Jau senokai grasinuosi parašyti apie legendinį Tymo turgelį. Tiesą pasakius, apie tą vietą ilgai žinojau tik iš spaudos, – iki išvažiuojant į Izraelį jis arba išvis neveikė, arba aš jame nebuvau, na, o kol manęs Lietuvoje nebuvo, tai irgi, savaime suprantama, su šiuo reiškiniu tiesiogiai taip pat susipažinti nebuvo progos ir reikalo. Užtai žinojau, kad kai kurie mano pažįstami į Tymą kiekvieną ketvirtadienį skuba tarsi dori katalikai į bažnyčią sekmadienį. Žinoma, vos atvažiavusi buvau draugiškai apipilta patarimų kur reikia Vilniuje pirkti produktus, ir Tymo turgelis buvo minimas tikrai labai dažnai. O kadangi dar ir apsigyvenau Senamiestyje, tai ta lokacija ir man tapo patogi.
Kai nuėjau pirmąkart į tą legendomis apipintą vietą, pasijaučiau, tiesą pasakius, kaip kokios kinojuostos filmavimo aikštelėje. Prie prekystalių nusidriekę eilės, o jose nervingai trypčiojantys pirkėjai, sulig kiekvienu prikrautu daržovių maišu prarandantys viltį, kad jų eilei atėjus, vis dar liks pomidorų, salotų ir bulvių. Kai kurios ponios, pastebėjau, su viltimi žvalgėsi aplinkui, turbūt tikėdamosi, jog šiandien pagaliau bus ta diena, kai ims ir pasirodys paparaciai, iš krūmų betykojantys įamžinti kokias tai nereikšmingas vietines žvaigždutes. Jos juk, stovėdamos toje pat eilėje, taip pat turi šansų pateikt į kadrą! Juk ne be reikalo tas sceninis makiažas nuo pat ryto buvo piešiamas… O tie du svogūno laiškai, dėl kurių šios poniutės atėjo į Tyma ir štai dabar stovi ilgoje eilėje, – visiškas niekis. Šiaip daržoves jos perka Kalvarijų turguje, užtai pasisukioję ketvirtadienį Tyme gali visą savaitę, girtis, kad „šopinasi” tik madingiausioje Vilniaus vietoje.
Nežinau kaip jūs, bet aš kaskart atėjusi į Tymą, kažkodėl jaučiuosi keistai. Man kažkodėl gėda. Man norisi nepastebėtai greitai nusipirkti daržovių ir dumti namo. Tačiau tas kiaurai veriantis spoksojimas vienų į kitus, žinoma, komforto neprideda. Unikaliausias Tymo objektas – tai toli vinguriuojanti eilė su kantriai laukiančiais pirkėjais, prie prekystalio, kuriame niekas neparduodama. „Čia duonos visi laukia”- kažkas iš pažįstamų prasitarė, kai paklausiau kas čia darosi. Apskritai, susidariau įspūdį, kad stovėjimas eilėje Tyme ir yra ta didžiausia „pridedamoji vertė”, dėl kurios visi ten veržiasi. Taip tarsi produktai „labiau užtarnauti”, „brangesni” patampa, kai valandą prasizulini iš matymo (po trijų apsilankymų) jau pažįstamų žmonių sambūryje.
Labiausia šių eilių ir tokio snobizmo nekenčia mano vyras. Kažkurį ketvirtadienį nusiunčiau jį nupirkti daržovių, kadangi pati negalėjau. Grįžo jis persiutęs, net paraudonavęs. Pasirodo, kaip buvo paprašytas, jis kelios minutės po dešimtos jau stovėjo pas garsiuosius ūkininkus berods iš Biržų, eilėje. Eilė judėjo labai pamažu, kadangi iš dviejų prekeivių aptarnavo tik vienas: kitas tuo metu pasitiesęs paklodes sąrašų kažką rūšiavo į maišelius. Kai priėjo mano vyro eilė, jis ėmė vardinti: salotų, pomidorų…
„Pomidorų mes neturim” – mandagiai atsakė pardavėja.
„Kaip tai neturit?- nustebo mano vyras.- Juk štai pilna dėžė, o jūsų kolega juos ką tik krovė į maišelius!”.
„Šie – pagal užsakymą” – nenusileido pardavėja.
„Oi, tai pas jus užsakyt iš anksto galima?- nušvito mano vyro akys, nes atsirado viltis, kad daugiau šiose eilės stovėti gal ir nereikės!
„Ne, mes užsakymų nepriimam” – automatiškai atsakė pardavėja, tačiau suvokusi, kad čia padarė loginę klaidą, pasitaisė.- „Tiksliau, priimam užsakymus, bet tik iš senų klientų. Jie pas mus daug perka”.
„O ką reiškia ‘daug perka’? Aš irgi daug perku, tikrai kas savaitę čia ateinu” – neatlyžo mano vyras, nes jis tikrai nuoširdžiai nesuprato, pagal kokius kriterijus pirkėjai skirstomi į geresnius, kuriems priklauso „blatas”, ir blogesnius, kuriems lemta valandą stumdytis eilėje.
Pomidorų tą dieną jis taip namo ir neparnešė. Užtai grįžo su kategorišku reikalavimu, kad į šį idiotišką sovietinius deficitų ir ypatingų klientų laikus primenantį žaidimą daugiau jo nepainiočiau. Bet ką daryt, kad Tymo daržovės, kad ir su kokiu kosminiu antkainiu bebūtų, tikrai skanios, ir atėjus ketvirtadieniui ir vėl sukandus dantis einu ir stoviu tą gėdingą eilę, slapčia besitikėdama, kad ir mane kada nors įtrauks į „senų” arba „daug perkančių” privilegijuotų klientų sąrašą…
O gal jūs turite kitokių patirčių? Gal aš kažko nežinau ar nesuprantu? Ar jūs perkate Tymo turguje? Kokie jūsų įspūdžiai?
Bet kuriuo atveju, ta proga dalinuosi savo mėgstamo garnyro prie žuvies patiekalų receptu. Labai skanu su šviežiu sterku, tačiau tinka ir su lašiša ar kita mėgiama žuvimi.
- 2 pankoliai, supjaustyti kuo smulkiomis juostelėmis
- Aliejaus
- 1/2 nedidelio svpgūno, supjaustyto plunksnelėmis
- 2-3 česnako skiltelės, sutrintos
- 2-3 vidutinio dydžio morkos, supjaustytos plonais gabaliukais
- 1 pomidoras, supjaustytas stambiais gabaliukais
- 1 šaukštelis cukraus
- 1/4 šaukštelio rupios druskos (arba pagal skonį)
- 1/2 šaukštelio pankolių sėklų
- Pankolius trumpai apvirkite pasūdytame vandenyje, kad šiek tiek suminkštėtų ir nusunkite vandenį.
- Didelėje keptuvėje įkaitinkite aliejų ir jame apkepinkite svogūnus. Baigiant kepti sumeskite česnakus ir netrukus suberkite morkas bei apvirtus pankolius ir pomidorus. Apibarstykite cukrumi, druska ir pankolių sėklomis, ir maišydami kepkite, kol morkos karamelizuosis, o pankoliai taps maloniai minkšti. Paragaukite, ar netrūksta druskos. Patiekite su kepta žuvimi.
Oi, Grita, aš net įsivaizduoju…. Ten tai tikras gėris turėtų būti. Mano pusseserė, kuri iš Vilniaus persikėlė gyventi į Druskininkus, jau pusmetį neatsistebi, kaip Druskininkiuose pigu gyventi. Be to, čia pat ranka pasiekiami vis ekologiški produktai, tik už pusiau pigensę kainą….
Nida,jeigu vaziuosi koki sestadieni pas mama,nepatingek uzsukti i Prienu turgu ,va ten tai tikru tikriausios darzoes is bobuciu ukeliu naminiai kiausiniai,triusiena vistiena ir dar daug visko.Kainos tikrai daug pigesnes nei Vilniuje.
Na ką, merginos, įkalbėjote mane išmėginti laimę ketvirtadieniais kitu laiku – apie pietus. Gal tikrai vaizdas kitoks, kai į turgų susirenka kitokia publika?:) Iki pasimatymo kitą ketvirtadienį (jei tik nepamiršiu per darbų gausą:))
Oho, kokia aktuali diskusija:) negaliu nepasisakyt ir as:) man ketvirtadienis- puiki diena, laukiu ir planuoju savo darbus taip, kad galeciau aplankyti turgu, jau gerus pora metu. Dziugu, kad turgus grazeja, pernai buvo baisu kojos nenusilauzt, isluzineje grindu lentos, isluze prekystaliai.. Dabar smagesnis vaizdas. As tai ziuriu paprastai- atvaziuoju, susirenku ko reikia( isskyrus stovejimus eilese) ir vaziuoju toliau. Mano skonio receptoriai turbut tiek neisvystyti, kad jausciau skirtuma ar salotas valgau is birzu, ar is ukmerges atveztas. Uztrunku max pusvalandi, dar pusvalandis lieka uzkasti ir stai puikiausia savaites pietu pertrauka. Bet pritariu, kad turgelio fenomenas gali erzinti, taciau siuo atveju as stoju i turgaus gyneju gretas:)
Nu aš ir pasisakysiu šia tema:))
Šiaip šio turgaus nebuvau aplankius 3 metus, bet kadangi dirbu senamiestyje ir galiu darbo metu išeiti, susiruošiau ir aš į jį.
Vaizdas…daug ponių mindžiukuojančių su a le madingais vienos maisto blgerės maišais, Prada rankinės ant peties…
Atsistojau ir aš į tą eilę prie duonos. Stovėjau pusę valandos, tačiau eilė vietoje. Pasirodo priekyje prekinasi jau pastovūs klientai, eilę užsiėmę nuo 10 val. Pagailo man laiko toje eilėje stovėt, o ir neprastesnės duonos yra ir Pašilaičių, Kalvarijų turguje.
Daržovės…nu gal ir gražiai tie nuplauti svogūnai atrodo, bet skonio ar plautas ar ne,jie vienodi.
Nepatinka man tas tuščias snobizmas, klientų atranka pagal „Žmonių” žurnalo nuotraukas ir t.t. Retas aš ten lankytojas, nemėgstu tuštybės mugių ir tiek:)
Nida, sutinku su tavimi 100%
Tai, kad biržiečiai nepriima užsakymų nežinojau, bet galiu suprasti – jie matomai neturi tiek pajėgumų, kad paruoštų tuos užsakymus didesniam žmonių skaičiui. Įtariu, kad jie mielai atsisakytų ir senų (o mes jų klientai esame jau kokius 7 metus) klientų užsakymų formavimo.
Nemanau, kad kainos Tymo turgelyje labai išsiskiriančios palyginus su kitomis geros kokybės prekėmis (kalbu apie daržoves, žuvį bei pieno produktus, kitko neperku) – aš, tarkim, labai sutaupau, kai šiltuoju metų laiku daugiausiai apsiprekinu ten, o ne prekybcentriuose ar netgi Antakalnio turgelyje. O kokybės net negalima lyginti:-).
Dėl darbo laiko – aš visada planuoju apsilankymą ten pietų metu, kad nesitrukdytų darbai, ir viską apsiperku be problemų.
Oho, Rovena, kokią tu čia išsamią analizę pateikei:) Dėkui už papildomą info, kuri daug kam galbūt bus naudinga. Tuo tarpu aš noriu užtikrinti, kad nesu PRIEŠ tokio pobūdžio turgelius per se, ir jokiais būdais nekvestionuoju ten parduodamų prekių kokybės: pritariu, kad jos tikrai puikios ir gaila, kad neatsiranda daugiau augintojų, galinčių sureguliuoti šį pasiūlos ir paklausos neatitikimą. Tiesiog pas mus, man susidaro įspūdis, daug kas perspausta ir gal net sureikšminta. Suprantu, kad tokios vietos kaip Tymo turgis nėra skiros socialinei lygybei demonstruoti, nes a) nedaug kas gali pirkti tokiomis kainomis daržoves, b) dar mažiau kas gali sau leisti vėlyvą ketvirtadienio rytmetį (10val) stumdytis eilėse, o ne sėdėti ofise. Ir taip yra OK, nes kitu atveju Tymas būtų eilinis Rimi, o to nelinkėčiau. Bet mane stebina tikrai ne eilės, nes jų būna darbo pabaigoje ir kiekviename prekybcentryje prie kasų. Mane stebina dvigubi standartai, tokie kaip mano aprašyti. Tu rašai, jog daržoves užsisakinėjat, bet pasirodo, kad užsakymus priima tik iš kai kurių:) Tad jei jau taip yra, ir norisi kažkam „po blatu” maišelius prikrauti, tai būkit maonūs, suruoškite tuos maišelius namuose, nedemonstruodami Tyme, kad ši dėžė daržovių skirta ne tiems, kurie mindžikuoja ketvirtadieniais nuo pat ryto laukdami išmušant savo valandos:))
O aš norėčiau apginti Tymo turgų:-), nes esu labai dėkinga žmonėms, kurie šią veiklą vykdo. To pasekoje mes jau ne vienerius metus maitinamės praktiškai vien iš šio turgaus – man jau dabar šiek tiek liūdesys apninka, kad po truputį ten beliks vien šakniavaisiai ir mes vėl lauksime pirmosios pavasarinės salotų žalumos. Tymo turguje situacija ypač pagerėjo pastaraisiais metais, kai valdymas perėjo iniciatyvinei ūkininkų grupei, kurie kruopščiai tikrina kiekvieną naują prekeivį, ieško naujų ir taip dar didina pasitikėjimą, kad produktai, kuriuos valgome, vargiai bus iš Maximos tik pintame krepšelyje.
Eilės – taip, yra, tačiau realiai tik prie dviejų prekeivių – duonininkės Jūratės ir biržiečių daržovininkų, visur kitur – vos po kelis žmones stovi, jei iš viso stovi. Ir čia jau nepabėgsi nuo ekonominių dėsnių – paklausa yra didesnė už pasiūlą, tad šiuo atveju jau paties žmogaus pasirinkimas, ar jis nori stovėti. O duona tikrai labai skani – mano tėvai jau net nepriima manęs į svečius, jei neatvežu tos duonos (juokauju:-). Aš nebestoviu eilėje – anksčiau tik atėjus į turgų užsiimdavau eilę ir paskui apibėgus visa kita, ramiai nusipirkdavau. Dabar užsisakau arba perku kitose vietose tą pačią duoną – sekmadieniais ją pardavinėja Sūrių turguje Mano guru (10-12 val), tą patį sekmadienį ją nuo 13 val atveža į Ukmergės g. ūkininkų turgelį, jos beveik visada yra Senamiesčio krautuvėje (tiesa, su 40 proc antkainiu, bet be eilių), o p. Jūratės sesuo pagal tą pačią receptūrą kepama duona prekiauja šeštadienio rytais Akropolio ūkininkų turgelyje.
Dėl sertifikuoto ekologinio biržiečių ūkio produkcijos ir žmonių – galiu būti tik dėkinga, kad turime tokią galimybę valgyti jų užaugintą maistą – produkcija yra labai įvairi, skani ir ekologiška. Šiuo atveju eilių nelabai išvengsi, nebent užsakysi (kaip darau aš) arba apie 1030 val dar nelabai būdavo eilių. Jie dar veža antradieniais ir penktadieniais į Panoramą, bet girdėjau, kad eilių ten irgi pakanka, žmonės į jas rikiuojasi dar net neatvykus ūkininkams.
Kokios alternatyvos?
1. Senamiescio krautuvė – mielos pardavėjos, gera produkcija.
2. Ukmergės ūkininkų turgus – reikia atsirinkti prekeivius, bet visai jauki vieta.
3. Šeštadienio ūkininkų turgus prie Akropolio – ten prekiauja ir nemažai Tymo turgaus prekeivių.
4. Mano guru sekmadienio turgelis. Mažokas, nelabai yra daržvių, dominuoja sūriai.
5. Kiti turgūs – Kalvarijų, Halės. Reikia atsirinkti prekeivius, bet asortimentas tikrai puikus. Kalvarijų turguje viduje atrodo geriau nei išorėje. O visai greitai atrodys iš viso labai gerai – kaip tik vykdoma rekonstrukcija, po kurios ten eiti bus, matyt, didžiulis malonumas.
6. Pristatomas ūkininkų maistas – gileskromelis.lt, Ilzenbergo dvaro biodinaminis ūkis (dar aukštesnės „klasės” kaip ekologinis, tiekia sezoninio maisto dėžes).
7. Žirmūnų Rimi penktadienio ūkininkų turgelis.
8. Talulos organizuojami ekoturgus http://www.organic.lt/lt/pages,id.173 – kaip tik šiandien vienas prie Akropolio.
O dėl žmonių Tymo turguje man atrodo, kad jie labai gražūs ir tikrai ne dėl snobiškumo ten besilankantys. Na, bent jau dauguma:-). O pasipuošusios moterys gali būti tiesiog iš ofisų per pietų pertrauką atbėgusios maisto savo šeimai:-).
Atrodo, kad skaiciau apie kita turgu 😀 As nepakesciau tokiu eiliu ir laiko gaisaties irgi. Kiekviena savaite nevaziuoju, bet kai uzsuku – niekada nebudavo eiliu (na, kokie 2-3 zmones pries mane). Laikas budavo apie 12-13, visada visko gaudavau… Kodel sis turgus tapo „madingas” niekaip negaliu suprasti. As ji atradau tiesiog ieskodama geresnes kokybes produktu, o su tokiais „issikalinejimais” kaip anos pomidoru pardavejos klientu tik nubyres… Odetos geri pastebejimai, visi ukininkai ir kitur bazuojasi, vietu yra daug ir galima tiesiog pravaziuojant stabtelti ir susirinkti ko reikia, nes na juk valgom kasdien 🙂 O pasirodo net ir prie mano namu yra labai neblogas turgelis, kuris ir dirba ilgai, tad tu tasku tikrai tikiu yra daugiau 🙂
Vis ruosiausi, bet tik smalsumo vedina 🙂 Bet turbut nebeprisiruosiu 🙂 Labai taiklus straisnis 🙂
Darzoves vezames is tevu arba perku ukininku turgely – bet sis irgi pradeda nuvilti…
Oi, jūs mane nuraminote, kad nesu aš čia kokia nesusipratėlė:) Aušra, vaizdžiai tu savo kaimelio turgų aprešei:) Aš Izraelyje irgi užsukdavau į ūkininkų turgų, bet tokio snobizmo ten tikrai nebūdavo. O dėl tos duonos – atradau Senamiesty parduotuvėlę, kurioje ta duona prekiauja ne vien ketvirtadieniais, tad tikrai nėra ko Tyme grūstis. Kalvarijų turgaus niekaip neišbandau. Pravažiuoju pro šalį, su siaubu pasižiūriu į tuos apgriuvusius vartus ir telkšančius purvynus, ir nesiryžtu išlipt iš mašinos. Bet tikriausiai vardan tų daržovių reikės kada nugalėt savo „baimes”:)
Nida, aš jau mečiau Tymo turgelį su jo eilėmis. Tie patys daržovininkai penktadieniais ramiai stovi Rimi Panoramoje ir visko galima su tuo pačiu antkainiu, bet be eilės nusipirkti. O duoną be eilės ir labai skanią nusiperku bet kada nuvažiavusi į ūkininkų turgelį Fabioniškėse priešais Maximą, berods tos pačios kepėjos kaip Tu mėgsti. Tame ilgame berods Naturalia vadinasi kioske (toks ilgas). Ten puikiausiai galima nusipirkti ir anties krūtinėlės ir triušių ir vištos ir jautienos, o ketvirtadieniais ir geros, išskrostos lietuviškos žuvies. O kad būti madingu, tai jau kiekvieno atskirai reikalas;)
Buvau karteli Tymo turguje, reakcija buvo lygiai tokia kaip ir jusu vyro.
