Kai susipažinau su savo būsimu vyru, labai greitai turėjau susitaikyti su viena jo ikitolinio gyvenimo tradicija: kartą per savaitę susitikti su savo bičiuliu dubenėliui charčio sriubos ir aptarti „susiklosčiusią situaciją”:) Jiedu susimatydavo kažkokioje skylėje Antakalnyje (mes abu taip šaipydavomės iš tos kavinės apgriuvusiame Antakalnio mediniame namelyje, o tos kavinės jau seniai nėra…). Ten dirbančios moteriškės mintinai žinodavo, kad kai tik tie du vyrukai užsiimdavo savo mėgiamą staliuką, jos jau iškart galėdavo ir nešti vienintelį patiekalą, kurį jiedu visada toje kavinėje valgydavo. Charčio. Tiesą pasakius, taip aš vadindavau ir savo būsimo vyro susitikimų draugą. Nes jo vardas toks dažnas, kad reiktų daug aiškinti, kurį vyruką populiariu vardu turiu omeny. Tačiau kai paklausdavau „ar mateisi šiandien su Charčio?” – iškart būdavo aišku apie ką klausiu:) 

Prisiminiau charčio sriubą ir baisiausiai jos užsigeidžiau kai dvi savaites be perstojo lijo lietus… Buvo taip nyku, drėgna ir nemiela, kad gelbėtis reikėjo kuo nors aštriu, spalvingu, skaniu ir sočiu. Ir tada prisiminimuose atgijo charčio. 

Esu šios tradicinės gruziniškos sriubos valgiusi pačių įvairiausių skonių. Vienose buvo pomidorų (ir/arba paprikos), kituose pomidorų tikrai nebuvo, bet keletas ingredientų, kurie tikrai būtini charčio sriubai – tai ryžiai, virti avienos (arba jautienos iš bėdos) kauliukai, aštrumas ir kalendros pagardinimui. Pavarčiau vieną kitą receptą internete, ir nutariau vadovautis savo intuicija bei skonio receptoriais. Todėl mano charčio gal nėra pernelyg tikra gruziniška (iš kur ji bus, jei toje Gruzijoje nesu buvusi), bet skanumo ji buvo tokia skani, kad visas kubilas išgaravo anksčiau nei spėjome jos atsivalgyti. Tad matyt reikės ne už ilgo virti dar vieną porciją:)

Šildanti soti aštri gruziniška sriuba kharcho

Charčio

Avienos sultiniui:

  • 2-3kg avienos kauliukų su  ėsa (labai tiks šonkauliai) be riebalų
  • 1 svogūnas, nuplautas, net nenuluptas
  • 1 didelė morka, supjaustyta į keletą dalių
  • 2-3 stiebai saliero
  • 3-4  skiltelės česnako
  • Druskos, juodųjų pipirų, 2 lauro lapeliai

Sriubai:

  • 2 šaukštai aliejaus
  • 1 didelis svogūnas, supjaustytas kubeliais
  • 3-4 skitelės česnako, susmulkintos
  • 2 čili pipirai (švieži arba džiovinti, dėkite pagal skonį, kiek toleruojate aitrumo)
  • 2 saldžiosios raudonosios paprikos, išvalytos ir supjaustytos gabalėliais
  • 1 indelis geros kokybės konservuotų pomidorų savo sultyse
  • 2-3 šaukšteliai pomidorų pastos
  • 1 stiklinė avinžirnių, išbrinkintų per naktį vandenyje
  • 1 stiklinė ryžių nuplautų
  • Druskos, pipirų, džiovintų kalendrų, kumino, saldžiosios paprikos, maltų kvapiųjų pipirų
  • Šviežių kalendrų patiekimui

Pirmiausia išsivirkite avienos sultinį. Geriausia jį išvirkite iš vakaro, kad palikus šaltai ant viršaus sustingtų riebalai, kuriuos galėsite atsargiai nuimti ir išmesti (nes jie tikrai niekam nereikalingi…:)).

Į puodą sudėkite avienos kaulus ir pripilkite vandens, kad apsemtų kaulus. Kai vanduo užvirs, vandenį nupilkite, kaulus praskalaukite ir užpilkite nauju vandeniu. Užvirkite dar kartą, nugriebkite putas. Sudėkite visas daržoves (svogūno nelupkite, bus daugiau skonio ir spalvos), įberkite druskos, pipirų, sumeskite lauro lapus ir uždengę troškinkite apie  2-6 valandas (kuo ilgiau tuo geriau). Nupilkite išvirusį sultinį, daržoves išmeskite kaulus su mėsa padėkite atskirai, o sultinį palikite puode, kuriame virė, per naktį šaltai, kad sustingų riebalai ir juos galėtumėte pašalinti. 

Kitame puode įkaitinkite aliejų, apkepinkite svogūnus, kol suminkštės. Suberkite česnakus, čili pipirus, pabarstykite kuminu, kalendromis, saldžios paprikos milteliais ir pakepinkite dar kelias minutes. Sudekite saldžias paprikas, po poros minučių – pomidorus su visomis sultimis ir pomidorų pastą, kepinkite apie 5-10 min., suberkite išmirkytus avinžirnius ir supilkite pašildytą sultinį. Virkite kol avinžirniai suminkštės (apie 30 min), tada suberkite ryžius, ir toliau virkite dar apie 10 min., kol ryžiai išvirs. Pabaigoje sudėkite virtus avienos kauliukus, paragaukite ar netrūksta druskos, įberkite pipirų, jei trūksta rūgšties įlašinkite citrinos sulčių. Patiekite pabarstę šviežiomis kalendromis. 

  1. Nida:

    Ačiū už jūsų nuomonę! Deja, rusų kalba informacijos aš neskaitau, bet mielai prie progos paieškosiu receptų angliškuose informacijis šaltiniuose ir išbandysiu. Jei rezultaras bus vertas dėmesio, mielai juo pasidalinsiu ir šiame blog’e!

  2. Dalia:

    Kai ieškau ko nors skanaus ir įdomaus, labai dažnai pasižiūriu, ar nidosreceptai.lt yra tai, ko ieškau. Dažnai mano paieškos pasiteisina. Deja, pavadinimas prie šios sriubos „Charčio” labai klaidinantis. Iš kokios mėsos virti – ginčytinas klausimas. Dėti vieną ar kitą ingrientą – taip pat. Vis tik ši sriuba taip toli nuo charčio, kad klaidina žmones, nežinančius nieko apie šį nuostabų kulinarinį kūrinį. Sriuba galbūt ir skani, bet šis receptas tokiu pavadinimu labai nuvylė, nes absoliučiai toli nuo charčio. Nėra charčio esmės. Norint išbandyti bent vieną tikrą charčio, internetinės paieškos sistemoje įveskite „Настоящий ХАРЧО – секрет старого грузинского шеф повара!” ir gausite tokią sriubą, kurios norėsis vėl ir vėl.

  3. Nida:

    Viktorai – nepaprastai pradžiuginote savo žinute!! Labai labai ačiū, tikrai džiaugiuosi, kad pasirinkimas nenuvylė!!

  4. Viktoras:

    Pandemija,pameginau issivirti harcho sriuba pagal jusu recepta-as tyliu!Rezultatas pranoko lukescius,vienas geriausiu sriubos receptu,kurias esu vires.👍

  5. Gruzinas:

    Receptas – totali nesąmonė. Nežinau, gal ir skanu, bet čia jokiu būdu ne charčio. Vien ką reiškia aviena… Juk pats pavadinimas reiškia jautienos sriubą (chari – jautis). O čia rašo „iš bėdos jautiena”. Ką čia veikia paprika ir morkos? Avinžirniai?! Rimtai?! Čia nieko panašaus į charčio.

  6. Aida:

    Laba diena.Labai patinka jusu receptai,jau keleta kartu viriau charčio sriuba ir gavosi puikiai.
    Turesiu sveciu norvegu,jie prie sriubos valgo bandeles su sviestu.Gal zinote koki recepta kokiu bandeliu.,kas tiktu prie tos sriubos.Bandeles turiu omeny,tai duona,bet apvalios formos:))Is anksto labai jums aciu.

  7. Nida:

    Aurelija, labai įdomu dėl tų graikiškų riešutų – nebandžiau, bet suintrigavote, pasidomėsiu!

