Nidos receptai

Receptas, kurį šiandien išbandžiau – tikrai ne mano sugalvotas. Ir nors visaip bandžiau atkasti kuriame blog’e aš jį kažkada mažiau – niekaip nepavyko. Nepamenu net kuria kalba tas blog’as buvo rašomas. Man tiesiog žavi pasirodė idėja populiariąsias Caprese salotas pritaikyti žiemos realijoms:) Rezultatas puikus, ką ir bekalbėti – ne vien vizualiai, bet taip pat ir skonio prasme. Pabandykit!

Burokų ir mocarelos salotos (2 asm)

1 vidutinis arba 2 maži burokai

1-2 rutulėliai šviežio mocarelos sūrio

Druskos, pipirų ir lašelis šviežiai spaustų citrinos sulčių

Gero alyvuogių aliejaus

Keletas lapelių baziliko

Burokus nuplauname, nusausiname ir sudedame į pergamentiniu popieriumi išklotą kepimo indą. Pašauname į orkaitę, įkaitusią iki 180C ir kepame apie valandą, kol įsmeigus peilį jaučiam, kad burokai tapo minkšti. Atvėsiname. Tokius keptus burokus galima laikyti šaldytuve keletą dienų ir panaudoti prireikus šiam užkandžiui arba, pvz., gardžiąjam burokėlių karpačio arba burokų ir rukolos salotoms.

Nuluptus keptus burokus supjaustome riekelėmis. Tokio pat storio riekelėmis supjaustome mocarelos sūrį. Lėkštėje dėliojame pakeičiant burokėlio ir mocarelos gabalėlius. Ant viršaus pabarstome šiek tiek druskos, pašlakstome citrinos sultimis, pabarstome grūstais pipirais ir užpilame alyvuogių aliejumi. Papuošiame žaliais baziliko lapeliais ir pateikiame su skrudinta balta duona.

Kad ir kokie speigai šaldytų Europą, visvien vasario 14-ąją ateis Valentino šventė. Ir nors pasiūlymų kur švęsti Valentino dieną mirgėte mirgės, aš turiu jums kitą pasiūlymą: susiorganizuokite šventę patys! Jei apsispręsit Valentino dieną su savo mylimu žmogumi švęsti namuose, manau, tik laimėsit:) Štai mano kruopščiai atrinktas (ir išbandytas!!) romantiško vakaro meniu. Užtikrinu, kad verta pasistengti paieškant šviežių produktų, o pats gamybos procesas tikrai nesudėtingas ir trumpas. Už melės vakaro kulinarinę kokybę prisiimu pilną atsakomybę!:)

Tad nieko nelaukdami į šaldytuvą kiškite geriausio kurį turite šampano butelį ir darykite pirkinių sąrašėlį.

Meniu:

Purios vakarienės bandelės

Trinta Jeruzalės artišokų sriuba

Austrės su saldžiarūgščiu raudonųjų svogūnų padažu

Jūrų šukutės geltonųjų paprikų padaže

Tigrinės krevetės su česnakais ir čili

Karštas šokolado desertas

Gėrimai: saldus muskato vynas, šampanas

Purios vakarienės bandelės

1 a.šaukštelis + 1/4 a.šaukštelio sausų mielių

30ml šilto vandens

1/2 puodelio (125ml) pieno

1 šaukštas cukraus

1 didelis kiaušinis (kambario temperatūros) + 1 kiaušinis bandelių patepimui

60g (3 šaukštai) minkšto sviesto

350g miltų (gali prireikti ir šiek tiek daugiau)

1 a.šaukštelis druskos

Mieles sumaišome su šiltu (ne karštu, o tik drungnu!) vandeniu ir paliekame suputoti kelioms minutėms. Į dubenį supilame kambario temperatūros pieną, cukrų, kiaušinį, sviestą ir druską. Suberiam miltus. Mikseriu arba rankomis maišome tešlą kol ji pasidaro elastinga ir žvilganti, minkšta, bet nelimpanti prie rankų. Suformuojame iš tešlos gumulą, jį pašlakstome aliejumi ir pastatome uždengtame inde šiltai, kad pakiltų (1-2 valandoms)

Skardą išklojame kepimo popieriumi. Tešlą suformuojame į įlgą “dešrą” ir ją supjaustome nedideliais vienodo dydžio gabalėliais. Kiekvieną gabalėlį voliojame delnu į stalviršio paviršių, kol suformuojame apvalų kamuoliuką. Kamuoliukus dedame į skardą, paliekant erdvės jiems pakilti. Kai visą tešlą sunaudojame, skardą uždengiame švariu virtuviniu rankšluosčiu ir paliekame pakilti (apie 30min)

Orkaitę įkaitinam iki 180C. Bandeles patepame kiaušinio plakiniu. Jei norim, ant viršaus pabarstome juodsėklių (nigela) arba sezamo sėklų ir pašauname į orkaitės apatinę dalį. Kepame apie 20 min., kol gražiai paruduoja. Pateikiame šiltas.

