su kinua. Dar paverdam, kol kruopos išvirs ir suminkštės bulvės.

Pabaigoje suberiam supjaustytus agurkus ir patikrinam skonį. Gal trūksta šiek tiek druskos? Jei trūksta rūgštumo, galite įpjaustyti dar vieną ar pusę agurko. Tik geriausiai sriubai leisti pastovėti meletą minučių, kad skoniai persimaišytų ir tik tada tikrinti, ko trūksta. Kitaip rizikuojate persūdyti.

Valgome su apibarstytais žaliais svogūnų laiškais, ir, jei pageidaujate, grietine.

Komentarų apie "Kynva. Agurkinė sriuba": 2

  1. Nida:

    Dziaugiuosi!! man tai – bene graziausi prisiminimai is mudvieju klajoniu!!!

  2. Virga:

    Nidule, kaip smagu buvo prisiminti musu klajones po Bolivija-Peru ir, zinoma, quinua troskinius su darzovemis. ACIU!!!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *