Nidos receptai

Mėgstu gražias spalvas lėkštėje:) Taip pat labai mėgstu trintas sriubas. Ypač tomis dienomis, kai už lango pliaupia lietus ir namuose šalta:( Tokios “šalčio” dienos Izraelyje pasitaiko itin retai, todėl skubu jas išnaudoti sušildant kūną iš vidaus karštomis sriubomis. Jei Lietuvoje nei dienos nepraleisdavau be sriubos, tai čia, Šventojoje Žemėje ypač retai jas verdu. Dar rečiau pavyksta sriubos šaukštą įsiūlyti namiškiams…

Vasario pradžioje planuojame turėti labai jau svarbių svečių, kuriems ketinu pateikti lietuviškų patiekalų vakarienę. Meniu dar nesudarytas, tad jei turite pasiūlymų arba praktikos vaišinant užsieniečius (ypač tokius, kurie matę labaaaaaaaaaaai daug pasaulio) lietuviškos virtuvės šedevrais – pasidalinkite patirtimi. Kol kas esu nusprendusi vaišinti svečius sriuba (galbūt štai tokia, žalia ), nes argi koks nors lietuviškas stalas apsieina be jos?:) Antram patiekalui galvoju apie žemaičių blynus ir kugelį (išbandžiau vietines bulves, tad jos puikiai tinka!). Desertui pagaminsiu ką nors su braškėmis – čia kaip tik jų sezonas Būčiau dėkinga už bet kokias jūsų pastabas ir pasiūlymus dėl mano planuojamo meniu!

Na, o dabar apie sriubą. Kiek esu iki šiol bandžiusi, niekaip nepavyko išgauti gražios ryškiai žalios spalvos lėkštėje: dažniausiai sriuba būdavo pilkšvai rusvai žalsva:( Ir nors skonis būdavo nepriekaištingas, visgi reprezentacinės išvaizdos sriuba neturėdavo. Šiandien ėmiau ir išbandžiau kitą technoligiją, virdama brokolių sriubą, ir ja likau be galo patenkinta. Tad šiais savo “atradimais” mielai pasidalinsiu su jumis.

Į įkaitintą puode šlakelį aliejaus įmečiau supjaustytą svogūno galvą, 2 skilteles česnako, į 4 dalis padalintą morką, saliero šaknies gabalėlį ir viską trumpai pakepinau. Svarbu, kad svogūnai nepradėtų ruduoti – tai vienas iš elementų, paverčiantis sriubos spalvą tamsesne negu norėtųsi.

Užpyliau apie litrą sultinio (naudokite vištienos arba daržovių, tačiau jei neturite, galite naudoti paprastą vandenį). Į puodą taip pat įdėjau nupjaustytas brokolio kietas dalis, palikdama vien viršūnes su žiedeliais (šios brokolio dalys išverda per kelias minutes, tad jei įmesčiau kartu su visomis daržovėmis, gražios žalios spalvos neliktų nei kvapo).

Kai sriuba užvirė, įmečiau supjaustytą nemažą bulvę, įbėriau druskos, šaukštelį cukraus, pipirų, ir uždengiau, kad virtų. Kai daržovės tapo minkštos, į puodą sumečiau likusias brokolių dalis ir paviriau apie 3-4 minutes.

Išjungiau ugnį, išėmiau brokolius su kiaurasamčiu: tam, kad jie išlaikytų savo spalvą, reikia kuo greičiau sustabdyti virimo procesą, t.y. perlieti lediniu vandeniu arba kitaip kaip skubiai atvėsinti. Aš karštus brokolius sudėjau į blenderį ir užbėriau 5-6 ledo gabaliukus (turiu mat labai mandrą šaldytuvą, kuris iš filtruoto vandens gamina ledo kubelius, ir paspaudus mygtuką galima jų bet kuriuo momentu gauti ). Iš sriubos išėmiau morkas – deja, jos man žalios spalvos “nesustiprins”… Ant brokolių blenderyje užpyliau šiek tiek sriubos turinio ir papildomai įmečiau saujelę susmulkintų svogūnų laiškų bei saujelę petražolių. Viską sutryniau iki vientisos masės. Kita partija sutryniau kiek pravėsusią likusią sriubą ir abi dalis sumaišiau. Puodą su trinta sriuba dar kartą užvirinau (juk naudojau ledukus, tad geriau pakaitinti sriubą iki tinkamos temperatūros). Nukėliau nuo ugnies, pataisiau skonį druska ir pipirais bei išpilsčiau į lėkštes.

Labai gražu (ir skanu!!!) į viduriuką sriubos įpilti šlakelį grietinėlės, arba, jei mėgstate, įdėti šaukštelį grietinės. Jokiais būdais nemaišyti – palikti šį malonumą svečiams

Kaip ir su bet kuria kita trinta sriuba, labai tinka šviežios šiltos baltos duonos riekelė arba skrebutis.

Sveiki įžengę į Naujuosius 2011 metus! Tikiuosi, kad šampanas liejosi laisvai, ant stalo garavo gardūs valgiai, visi valgė, per barzdą nevarvėjo, visi liko sotūs ir laimingi

Mes naujuosius pasitikom Nazarete – arabiškoje Šventosios Žemės dalyje. Po pernykščio nusivylimo, kuomet švęsdami naujametinę šventę viename restoranų Tel Avive buvom vieninteliai, keliantys vidurnaktį šampano taures ir dainuojantys ilgiausių metų (kas iššaukė gausius gretimų staliukų aplodismentus už gražiai paruoštą programą:)), tai šiemet išties visa širdimi jaučiu, kad naujieji atėjo. Baliuje, kuriame turėjom garbės dalyvauti, buvo pateiktas aukščiausios klasės maistas, gyvai dainavo net trys solistai, visi 200 svečių trypė pagal skambius muzikos ritmus, laisvai liejosi prancūziškas šaampanas, o vidurnaktį, per patį metų virsmą, ant galvų pažiro šūsnys blizgančių popiėrėlių, pučiamų galingo ventiliatoriaus (užuojauta valytojoms, kurios turėjo tuos popierėlius surinkti po baliaus…).

Na, o pirmasis šių metų įrašas, kaip ir reikia tikėtis po geros šventės, – tai soti sriuba, atstatanti prarastas jėgas ir sveikatą:) Tai tradicinė tiršta žirnienė. Kažkodėl man žirnienė asocijuojasi su kareiviškomis lauko virtuvėmis, garuojančiomis tarp sniego pusnynų vidury baltos žiemos. Ir nesvarbu, kad Tel Avive +23, po Naujųjų lietuviškas skrandis reikalauja sriubos ir su juo nepasiginčysi

Sriubai reikės:

2-3 juostelių rūkytų lašinukų, supjaustytų mažais gabaliukais

Vidutinio svogūno

2-3 česnako skiltelių

1 didelės morkos, supjaustytos gabaliukais

2 vidutinių bulvių, supjaustytų gabaliukais

1 puodelio žirnių (geriausia, jei išmirkysite juos kelias valandas arba pamerksite iš vakaro)

Druskos, pipirų, lauro lapų (2)

Keptuvėje arba puode storu dugnu paspirginam lašinukus, jei trūksta riebalų, įpilam šiek tiek alyvų aliejaus. Pakepiname riebaluose svogūnus, kol suminkštėja, sudedam česnakus, tada supilam morkas. Viską apkepinam nuolat pamaišant. Sudedam žirnius, užpilam vandens (apie 2 Litrus), užverdam. Įberiam 1,5 šaukštelio druskos, šaukštelį cukraus, pipirų, 2 lauro lapus ir paliekame virti, kol žirniai suminkštės. Pabaigoje suberiame supjaustytas bulves ir dar paverdame, kol suminkštėja bulvės. Pataisome skonį, jei trūksta druskos. Jei pageidaujate, galite sriubą supilti į blenderį ir sutrinti iki tirštos vientisos masės.

Valgome su grietine (jei mėgstate) ir kapotomis petražolėmis, su paskrudinta balta duona.

Šiomis dienomis mano blogui sukanka vieneri metukai Labai džiaugiuosi, kad nuo jo gyvavimo pradžios šiame puslapyje apsilankė net 21 tūkstantis lankytojų, kurie iš viso peržiūrėjo beveik 40 tūkstančių puslapių!! Jei tiek pat gardžių patiekalų atsirado ant jūsų visų stalų, manau, visi galime džiaugtis puikiais pasiekimais

Kaip žadėjau, pristatau šio sezono naujieną – naują rubriką “Bolivudas”. Įkvėpimas indiškai virtuvei atėjo iš dviejų šaltinių – mano meilės rytietiškiems prieskoniams ir spalvoms, bei Nancy – mūsų namų tvarkytojos, grynakraujės indės, kurią matau bent kartą per savaitę ir turiu galimybę aptarti indiškos virtuvės aktualijas:) O galiausiai turiu pasigirti, kad vakar atsėdėjau indiškų patiekalų ruošimo pamokoje, tad palaipsniui savo patirtimi pasidalinsiu ir su jumis!

Bolivudo vakarėlis – puiki idėja šventiniam susibūrimui! Jei neturite minčių kaip švęsti naujuosius, pakvieskite visus į indišką puotą Kelis receptus rasite mano blog’e – indiškų samosų, padažų. Jei spėsiu, iki naujų metų šventės įdėsiu indiško curry receptą. O šiandien dalinuosi puikios šildančios tirštos sriubos receptu.