Trinta Jeruzalės artišokų sriuba

1 Jeruzalės artišoko šaknis

2 bulvės

1 nedidelis poras (balta dalis)

Sviesto arba alyvų aliejaus

Šlakelis grietinėlės

Puode storu dugnu ištirpiname sviestą arba įkaitiname aliejų. Riebaluose ant nedidelės ugnies kepiname porus, kol jie suminkštėja. Tada suberiame nuluptus ir gabaliukais supjaustytus artišokus bei bulves, užpilame vandens (kad keletu centimetrų būtų virš daržovių), įberiame druskos, cukraus, pipirų ir viriname uždengę apie 20 min., kol daržovės suminkštėja. Tada mikseriu (arba grūstuvu) sutriname sriubą iki vienalytės masės. Jei ji per tiršta – įpilame šlakelį virinto vandens. Patikriname skonį (nepamirštame įdėti cukraus, ne tik druskos, nes sriuba turi gautis itin švelnaus, aksominio skonio. Įberiam pipirų jei trūksta). Pabaigoje įpilame šiek tiek grietinėlės. Gražu šią sriubą pateikti nedideliuose arbatos puodeliuose.

Austrės su saldžiarūgščiu raudonųjų svogūnų padažu

4 didelės arba 6 vidutinės austrės

1 kaupinas a.šaukštelis smulkiai supjaustyto (arba sutarkuoto) raudonojo svogūno

2 nepilni a. šaukšteliai cukraus

1 nepilnas a. šaukštelis druskos

Raudonojo vyno acto

Austres atidarome specialiais įrankiais ir suguldome ant lėkštėje išdėliotų grūstų ledukų.

Sumaišome padažą: svogūnus, cukrų ir druską mažame indelyje ar stiklinaitėje užpilame actu, kad apsemtų. Gerai išmaišome.

SVARBU: Prie austrių rekomenduoju pateikti saldūjį Muskato vyną. Jis tikrai tinka geriau, nei sausas šampanas.

Jūrų šukutės geltonųjų paprikų padaže

6-8 jūrų šukutės

1 geltonoji paprika

Gabalėlis sviesto

Druska, pipirai

Papriką perpjauname pusiau, išimame sėklas ir baltas perskyras viduje. Tada daržovių skutikliu nuskutame odelę. Supjaustom nedideliais gabalėliais.

Mažame puode išlydome 1 šaukštą sviesto, sudedame paprikas, įpilame 1.5 šaukšto vandens ir ant vidutinės ugnies viriname uždengę, kol paprika tampa labai minkšta (apie 25min). Jei vanduo išgaruoja, įpilame dar šaukštą.

Šiek tiek paprikas atvėsiname ir suplakame jas kartu su skysčiu kuriame virė mikseriu iki vientisos masės. Įberiam druskos, pipirų. Prieš pateikiant, padažą pašildome ir įmaišome gabalėlį sviesto.

Jūrų šukutes pagaminsite per 2 minutes, todėl laiką planuokite atininkamai! Prieš pat kepant šulutes iš abiejų pusių pabarstom druska ir pipirais. Keptuvėje įkaitiname sviestą ir labai trumpai iš abiejų pusių apkepiname šukutes. Pateikiame lėkštėje su paprikų padažu.

Tigrinės krevetės su česnakais ir čili

6 šviežios tigrinės krevetės (arba 20 nedidelių krevečių)

2 šaukštai alyvuogių aliejaus

80g sviesto

1 raudonasis čili (su išimtomis sėklomis ir membranomis), smulkiai supjaustytas

4 česnako skiltelės, susmulkintos

Saujelė šviežių petražolių

1 citrinos nutarkuota žievelė ir sultys

Druska, pipirai

Krevetes nuplauname. Jei jos neišdarinėtos, atsargiai prakerpame išilgai nugaroje kiautą ir išimame per nugarą einančią gyslą. Nusausiname popieriniu rankšluosčiu.

Keptuvėje įkaitiname aliejų ir 30g sviesto. Kai sviestas ima putoti, sumetame krevetes ir jas kepiname ant vidutinės ugnies iš abiejų pusių apie 4 min. Išimame iš keptuvės ir padedame į šoną.

Į keptuvę įdedame likusį sviestą, suberiam čili, česnakus, petražoles, sumaišome. Sudedame atgal krevetes ir viską kepiname dar 1-2 minutes. Pasūdome, pabarstome pipirais, įpilame šiek tiek citrinos sulčių ir pabaigoje sudedame citrinos žievelę. Viską išmaišome ir iškart pateikiame.

Karštas šokolado desertas

50g sviesto (ir dar šiek tiek patepti formelėms)

2 a.šaukšteliai kakavos (kepimo formelėms pabarstyti)

50g karčiojo šokolado (pageidautina 70% kakavos)

1 kiaušinis

1 kiaušinio trynys

60g cukraus pudros

50g miltų

Orkaitę įkaitiname iki 160C. Pasiruošiame kepimo indelius: juos ištepame sviestu ir gausiai pabarstome kakavos milteliais.

Mažame dubenėlyje, ant garųlėtai  ištirpiname šokiladą kartu su sviestu. Atsargiai, kad dubenėlis nesiliestų su verdančiu vandeniu ir temperatūra nebūtų per aukšta!!!

Kitame inde išplakame kiaušinį ir trynį su cukraus pudra iki baltos purios masės. Į šį mišinį įmaišome ištirpintą šokoladą su sviestu (jis neturi būti karštas). Pabaigoje į masę įmaišome švelniai miltus. Masę supilame į dvi paruoštas formeles ir pašauname į orkaitę.

Kepame 12 minučių. Pateikiame išvertę ant šiltų lėkščių iškart, kai tik ištraukiame iš orkaitės.

Gražios ir skanios Valentino dienos!

Kai izraeliečiai skundžiasi niekaip nesibaigiančia ir visus į depresiją genančia žiema, per kurią sausio mėnesį temperatūra niekaip nepakyla daugiau nei +15C laipsnių, aš jiems imu deklaruoti lietuviškosios žiemos realijas, išreištas skaitine laipsnių forma. Jie kelis kartus perklausia, ar aš įsitikinusi, kad temperatūra mūsų šalyje matuojama laipsniais pagal Celsijų, o ne Farengeitą. Šitiems žmonėms tikrai neįmanoma suprasti, kaip galima funkcionuoti, kai spusteli -25C speigas. Jie netiki, kad žmonės esant tokiai temperatūrai dirba, keliauja, kad vedžioja šunis (kurie, skirtingai nuo čionykščių keturkojų nebūtinai aprengiami storomis striukėmis ir megztiniais).

Tiesą pasakius, man net šiurpas per kūną laksto, kai matau savo kompiuterio ekrane šviečiančią temperatūrą Vilniuje. Bet kuo gi galiu padėti – nebent pasiūlymu kaip pasigaminti salotas, spalva primenančias vasarą, bet puikiai tinkančias speiguotam lietuviškam orui.

Salotoms naudojamas Halumi sūris – tai iš Kipro kilęs baltas sūris, nuostabiai tinkamas kepimui (jis neišsilydo). Viduržemio jūros kraštuose tai be galo populiarus produktas visuose grilio vakarėliuose ir kaip priedas su salotomis. Tikiuosi, kad Halumi (Halloumi) sūriu prekiauja ir Lietuvos delikatesų parduotuvės. Jei ne - išbandykite 22% baltą varškės sūrį, kuris, kiek bandžiau, vienintelis pasiduoda kepimui:)

Karštos žalios salotos su Halumi sūriu (4 asm)

20 mažų bulvyčių (idealiu atveju – šviežių)

200g šviežių šparaginių pupelių (jei nėra, naudokite šaldytas)

2 puodeliai šaldytų žalių sojos pupelių (su lukštais)

200g Halumi sūrio, supjaustyto maždaug 5mm storio juostomis

1-2 česnako skiltelės, sutrintos, ir sumaišytos su žiupsniu druskos

6 šaukštai alyvuogių aliejaus

1 šaukštelis balto obuolių acto

Saujelė šviežių baziliko lapų (arba šaukštas džiovintų)

1/2 vidutinio raudonojo svogūno, supjaustyto plunksnelėmis

Užkaičiame didelį puodą vandens, pasūdome. Į verdantį vandenį sumetame bulves ir verdame kol jos pradės minkštėti (maždaug 7 minutes). Į tą patį puodą sudedame šparagines pupeles, užverdame. Paverdame 3 minutes ir sudedame šaldytas sojų pupas. Paverdame dar 2-3 minutes, kol sojų pupos iškils į paviršių ir pavirs minutę-kitą.

Nupilam vandenį, atskiriam šparagines pupeles, jas sudedam į indą ir uždengiam, pastatom šiltai. Pravėsintas sojų pupeles išlukštenam, taip pat pastatom šiltai. Bulves suveriam ant 4 medinių ar metalinių virbų.

Aliejų sumaišom su trintu česnaku ir druska. Įkaitiname griliaus keptuvę. Bulves teptuku patepame aliejumi su česnaku iš visų pusių ir dedame į įkaitintą grilinę keptuvę. Česnakiniu aliejumi patepame abi supjaustyto sūrio puses ir dedame į keptuvę. Apkepiname iš abiejų pusių.

Į pašildytas lėkštes padaliname šparagines pupeles, sudedame sūrio gabalėlius, pabarstome sojų pupom ir raudonaisiais, svogūnaus, pabarstom kapotais bazilikais. Likusį aliejų su česnaku sumaišome su šaukšteliu acto, įberiam šiek tiek juodųjų pipirų ir salotas palaistom gautu mišiniu. Pateikiame su keptų bulvių vėrinuku.

Kinva – be galo maistingos ir skanios kruopos. Esu apie jas nemažai rašiusi (žiūrėkite čia). Taip pat esu pateikusi nemažai paprastų receptų. Šis – į sveikuoliškų patiekalų kolekciją. Tinkamas lengviems pietums ar vakarienei. Receptą nusižiūrėjau kažkur internete, žinoma, adaptavau jį savo nuožiūra. Kinva blynelius pateikiau lėkštėje, pilnoje žalių salotų, su kepintos raudonosios paprikos pesto.

Kinva kruopų blyneliai (4 asm)

Kinva kruopas suberiame į nedidelį puodą, užpilame 2 puodeliais vandens, įberiame druskos ir užverdame. Sumažiname ugnį, uždengiame ir verdame apie 15 min., kol kruopos suminkštės.

Dubenėlyje sumaišome plaktą kiaušinį su virtomis atvėsintomis kruopomis, smulkintu svogūnu ir česnaku, tarkuotu sūriu ir miltais. Miltų gali prireikti ir daugiau – bet tešla turi būti tiršta, ne kieta.

Šaukštu dedame paplotėlius į įkaitintus riebalus ir apkepame iš abiejų pusių.

