Ilgai brendau ir pagaliau pribrendau virtuvinių peilių pakeitimo procedūrai. Kaip tikriausiai daugelis jūsų, savo laiku peilius aš susipirkau naudodamasi Rimi lipdukų akcija. Ta Vileroy&Bosh peilių akcija man buvo bene tobuliausia iš visų, kokias esu mačiusi/dalyvavusi. Pirkau iš RIMI tada viską tonomis, ir visus namiškius perspėjau, kad lipdukus kruopščiai rinktų, ir per ganėtinai trumpą laiką jau turėjau visą komplektą gražių peilių su stilingu mediniu stoveliu.

Už ką visi galim būti dėkingi Rimi ir šiai akcijai – tai kad ji tinkamai išmokė susikomplektuoti pagrindinių peilių komplektą. Nes iki tol mano stalčiuj mėtydavosi kažkokie padriki pavieniai peiliai, kurie dažniausiai gerai pjaudavo tik pirmą savaitę, o paskui nepataisomai atšipdavo, ir tik vietą užimdavo. Tas naujas komplektukas buvo puiki proga išsivalyti stalčius ir išmokti naudotis peiliais pagal kiekvieno jų paskirtį:)

Mano draugės minėjo, kad tie peiliai ir lūžo, ir skilo, bet maniškiai atlaikė sėkmingai visi iki šių dienų. Žinoma, aš nuo pat pirmų dienų laikiausi bene pagrindinės gerų peilių priežiūros taisyklės – neskalbdavau jų indaplovėje. Sako, tai pats tiesiausias kelias į peilio greitą ir nepataisomą sudėvėjimą.

Kartu su peilių komplektu, tąkart įsigijau ir ilgą gražų galąstuvą, tad prireikus tik brūkšt brūkšt – ir vėl peiliai gražiai pjaudavo. Bet praėjo šitiek metų, ir jau net galąstuvas nepadeda jų išaštrinti. Ir tada užgimė mano galvoj mintis – įsigyti gerus peilius. Juk tai įrankis, tikrai dažniausiai naudojamas kiekvienoje virtuvėje.

O kas gi yra Geras Peilis?

Geras Peilis – tai visų pirma Aštrus Peilis. Taškas. Todėl net jei už peilį suplosite tūkstančius ir jo negaląsite, jis kažin ar labai džiugins virtuvėje. Tačiau visvien reikia apsispręsti į kokius prekinius ženklus dairytis, kas turi gerą reputaciją šefų pasaulyje?…

Mano turnė po peilių pasaulį prasidėjo parodoje IsraFood. Ten apžiūrėjau keletą stendų su juose eksponuojamais peiliais. Kol nauji, žinoma, visi jie atrodo puikiai. Tokie populiarūs brand’ai kaip Arcosteel arba Kenwood manęs nesudomino, kad ir kokias gražias pakuotes jie siūlė. Visgi manau, kad geriausia, kai kompanijos specializuojasi viename arba tik labai keliuose produktuose, o ne gamina ką papuolė…

Tada trumpai šnektelėjau su prancūzų firmos Lion Sabatier atstovais, ir iščiupinėjau aštrutėlius jų peilius. Štai šia kompanija, turinčia peilių gaminimo tradicijas dar nuo 19 amžiaus, buvau linkusi labiau pasitikėti. Juolab, kad išrankieji prancūzai dar ir su maistu žino kaip elgtis, tad peilių jiems reikia ne bet kokių.

Parėjusi namo gerai pasitikrinau internete visas savo sužinotas naujienas, ir atradau, kad Sabatier – tai jau bendriniu patapęs pavadinimas, kadangi dar 19 amžiuje dvi vieno miestelio šeimos su ta pačia pavarde (Sabatier) ėmėsi peilių gaminimo amato, tik nei viena neužpatentavo šio vardo (o ir kam tada galėjo šauti į galvą tą vardą patentuoti gūdžiais 1860-aisiais?…) . Todėl reikia būti itin atsargiais, ir nepulti pirkti pirmo peilio su užrašu Sabatier, jei nesate tikri, kad tai – rimtas gamintojas.

Sabatier (tie tikrieji, gerieji peiliai) iki šiol gaminami rankomis, kalant metalą, ir peilį gaminant iš vieno jo galbalo. Kaip dera rankų darbo gamybos instrumentui, jie nepigūs, tačiau gamintojai prisiima pilną atsakomybę, kad peilis jums tarnaus visą gyvenimą…

Dar vienas parametras, kuris labai svarbus renkantis peilį – tai jo svoris. Ypač jei prie viryklės (ir pjaustymo lentos) praleidžiat pusę dienos, jūsų riešui ir pirštam sunkaus peili suvaldymas turėtų turėti ne visai teigiamos įtakos. Taip pat svarbu, kad peilis turėtų saugią atramėlę, saugančią jūsų pirštus nuo gelęžčių, ir kad pjaustant visas peilis taptų tarsi jūsų rankos natūralus pratęsimas. O jo rankenėlė, žinoma, turėtų visiškai derėti jūsų delnui.

Gerai pasinagrinėjau ir dar vienus senas tradicijas turinčius gamintojus – vokiečių Wusthof. Šių reklamomis visuomet žaviuosi vartydama savo iPadinę Food&Wine versiją. Tačiau niekaip nepavyko distributorių aptikti Izraelyje. O aš jau jei kuo nors labai užsidegu, tai man laukti kol kur nors keliausiu ir galėsiu įsigyti pati geidžiamą daiktą užsienyje, nelabai išeina (beje, i Izraelį labai sunku parsisiųsti prekes pirktas internetu, tad šis klausimas taip pat atpuola).

Tada mano pajieškos nuvedė mane į kitą pasaulio pakraštį – Japoniją. Tai čia, pasirodo, gyvena tikrieji peilių meistrai. Nuo seno savo ginklais žvanginę Samurajai tikrai žinojo kokio aštrumo turi būti peilis!… Tų japoniškų brand’ų – galybė… Sunku net atsirinkti kuris geresnis už kurį. Vieni šefai liauspina vienus, kiti – kitus. Aišku, japoniški geri peiliai geru 30-50% brangesni nei mano nučiupinėti prancūziški. Kai kurie japoniški peiliai, beje, kainavo tiek, kad įdėmiai skaičiavau nuliukus kainoje, ir negalėjau patikėti, ar čia automobilio kaina, ar… peilio?… Na tie brangiausi buvo vienetiniai, nukalti specialiai jūsų rankai ir jūsų poreikiams. Ech… gal kitam gyvenime, jei būsiu kokiu super duper šefu, ir aš sau tokią dovaną pasidovanosiu:)

Labiausiai Izraelyje „išsuktas” peilių brand’as – Global (Japonija). Tačiau man visai nepatinka modernus jų dizainas! Aš noriu gerų klasikinių patikimų peilių. Mano draugė, turinti Global, sakė, kad peiliais labai patenkinta, o kiek jos vyras į juos investavo, ji net nenori girdėti, nes tai – beprotystė. Tačiau ji patarė net nežiūrėti į labai jau šiuo metu madingais bandančius tapti keramikinius peilius, kurių, neva, nereikia galąsti. Mano draugė, įsigijusi už labai didelius pinigus tą peilį, deja sudaužė jį kaip tik vargšelis terkštelėjo ant plytelėmis išklotų jos virtuvės grindų… Tad į keramikinius aš daugiau nežiūrėjau.

Tai štai, apsukau ratelį (internetinį) ir grįžau pas savo prancūziškų peilių dilerį. Nuvažiavom su vyru (juk ir jis po galais šeimininkauja!!), susitikom su distributorium. Be galo malonus vaikinukas, kalbantis prancūziškai dainuojančiu akcentu, išrodė visą parduotuvę, iščiupinėjau visus peilius, visas rankenėles, ir pasirinkau profesionalams skirtą Ideal seriją. Pasirodo, šitas aštrius peilius kaip kokius žaisliukus rankose vikriai vartantis pardavėjas – dar ir virtuvės šefas, o jo meilė maistui užgimė tada, kai išsiskyrus tėvams, jis būdamas 4 metų lik gyventi su tėvu, ir nuo tada ruošdavo abiems maistą:) Iš meilės, tikiu, ne iš kokios priespaudos:) Antraip neturėtų tokio susižavėjimo virtuve ir visais gerais virtuvės įrankiais…