Sriubai vietoje moliūgo galima naudoti saldžias bulves – nuo to skonis tikrai nesuprastės. O ingredientai, kurie reikalingi šiai nesudėtingai sriubai – greičiausiai guli jūsų spintelėse. Štai receptas 8-10 žmonių:

2 šaukštai aliejaus

1 didelis svogūnas, supjaustytas gabaliukais

2 dideli puodeliai supjaustyto kubeliais moliūgo arba saldžios bulvės (batatos)

1 vidutinio didumo morka, supjaustyta gabaliukais

1 didelė bulvė, supjaustyta gabaliukais

Nutarkuota vieno apelsino žievelė

1 šaukštelis su kaupu sutarkuotos imbiero šaknies

1/2 šaukštelio cinamono

1 šaukštelis saldžiosios paprikos

1/2 šaukštelio čili

5 puodeliai vištienos arba daržovių sultinio (jei naudojat sultinio kubelius – 3 kubeliai Knor ir 5 puodeliai vandens)

Šaukštas cukraus ir druskos

Įkaitintame aliejuje apkepam svogūnus, kol suminkštėja, bet neparuduoja. Suberiam moliūgo (batatos) gabaliukus, morkas, bulves, apelsinio žievelę, imbierą, suberiam prieskonius – cinamoną, papriką, čili, viską išmaišome ir pakepiname trumpai, kol visos daržovės apsivelia prieskoniais.

Supilam sultinį, suberiam druską, pipirus, ir uždengus verdame ant silpnos ugnies 25 minutes, kol daržovės suminkštėja. Viską supilame į blenderį ir sutriname iki vienalytės masės. Pabaigoje pakaitinam atgal supylę į puodą, patikriname, ar netrūksta druskos, cukraus.

Šią sriubą galima pasigaminti iš anksto – atšildyta ji dar skanesnė Todėl labai patogu organizuojant draugų vakarėlius. Pateikti sriubą siūlau mažuose stikliukuose, kol svečiai renkasi. Papuošti galima petražolės arba kalendros lapeliu, jei mėgstate – užberti kelis čili trupinėlius.

O štai keletas idėjų kaip pasidekoruoti Bolivudo vakarėlio stalą. Ieškokite visko, kas blizga auksu ir sidabru! Vietoj staltiesės puikiausiai tiks švytinti geltona organza. Indai nenaudoja peilių ir šakučių, tad pateikite vien šaukštus (tikrumoj indai maistą valgo rankomis, bet galite negąsdinti savo svečių:)) Dekoruokite stalą kokosais, miniatiūriniais prieskonių kibirėliais (pripilkite į kibirėlį ar kitą indą smėlio, ir tik ant viršaus priberkite prieskonių – juk jie dėl grožio), kokosais, blizgučiais, švaigždutėmis, rožių žiedlapiais (kai gėlės nuvys, sudėkite žiedlapius į celofaninį maišelį ir laikykite 1-2 savaites šaldytuve),  cinamono lazdelėmis, raudonais čili pipirais ir visokiais menkniekiais iš parduotuvės “viskas po 1 eurą” Kuo stalas labiau blizgės, tuo tikresnis bus vakarėlis Svečius paraginkite ateiti pasipuošus sariais ir kitokiais indiškais atributais, o sutinkant padalinkit visiems po mažą blizgų lipduką, skirtą ant kaktos užsiklijuoti Net neabejoju, kad laukia didžiulė sėkmė

Ar nepastebėjote, jog kuris laikas mano blog’as tapo oranžiniu?:) Peržvelkite pastaruosius įrašus ir nuotraukas – moliūgas, persimonai… Šiandien dar vieno oranžinio įrašo diena:) Esu įsitikinusi, kad šviesios ir ryškios spalvos padeda palaikyti gerą nuotaiką. Ir ne tik spalvos, kurias dėvime, bet net spalvos, kurias valgome!

Vakar iki vidurnakčių su savo studijų grupe ruošėme marketingo namų darbą. Universitete galioja tokia sistema, kad kiekvienam semestrui yra sugrupuojamos 4 studentų grupės, ir kai kurie namų darbai turi būti atliekami ne kiekvieno atskirai, o visos grupės. Tai gera proga pažinti vieniems kitus, bet drauge ir išdiskutuoti medžiagą ir iškovoti savo argumentus galutiniame namų darbo variante. Ypač, kai tema tokia sudėtinga, kaip antidepresantų rinka ir marketinginiai sprendimai įvedant į rinką naują produktą:) Tai štai vakar susirinkę niekaip negalėjom įsivažiuoti į darbą: nors laikrodis jau rodė 23:30, mes dar nebuvome pradėję rašyti savo darbo. Ir tada kažkuriam gimė išganinga mintis: įvedėme taisyklę, kad tas, kuris pasakys sakinį, nesusijusį su nagrinėjama medžiaga, arba ims kitus juokinti, sumokės  5 šekelius (3,5 lito). Nepatikėsit, bet darbas buvo sėkmingai pabaigtas per 1,5 valandos, o į bendrą kasą surinkom 95 šekelius (beveik 70 litų)!  Dar pora tokių namų darbų ir galėsim šauniai pasismaginti:)

O šios dienos pietums siūlau pasigaminti maistingą ir aromatingą Artimųjų Rytų regiono sriubą. Šios sriubos šaknys – Irane, tačiau izraeliečių tarpe tai vienas populiariausių žiemos patiekalų, dažniausiai ruošiamas Šabui.