Raudonosios paprikos ir graikiškų riešutų pesto

Kai mano vyras, kuris nelabai mėgsta indiškų skonių, pareiškia, kad pasiilgo Azijos aromatų, man atsiveria čiakros! Kadangi esu didelė Rytieitškų patiekalų mėgėja, man specialaus nusiteikimo azijietiškai fiestai paprastai nereikia:) O kadangi šiuo metu mano universitete vieši iš Indijos atvykęs dėstytojas, skaitantis paskaitas apie Indijos verslo specifiką, tai kvapnūs curry aromatai jau kuris laikas “sėdi” mano smegenų ląstelėse:)

Daug neišsiplėsiu, kadangi teks aprašyti tris itin gardžius šiandienos vakarienės patiekalus, persmelktus kokoso aromatais…

Kokosinės krevetės (Indonezija)

16 didelių tigrinių krevečių su lukštais

2 šaukštai citrinos (arba laimo) sulčių

1/2 šaukštelio druskos

Aliejaus kepimui

Kokosinei pastai

4 kaffir lime lapeliai (aš šių šviežių lapų kažkada parsivežiau iš Tailando ir užsišaldžiau, bet būna pirkti džiovintų)

2 šaukštai tarkuoto kokoso riešuto (nesaldinto)

Gabalėlis raudonojo čili pipiro (priklausomai nuo to, kaip aštriai mėgstate)

3 česnako skiltelės

3 šalotiniai svogūnai (arba 1/2 paprasto svogūno)

1/2 šaukštelio turmeriko (kurkumos) miltelių

Su krevetėmis teks pažaisti. Aštriu peiliu arba virtuvinėmis žirklėmis nukarpome ūsus, ištraukiame kojeles. Tada išilgai per nugarą įpjaunam (įkerpam) – kartu lukštą ir minkštimą (maždaug 1/4 krevetės storio) ir išimame per nugarą einančią “gyslą” (ten suskiaupę visi krevetės nešvarumai). Nuplauname ir nusausiname.

Pasigaminame kokosų pastą: elektriniu smulkintuvu sutriname į pastą kaffir lime lapelius, kokosą, čili, stambiai supjaustytą česnaką ir šalotinius svogūnus bei turmeriko miltelius. Į gautą masę įpilame du šaukštus cintrinų sulčių ir druską.

Šia pasta “įdarome” kiekvieną krevetę – pridedame jos į įpjautą nugarinę dalį ir į lukštus. Likusia pasta aptepame krevečių išorę.

Gilioje keptuvėje įkaitiname šlaką aliejaus. Apkepiname krevetes iš abiejų pusių (per 2-3 porcijas), kol jos tampa rausvos – kelias minutes. Pateikiame su indiškais ryžiais, citrinos riekelėmis ir saldžių bulvių bei kokoso curry.

Šaltinis – Terry Tan “Asian Cook”

Saldžių bulvių ir kokoso curry (Indija)

Šis tikštesnis nei įprasta curry tradiciškai gaminamas iš moliūgo, tačiau puikiai tinka ir saldžios bulvės (arba morkos). Tai tradicinis Sadhya – Pietų Indijos šventinis patiekalas.

3 vidutinės saldžios bulvės (maždaug 1 kg), nuluptos ir supjaustytos gabaliukais

2 puodeliai vandens

1/4 šaukštelio turmeriko (kurkuma)

1/8 šaukštelio saldžios paprikos

Druskos

1/2 puodelio tarkuoto nesaldinto kokoso

1/2 puodelio baltųjų pupelių (marinuotų arba išvirtų pasūdytame vandenyje)

1 česnako skiltelė, susmulkinta

1/2 šaukštelio malto kumino

1 nedidelis čili pipiras arba pusė didelio raudonojo čili (išimkite sėklas, jei nemėgstate aštriai)

2 šaukštai aliejaus

1/2 šaukštelio rudųjų garstyčių sėklų

Šviežios kalendros lapelių saujelė

Puode užkaičiame 1.5 puodelio vandens kartu su saldžiomis bulvėmis, turmeriku, paprika ir 1 šaukšteliu druskos. Uždengiame ir verdame apie 8-10 minučių, kol bulvės taps minkštos.

Kol bulvės verda, įkaitiname sausą keptuvę ir joje pakepiname kokoso drožles. Ištisai maišome ir saugojame, kad nesusvilintumėm – kokosas labai greitai ima ruduoti. Sužeriame apkepintą kokosą į lėkštę.

Šaukštu šiek tiek patriname bulves, tačiau paliekame nesutrintų gabaliukų, viską sumaišome į tolygią masę kartu su vandeniu, kuriame bulvės virė. Sudedame kepintą kokosą, smulkintą česnaką ir cuminą. Išmaišome. Sudedame pupeles, įpilame likusią pusę puodelio vandens ir uždengę dar paverdame apie 5 minutes, karts nuo karto pamaišydami. Jei masė tampa pernelyg tiršta arba prikepa prie dugno, įpilame dar šiek tiek vandens. Išjungiame ugnį.

Keptuvėje įkaitiname aliejų. Suberiame garstyčių sėklas. Kai jos patamsėja ir pradeda sproginėti, viską (aliejų ir sėklas) supilame į bulvių ir kokoso masę. Įberiame kalendras, išmaišome, patikriname ar netrūksta druskos, ir patiekiame su krevetėmis bei ryžiais.

Indiški Basmati ryžiai

2 puodeliai basmati ryžių

2 šaukštai sviesto

3 1/3 puodelio vandens

1 šaukštelis druskos

Ryžius nuplauname 3-4 vandenimis. Nuvarviname sietelio pagalba.