  8. Aurelija:

    Viriau vakar vakarienei šią sriubą, tik ne viską dėjau, ko reikėjo (čili, avinžirniai, ir vietoj avienos, naudojau kiaulienos šonkaulius), tai mano charčio variantui, manau, iki tikrojo, toli, kaip iki mėnulio, bet vistik skonis geras :)! Tikrai kartosiu! Beje, kituose receptuose radau, jog į charčio deda graikinius riešutus. Gal bandėte? Ar verta, ar vistik geriau naudoti avinžirnius?

  9. Sofija:

    Jūs nepatikėsit,bet aš visą savaitę vis miriau kaip norėjau charčo .Vis salta niuru,Tai siandien ryte atsikeliau isviriau charčo ir padariau lietuvišką čachohbili. 🙂 O dabar atsiverciu jusu receptus ir matau ,kad ne as viena tokia :DD.Bet skani gi ta gruziniška-lietuviška virtuve.

  10. Nida:

    Justina, kvailų klausimų nebūna!! Su tais kaulais yra taip: kai sriubą valgom patys (ne svečiams ją serviruoju), man labaaaaaai patinka, kai galima kokį vieną kitą kauliuką apgriaužti:) Ne visi tą mėgsta, bet aš tai jau kaulų rakinėtoja kapitalinė:) Aišku, jei sriubą tiekiu svečiams, tikrai tuos kaulus išimu iš sriubos, mėsytę gražiai nupjaustau, ir su kaulais niekada nepatiekiu. Bet jei klausimas buvo apie pačio sultinio virimą, tai kaulai šiame procese yra tiesiog pagrindų pagrindas!! Niekada iš mėsos neišvirs toks gardus sultinys, nei iš kaulų. O beje, kuo ilgiau virtsite ant mažos ugnies tuos kaulus su daržovėm ir prieksoniais, tai tuo skanesnis bus sultinys. Tikiuosi, atsakiau į klausimą:)

  11. Justina:

    Sveika Nida, oi oi kaip uzsimaniau sitokios sriubos dabar vidury nakties skaitinedama… butinai artimiausiomis dienomis pameginsiu. Tik turiu toki, matyt kvailoka, klausima apie tuos avienos kauliukus – visus kaulus su mesa deti i lekstes? Zinau, kad kvailai skamba, bet beveik neturiu patirties namu gamybos sultiniuose, nebent is vistos, ir tokiu atveju mesa nuimu nuo kaulu ir tada dedu i sriuba. O kaip cia kazin? Bet kuriuo atveju, dekui uz recepta, nesulaukiu ismeginti!

  12. Nida:

    Marija, pats organizmas aiškiai duoda signalus, ko tokiu oru jam reikia… Su salotomis čia jau nelabai „prasisuksi”, tenka sočiau, tirščiau, karščiau kažką gaminti… Man tokiu metų laiku visuomet reikia sriubos – toks greičiausias alkio numalšinimas, ir skrandžio pripildymas. Ne būtinai ji turi būti sunki ir riebi, dažnai sriubas verdu net ne su sultiniu, o tiesiog vandeniu. Dedu užtai pupelių ar avinžirnių, kurie ir sotūs, ir ne tokie sunkūs. Tuo tarpu pyragus ir kepinius (saldžius ir ne) pasilieku savaitgaliams:)) Nepiktnaudžiauju kasdien:) Na, bent jau stengiuosi, o kad visko nutinka, tai irgi tiesa… Tik viena tiesa aiški – save apgauti labai nelengva, tad su saiku reiktų visko po truputį ragauti;)

  13. Marija:

    Laba diena! Dėkoju už puikią mintį – išsivirti stiprios, rimtos ir sočios sriubos 🙂 šiandien jau 3 dubenėliai sudoroti! Įsibėgėjus lietingam orui ant stalo nejučia pradėjo garuoti tradiciniai bulvių patiekalai, nesaldūs mieliniai pyragai su įvairiais įdarais, ir be abejo – pyragai, pyragaičiai, kiti desertukai… sakykite, Nida, kaip kovojate su noru šaltuoju metu laiku valgyti sočiai, šiltai ir dažnai – riebiai.. (jeigu ir jums taip nutinka). Gal galite pasiūlyti dar kokių receptukų idėjų, kad maistas šildytų sielą ir kūną, būtų sotus, bet ne itin riebus ir kaloringas… iš anksto dėkoju už mintis!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *