Prieš pristatydama šios dienos patiekalą noriu pasidalinti su jumis viena neseniai nutikusia istorija. Tokia net nelabai istorija, gal daugiau socialiniu reiškiniu. Buvau neseniai pakviesta į Beatos Virtuvės laidą, o laidos režisieriai sumanė padaryti ištisą reportažą filmuojant mane namuose, gatvėje, turguje… Tad po ilgos pertraukos (gal po kokių 2-3 metų tikrai) atvažiavau į Halės turgų. Šis turgus (kaip ir Kalvarijų) niekada nebuvo „mano” turgus, kita vertus, apskritai Lietuvoje nė vienas turgus nėra „mano”, nes nemėgstu juose pirkti maisto. Tuo tarpu užsienyje turgus dievinu, o Izraelyje turgus buvo pati pagrindinė mano apsipirkimo vieta! Nemėgstu lietuviško turgaus dėl vienos vienintelės priežasties: aš nepasitikiu turgaus pardavėjais. Man nepatinka meluojantys, apgaudinėjantys, gražbyliaujantys prekeiviai, o tokių, deja, Vilniaus turguose dauguma (šįkart nekalbu apie Tymo turgų, nes tai visiškai kita istorija, kuriai reiktų skirti atskirą įrašą). 

Halės turgų ne vienas mano bičiulis tiesiog įsimylėjęs, ten dažną savaitgalį važiuoja pirkti mėsos, žuvies ir daržovių. Žmonės tvirtina, kad Halės turgus seniai ne tas turgus, kuris buvo anksčiau. Kad jis atsinaujinęs, kad negėda tokį turgų ir svečiams iš užsienio rodyti. Na tai kaip suprantate, tikrai važiavau su dideliais lūkesčiais ir viltimi, kad nėra vidury maisto skyriaus to chemija dvokiančio kiniškų batų kalno, ir šiaip visokių atsitiktinių prekių nuo šventų abrozdėlių iki plastmasinių gėlių. 

Halės turgus susitvarkęs tik viena prasme: čia pradėjo įsikurdinėti tikrai pažangūs maisto taškeliai su pačiais išradingiausiais pavadinimais. Čia yra beigelių kioskas, Halės Deli ir Assorti, dvi parduotuvėlės, pralenkę visas kitas kokiais dviem dešimtmečiais savo išvaizda ir prekėmis, mielas (berods) itališkų sūrių taškas (kuris tą dieną buvo uždaytas). 

Na bet kokia situacija su daržovėmis – tai yra prekėmis, dėl kurių aš, kaip teoriškai potencialus pirkėjas, tikrai važiuočiau į tą Halę nors ir iš kito Vilniaus pakraščio, jei tik ji atitiktų mano lūkesčius? Tai situacija štai kokia: daržovių daug, tiek, kad net galima akimirkai užsimiršti, jog esi speiguotoje Lietuvos žiemoje, o ne vidurvasarį! Prieskoninės žolės, pomidorai ir agurkai, traškūs salotų lapai, maišai rukolų ir mini burokėlių lapelių, raudonų ridikėlių ir šviežių morkų… Bet kas gi čia?? Etiketėse aiškiai juodu ant balto parašyta: „Lietuviška”. Einu nuo vienos pardavėjos prie kitos, ir tikrai, mano akys nemeluoja – ant visų šių produktų puikuojasi išdidžiai ranka išraityta informacija apie tai, kad prekės lietuviškos. Apsimetusi naivuole, užklausiu vienos pardavėjos: „O tikrai šios daržovės užaugintos Lietuvoje?” „Taip!” – nė nemirktelėjusi atsako ji, ir jau ruošia maišelį, į kurį ši iš mėnulio iškritusi pirkėja greičiausiai tuoj ims krauti kalendras, petražoles, pavasarines salotas ir ridikėlius, ir kitus „vitaminus”… Kad skambėtų dar įtikinamiau, arčiau nosies man prikiša į maistinę plėvelę įsuktą gabalą oranžinio moliūgo, patikindama: „štai, pati savo darže užaukingau!”. Imu net akimirką galvoti, kodėl kvaileliai šviežių žalumynų užsakovai mūsų prekybos centrams speiguotą viduržiemį ieško Italijoje, Graikijoje ir Ispanijoje? Tik pažiūrėkite, šios moteriškės viską sugeba užauginti Lietuvoje! Vasario mėnesį!! Net ir saulės nematant, net spaudžiant dviženklio skaičiaus minusinei temperatūrai! O mums maximų lentynose kiša iš tolimiausių kraštų atvežtus, net žole nekvepiančius žalumynus ir plastmasinius pomidorus?…

Tada pažiūriu tai pardavėjai į akis, bet taip ir neišdrįstu veltis į konfliktą: „Na kodėl? Kodėl jūs meluojate? Kodėl nepasakote, kad prekės iš Lenkijos, Olandijos ar galų gale iš paties Mėnulio? Juk jei man mirtinai reikės paprikos, ar burokėlio lapo vasarį, aš pirksiu ir juos, tikrai nesitikėsiu viduržiemį rasti lietuviškų daržovių. Na koks tikslas pirkėjus laikyti visiškais kvailiais ir dumti jiems miglą į akis, net neraustant?”

Dar viena serija „prekės lietuviškos, pati gaminau” laukia manęs kitoje prekystalių eilėje, kur parduodami rauginti produktai. Išsirikiavę ponios sėdi susistatę identiškus plastikinius kibirus, susikrovę kalnus identiškų raugintų daržovių, ir visos kaip viena gieda tą pačią dainelę: „Prašom, ragaukit, pati raugiau, pati marinavau”. Na ir kam tie makaronai? Ar jūs, mieliosios, kokiam būreliui priklausot, kur visos susirenkate, įsigijate vienodą tarą, tada vienomis staklėmis morkas vienodai susipjaustote, ir tada raugiate iki paryčių daržoves tuos pačius prieskonius naudodamos?… Kodėl jums gėda, kad esate prekių perpardavinėtojos, bet ne gamintojos? Ar nuo to, jog sumeluojate, įgijate daugiau klientų?…

Užvėriau Halės duris dar bent 3-4 metams… Su didele viltimi, kad ateis kada nors metas, kai turgaus prekeiviams bus gėda ne perpardavinėti prekes, bet… meluoti. O kol kas kantriai lauksiu dar 2-3 mėnesiusi lietuviško pirmų daržovių sezono, ir galimybės tas daržoves pirkti iš tų, kurie nelaiko savo potencialių pirkėjų idiotais.

Na, pasibėdavojau, tai dabar galiu jau ramiai grįžti prie savo reikalų:)

Jei reikėtų išsirinkti tik vienos šalies virtuvę, su kuria tektų draugauti, pavyzdžiui, ištisus metus, be teisės pasigaminti ką nors geografiškai kitko, man būtų nelengva:) Aš mėgstu virtuvėje „keliauti” nuo Japonijos iki Italijos, nuo Portugalijos iki Danijos, užsukti į Prancūziją, paviešėti Lietuvoje, tada ir vėl dumti kur nors toli, pavyzdžiui, į Kiniją, arba kokią Meksiką…:) Tad nesistebėkite, kad šiame blog’e įrašai taip ir migruoja iš vieno pasaulio pakraščio į kitą.

Tai dar vienas receptas iš privalomojo kinų restoranų repertuaro. Neseniai gaminau Generolo Tso vištieną, o štai šią, Sičiuano provincijos Gong Bao vištieną su žemės riešutais, net neabejoju, visi esate kokioje kinų užeifoje ragavę. Kaip ir dauguma kinų virtuvės valgių, jis itin greitai paruošiamas, tik reikia visus ingredientus turėti paruoštus ir supjaustytus iš anksto. Beje, tai tobula opcija tiems atvejams, kai turite vištienos krūtinėlės (ir ypač naminės vištos krūtinėlės, kuri dažnai būna sausoka ir kietoka), nes ruošiant vištieną šiuo būdu gausite minkštą ir sultingą rezultatą. Ir ji kuo puikiausiai suderės su traškiais saldžiais riešutais (patriu juos pasikepinti patiems, nepirkite jau pakepintų!), sultingais svogūnais ir maloniai gomurį kutenančiu aitrumu. 

Gong Bao vištiena su žemės riešutais

3-4 porcijos

• 2 vištienos krūtinėlės be kaulų ir be odos (apie 400g)
• 3 česnako skiltelės
• Gabalėlis imbiero šaknies
• 5 svogūno laiškai
• Džiovintų (nemaltų) čili pipirų (4-8 pipirai, pagal skonį ir aštrumo toleravimą)
• 2 šaukštai aliejaus
• 1 šaukštelis Sičiuano pipirų žirnelių
• 75g paskrudintų žemės riešutų*

Marinatui:

• 1/2 šaukštelio rupios druskos
• 2 šaukšteliai lengvo sojos padažo (light soy sauce)
• 1 šaukštelis kiniško Shaoxing vyno (pakeiskite sake, jei neturite, japoniška sake arba baltu sausu vynu)
• 1 ir 1/2 šaukštelio krakmolo
• 1 šaukštas vandens

Padažui:

• 1 šaukštas cukraus
• 3/4 šaukštelio krakmolo 
• 1 šaukštelis tamsaus sojos padažo
• 1 šaukštelis šviesaus sojos padažo
• 1 šaukštelis juodojo acto (pakeiskite ryžių actu arba švelniu obuolių actu)
• 1 šaukštelis sezamų aliejaus
• 1 šaukštas vištienos sultinio arba vandens

Supjaustykite vištienos krūtinėles kiek galima lygesniais gabalėliais: pirmiausia supjaustykite išilgai apie 1.5cm pločio juostelėmis, o tada šias supjaustykite mažais kubeliais. Sudėkite į dubenį visus marinatui skirtus ingredientus, išmaišykite, tada sudėkite vištienos gabaliukus, išmaišykite, kad visi pasidengtų marinatu, ir palikite pasimarinuoti bent 10 minučių, kol ruošite kitus ingredientus. 

Labai smulkiai supjaustykite česnako skilteles. Imbiero reikės tiek pat, kiek česnako, tad smulkiai supjaustykite atitinkamo dydžio imbiero šaknies gabalėlį. Panašaus į vištienos dydžio gabalėliais supjaustykite svogūno laiškus (dalį žalių galiukų atidėkite patiekimui). Čili pipirus perlaužkite pusiau ir iškratykite jų sėklas, kiek įmanoma kruopščiau (sėklose – visas aitrumas). Atskirame dubenėlyje sumaišykite visus padažui skirtus ingredientus. 

Įkaitinkite wok’ą ant didelės ugnies, įpilkite aliejaus ir jame trumpai apkepinkite čili pipirus kartu su Sičiuano pipirais. Neleiskite jiems imti svilti, jei reikia nukelkite wok’ą nuo ugnies. Greitai sudėkite visą vištieną kartu su marinatu, ir visąlaik maišydami kepinkite. Kai tik visi vištienos kubeliai atsiskirs vienas nuo kito (užtruksite max 2 minutes), suberkite česnakus ir imbierus, ir toliau nuolat maišydami kepinkite, kol česnakai paskleis aromatą, o vištiena bus iškepusi (galite patikrinti kokį didesnį mėsos gabalėlį, ar jau iškepęs). Išmaišykite padažą ir užpilkite jį ant vištienos, toliau kaitindami ir maišydami, tik iki to mokento, kol padažas sutirštės. Pačioje pabaigoje suberkite kepintus riešutus, viską išmaišykite, ir patiekite iškart, su dubenėliu virtų ryžių. 

*Įkaitinkite orkaitę iki 120C. Suberkite riešutus į skardą, kepinkite apie 15-20 min., kol jie šiek tiek paruduos (atsargiai, kad riešutai nesudegtų, stebėkite juos nuolat). Kai šiek tiek pravės, patrinkite keptus riešutus tarp rankų, kad nusiluptų jų odelė. Tada (geriausia balkone arba lauke) papūskite riešutus, vis pavartydami skardą, kurioje kepė, ir odelės pačios pasišalins.