Puode storesniu dugnu ištirpiname sviestą. Suberiame nuplautus ryžius. Kepiname juos svieste nuolat maišant apie 2 minutes. Supilame vandenį, įberiame druską, uždengiame ir verdame apie 20 minučių ant silpnos ugnies. Išjungus dar palaikome uždengtą puodą 5 minutes ir pateikiame.

Ryžių ir curry šaltinis – Gourmet Live žurnalas.

Visi studentai žino, ką reiškia semestro pabaiga:) Ilgas sąrašas nepadarytų darbų, grėsmingai artėjančios projektų pridavimo dienos, ir visuomet be išimties laiko trūkumas (neva, jei dar viena dienelė, viską būčiau suspėjusi padaryti žymiai geriau nei dabar). Galiu tik pasakyti tiek: su savo asmeniniais darbais aš susitvarkau. Sunkiau su grupiniais projektais, kurie bendru sutartimu dažniausiai atidedami paskutinei minutei (čia as save truputį pagyriau:)).

Kadangi šį vakarą mano eilė kviesti grupiokus pas save į svečius ir berašant projektą juos kuo nors vaišinti, tai aš nusprendžiau jiems iškepti porų ir bulvių tartą. Ir jūs visiškai teisūs, kad pritrūko tik vienos dienos – kitaip būčiau sugalvojus ką nors mandresnio:) O dabar – atsidariau šaldytuvą, o ten, kaip pas dorą lietuvę – ryšulėlis bulvių, keli porai, kiaušiniai, na ir dar šaldytos sluoksniuotos tešlos gabalėlis šaldiklyje. Jei dar pridėsite gabalėlį sviesto, indelį giretinės ir mocarelos sūrio rutulėlį – tai viskas ko reikia šiai paprastai žiemiškos sezonui itin tinkančiai tartai:)

Porų ir bulvių tarta

Šaldytos sluoksniuotos tešlos gabalėlis (priklausomai nuo skardos, kurioje kepsite, dydžio)

2-3 vidutinio dydžio bulvės

3-4 porai (tik balta dalis)

2-3 šaukštai sviesto

Druskos, pipirų

Užpilui:

1 kiaušinis

1 indelis grietinės (arba grietinėlės)

1 rutuliukas mocarela sūrio

Šaldytą sluoksniuotą tešlą atšildome. Galima naudoti pagrindui ir kitokią tešlą – pavyzdžiui šitą arba šitą. Šaldyta sluoksniuota šiuo atveju – pats greičiausias būdas pasiekti tikslą:)

Porus supjaustome, bulves nuskutame ir supjaustome plonomis juostelėmis (mandolina šiam reikalui puikiai pasitarnauja). Galima naudoti ir virtas bulves (jei pavyzdžiui jų liko nuo vakarykščių pietų) – jas supjaustome, bet į masę sudedame pačioje pabaigoje.

Didelėje keptuvėje su dangčiu iįlydome sviestą ir jame trumpai apkepiname porus. Tada suverčiame šviežias pjaustytas bulves, įpilam pusę stiklinės vandens, pabarstom druska ir pipirais, bei uždengę troškinam apie 20 min., arba kol bulvės pasidaro minkštutės. Jei šioje stadijoje matote, kad dar liko nesugerto skysčio, paliekame kelioms minutėms atidengtą keptuvę, kad tas skystis išsigaruotų. Paragaujam, ar netrūksta druskos.

Tešla išklojame tartos indą, palikdami užlenktus kraštus. Subadom pagrindą šakute. Viršų užklojam folija ir ant jos paberiam pupų, kad laikytų svorį ir neleistų labai iškilti. Pašauname į 180C karštumo orkaitę ir kepame apie 15 min., kol tešla pagelsta. Nuimame viršytinį foljios sluoksnį ir dar įdedam pakepti apie 10 min. Taip pargindas bus traškus ir nepersisunks skysčiais.

Kol pagrindas kepa, nedideliame inde suplakam kiaušinį ir jį sumaišom su grietinės arba grietinėlės indeliu. Pabarstom druskos, pipirų ir galim įtarkuoti šiek tiek muskato riešuto.

Mocarelos rutuliuką supjaustome plonais griežinėliais.

Išimame apkeptą pagrindą ir jį visą pripildome bulvių ir porų mišinio. Pabaigoje palaistome kiaušinio ir grietinės plakiniu (padarome griovelius, kad jis geriau pasiskirstytų po įdaro masę). Viršų apdedame mocarelos griežinėliais ir pašauname atgal į orkaitę. Kepame apie 30min., kol viršus gražiai parunda ir sūris pradeda burbuliuoti. Pateikiam šiltą.

P.S. Recepta nusiziurejau is cia.

Nors vienas švenčių maratonas baigėsi, tai nereiškia, kad neateis kitos šventės Todėl pristatau jums per Kalėdas išbandytus, labai pasisekusius, labai patikusius ir labai laukiančius progos būti dar iškeptais – riešutinius sausainius su pelėsiniu sūriu. Šie granatų uogomis puošti sausainiai – ne desertas, o įsimintino skonio užkandis, tinkantis prie taurės putojančio vyno arba saldžios trauktinės stikliuko. Būtinai pažaiskite su formelėmis ir prigaminkite žvaigždučių, gėlyčių ir dar kokių įdomesnių formų, nes baltas pelėsinio sūrio kremas labai gražiai išryškins sausainio trajektoriją.

Receptu su manimi pasidalino mano draugė Anne Klainberg, o šis užkandis bus įtrauktas į jos antrąją “Patiekalų su granatais” knygą, kurią ji jau baiginėja.

Riešutiniai sausainiai su pelėsiniu sūriu

1/2 puodelio lazdyno riešutų, susmulkintų (arba pekanų)
3/4 puodelio miltų

Žiupsnelis druskos
Žiupsnelis saldžiosios parikos
4 šaukštai atšaldyto kieto sviesto, supjaustyto į nedidelius gabaliukus
85g Roquefort sūrio arba kito mėlynojo pelėsinio sūrio, susmulkinto
1 šaukštas šalto vandens

Kremui:
Roquefort sūris arba kitas mėlynojo pelėsio sūris, sutrupintas

Kreminis baltasis sūris
Granatų sėklos dekoracijai

1. Riešutus elektriniu smulkintuvu sugrūdame iki miltų. Sudedame į paruoštą nedidelį dubenėlį.

2. Supilame miltus, riešutus, druską, papriką ir virtuviniu kombaoinu “pulsuojame” kol viskas susimaišo. Sudedame sviesto gabalėlius ir pusliojame toliau, kol gaunasi trupiniai. Sudedame sūrį ir dar kurį laiką maišome. Pabaigoje įpilam šaukštą vandens, kad visi ingredienatai susijungtų tarpusavy.

3. Tešlą įsukame į maistinę plėvelę ir kelias valandas atšaldome šaldytuve (geriausia – pernakt)

4. Orkaitę įkaitiname iki 175 C.  Kepimo skardą išklojame pergamentu. 

5. Išimame tešlą iš šaldytuvo ir padaliname į kelias dalis. Imame po vieną ir kočiojame ant miltais pabarstyto paviršiaus (arba tešlą dedame tarp dviejų pergamento lakštų ir tokiu būdu ją kočiojame), kol tešlos storis pasidaro apie 0.5 cm. Sausainių formele išpjauname nedidelius sausainius ir juos dedame į skardą. Kepame apie 15-25 min,, kol sausainiai paruduoja (kepimo laikas priklauso nuo sausainių storumo)

6. Išimame iš orkaitės ir atvėsiname ant grotelių.

7. Sumaišome pelėsinį sūrį su kreminiu. Prieš pat pateikiant ant stalo, konditerinio maišelio pagalba (arba šaukšteliu) uždedame po truputį kreminės masės ant kiekvieno sausainio ir papuošiame granatų sėklomis.

Po ilgų dienos darbų vakar susirinkom su dar keturiais grupiokais daryti vieno sudėtingo namų darbo. Diskutavom iki vidurnakčio, tada dar porą valandų dėliojom sakinius, kad tekstas gerai skambėtų, atlikom krūvą skaičiavimu. Liko tik šviežia akimi peržiūrėti rytojaus rytą ir nusiųsti dėstytojui. Deja, ryte gaunu tokio turinio žinutę: Kompiuteris nusprogo kartu su tekstu, kurį vakar šitiek valandų kūrėme. Šiandien visą dieną kompiuterį gaivino bene visos kiečiausios Tel Avivo specialistų komandos, o visas mūsų mažas nukentėjęs kolektyvas buvo pasiruošęs dar vienai bemiegei nakčiai. Tačiau vakarop atėjo išganinga žinutė: kietąjį kompiuterio diską pavyko prikelti iš numirusiųjų ir jo turinį iškrapštyti.

Iš to džiaugsmo – pyragas. Tiesa, nesaldus:) Su feta sūriu, špinatais ir filo tešla. Pagaminamas per pusvalanduką, todėl nereikalauja kokių nors didelių pasiruošimų ir nusiteikimo. Be galo skanus. Vegetariškas. Iš Oliverio lobynų. Iš Dariaus sudaryto sąrašo, ką jis norėtų, kad pagaminčiau

4-6 asmenims:

100g kedro riešutai

5 kiaušiniai

300g feta sūrio

50g tarkuoto Čederio (ar kokio kito geltono) sūrio

Džiovintas oregano

1 citrinos nutarkuota žievelė

Gabalėlis sviesto

400g špinatų

4-5 lakštai filo tešlos

Malta saldžioji paprika

Muškato riešutas

Alyvų aliejus

Orkaitė 180C.

Kedrų riešutus sudedame į sausą keptuvę ir pamažu (prižiūrint, nes greitai sudega:)) švelniai juos apkepinam, kad paruduotų.

Dubenėlyje suplakam kiaušinius, įtrupinam fetos sūrį, suberiam oregano, pabarstom pipirais, suberiam tarkuotą sūrį, pakepintus riešutus ir tarkuotą cintrinos žievelę. Pagal skonį šiek tiek pasūdom ir pabarstom grūstais juodaisiais pipirais. Pabarstom šviežiai sutarkuotu muškato riešutu. Viską išmaišom, tik nepersistengiam, kad feta turėtų mažesnius ir didesnius gumulėlius.

Didelėje keptuvėje įkaitinam šlakelį aliejaus ir gabalėlį sviesto. Sudedam pusę špinatų. Kai jie sukrenta, sudedam likusius. Nuolat maišom ir kepam, kol išsiskyręs skystis visiškai išgaruoja. Atvėsusius špinatus sudedam į kiaušinių ir fetos masę, viską išmaišom.