4-5 asmenims reikės:

2-3 šaukštai aliejaus

4-5 česnako skiltelės, susmulkintos

1 vidutinis svogūnas, supjaustytas

2 saliero stiebai arba gabalėlis saliero šaknies, supjaustyta

2 morkos, supjaustytos

1 vidutinė bulvė, supjaustyta

1 puodelis raudonųjų lęšių

1 litras sultinio (daržovių, vištienos) arba vandens

2 lauro lapai

1/2 citrinos

1/2 šaukštelio malto cumino

1 šaukštelis saldžiosios paprikos

1 kaupinas šaukštelis turmeriko (kurkuma arba ciberžolė – tokius radau žodyne vertimus)

Druska, pipirai

Kapotos petgražolės, tabasco padažas arba čili pipirai pateikimui

keptuvėje arba puode storu dugnu įkaitinam aliejų, jame ant silpnos ugnies apkepinam svogūną, vėliau ir česnaką. Suberiame smulkintas morkas ir salierą, kepiname viską maišydami. Užpilame sultiniu, užverdame.

Lęšius gerai nuplauname, kelis kartus pakeisdami vandenį. Kai sultinys užverda, supilame lęšius, sudedame bulves. Sudedame lauro lapus, druską, pipirus. Verdame ant silpnos ugnies, kol daržovės ir lęšiai visiškai sukrenta – apie 30 minučių.Pabaigoje supilame pusės citrinos sultis, sudedame prieskonius – turmeriką, papriką, cuminą.

Sriubą pertriname elektriniu mikseriu arba blenderiu. Jei norit, prieš trinant galit įdėti dar kelias susmulkintas česnalo skilteles – skonis bus puikus. Jei sriuba per tiršta, praskiedžiame ją sultiniu arba virintu vandeniu. Pareguliuojam skonį. Prieš pateikiant pašildom, supilam į lėkštes, pabarstom kapotomis petražolėmis ir, jei pageidaujate, tabasco padažu arba čili pipirais. Galite pašlakstyti alyvų aliejumi.

Kai mano vienas bičiulis ilgai keiksnojo lietuviškus tautinius patiekalus ir skurdų mūsų kulinarijos aruodą, tyliai sau pagalvojau “o ką kalbėti lenkams, kurių tautiniai patiekalai – tai bigosas (troškinti kopūstai su visu tuo, kas lieka po bet kokio baliaus ar prisivalgymui skirto savaitgalio) ir fliakai (tiesioginis vertimas būtų “žarnos”, tačiau šią keistą kvapą turinčią sriubą lenkai verda berods iš supjaustytų skrandžių…)?…

Žinoma, toks mano apibendrinimas nei iš tolo neatspindi realybės. Lenkų kulinarinės tradicijos iš tiesų kur kas turtingesnės nei mūsiškės. Nebrisiu gilyn į istoriją: turim ką turim, ir tuo reikia didžiuotis. Juolab, kad dalį mūsų patiekalų kaimynai sėkmingai adaptavo savo virtuvėse, o mūsiškius šaltibarščius tiesiog dievinantys bene vieninteliai užsieniečiai – tai tie patys lenkai. Dar viena įdomybė, kurios niekaip negaliu paaiškinti, tai faktas, kad koldūnus Lenkijoje vadina “lietuviškais”. Pataisykit, jei esu neteisi, bet visuomet maniau, kad koldūnai – tai rusiškas patiekalas (na, jei jau atsiribojant nuo itališkųjų tradicijų ).

Viskas labai jau komplikuota tame mūsų kurijos pasaulyje. Bet lenkiškus patiekalus aš gaminu pakankamai dažnai. Gal kaltas dėl to mano pačios trejus metus Lenkijoje pragyventas laikotarpis? Lenkai turi nuostabią gamą sriubų. Kas man patinka, kad kiekviena sriuba – tai konkretų receptą turintis patiekalas, o ne plačios improvizacijos, panaudojant viską, kas mėtosi šaldytuve.

Aš esu “sriubinė”. Man sriuba – būtinas dienos patiekalas. O visas savo sriubas dažniausiai verdu pagal lenkiškus receptus. Kaip ir šią, pačią paprasčiausią, vadinamą Krupniku (tik nesumaišykit su lietuvišku krupniku – medaus likeriu! ). Mano močiutė turbūt ją pavadintų “kirvio” sriuba:) Bulvės, morkos, svogūnai ir kruopos – kas gali būti banaliau? Tačiau kruopos, naudojamos krupnikui – tai ne kokie ryžiai, perlinės ar dar kokios kitokios, o būtent skaldyti miežiai. Štai šie miežiai ir priduoda sriubai tirštumo, sotumo ir to specifinio kaimiško skonio. Puikus sprendimas, kai vieno dubens užtenka pietums šaltuoju metų laiku!

Krupniko sriubai prireiks:

2 litrų sultinio arba vandens

1/2 stiklinės skaldytų miežių (barley – angl.)

1 bulvės

1 morkos

1 svogūno

Pateikimui:

kapotų šviežių žalumynų (krapų, petražolių)

Grietinės

Įkaitintame šlakelyje aliejaus arba sviesto pakepiname supjaustytus svogūnus ir morkas. Neapskrudiname, tačiau kepiname, kol svogūnai tampa minkšti ir skaidrūs. Svogūnus ir morkas su visais riebalais, kuriuose kepė, supilam į verdantį sultinį (arba vandenį). Įmetam kelis žirnelius pipirų, lauro lapą, šaukštelį druskos. Kai sultinys pradeda kunkuliuoti, įberiam pusę stiklinės kruopų. Jokiais būdais nedėkite daugiau, kad ir kaip norėtųsi:) Kadangi kruopos išbrinks taip, kad sriuba pasidarys tiršta, o jei sudėsite daugiau kruopų, gausis košė.

Kai sriuba paverda apie 7 minutes, sudedame gabaliukais supjaustytas bulves ir dar paverdame ant silpnos ugnies apie 7-12 minučių, kol bulvės suminkštės ir kruopos bus nekietos.

Pateikiame su šaukšteliu grietinės ir pabarstytais žalumynais. Labai skanu su paskrudinta šviesia duona.

Užaugau Dzūkijoje. Krašte, kuris garsėja miško gėrybių klodais. Ir visada pavydėjau pajūrio gyventojams, kurie, kaip man atrodė, turi savo klodus šviežios žuvies:)

Labai gaila, kad nors ir turime savo 99 kilometrus pajūrio, žuvies patiekalai Lietuvoje apsiriboja šaldyto pangasijaus file, importuota iš Vietnamo, arba jūros lydeka, taip pat, beje šaldyta, kurią gaminant prasmirsta visa virtuvė. Todėl čempionu demonstruojant pasiekimus gaminant įmantrius žuvies patiekalus tapti sunku… Pavydžiu pati sau, kad čia, Izraelyje, turiu galimybę šviežią žuvį pirkti nors ir kasdien.

Žuvienė man visuomet skambėjo gana egzotiškai, nes kas gi Druskininkuose galėjo virti žuvienę?? Todėl kai tik Tel Avivo turguje nusiperku šviežios žuvies ir paprašau žuvininko, kad išpjautų jos file, atskirai maišelyje parsinešu ir ašaką bei žuvies galvą. Skaniai žuvienei:) Gal pajūrio gyventojai mane ir sukritikuos už nemokšiškumą, bet susigalvojau savo taisykles, pagal kurias gaminu gardžią sriubą:) O sriubai reikalingi produktai paprastai visuomet guli mano virtuvinėje spintelėje.

Pirmiausia sausame puode apkepinu galvą svogūno, perpjautą per pusę. Palaukiu, kol jis stipriai apsvils. Jei turėčiau dujinę viryklę, svogūną apsvilinčiau ant ugnies. Išvirtą svogūną išmetu, o tas degėsis iš tiesų suteikia sriubai nuostabaus aromato.

Įpilu gerą litrą vandens, suberiu supjaustytos morkos ir bulvės kubelius, įmetu saliero šaknies gabaliuką, petražolės šaknį. Pagardinu druska, įberiu kelis grūdelius juodųjų pipirų, pabarstau baltaisiais pipirais, įmetu porą lauro lapų. Kai daržovės suminkštėja, į verdančią sriubą įdedu žuvį. Žuvis išverda akimirksniu, tad jau po gerų 5 minučių sriuba paruošta valgymui. Išjungus ugnį puode sužvejoju salierą, svogūną, petražolę ir išmetu.

Dažniausiai atskirai išverdu kinua kruopas arba ryžius. Atskirai verdu dėl to, kad kruopos tada būna kietesnes, nei išbrinkę sriuboje, ir man taip skaniau. Į dubenį dedu kelis šaukštus kinua kruopų, užpilu žuvies sriuba, gausiai apibarstau šviežiais krapais ir užbalinu grietine. Man skaniausia – su baltos duonos skrebučiu.

Viena iš MBA programos, kurią šiuo metu studijuoju, dalykų – asmeninė komunikacija. Mandrai skambantis pavadinimas slepia paprasčiausią iškalbos meno pamoką. Per ją, be to, kad klausome naudingų teorinių patarimų, privalome atlikti praktines užduotis. Pavyzdžiui, atsistoję prieš auditoriją pasakyti tam tikros trukmės kalbą anglų kalba. Negana to, kad kalbėti reikia prieš auditoriją, tave dar ir filmuoja. Po to visi smagiai žiūrime “filmukus” ir retas gali patikėti, kad taip kvailai elgiasi ir keistai kalba Iš pradžių atrodė, jog tai lengviausia ir įdomiausia paskaita. Bet po išbandymų viešomis kalbomis tai tapo tikrų tikriausiu košmaru. Ypač man, kuriai rašymas (net ir viešas! ) – kur kas mielesnis už viešą kalbėjimą

Ketvirtadieniais, kai sėdžiu ir zubrinu eilinį pasisakymą, o vien nuo minties, kad ir vėl teks save matyti slebizavojančią ekrane, išpila prakaitas, gaminti sudėtingus pietų patiekalus nėra nei laiko, nei noro, nei įkvėpimo. Sakyčiau, prapuola net apetitas Todėl geriausia išeitis visus šiuos trūkumus paversti privalumas – greitai pagaminamas patiekalas, kuriam sunku atsispirti. Žinoma, lenkiu link kažko iš tolimosios Azijos virtuvės… Šiandien mano pietūs buvo Tom Kha Kai – Tailandietiška sriuba su kokoso pienu ir vištiena.

Recepto ingredientai – vienai porcijai. Be to, ingredientų improvizacijos visada mielai priimtinos:) Šalia lietuviškų parašysiu ir angliškus pavadinimus, nes su mūsų tautiniais atitikmenimis bijau ką nors pripainioti

1 puodelis kokoso pieno (jei naudojate kokoso grietinėlę, praskieskite ją vandeniu 1:1)

1 stiebelis citrinžolės (lemongrass)- sutrintas ir perpjautas perpus (kai neturiu šviežios, naudoju “budinčią” – džiovintą)

1-2 juostelės galangal šaknies (nežinau kaip ji vadinasi lietuviškai)

2-3 laimo lapeliai (kafir lime) – suplėšyti į 4 dalis

2-3 maži čili pipirai, sutrinti (arba atitinkamai gabalėlis didelio čili pipiro, priklausomai nuo to, kaip aštriai mėgstate)

1/2 pomidoro, supjaustyto į kąsnio didumo gabalėlius

1-2 grybai, supjaustyti kąsnio didumo gabalėliais, arba kitos daržovės – šparaginės pupelės, kukurūzai ar kt.

1 mažas svogūnas, supjaustytas kąsnio didumo gabalėliais

50g žalios vištienos, supjaustytos gabalėliais (puikiai tinka krūtinėlė)

Pagardinimui – smulkintos kalendros ir svogūnų laiškai

1 šaukštelis cukraus

2 šaukšteliai žuvų padažo (fish sauce)

1 šaukštas laimo sulčių

Visus reikiamus ingredientus pasiruošiame iš anksto: susipjaustom, pasidedam padažus, nes sriuba išvirs per kelias minutes, tad viskas turi būti paruošta.

Kokoso pieną užverdame puode, įmetame citrinžolę, laimo lapus, galangal ir čili pipirus. Paviriname 2-3 minutes.

Sudedame vištieną, paverdame kol mėsa taps baltos spalvos.

Sudedame pomidorus, svogūnus ir grybus (ar kitas daržoves). Paverdame dar 2-3 minutes.

Suberiame cukrų, įpilame laimo sultis ir žuvies padažą. Paragaujame, ar nieko netrūksta. Išpilstome į lėkštes, pabarstome šviežiomis kalendromis ir svogūnų laiškais.

Nuo spalio pradžios smarkiai pasikeitė mano grafikas: prasidėjo intensyvios studijos universitete. Todėl laiko mažiau liko ne tik rašymui blog’e, bet ir pačiam maisto gaminimui! Tikiuosi, mano nuolatiniai skaitytojai dėl to neliks alkani?

Meilę Azijos virtuvei deklaravau ne vieną kartą. O savo pastarąjį susižavėjimą japonų patiekalais taip pat esu ne kartą reiškusi šiame blog’e. Laukiu kol iš Amazon.com paštu ateis didžiulė knyga apie japonų virtuvę, o tada jau pasiraitosiu rankoves rimčiau. Šiuo metu subtilybių mokausi iš knygos pradedantiesiems, tad patiekalai nėra kokie nors labai rafinuoti ar reikalaujantys neįmanomų ingredientų ar kokių nors sudėtingų technikų. Tad jei ir jūs norite išmėginti savo jėgas, labai raginu tą padaryti pasigaminant šį nesudėtingą patiekalą – japonišką sriubą su soba makaronais (soba – tai grikių miltų makaronai, parduodami egzotiško maisto skyreliuose arba specializuotose parduotuvėse).

Kai aš nusprendžiau išbandyti savo jėgas japoniškuose patiekaluose, pirmas dalykas, kurį padariau, nusipirkau štai tokius ingredientus:

Dashi - japoniško sultinio granulės. jos gaminamos iš žuvies BONITO, kurioje daug vitaminų, baltymų.

Mirin - labai saldus, gintarinės spalvos ryžių vynas, naudojamas virimui. Jis turi šiek tiek alkoholio, bet šis ištirpsta verdant.

Miso pasta – fermentuota sojų pupelių pasta. Ją šaldytuve galima laikyti metus. Ji tinka ne tik miso sriubai.

Sojos padažas – reiktų rinktis japonišką variantą, kadangi kinų sojų padažas per saldus.

Ryžių actas – naudojamas daugiausiai sušių gamyboje.

Vasabi - pasta arba milteliai

Tempura Mix – milteliai, naudojami gaminant tempuros tešlą (sumaišomi su vandeniu ir kiaušiniu)

Makaronai Soba, Somen, Udon, Harusame, Chukasoba, Shirataki (aš iki šiol naudojau pirmus tris).

Štai ir viskas! Jei turite tokius bazinius ingredientus, galite drąsiai pasiraitoti rankoves ir imtis darbo. Siūlau išbandyti Tempura Soba sriubą. Nesunkus, bet sotus patiekalas pietums arba vakarienei.

2 didelėms porcijoms sriubos reikės:

100g Soba arba Udon makaronų

2 puodelių vandens

1/4 puodelio sojos padažo

1/4 puodelio mirin

1 šaukštelis dahi granulių

4 didelės krevetės, be lukštų, su uodegėle

4 žalios pupelių ankštys (tinka snieginės arba šparaginės)

2 gabaliukai paprikos

Žalių svogūnų laiškų

Tempurai reikės:

1 kiaušinio

1/2 puodelio šalto vandens

3-5 šaukštų tempura miltelių

2 šaukštų miltų

Aliejaus kepimui

Puode užverdame vandenį, jame išverdame makaronus, kaip nurodyta ant pakuotės (apie 5 minutes). Paragaujame, kad žinotume, jog jau išvirė. Nupilame vandenį, perliejame šaltu vandeniu, kad nesuliptų ir nustotų virti.

Puode sumaišome vandenį, sojos padažą, mirin ir dashi miltelius, užverdame. Nukeliame nuo ugnies

Sumaišome tempura tešlą: lengvai suplakame kiaušinį, įpilame vandenį ir įmaišome miltelius. Neplakame labai intensyviai, tiesiog sumaišome, kad gautųsi blynų tirštumo tešla. Įkaitiname aliejų. Į lėkštelę įdedame porą šaukštų miltų. Į miltus įvoliojame krevetes, nupurtome miltų perteklių, tada įdedame krevetes į tempuros tešlą ir atsargiai nuleidžiame krevetę į karštą aliejų. Verdame iš abiejų pusių, kol gražiai paruduos. Taip pat pagaminame ir daržovių tempurą: iš pradžių pavoliojame į miltus, paskui į tempura tešlą ir išverdame aliejuje.Ištrauktas iš aliejaus krevetes ir daržoves dedame ant popierinio rankšluosčio, kad susigertų aliejaus perteklius.

Pašildome makaronus, minutei juos įdedami į dantį vandenį, ir padaliname juos į du dubenėlius. Užverdame sojos, mirin ir dashi sultinį. Ant makaronų sudedame tempurą – krevetes ir daržoves – ir užpilame sultiniu. Pabarstome smulkintais svogūnų laiškais.

P.S. Kadangi labai mėgstu tempurą, aš paprastai į šią sriubą dar pridedu kelis šiaudelius morkų ar dar kitų daržovių – iš jų taip pat pagaminu tempurą, kaip aprašyta aukščiau. Kitu atveju lieka tempura tešlos ir man gaila ją išpilti. O tempura daržoves galima smagiai suvalgyti vienas, jei pasigaminote per daug, arba su padažu, kuris aprašytas mano ankstesniame įraše apie tempurą šiame blog’e.

To amžinojo Azijos ilgesio vedama prisiminiau savo kelionę į Vietnamą. Su savo geriausia drauge Virgute, kaip mums įprasta, apkeliavom skersai ir išilgai nuostabųjį Vietnamą. Beje, būtent po šios kelionės aš nustojau valgyti mėsą Lūžio taškas nebuvo koks nors pasišlykštėjimas mėsos produktais ar gyvuliukų gailestis. Tai veikiau buvo išbandyta galimybė visą mėnesį išgyventi be mėsos. O kai išgyvenau mėnesį, nutariau  pabandyti ir toliau išbraukti ją iš savo valgiaraščio. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad paukštienos aš nevadinu mėsa Todėl mano “vegetarizmas” – labai jau savotiškas ir tikrai neabsoliutus.

Sriuba Pho – patiekalas, kurio visada pageidauja mūsų vaikai. Didžiulis puodas su garuojančia sriuba ir joje plūduriuojančiais ryžių makaronais – tai tipiškas mūsų šventinės azijietiškos vakarienės vaizdelis. Tik gaila, kad senokai tą vaizdelį turėjome Tad šiandien nusprendėme jį prisiminti…

Pho sriuba su krevetėmis (2 asm.)

100 g. krevečių apibarstyti vienu šauštu daržovių sultinio miltelių (arba puse sutrupinto sultinio kubelio), šaukšteliu cukraus, šaukšteliu čili pastos bei apšlakstyti šaukštu sezamo aliejaus. Palikti marinuotis 15-20 minučių (galima ir daugiau).

Per tą laiką galima pasigaminti pagardą: grūstuvėje arba mikseriu sugrūsti šaukštą pakepintų žemės riešutų, kaupiną šaukštelį sezamo sėklų, žiupsnelį druskos, žiupsnelį cukraus bei pusę šaukštelio čili pastos. Pagardo prireiks patiekiant pho sriubą.

Gilioje keptuvėje (wok) arba puode pakaitinti šlakelį aliejaus, minutę apkepti krevetes, užpilti puse litro karšto vandens, įberti saujelę susmulkintos šviežių kalendros lapelių. Užvirus įdėti saują ryžių makaronų ir po pusės minutės nukelti nuo ugnies.

Į gilius dubenėlius sudėti šviežius sojų daigus ir užpilti karšta sriuba. Apibarstyti pagardu. Valgyti šaukštu ir pagaliukais.

Vietnamiečiai ant stalo visuomet padeda įvairių šviežių žolių – kalendros, Tailandietiško baziliko ir kitokių, man nepažįstamų. Smagu, kad Izraelyje Tailandietiško baziliko galima be vargo rasti turguje, bet Lietuvoje mano akiratyje jis nepasitaikė. Šis bazilikas turi specifinį kvapą, šiek tiek primenantį anyžius.

Pho sriubą galima analogiškai virti su žuvimi, vištiena, kiauliena ar jautiena.

Čili pasta

Jei nerandate šio produkto įsigyti parduotuvėje, galite pastą pasigaminti patys: uždarame indelyje šaldytuve ji nesuges net mėnesį! Tačiau nepamirškite prieš pjaustydami aitriąsias paprikas išimti jų sėklas ir būtinai dėvėti gumines pirštines. Taip pat labia gerai nuplauti pjaustymo lentelę ir peilį.

Susmulkinti 5 skilteles česnako ir jį apkepti pusėje puodelio augalinio aliejaus. Į aliejų suberti pusę kilogramo smulkiai pjaustytų aitriųjų paprikų (čili) ir įpilti 30 gramų cukraus. Ant silpnos ugnies padažą patroškinti pusvalandį.

Ir kaip gi aš galėjau šitiek laiko neparašyti apie tradicinę tailandiečių sriubą, kurią kiekvienai progai pasitaikius per kelias minutes pasigaminu?? Ypač dabar, kai Izraelio pusėn dykuminis vėjas atpūtė neblogą karščio bangą, o smėlio dulkės ore primena Bankoko smogą, atgyja ir kulinariniai Tailando įspūdžiai.

Net neabejoju, kad saldžiarūgštės aštrios Tom Yum sriubos receptų yra tiek, kiek Tailande virėjų, jau nekalbant apie kitus Azijos regionus. Be to, kiekvienas regionas savaip gamina šį patiekalą, kuriuo be galo didžiuojasi. Pavyzdžiui Laose į Tom Yum dedama truputis ryžių, o Tailande – ne.  Ši tradicinė prakaituoti priverčianti sriuba pateikiama ne tik Malaizijoj, Singapūre, bet ir visuose pasaulio kampeliuose.

Tom Yum pagrindą sudaro aitrūs prieskoniniai augalai, tokie kaip citrinžolės stiebas, kafir lime lapai, galango šaknis (lietuviškai – alpinijos), iš kurių išverdamas sultinys. Tada jau prasideda variacijos: patiekalas gali būti gaminamas su krevetėmis (tradiciškas būdas), vištiena, žuvimi ar jūros gėrybėmis.

Aš sriubą mokiausi virti Chang Mai kulinarinėje mokyklėlėje, ir man patiko tai, kad receptas – išties be galo paprastas ir nereikalaujantis didelių laiko investicijų. Tiesa, teks apsirūpinti vienu kitu nekasdieniniu ingredientu. Kaip ir visi Tailando patiekalai, sriuba verdama vos kelias minutes, o visas kitas laikas sugaištamas pasiruošimui – daržovių pjaustymui. Beje, parkeliaudama iš Tailando parsivečiau po ryšulėlį kafir lime lapų, galago šaknies, ir visus šiuos gėrius užsišaldžiau šaldiklyje, supjausčiusi gabaliukais. Tad dabar, vos užsimanius Tom Yum, nereikia rūpintis egzotiškais priedais!

1 porcijai sriubos prireiks:

1,5 puodelio vandens

1 stiebas citrinžolės (sutraiškytas ir perpjautas perpus)

1-2 juostelės alpinijos (galangal) šaknies

2-3 laimo lapai

2-3 mažI čili pipirai, sutrinti

½ pomidoro, supjaustyto kąsnelio didumo gabalėliais

1-2 pievagrybiai, supjaustyti kąsnelio didumo gabalėliais (arba kitos daržovės – šparaginės pupelės, kukurūzai)

½ svogūno, supjaustyti kąsnelio didumo gabalėliais

2-3 krevetės

1 šaukštelis cukraus

2 šaukšteliai žuvies padažo

1šaukštas laimo sulčių

1 šaukštelis čili pastos

Susmulkinta šviežios kalendros šakelė ir svogūno laiškas pateikimui

Užvirinkite puode vandenį. Įdėkite citrinžolę, alpiniją, laimo lapus ir čili pipirus. Pavirinkite 2-3 minutes. Sudėkite pomidorus, svogūnus ir grybus, pavirinkite dar 30 sekundžių. Sumažinkite ugnį, įberkite cukrų, žuvies padažą, čili pastą, tada sumeskite krevetes ir pavirinkite, kol krevetės išvirs (1-2 minutes). Įspauskite laimo sultis. Pateikite apibarstę kalendrų lapais ir svogūno laiškais.