As puikiausiai apsisuku Kalvariju turguj. Zinau, kas lenkiska- lenkiska, kas lietuviska- lietuviska. Lietuviu ukininku ten taipogi nemazai, bobulyciu su savo zalumynais sestadieniais- pakanka. Uztat vasaros sezono metu prekiauja toks ponas Jonas: pankolius jis augina nuo neatmenamu laiku, saldziuosius svogunus taip pat. Salotas irgi saunias uzaugina, daug gerybiu turi! O jo siu metu naujiena- kale kopustai ir putpelytes( tik sias reikia uzsisakyti). Tikrai patariu.
Nuoširdžiai patariu neiti ten taip anksti, nueikite apie 13 h ir nebus tų etatinių eilių stovėtojų. Netgi duonos nusiperku be eilės. 🙂
„…kad į šį idiotišką sovietinius deficitų ir ypatingų klientų laikus primenantį žaidimą daugiau jo nepainiočiau” – man irgi, kaip tavo vyrui, tai butu pirmas ir paskutinis kartas; tiesa pasakius, musu Itakos Farmers Market turgelyje irgi vyrauja panasios tendencijos; man visada atrodo, kad zmones ten eina ne todel, kad reikia, bet del fasono; ant rankos butinai kadaruoja koks nors is siaudu nupintas krepsis; is jo kyso keli buroklapiai ir kelios nususe astros (a.k.a. „freshly picked flowers”); ir eilese stovejimas vyksta, prie kokiu nors pavepusiu „Organic Quinoa Salad”; tik gal makijazo per capita Itakoje maziau, negu Vilniuje; todel as i ta ju turgeli ir nevaikstau;
Oi, ne tas žodis, Dovile. Tas turgus vyksta „prabangiu” laiku – apie 10-11. Vadinasi, arba turi turėti galimybių iš darbo išvažiuoti išdidžiai eilėj pasistumdyti, arba išvis geriau nedirbti, kad spėtum ir šen ir ten nueiti, su „kuo reikia” pabendrauti:) Keistas fenomenas tas Tymas, vietoj pasitenkinimo, kaskart gauni dozę irzulio ir porą valandų sugaišto laiko stovint lėtai judančiose eilėse (mat ponios dar ir pabendrauti su pardavėjais veržiasi, joms skubėt juk nėra kur, tai reikia palaukt, kol visos mandagumo frazės būna pasikeistos:)).
Cha ha cha! Aš tame turguje nebuvau, nes ketvirtadieniais tai dirbu, o tai kaip suprantu ne vakarais tas turgus būna? 😉 Aš irgi tokio snobizmo nepernešu ir su nostalgija prisimenu laikus, kai gyvenau Kaune, Žaliakalnyje ir eidavau iš pradžių viena, paskui su dukra ir jos vežimėliu į Žaliakalnio turgų. Apsipirkdavau pas bobutes nerealiai, sumokėdavau simboliškai ir dar visad didžiausią gėlių puokštę parsinešdavau. O Vilniuje „savo” turgaus neturiu. Vyras kartais į Kalvarijų nuvažiuoja, mes su dukra (bet labai labai retai) į Halės užsukam. O šiaip daržoves iš tėvų vežamės, prieskoninius augalus vazonuose kieme ar ant palangės auginu.