Imame didelį lakštą pergamentinio popieriaus. Jį švelniai ištepame trupučiu alyvų aliejaus ir suglamžom. Tada ištiesinam ir pasitiesiam ant darbinio paviršiaus. Ant pergamento klojame vieną filo tešlos lakštą, jį ištepame trupučiu aliejaus, ant viršaus pabarstome truputį druskos ir paprikos. Klojame ant viršaus kitą filo tešlos lakštą, tačiau jį šiek tiek pasukame, kad abu lakštai negulėtų tolygiai vienas ant kito. Vėl patepame šlakeliu aliejaus, pabarstom druska, paprika. Taip suklojam visus 3-4 lakštus. Nepergyvenkite, jei tie lakštai kiek sulūžę, netolygūs. Tai tik priduos grožio:)

Atsargiai imame pergamentinį pagrindą kartu su filo tešlos lakštais ir įklojam jį į kepimo indą ar torto formą. Gerai prispaudžiam kraštus prie sienelių. Į vidų supilam paruoštą fetos ir špinatų mišinį. Šonuose esančius lakštus suklojame ant pyrago viršaus, o pergamentą taip ir paliekame atsikišusį. Patį viršų, jei matote, kad tešla sausa, patepkite aliejumi.

Kišame į orkaitę ir kepame apie 20 min. arba kol pyrago viršus paruduos ir apskrus.

Ar tikrai Lietuvoje jau prasidėjo pasiruošimas Kalėdoms? Sako, kad po to, kai parduotuvėse nuimamos Vėlinių žvakės, jų vietą kaip mat užima kalėdiniai blizgučiai. Izraelyje viskas kitaip. Kalėdomis čia nekvepia, ir nekvepės net gruodžio pabaigoje. Na, nebent kokiam arabiškam krikščionių kaimelyje kas nors užsikabins kokį eglutės papuošalą.

Smalsu kada jūs pradedate ruoštis Kelėdoms? Ar dovanas planuojate iš anksto, ar skubate jų ieškoti paskutinę minutę? Ar šventinės vakarienės meniu sudarote likus geram mėnesiui? O gal nusiplūkę po darbų jau nenorite ir pagalvoti apie dar vienus rūpesčius?…

Kalėdinės dovanos – tai bene sudėtingiausias rebusas, kurį man reikia spręsti kasmet. Kadangi nemėgstu nereikalingų daiktų savo buityje, savo namuose įvedžiau griežtą taisyklę – dovanos gavėjas privalo kokiais nors būdais signalizuoti, ko konkrečiai jis nori. Visi tuomet lieka laimingi: ir tas, kuris “pataikė” nupirkti dovaną, ir tas, kuiris gavo “kaip tik tai, ko norėjo”. Siurprizo nedaug, bet racionalumo – sočiai:) O kitiems bičiuliams ir pažįstamiems man smagu dovanoti kulinarines dovanas. Tokia dovanėlė nėra brangi, ji neįpareigoja, pagaminta savo rankomis, o jei dar ir gražiai supakuota – niekuo nenusileidžia komerciniam blizgučiui:) Todėl šiandien – pirmas pasiūlymas kas gali tapti jūsų šių metų Kalėdine dovanėle.

Burokėlių ir čili džemas

Pasigaminsite 6 nedidelius stiklainėlius

Orkaitę įkaitinam iki 180°C

Pomidorų ir čili padažui:
1kgšviežių pomidorų
2 česnako skiltelės, sukapotos
2 nedideli čili pipirai (džiovinti)- arba pagal skonį
2 lauro lapai
2 rozmarino ir čiobrelio stiebeliai
1 šaukštas alyvų aliejaus

2 šaukštai raudono vyno

Druskos ir pipirų

Burokėlių džemui:
1kg burokėlių
1 didelis raudonas svogūnas, supjaustytas gabalėliais
1 šaukštas alyvų aliejaus
50g tamsaus rudojo cukraus
100g baltojo cukraus
100mlbalzamiko acto
50ml raudonojo vyno acto

Pirmiausia pasigaminame pomidorų ir čili padažą. Įkaitiname aiejų dideliame puode storu dugnu arba keptuvėje, jame kelias minutes pakepiname česnaką. Tada sudedame kitus ingredientuis. Kepiname apie pusvalandį ant nedidelės ugnies, kol pomidorai subkris ir bus tminkšti. Paliekame atvėsti pusvalandžiui, tada išimame lauro lapus, rozmarino ir čiobrelio šakeles bei čili pipirus (jei mėgstate aštriai -palikite juos neišėmę), ir gautą masę sutriname virtuviniu kombainu. Jums turėtų gautis apie 250ml pomidorų piure. Pagardiname druska, pipirais.

Kol verda pomidorų padažas, nuplauname burokus ir kiekvieną atskirai suvyniojam į foliją. Suderdam į kepimo skardą ir pašauname į orkaitę. Kepam maždaug 35-40 minučių, kol burokai tampa minkšti (patikrinam įdurdami peiliu).  Atvėsinam ir burokus nulupam. Sutarkuojam burokus per burokinę tarką.

Dabar metas pabaigti džemą. Dideliame puode arba keptuvėje įkaitiname aliejų ir jame pakepiname svogūną ant mažos ugnies apie 5-10 minučių, kol svogūnas suminkštės, bet ne paruduos. Supilame cukrų ir actus, užverdame. Tada supilame pasigamintas burokėlių ir pomidorų mases, užverdame, sumažiname ugnį. Verdame džemą karts nuo karto pamaišydami, kol jo konsistencija taps aiškiai tirštesnė (aš užtrukau apie 10-15 min).

Supilame džemą į sterilizuotus indelius. Tinkamai uždarytas džemas gali stovėti net metus, o pradarytą reikia laikyti šaldytuve.

Burokėlių džemas puikiai tinks su mėsos patiekalais. Taip pat jis taps puikiu pagardu pateikiant sūrius. Aš pateikiau džemą su indiškomis samosomis (http://www.nidosreceptai.lt/samosos-indiski-pyrageliai/), taip pat jis turėtų derėti su indiškais daržovių paplotėliais (http://www.nidosreceptai.lt/indiski-darzoviu-paploteliai-su-metiniu-jogurto-padazu/).

Recepto originalas: http://www.well-seasoned.co.uk/search/label/Pickles%20and%20preserves

Koks džiugus momentas, kai būdamas toli nuo namų ir turėdamas ribotą galimybę pakvėpuoti Lietuvos oru vos savaitę per metus, imi staiga ir netikėtai apsireiški vietos spaudos horizontuose:) Ačiū Irmai iš “Žmonių”, nes dėka jos kūrybingų pastangų gavau ne vieną emailą iš “užsimiršusių” draugų, kurie vartydami paskutinį žurnalo numerį prisėdo trumpai parašyti ir pasidžiaugti mane matydami:) Tad tegyvuoja visagalis internetas, globalizacija, kulinarija, nemari draugystė ir dar visokie kitokie gėriai, skatinantys ir palaikantys bendravimą per tolimą atstumą:)

Vakar bėgdama pro centrinį Tel Avivo knygyną, užsukau į vidų pasižvalgyti, kas naujo atsirado lentynose. Ir nors pradžioj siutau besiblaškydama po hebraiškų knygų karalystę, nes ir vėl mano “nišinė” angliškų kulinarinių knygų serija buvo nugrūsta į vis kitą tolimiausią kampą, bevartydama ten eksponuojamas knygas “užsikabinau” už vienos Oliverio knygelės, kurios (turbūt vienintelės) dar trūko mano kolekcijoje. Tai “Jamie’s 30- minute meals”. Ir nors knyga veikiau skirta pradedantiems, nei pažengusiems, joje esančios idėjos ir įprastas Oliverio žaismingumas ir paprastumas mane pakerėjo taip, kad knyga savaime ėmė ir atsirado mano namų lentynoje. Negana to, iš darbo grįžęs vyras su dideliu malonumu ją išvartė, ir pateikė man sąrašėlį pateikalų, kuriuos norėtų paragauti.

Vienas tų patiekalų – tai nepaprastai lengvas (ypač tinkantis sportuojantiems (Mindaugai!!)) makaronų ir kalafijorų apkepas.

4 žmonėms pagrindiniam patiekalui:

8 juostelės šoninės ar lašinukų

1 didelė kalafijoro galva

1 pak (500g) trumpų makaronų

250g geltono sūrio

4 riekelės sudžiūvusios baltos duonos (arba 6-8 šaukštai džiūvėsių)

pora šakelių šviežio rozmarino

2-3 česnako skiltelės

250g neriebios grietinės

Įkaitiname orkaitę iki 200C. Inde, kuriame kepsime apkepą, išdėliojame lašinukų riekeles ir pašauname į orkaitės viršutinę dalį. Kai lašinukai tampa traškūs, ištraukiame iš orkaitės indą, bet karščio nesumažinam. Lašinukus išdėliojam ant popierinių rankšluosčių. Aš išsiskyrusius riebalus išpyliau, palikdama kepimo indą “išteptą” riebalais.

Dideliame puode užkaičiame didelį kiekį vandens, įdedam šaukštą druskos. Kalafijorą padaliname šakelėmis ir sudedame į verdantį vandenį. Taip pat supilame makaronus. Verdame tol, kol makaronai tampa “al dente”.

Kol kalafijoras ir makaronai verda, sutarkuojame sūrį ir sudedame jį į dubenėlį. Sumaišome sūrį su grietine. Virtuviniu kombainu sumalame džiovintą baltą duoną (arba džiūvėsius), kartu su paskrudintais lašinukais, rozmarino spygliais ir šlaku alyvų aliejaus, kol gaunasi vientisa drėgna masė.

Nukošiame išvirusius makaronus ir kalafijorą, pasilikdami pakankamai vandens, kuriame jie virė. Makaronus ir kalafijorą sudedame į apkepui paruoštą indą, i vidų sukaišom stambiai papjaustyto česnako gabalėlius. Sūrio ir grietinės mišinį sumaišome su maždaug 300ml vandens, kuriame virė makaronai ir kalafijoras, ir šį mišinį užpilame ant apkepo. Ant viršaus pabarstome džiūvėsiais.

Kepame maždaug 15 minučių, arba kol apkepo viršus paruduos, džiūvėsiai patamsės.

Aš pateikiau su šviežių žalių salotų mišiniu, pagardintu citrinos sultimis, druska ir aliejumi.

Galima gaminti ir vegetarinę versiją, nenaudojant šoninės (lašinukų).