Negana to, kad susipažinau su įdomiu pašnekovu, su kuriuo mes išdiskutavom tokius subtilius reikalus, kaip, pavyzdžiui, muškato riešuto naudojimas virtuvėje, aš sužinojau ir dar keletą naudingų dalykų apie peilius (taigi ko pagaliau aš čia atsibeldžiau??:)). Tikri šefai juk peilius mažiausiai kartą per metus galanda pas profesionalų galandytoją! O ne vien brūžina savo galąstuvėliais… Todėl nusipirkę gražų (ir brangų…) peilių komplektuką – 20cm šefo peilį, ndidelį skutimo peiliuką, nedidelį su pjūkliuku, lankstų ploną 20cm peilį file ir žuviai pjauti bei apvalų galąstuvą – važiuodami dar susiradom ir profesionalaus galandinimo dirbtuves (ech. 10 min kelio nuo mano namų!!). Į tas dirbtuves šiandien nunešiau 3 savo senuosius peilius iš Vileroy&Bosh kolekcijos. Sumokėjau 87NIS ( apie 70 Lt), ir po pusvalandžio, kai atėjau pasiimti savo atnaujintų senukų, tie galandytojai pademonstravo man tokį šou, kad gal būčiau ir nepirkusi tų prabangiųjų Sabatier:) Mano senieji peiliai, tarsi samurajų kardai, tarsi aštriausios britvos ore „kirpo” popieriaus lapus į skutelius!!

Tai štai, dabar turiu daug aštrių gerų peilių. Senuosius pasiliksiu naudoti kokiems rizikingesniems darbams, kai grės atšipimas, o naujaisiais gi džiaugiasi neatsidžiaugia akys (ir rankos, kol dar į jas neįsipjoviau:)). O jau koks įkvėpimas gaminti atsiranda, kai tokių štai žaislų prisiperki….:)

Tikiuosi, kad jei sugalvosite keisti savo virtuvinius peilius, ši info bet šiek tiek padės apsispręsti. O gal tik susirasti artimiausią cechą ir išsigaląsti senuosius patikimuosius peilius ir turėti spakainą galvą metams ar dviems?:)

  1. Nida:

    Rima, aš čia juos tik nuotraukai taip sumečiau:)) Iš tiesų maniškiai specialiame stovelyje sudėti, visuomet po ranka ir prieš akis. Ir galąstuvas šalia:) O GLOBAL tikrai labai visi giria, nemažai mano draugių turi, labai patenkintos.

  2. Rima:

    Naudoju GLOBAL, pirkau Kaune, labai labai patenkinta 🙂 Tik skauda man ziurint kaip sudeti taviskiai peiliai 🙁 jie negali asmenimis liestis vienas su kitu, ar kitu metalu, tai irgi labai kenkia!

  3. Nida:

    Tikrai, Mindaugai, visai kitas pasaulis prieš mane atsivėrė, kai profai peilius pagalando… 🙂 O ir investicija menka už tokį komfortą – vis ne naujus peilius pirkti (kurie juk irgi atšimpa:)). Sėkmės. Jei atrasi kokį meistriuką, parašyk – ir man, ir kitiems prireiks kontakto!

  4. Nida:

    Odeta, ačiū už info. Kažkodėl taip ir maniau apie Arcosteel. Na nepatikimai man ta firma atrodo su savo nežmoniško platumo asortimentu, ir tiek.

  5. Nida:

    Delija!!!! (tiems, kas nežino, primenu, kad Delija – šio blog’o idėjos autorė, krikštamotė, dovanotoja, patarėja, ir visokia kitokia mano įkvėpėja!!:)) Ačiū už sveikinimus. Su galandinimo cechais tu man čia uždavei sunkią užduotį.Bet visažinis Google man biškelį jau padėjo:
    ŽIBINTAS, V. Kolesnikovo firma
    Kalvarijų g. 50, tel. 8 650 44861
    Manau, kad Kalvarijų turguj tų manufaktūrininkų turėtų būti. Radau kelis informacijos šaltinius, kurie būtent ten nukreipė. Beje, kam aktualu, ten galanda ir mėsmalės peilius, ir žirkles, ir dar visokį biesą:)
    O gal kas iš skaitytojų turi savo kokį tašką parekomendavimui Vilniuje?
    Sėkmės tvarkantis spintelę:)

  6. odeta:

    Nida, Arcosteel buvau nusipirkusi Ispanijoje. Gerai padarei, kad nepirkai. Niekam tikę. Geležtės ištrupėjo, nesmagūs „ant rankos”, o kaina ne tokia ir maža. Aišku, jie irgi yra kelių kokybės lygių, žiūri, lyg peilis panašus, o kaina vos ne du kartus brangesnė. Mes stengiamės, kad kaip imanomai išskaičiuoti kainos ir kokybės santykį:)

  7. Delija:

    Nidute – labai jau sveikinu su Naujų Pelių Kolekcija,
    tik man tada prašau savais kanalais gauti kontaktus (ar vietą) Vilniuje kur aš savo senuosius RIMI kolekcijos peilius galėčiau pasigaląsti 😉 nes labai įkvepė Tavo straipsnis spintelę su įrankiais susitvarkyti 😉

  8. Nida:

    Dovile, ir aš manau, kad peiliais turi rūpintis vyrai. Ir nupirkti, ir žinoti, kada juos laikas pagaląsti, ir prižiūrėti, ir pas galandininkus nuvežti, kai reikia… Bet aš šiuo metu daugiau laiko turiu nei mano vyras, tai kol kas nuo šitų pareigų aš jį atleidau:) O tas mano didelis peilis su medine rankena – iš Tailando:) Čia kaip tik toks, apie kurį tu pasakojai – viskam tinkamas. Kol aštrus, žinoma. O kai atšimpa, tai jau nežinia kuo jį išgaląsti. Aš šį peilį naudoju kai azijietiškus patiekalus gaminu. Na o Tupperware peiliu (tuo mėlynu) tai aš visai nepatenkinta. Labai netikus kokybė… Guli užmirštas stalčiuj, labai nesupykčiau, jei pradingtų ir maniškis:)

  9. Dovilė:

    Nida, mes irgi per tą Rimi akciją tuos pačius peilius įsigijom. Vieno truputį rankenėlė įskilo, bet taip tai neblogai naudojasi. Dar vyras kažkokį didelį baisuoklį parnešė (mačiau per filmus japonai tokiais pjausto žalias mėsas, na panašus kaip tavo tas medine rankena) ir dar pora smulkių visokių skustukų: vienas jų svogūnus labai lygiai griežinėliais pjausto…O tas tavo mėlyna rankena iš tuperware? Aš irgi tokį turėjau, bet namie jo atrodo nebėra (kur dingo???)
    Dabar rašydama pagalvojau, kad visgi vyrų reikalas tie peiliai;-)

  10. Skaitytoja:

    Viskas gerai, visai smagu ir idomu buvo paskaityti dar ir kita straipsni 😉

  11. Nida:

    Miela Skaitytoja – ačiū už pastabumą!! Ir atsiprašau už savo išsiblaškymą vis dedant ne tas nuorodas:)

  12. Skaitytoja:

    Taip, tas ir beda – reikia atsizvelgti, kas yra LT – o taip ratas ir gerokai susiaureja 🙂 Na, ir dar lieka galimybe atsisiusti. Aciu, kad pasidalinai!

  13. Nida:

    Į sveikatą! 🙂 Pagalvojau, kad gal kas nors irgi šiuo metu rausiasi po internetą ir ieško naudingos info, tai ir parašiau apie savo nuotykius:) Svarbu dar išsiaiškinti, ką distributoriai veža į Lietuvą, kokių kompanijų peilius…

  14. Skaitytoja:

    Aciu, Nida! Kaip tik siuo metu irgi dairausi nauju peiliu ir renkuosi informacija, kaip kokie kodel geresni. Pasiieskosiu info ir as apie siuos Prancuzu gamintojus info, sudomino visai 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *