Aš tikrai nemaniau, kad po ilgų naujametinių „atostogų” bus taip sunku įsivažiuoti į ritmą. Anokios ten, aišku, atostogos… tiesiog sukrito palankiai kalendoriaus dienos ir gavosi daug laisvų dienų su ilgu sąrašu atlikti suplanuotų darbų, deja, beveik tokiu pat ilgu sąrašu taip ir nepadarytų…. Man atostogų namuose niekuomet nekyla mintis vadinti atostogomis, nes tam, kad pailsėtų smegenys ir kūnas, aplinką reikia pakeisti. Todėl nieko nelaukdama susiplanavau bent tris keliones į priekį taip, kad ko jau ko, o aplinkos pakeitimų 2019-aisiais nepritruktų:)

Tad po tokios pertraukos tarsi su atsiprašymu už ilgą tylą ateinu su skaniu tortu:) Gal jis labiau pyragas teoriškai (nes juk cheesecake:)), bet man labiau norisi vadinti tortu. 

Cheesecake (čiskeikai) man apskritai bene tobuliausias desertas (po Pavlovos), ir tai yra garantuotos sėkmės kepinys, kai apleidžia fantazija, arba kai nėra laiko, o į namus prigužės svečių. Varškės (o gal reiktų sakyti sūrio – niekaip pati su savim nesusitariu) pyragas kepamas be jokio streso, kad kas nors gali nesigauti. Variantų improvizacijoms – begalės! Tradicinis, su braškėm, slyvom ar spanguolėm, tiramisu, šokoladinis, vanilinis, su aguonomis, marcipanais, mėlynėmis arba moliūgais… Visuomet varškės pyragą kepu tik garų vonioje, tad jo konsistencija būna vientisa, pagrindas lygutėlis, o gardinti ir puošti labiausiai mėgstu putėsių sluoksniu. Faina, kad šį pyragą (tortą? Ir vėl ginčijuosi su savim) galima išsikepti iš anksto, jo puošybai nereikia nieko įmantraus… Kad ir šįkart: kai nešiau tortą ant gražaus torto padėklo svečiams, pajuokavau, kad buvau palikusi jį terasoje, o visą vakarą juk taip baisiai snigo! Mano svečiai tikrai pagalvojo, kad pyragas išties nuklotas sniegu:) Tačiau čia tebuvo sutrupinti morengai (jų nusipirkau jau iškeptų, prekybcentryje, nes neturėjau laiko kepti pati:)). 

Tad tiems, kas mėgsta gaivų desertų skonį, ir ypač kas mėgsta citrinų aromatą (kas gi jų nemėgsta?:) Toks fainas žiemiškas prieskonis, nes nelabai yra iš ko rinktis tuos viasinius skonius šaltuoju sezonu…) šis čiskeikas tikrai bus tobulas. Išbandykit, pamatysit. 

Čiskeikas – bet kuriai progai. Ir net visai be progos.
Papuošimui – sutrupinti morengai… tarsi iškritęs sniegas:)
O kaip smagu, kai rytojaus dieną dar lieka gabalėlis su arbata…:)
Citrininis varškės tortas – itin žiemai tinkamas kepinys

Citrininis varškės tortas su citrinų putėsiais

Pagrindui:

  • 140 g sausainių (naudojau petit beurre
  • 50 g sviesto, ištirpinto

Varškės sluoksniui (visi produktai kambario temperatūros):

  • 500 g 9% riebumo varškės (sumaltos arba sutrintos kombainu iki vientisos masės)
  • 250 ml 36% riebumo grietinėlės
  • 3 dideli kiaušiniai
  • 3/4 stiklinės cukraus
  • 1 citrinos nutarkuota žievelė (naudokite tik ekologišką citriną, ir gerai nuplaukite)
  • 3 šaukštai persijotų miltų (naudojau speltų)

Citrinų putėsiams:

  • 400 ml 36% riebumo grietinėlės (labai gerai atšaldytos)
  • 125 ml šviežiai išspaustų citrinos sulčių
  • 2,5 šaukštelio želatinos (milteliais)
  • 7 – 8 šaukštai cukraus pudros (pagal skonį ir kiek norisi rūgštumo)
  • labai nedaug (tiesiog ant peilio galiuko) maistinių citrinos geltonos spalvos dažų (nebūtina, jei neturite) 

Įkaitinkite orkaitę iki 175C. Formos su nusegamais kraštais (23cm skersmens) pagrindą išklokite pergamentiniu popieriumi. 

Sausainius sudėkite į virtuvinį kombainą (arba suberkite į polietileno maišelį ir voliokite kočėlu) ir susmulkinkite iki trupinių, Sumaišykite su tirpintu sviestu, kad gautųsi į šlapią smėlį panašūs trupiniai. Šiais trupiniais išklokite paruoštą kepimo skardą, gerai suplokite paviršių, ir kepkite apie 12 minučių, kol gražiai apskrus. Šiek tiek atvėsinkite. Torto formą apvyniokite keliais sluoksniais aliuminio folijos taip, kad nepatektų kepant vanduo. 

Orkaitės temperatūrą sumažinkite iki 160C.

Paruoškite varškės masę: varškę sumaišykite su grietinėle, kiaušiniais, cukrumi, citrinos žievele, ir galiausiai įmaišykite miltus. Nemaišykite masės pernelyg ilgai, nes gali kepant pernelyg pakilti. Supilkite šią masę ant apkepto pagrindo. Statykite formą, apvyniotą folija, į gilesnį indą (arba skardą), ir į tą skardą įpilkite verdančio vandens, kad jis siektų maždaug 1/3 torto masės. Kepkite apie 45-50 minučių, arba kol varškės masė sutvirtės (pateliuskavę pamatysite, ar ji dar drėgna, ar jau tampri, taip pat galite priliesti pirštu viduryje, ir matysite ar iškepė, ar dar reikia kelių minčių). Visiškai atvėsinkite, tada įdėkite į šaldytuvą, geriausia per naktį, kad sustingtų ir skoniai susimaišytų. 

Pasigaminkite putėsius: želatiną suberkite į mažą puodą, ir įpilkite apie 2 šaukštus vandens, tik kad ji sudrėktų. Palikite išbrinkti apie 10 min. Tada labai lėtai kaitinkite maišydami, kol želatina ištirps, nelisk grūdelių (tik neužvirkite, antraip želatina nesustings). Taip ištirpintą želatiną sumaišykite su citrinos sultimis. 

Grietinėlę išplakite kartu su cukraus pudra ir trupučiu valgomųjų dažų (dėkite labai labai mažai, ir plakant žiūrėkite pagal spalvą, ar pakanka, ar reiktų dar. Dažai labai intensyvūs, jų prireiks vos vos ant peilio galiuko). 

Apie 2 šaukštus plaktos grietinėlės sumaišykite su citrinos sulčių ir želatinos mase, tada šį mišinį sumaišykite su likusia plakta grietinėle. Paragaukite, jei trūksta saldumo – įberkite dar šiek tiek cukraus pudros. Jei trūksta rūgštumo – įpilkite dar šiek tiek citrinos sulčių. Gautus putėsius ištepkite ant atvėsusio torto varškės sluoksnio, ir gerai išlyginkite. 

Prieš pat patiekiant galite pabarstyti sutrupintais morengais. 

Recepto šaltinis: Moje Wypieki

 

Vienas komentaras apie straipsnį "Citrininis varškės tortas su citrinų putėsiais"

  1. Evelina:

    Gavosi labai skanus, rekomenduoju. Tik gal kiek per smulkiai sublenderiavau varškę, nes man gavosi šiek tiek sprangesnis varškės sluoksnis, bet kartu kabinant visus sluoksnius, viskas buvo skanu. Visiems ragautojams patiko. Rekomenduoju:)

  2. Nida:

    Manyčiau kad taip, bet praktiškai nebandžiau (nors ir turiu orkaitę su garų funkcija:))

  3. Dalia:

    Man idomu ar vietoj skardos su vandeniu kepant butu galima tiesiog naudoti kepimo su garais funkcija?

  4. Alma:

    Per vieną savaitgalį dariau šį tortą ir Varškės tortą su aviečių putėsiais. Abu pavyko ir buvo laaabaaai skanūs 🙂 Patiko ir suaugusiems, ir vaikams! Ačiū, kad dalinatės!

  5. Nida:

    Dėkui, Daiva, kad parašėt. Manau, kad varškės drėgnumas turi įtakos, maniškiai irgi nesušlapo, buvo pats tas kietumas….

  6. Daiva:

    Labai ačiū už receptuką! Labai patiko! Gaivus, gražus, skanus, vieni pliusai 🙂 Pagrindui naudojau selgos sausainius, niekas nesumirko, sluoksnis buvo kietas ir trapus.

  7. Nida:

    Jurgita, bėda tame, kad ta varškė nevienodo drėgnumo… Mano pagrindas išliko drėgnas, bet tikrai ne šlapias (bet ir varškė sausoka buvo). Kitąkart dėkite pusę kiekio trintų riešutų bei šiek tiek cukraus – pagrindas bus tvirtesnis, sveikesnis, ir gal net skanesnis:) Labai ačiū, kad pasidalinot savo patirtimi.

  8. Jurgita:

    Gaminau šį tortą vyro gimtadieniu savaitgalį. Labai gero skonio tiek varškės masė, tiek patys putėsiai. Nepatiko pagrindas, nors naudojau tuos pačius sausainius, kaip ir Jūs. Kadangi varškė buvo skysta, matyt, užpylus ant pakepto pagrindo, dalis jos drėgmės susigėrė į sausainius. Galbūt galima būtų pagrindui naudoti kažkokią trapią tešlą, ją iškloti, pakepti ir tada užpilti varškę.

  9. Nida:

    Jurga, galit naudoti ir tą, nebus per skysta. Na jei jau matysit, kad labai skysta masė, įberkit dar vieną papildomą šaukštą miltų. Bet ne daugiau.

  10. Nida:

    Nijole, aš jau jums pavydžiu. Tik šiandien suvalgiau paskutinį likusį gabalėlį ryte, ir jau noriu vėl iš naujo 🙂

  11. Nijolė:

    Ačiū už receptą tikrai savaitgaliui pagaminsiu😁😁😁

  12. Jurga:

    Nida, o prekybos centruose parduodama jau trinta varškė (pvz., „President“) tikriausiai bus per skysta, ar ne? (Labai gardžiai atrodo!)

  13. Anonimas:

    Labai ačiū už išsamų atsakymą. Tikrai bandysiu. Jūsų blogas mano mėgstamiausias:)

  14. Nida:

    Tikrai taip, Lina, tai labai panašus receptas. Visi čiskeikai panašiai kepami, tik vis įdomu paeksperimentuoti su įvairiais priedais, skoniais, spalvom. Dėl kepimo vandens vonelėje – aš dabar jau visiškai perėjau prie šio būdo keldama sūrio (varškės) pyragus. Ką duoda vandens vonelė? Ogi neleidžia kepant pyragui pakilti, o paskui subliukšti (kas padaro paviršių labai nelygiu). Vandens vonelėje jis kepamas šiek tiek žemesnėje temperatūroje, tačiau karštas vanduo užtikrina, kad karštis pasiskirsto labai tolygiai. Kepant niekas neišsipučia, niekas nesubliukšta, iškepa tarsi koks pudingas. Sustingęs lieka minkštas ir labai sultingas, tiesiog tobulos konsistencijos. Išbandykit, pamatysite skirtumą. Man tiesiog patinka. kad šiuo būdu kepant nereikia baimintis kaip gausis finalinis rezultatas, nes jis visada gaunasi vienodai tobulas:)

  15. Lina:

    Pagal receptą man rodos čia ta pati torto versija kaip buvo su aviečių putėsiais? Tik ten nebuvo siūloma vynioti į foliją ir dėti į karšto vandens vonelę. Ar be šito galima apsieiti? ką tas duoda? nes avietinis tai tobulas:)

  16. Nida:

    Simona ačiū! Tikrai, kai priminėte narcizus, ir man jis jau pavasariškas labiau nei žiemiškas:)

  17. Simona:

    Ačiū Nida už pavasariu alsuojanti pyragą . Primena pavasariniius narcizus 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *