Lašišos sevišė su cukinija ir ridikais

100g šviežios lašišos file

1 maža cukinija

3-4 ridikai

2-3 žalių svogūnų laiškai

1 citrinos sultys

Druska, pipirai

1 šaukštas kapotų šviežių petražolių

Šlakas alyvuogių aliejaus

Lašišą supjaustome kubeliais. Pasigaminame marinatą: sumaišome citrinos sultis su druska, pipirais. Pamarinuojame lašišą mažiausiai pusvalandį, geriausia palaikome kelias valandas šaldytuve.

Cukinijas ir ridikus supjaustome mažais kubeliais. Sukapojame svogūnų laiškus. Daržoves sumaišome su marinuota lašiša ir kapotomis petražolėmis bei šlakeliu alyvuogių aliejaus, patikriname ar netrūksta druskos.

Pateikiame su skrudinta balta duona.

Šiandien išvykstu į savaitės trukmės žygį po Jordanijos dykumas. Palieku jus su labai gardžiomis salotomis, puikiai tinkančiomis atėjus šiltiems, saulėtiems orams, ir, žinoma, pagaliau užderėjus šviežioms salotoms ir sultingiems ridikams!

Įkvėpimas šioms salotoms atsirado įsimylėjus nuostabų balzamiko salotų padažą (receptas čia). Juo užpylus bet kokius žalumynus, dar patrupinus fetos sūrio arba mocarelos, gaunasi nuostabus rezultatas, o improvizuoti galima iki soties. Šįkart suderinau jaunas rukolas, švelnius salotų lapus, ridikėlius, šviežią fetos sūrį ir orkaitėje keptus saldžius burokėlius. Riekelė paskrudintos duonos, šlakas balzamiko padažo su raudonaisiais pipirais, ir į svečius galite kviestis kokį princesą pietums:)

Sėkmės ir skanaus:)

Pirmas patiekalas, kurį išsiilgusi savo puodų Tel Avive puoliau grįžusi gaminti, buvo Minestronė. Visų pirma, buvau išsiilgusi sriubos, o antra, Lietuvoje nusipirkau naują knygą į savo kulinarinę kolekciją- “The Soup Book”. Tad vien pavarčius 350 psl. gražiai išleistą leidinį seilės varvęjo taip, kad sunkiai jas nulaikiau:) Labai gera knygos struktūra, kadangi recepto galima ieškoti tiek pagal sezonus (žiemos, vasaros sriubos), tiek pagal ingredientus (sriubos su ankštinėmis kultūromis, su žuvimi ar jūros gėrybėmis, vaisinės, su sūriais ir t.t.) Pasirinkimas toks platus, jog niekad negalvojau, kad tiek daug tų sriubų receptų egzistuoja: nuo tradicinių, visiems puikiai žinomų, iki įdomių pasaulio virtuvių receptų (meksikietiškos, tailandietiškos, prancūziškos sriubos…)

Atidariau savo šaldytuvą, peržvelgiau jo turinį, ir sprendimas buvo labai greitai priimtas kuo šįvakar vaišinsiu save ir savo pasiilgtą vyrą. Ir nors minestronė priskiriama prie žiemos sezono sriubų, mano jos spalvų gausa kažkodėl labiau primena pavasarį ar vasarą, nei bespalvę žiemą. Ši sriuba – tai padorus užkandis, o ją verdant galima naudoti visas daržoves, kokias tik turite, priklausomai nuo sezono: cukinijas, kopūstus, porus… Dar šiek tiek trumpos pastos, vištienos sultinio, ir sriuba jau garuoja ant stalo!

Minestrone sriuba

100g pupelių (išmirkytų iš anksto)

2 šaukštai alyvuogių aliejaus

2 saliero stiebai, susmulkinti

2 morkos, supjaustytos kubeliais

1 svogūnas, sukapotas

400g konservuotų pomidorų (arba šviežių)

750ml karšto daržovių arba vištienos sultinio

Druska, pipirai

60g trumpos pastos (makaronų)

4 šaukštai kapotų šviežių petražolių

40g tarkuoto Parmezano (arba Džiugo) sūrio

P.S. Aš dar įpjausčiau geltonosios saldžios paprikos ir įbėriau saują šaldytų žalių žirnelių – spalvų per daug dar niekuomet nebuvo

Pirmiausia apverdame išmirkytas pupeles, kol jos taps minkštos (priklausomai nuo pupelių dydžio ir nuo to, kaip ilgai jas mirkėte, užtruksite maždaug 20-60 min.). Nusausiname.

Puode storu dugnu įkaitiname aliejų, jame apkepiname salierus, morkas, svogūnus, nuolat maišant, kol jie suminkštės. Supilame pomidorus kartu su sultimis, įberiame šiek tiek druskos, pipirų, supilame sultinį ir užverdame. Verdame ant nedidelės ugnies apie 20 min.

Sudedame pastą, ir paverdame dar apie 5-10 min (priklausomai nuo pastos tipo ir instrukcijų ant pakelio, kad pasta dar būtų šiek tiek kieta). Išjungiame ugnį, suberiame petražoles ir pusę parmezano. Pataisome skonį, išpilstome į dubenėlius ir pabarstome likusiu Parmezanu.

Kai atradau šias be galo gaivias salotas su saldžiomis papajomis (saviškes aš pagardinu dar ir saldžiais melionais – nuostabiai tiko!), negaliu nustoti jas gaminusi. Parmezanas ir feta nuostabiai paryškina saldžiai pikantišką salotų skonį. Balzamiko ir raudonųjų pipirų padažas jau seniai tapo mano gurmanišku ginklu, paverčiančiu bet kurias šviežių jaunų lapų salotas nepakartojamu kūriniu. Labai rekomenduoju jį išbandyti tiek gardinant šias, tiek ir kitas salotas. Ir kviečiu iki soties improvizuoti keičiant egzotiškus ingredientus lengviau prieinamais, sezoniškais!

Jaunų lapų salotos su papaja, melionais ir sūriais (10 žmonių)

125g parmezano sūrio

150g fetos sūrio

300g (apie 10 puodelių) jaunų salotinių lapų mišinio

1 prinokusi papaja, išvalyta, supjaustyta nedideliais kubeliais

1 prinokęs melionas, išvalytas, supjaustytas nedideliais kubeliais

Padažas:

1/4 puodelio (60ml) labai gero alyvuogių aliejaus

1 šaukštas balzamiko acto(jei turite baltojo balzamiko acto – naudokite būtent jį)

2 a. šaukšteliai raudonojo vyno acto

1/2 a. šaukštelio drskos

1.5 a. šaukšteliai grūstų raudonųjų pipirų (plius dar šiek tiek pabarstymui)

Visus salotoms skirtus ingredientus sumaišome, suplakame. užpilame šiuo mišiniu salotų lapus ir viską atsargiai išmaišome, kad žalumynai pasidengtų padažu. Sudedame sūrio peiliu paskustą parmezano sūrį (pusę kiekio) ir kubeliais supjaustytą fetą, taip pat papajas ir melionus, viską gerai sumaišome. Išdėliojame į lėkštes, papuošiame likusio parmezano drožlėmis ir pabarstome raudonaisiais pipirais. Pateikiame iškart.

Receptas adaptuotas iš knygos Williams-Sonoma “Dinner Parties”.

Graikiškas pyragas su feta

300g graikiško natūralaus jogurto

1 šaukštelis valgomosios sodos

3 kiaušiniai

200g feta sūrio

300g miltų

1 šaukštelis druskos

1 šaukštelis cukraus

Žiupsnelis čili ir žiupsnelis oregano

Šakelė prinokusių vyšninių pomidorų

Jogurtą sumaišome su valgomąja soda ir druska bei prieskoniais. Dubenėlyje šakute lengvai sumaigom fetos sūrį – nesistengiame sutrinti iki vientisos masės, nes gražiau, kai lieka stambesni trupiniai. Kitame dubenėlyje suplakam kiaušinius, juos supilam į fetos sūrio indą. Supilam jogurto mišinį, viską išmaišom. Galiausiai supilam miltus ir visą masę sumaišom šaukštu.

Pailgą kepimo formą išklojame pergamentiniu popieriumi. Supilame tešlą, išlyginame paviršių. Ant viršaus klojame šakelę vyšninių pomidorų ir truputį įspaudžiame į tešlą (bet labai nedaug!). Jei neturite tokios ilgos šakelės su pomidorais, sujunkite keletą šakelių, kad vizualiai gautųsi tarsi viena.

Pašauname į orkaitę įkaitintą iki 180C. Kepame apie 45 min, arba kol įkišus pagaliuką jį ištrauksite sausą.

Skanu ir šiltas, ir atvėsęs.

Receptas – iš čia.

Mane žavi pačios įvairiausios ledų idėjos – mano jau išbandyti ledai su bazilikais, su rozmarinais, su sūriu, su juoda duona, su cinamonu, juodaisiais pipirais ir t.t.t.t.t….. Bet kai vieną vakarą paklausiau savo vyro kokių gi ledų jis norėtų, kad pagaminčiau, jis pasakė: “tai aišku, kad mano mėgstamiausių – paprastų vanilinių!”:) Tad teko gaminti klasikinius vanilinius ledus:)

Vaniliniai ledai

500ml pieno

125g cukraus

1 vanilės ankštis arba 1 šaukštels vanilės pastos

6 kiaušinių tryniai

100ml grietinėlės (nebūtina)

Puode storu dugnu užkaitiname pieną su 2/3 cukraus ir vanile. Lėtai užverdame. Per tą laiką ištriname trynius su cukrumi iki vientisos purios masės.

Kai pienas užverda, nuimame puodą nuo ugnies, ir samčiu įpilame šiek tiek karšto pieno į trynių masę, nuolat plakdami. Tą patį pakartojame dar 3-5  kartus, kol trynių masė sušyla (tik atsargiai, kad tryniai nesukeptų! Todėl nenutokite plakę). Tada sušilusius tryniu supilam atgal į pudodą su likusiu pienu ir nuolat maišant uždedame ant vidutinės ugnies. Maišant kaitiname tol, kol masė tampa tiršta tiek, kad perbraukus pirštu per šaukšto galinę dalį lieka švarus pėdsakas, o ne tarsi skystis šaukštas vėl pasidengia mase.

Jei kaitinsite per dideliame karštyje arba per silpnai maišysite, masė gali sušokti į gabaliukus. Tuomet arba viską pertrinkite per sietelį, arba suplakite mikseriu. Iškart puodą kelkite į dubenį, pilną ledukų, ir maišant atvėsinkite. Galutinai atvėsinkite šaldytuve.

Į gautą masę supilkite 100ml grietinėlės (tai duos ypač kreminę ledų konsistenciją, bet galima ir nenaudoti grietinėlės) ir išmaišykite. Toliau ledų masė pilkite į ledų gaminimo mašiną ir gaminkite juos pagal gamintojo instrukcijas.

Galite pateikti vanilinius ledus su šviežiais vaisiais, šviežių braškių piure, su granatų sirupu, su alkoholiniu užpilu, tarkuotu šokoladu ar dar kokiu mėgstamu pagardu. Kadangi gaminant ledus liko daug nesunaudotų baltymų, rekomenduoju pasigaminti štai tokius morenginius “lizdelius” ir ledus pateikti juose.

Fokačios kepimo procesas toks nesudėtingas, kad neverta ilgai svarstyti, ar imtis darbo. Kol sukatės virtuvėje šeimininkaudami, tešla spės pakilti, o iškeps duona per 20 minučių. Ši Provanso fokačia skani ir viena – pagardinta česnakais, rozmarinais, čiobreliais ir oreganu ji gali būti puikus užkandis vasros išvykai. Jau nekalbant apie tai, kad ji puikiai tiks su šviežiomis salotomis ir taure vyno lengviems pietums. O jei į svečius pakvietėte draugų, būtinai parodykite jiems šį meno kūrinį prieš sulaužydami gabalėliais:)

Provencal Focaccia (2 plokščios duonelės)

3 česnako skiltelės, sukapotos

1 šaukštas rozmarino spygliukų, sukapotų

1 šaukštas šviežio oregano, sukapoto

1 šauštas šviežių čiobrelių, sukapotų

60ml (1/4 puodelio) alyvuogių aliejaus

1 pakelis (2.5 šaukštelio) aktyvių sausų mielių arba 1.5 šaukštelio šviežių mielių

430ml (1 3/4 puodelio) drungno vandens (40-45C)

705g (4.5 puodelio) miltų

1 šaukštas druskos

Manų kruopų skardos pabarstymui

Mažame puode ant silpnos ugnies pakaitiname aliejų ir jame 1 minutę pakepame česnaką, rozmarinus, oreganą, čiobrelius. Nuimame nuo ugnies ir leidžiame atvėsti iki kambario temperatūros.

Dideliame dubenyje (arba kombaino inde, jei tešlą gaminsite kombainu) mieles užpilame vandeniu ir paliekame 5 minutėm, kad suputotų. Supilame aliejų su jame pakepintais česnakais ir prieskoninėm žolėm, supilame miltus, druską ir minkome tešlą, kol ji tampa vientisa ir elastinga.

Tešlą suformuojame į rutulį, aptepame aliejumi ir padedame šiltai, kad pakiltų, kad tūris maždaug padvigubėtų.

Iškilusią tešlą padaliname į du rutulius. Iš kiekvieno jų iškočiojame po didelį lvadratą (tokio dydžio, kokio dydžio skardoje kepsite). Skardą gausiai pabarstom manų kruopom. Perkeliam iškočiotos tešlos kvadratą į skardą, patampom kraštus, jei jie susitraukė. Tada aštriu peiliu arba picai skirtu peiliu įpjaunam įstrižai centrinės ašies keletą kartų ir gautus įpjovimus pirštasi praskečiam, kad gautųsi didelės skylės. Paliekame abi duoneles dar šiek tiek pakilti (apie 20-30 min).

Per tą laiką įkaitiname orkaitę iki 200C. Kepame duoneles atskirai kiekvieną apatinėje orkaitės dalyje apie 20 minučių, arba kol viršus gražiai pagels. Pateikiame iškart, arba atvėsintas duoneles susukame į aliuminio foliją ir pašildome karštoje orkaitėje (190C) 10 minučių, prieš pat pateikiant. Iškeptą fokačią galima dieną laikyti šaldytuve arba užšaldžius laikyti iki 2 savaičių.

Receptas iš Williams-Sonoma “Essentials of Baking”

Visas Izraelis šią savaitę tarsi pamišęs. Visi švenčia Pesahą. Niekas nedirba visą savaitę, vaikai atostogauja, visur nežmoniški automobilių kamščiai ir žmonių grūstys… Paplūdimys toks pilnas, kad atrodo, jog esi Palangoje rugpjūčio 14d., kai išpuola ilgas savaitgalis… Tokiomis dienomis labai džiaugiuosi, kad turiu savo terasą, jūrą tolumoje, saulę, šilumą ir ramybę.

Dar džiaugiuosi, kad visai šalia turiu turgų su labai šviežiais produktais, vaisiais ir daržovėmis. Ir kad tame turguje turiu “blatą” – gaunu tik šviežiausią žuvį, krevetes ir kitokias jūros gėrybes. Tad šiandien ryte nuspiprkau pilną rinkinį Viduržemio jūros produktų, ir nusprendžiau pagaminti gardųjį Bouillabaisse – tradicinį prancūziškąjį žuvies troškinį.

Bet pradėsiu nuo šiek tiek ankstesnės istorijos. Prieš porą savaičių buvau pakviesta į trumpą kulinarinę pamokėlę Jeruzalėje pas žinomą virtuvės šefą Rodrigo Gonzales Elias iš Ispanijos. Šis vyrukas – tikra žvaigždė, nes jam buvo patikėta ruošti Popiežiui pietus, kuomet jis lankėsi Šventojoje Žemėje. Ispanas pasirodė išties labai mielas ir šiltas – jis net davė savo email adresą, kad iškilus bet kokiam klausimui ar problemai turėčiau tiesioginį kontaktą ir jis galėtų atsakyti į visus mano klausimus…

Rodrigo pamokėlės metu mokė labai bazinių dalykų – kaip pasigaminti skaidrų šviesų sultinį ir tamsųjį. Taip pat mokė kaip reikia paruošti foie gras- delikatesines žąsų kepenėles. Bet svarbiausia, kad išmokome kaip pasigaminti Viduržemio padažą, dažnai tampantį pagrindu kitiems populiariems Viduržemio jūrod regiono patiekalams: Marokietiškam taijin, Ispaniškai paellai, guliašui ir bouillabaisse. Šis padažas gali stovėti šaldytuve savaitę arba gali būti užšaldytas ir naudojamas kelis mėnesius. Tikrai verta pasigaminti ir turėti įvarių patiekalų pagardinimui!

Viduržemio padažas

2 pomidorai (su koteliais)

1 raudonoji paprika

1 svogūnas, nuluptas

2 česnako skiltelės

3 džiovinti saldieji pipirai (“noras” – geriausi, bet tinka ir kiti)

2 šaukštai rūkytos saldžios paprikos miltelių (šefas rekomenduoja ispanišką Pimiento de la Vera)

Visus ingredientus (išskyrus džiovintus pipirus ir paprikos miltelius) sudedame įkepimo skardą. Svarbu: nenupjauname pomidorų žalių šakelių viršuje, taip pat paliekame paprikos kotelį ir jos neišpjaustome. Kepame visus produktus 200C karštumo orkaitėje 20 minučių. Tada sudedame viską į virtuvinį kombainą (blenderį) ir sumalam į vientisą masę. Šefas Rodrigo Elias teigia, kad žaliuose pomidorų ir paprikų koteliuose susikoncentravę daugiausia skonio, todėl jų nereikia nupjauti. Taip pat sumalti viską kartu su sėklomis ir odelėmis.

Šefas siūlo padažo negardinti druska, kadangi tuomet galėsite laisvai reguliuoti kiekvieno gaminamo patiekalo skonį.

Kai padažas pagamintas, galime imtis Bouillabaisse:)

Viduržemio jūros žuvies troškinys (3 Žmonėms labai sočiai vakarienei)

Rouille:

4 šaukštai Viduržemio padažo

1 riekelė baltos duonos, nupjauta pluta

1 trynys

40ml alyvuogių aliejaus

druskos, čili pipirų

Troškiniui:

6 didelės krevetės

6 šviežios šukutės

6 krabai arba 12 midijų

1 žuvies file (jūros ešerio, dorados ar kt)  – apie 250g

2 šaukštai alyvuogių aliejaus

1 pankolis, supjaustytas plonomis juostelėmis

1 svogūnas, supjaustytas

600g pomidorų, nublanširuotų (nuluptomis odelėmis) arba konservuotų

1 litras žuvies sultinio arba vandens

Žiupsnelis šafrano

Saujelė šviežių žalumynų: petražolių, čiobrelių, bazilikų (surištų į ryšulėlį)

5cm ilgio apelsino žievelės juostelė.

Pasigaminame Rouille: Duonos riekelę sulaužome gabalėliais, užpilame vandeniu, palaukiame kol sunminkštės, tada nuspaudžiame duoną, nusausindami vandenį. Mikseriu suplakam trynį, viduržemio padažą, čili ir duoną iki vientisos masės. Tada plakant pilame plona srovele aliejų, kol masė sutirštėja, tampa konsistencija panaši į majonezo. Pagardiname druska. Padedame į šaldytuvą atvėsti.

Gaminame troškinį: Paruošiame žuvį ir jūros gėrybes: midijas nuvalome, krevetes išdarinėjame, krabus nuplauname, išdarinėjame, žuvį supjaustome kąsnio didumo gabalėliais, šukutes nuplauname, nusausiname.

Dideliame puode arba gilioje keptuvėje įkaitiname aliejų ir jame apkepiname svogūną su pankoliu, kol suminkštėja. Tada supilame gabaliukais supjaustytus pomidorus ir kepame maišant toliau, maždaug 3-5 minutes. Supilame sultinį, suberiam šafraną, įdedame žalumynų buketą, įmetame apelsino žievę, užverdame. Pavirus 10 minučių išimame žalumynus ir suplakame visą masę mikseriu. Pagardiname druska, pipirais.

Užverdame gautą tirštą sriubą, sumažiname ugnį, sumetame žuvis ir jūros gėrybes ir verdame apie 5 Minutes, arba kol žuvis suminkštėja.

Padaliname žuvies gabaliukus, šukutes, krevetes, krabus po lygiai į gilias lėkštes, užpilame pasigamintu sultiniu. Pateikiame su šviežia balta duona (receptas – kitame įraše) ir su pasigamintu Rouille padažu.

Receptas adaptuotas is knygos “France”.

Mielinis ragaišis su varške

250 ml pieno

2 šaukšteliai sausų mielių

100 g cukraus

100 g sviesto

2 kiaušinių tryniai

šaukštas vanilinio cukraus

500 g miltų

įdarui:

360 g varškės

kiaušinis

100 g cukraus

šaukštas vanilinio cukraus

Pašildome 100 ml pieno, suberiame mieles, šaukštą cukraus, išmaišome ir paliekame šiltoje vietoje 5 minutėms, kol mišinys ims putoti.

Ištirpiname sviestą ant nedidelės ugnies, kitame dubenyje ištirpiname sviestą ir pabaigoje supilame likusį pieną. Padedame į šalį.

Kiaušinių trynius išsukame su likusiu cukrumi ir vaniliniu cukrumi.

Į didelį dubenį įsijojame miltus, supilame mielių mišinį, tirpintą sviestą su pienu, bei su cukrumi ištrintus trynius. Gerai išsukame mediniu šaukštu, kol tešla sulimpa, tada išverčiame ant miltais pabarstyto stalo ir minkome 5 minutes, kol tešla taps elastinga. Jei tešla limpa prie rankų, įberiame šiek tiek miltų.

Išminkytą tešlą suspaudžiame į kamuolį, sudedame į dubenį ir pridengiame virtuviniu rankšluosčiu. Paliekame šiltoje vietoje 1–1,5 valandos, kol tešlos padvigubės.

Varškę pertriname šakute, įmušame kiaušinį, suberiame cukrų ir gerai išmaišome.

Pakilusią tešlą lengvai paminkome, atskiriame gabalėlį tešlos. Didesnę tešlos dalį suspaudžiame į kamuolį – suformuojame apvalų kepalėlį – ir jį dedame į miltais pabarstytą kepimo formą (aš panaudojau mažą torto formą su išimamu dugnu). Viduryje padarome duobutę. Iš mažesnės tešlos dalies rankomis iškočiojame siaurą, maždaug  30 cm ilgio, volelį. Kepaliuką patepame pienu, duobutę apjuosiame voleliu, į ją sudedame varškės įdarą.

Kepame 180 C orkaitėje apie 40–45 minutes arba kol kepinys gražiai pagels.

Antiena – paukštis tinkantis bet kokios šventės ar sukakties gurmaniškai vakarienei. O jei galite įsigyti antienos krūtinėlių – jūs esate pasiruošę surengti bet kokią puotą! Šiemet aš ilgai nemąsčiau ką gaminsiu Velykinei šventei – prieš savaitę pasiruošiau tris gražias antienos krūtinėles bei nusipirkau pudnelį pastarnokų. Patiekalas visiems labai patiko, o ir darbo prie jo nebuvo daug. Labai rekomenduoju artimiausiai jūsų šventei!

Anties krūtinėlė su pastarnokų piure ir porto padažu (2 asm)

• Pastarnokų file: nuskutame pastarnokus ir supjaustome juos vidutinio dudžio gabalais.
• Išverdame pastarnokus sultinyje arba vandenyje, kol jie tampa minkšti.
• Pieną užverdame, padedame į šalį.
• Nusausiname pastarnokus ir suplakame juos (mikseriu arba trintuve) su 30g sviesto ir pienu. Košė turi gautis labai kreminė – jei konsistencija per kieta, įpilame dar pieno.
• Patikriname ar netrūksta druskos. Padedame šiltai. Košę galima pasigaminti iš anksto ir iš vėliau pašildyti.
• Padažui: įkaitiname aliejų keptuvėje ir jame kelias minutes apkepiname svogūnus, 1 skiltelę česnako ir šakelę čiobrelio, pabarstome pipirais ir kepiname dar minutę.
• Supilame sultinį, raudoną vyną, porto vyną ir viriname, kol masė sumažėja maždaug 2/3 kiekio (užtruksite apie 15-25 minutes).
• Perkošiame padažą per sietelį. Turėtų gaiutis apie  150 ml padažo.
• Paruošiame antienos krūtinėles: lengvai įpjauname skūrą kryželiais, pabarstome druska ir pipirais.
• Didelėje įkaitintoje keptuvėje sudedame antienos krūtinėles odele žemyn. Kai iš jų pradeda skirtis taukai, suberiame likusį česnaką bei likusius čiobrelius ir kepame apie 15 minučių, kol skūrelė taps labai traški.
• Apverčiame antieną kita puse ir kepame dar  3-5 minutes, priklausomai nuo krūtinėlių dydžio ir priklausomai nuo to, kaip labai iškepusios norėsite mėsos.
• Išimame iš ketuvės ir sudedame į karščiui atsparų indą, uždengiame aliuminio folija. Paliekam pastovėti kelias minutes. Jei norite pilnai iškepusios antienos, įkiškite 15 minučių į 200C karštumo orkaitę.
• Pateikiame lėkštėse ant pastarnokų piure pagalvėlės, aplaistę gausiai vyno padažu. Pabarstome kapotais žaliais svogūnais.