Kepti kalmarai (baby squids) ir marinuotos saldžiosios paprikos

4 dienos Joninių išeiginių! Ir ypač tada, kai aplink visi dirba (juk Izraelyje – jokios ne Joninės :)) Kas gali būti geriau? 🙂

Gali pasirodyti, kad aš skersai išilgai persidirbusi, ir kad kasdiena man – ne išeiginės 🙂 Taip anaiptol nėra. Bet išeiginės turi savo išskirtinų bruožų. Visų pirma jos susiję su kitokia dienotvarke ir svarbiausia, mityba. Mūsų šeimoje įsivyravo gan didelis skirtumas tarp to, ką mes valgome darbo dienomis, ir tarp savaitgalinių patiekalų. Net kava, kurią Darius geria savaitgaliais, – kitokia nei darbo dienomis. Juokinga, tačiau ta „ypatinga” savaitgalinė kava – tai tirpi Jacobs 🙂

Šventinis periodas – puikiausias metas kulinariniams atradimams. Šios dienos pabandymas – tai šviežutėliai kalmarai (baby squids). Turguje vis praeidavau pro šalį ir pirkdavau kitokį seafoodą, nes nežinojau, kad kalmarus paruošti – vieni juokai. O šiandien praėjau visą savišvietos kursą nuo teorijos apie kalmarų gyvenimą, jų darinėjimo subtilybių ir iki garuojančio patiekalo vakarienei.

Nežinojau, kad kalmarai gali užaugti net iki dviejų metrų ir jie labiau panašūs į automobilį, nei į taikų jūros gyventoją. Tokie monstrai plaukioja, ačiū Dievui, ne Viduržemio jūroje, o kažkur Pietų Amerikoje. Tenykščiai žvejai jums galėtų papasakoti daug istorijų apie kalmarų prarytus žmones. Bet šie gyviai nėra pavojingi. Išskyrus tai, kad įsiutę kartais praryja vienas kitą 🙂

Bet kad kalmarai valgo žuvis, galima įsitikinti juos darinėjant: vieno pilve radau pusiau suvirškintą nedidelio žuvioko ašaką 🙂 Darinėti kalmarus labai paprasta: pasiguldai ant lentelės, patį ilgiausią ūsą sutrumpini iki visų kitų ūsų ilgio (oi kaip tas žodis „ūsas” keistai skamba lietuviškų realijų kontekste :)). Tada nupjauni galvą su visais ūsais virš akių. Už to galiuko, kuris lieka su akimis, patrauki ir išlupi visus vidurius kartu su stabilizuojančiu kietu kalmaro „kaulu”. Viską gražiai išplauni ir viskas! Tiek kalmaras, tiek nupjauta jo galva jau tinkami naudojimui 🙂

Kalmarus galima kepti ant griliaus, galia troškinti, galima įvolioti į miltus ir skrudinti riebaluose, paskui pašlakstyti citrinos sultimis ir užkandžiauti dažant į majonezą, o galima tiesiog paprastai pakepinti ant keptuvės alyvuogių aliejuje. Supjaustai gabaliukais ir sumeti į įkaitintus riebalus. Per 2 minutes jie jau tinkami valgyti – minkšti, tirpstantys burnoje. Tiesa, prieš baigiant kepti, pabarstoma druskos, pipirų, ir aš dar įmečiau saujelę pasmulkintų petražolių. Pabaigoje užspaudžiame pakankamai citrinų sulčių.

Prie tokio natūralaus skonio jūros gėrybių norėjosi kažkokio išraiškingesnio garnyro. Taigi pasigaminau marinuotų saldžiųjų paprikų. Jos tinka ir kaip puikus starteris, ir salotų ingredientas, ir šiaip nusisekusi užkandėlė. Be to, gali sau gulėti šaldytuve, ir kai kas nors iš namiškių išalksta – tai puikus snack’as 🙂

O paprikų užkandžiui arba garnyrui su kalmarais reikės:

6 paprikų (jei yra galimybė – skirtingų spalvų)

1 askaloninio svogūno galvutės

3 česnako galvučių

50ml kokybiško švelnaus acto

2 šaukšteliai cukraus

1 Nubrauktas šaukštelis druskos

Šviežiai grūstų pipirų

Saujelės šviežių kapotų kalendrų

Alyvuogių aliejus

Įkaitinam iki 200C orkaitę. Skardą išklojame folija ir sudedam nuplautas paprikas (nepjautsom, nieko su jok nedarom). Kepam kol gerai apskrus – kokias 15-20 min., o gal net ilgiau. Net jei ir apdegs – nieko baisaus.

Išimam iš orkaitės ir sudedam į celofaninį maišelį, sandariai uždarom ir paliekam kol atvės. Taip lengviau nusilups odelė.

Per tą laiką galima paruošti marinatą: supjaustom smulkiai svogūną, česnakus, sumaišom su actu, druska, cukrum, pipirais ir aliejumi.

Nuluptas paprikas išdarinėjam, išmetam sėklas, kotelį, supjaustom pailgom juostelėm. Suberiam kalendras, užpilam marinatu ir padedam šaltai bent valandai.