Nidos receptai

“Anokia čia šaltibarščiai” – sakysite jūs, ir būsite teisūs!!:) O ką daryti, kai namuose nėra burokų?  (beje, aš šaltibarščiams naudoju išskirtinai šviežiai virtus burokus, ir niekada – marinuotus, tad šie nesiskaito) O ką daryti, kai už lango spigina visi +37C, ir nieko šilto nesinori kišti į burną? Tada belieka šokti į daržą, išsirauti keletą ridikų, nusiskinti saują svogūnų ir krapų, pagriebti agurką ir po penkių minučių mėgautis netikrais gaivinančiais “šaltibarščiais”:)

Balti “šaltibarščiai” (4 asm.)

4-5 dideli ridikėliai (arba atitinkamai mažų)

1 vidutinio dydžio agurkas, arba 2-3 maži agurkai

Po saujelę šviežių svogūnų laiškų ir krapų

1 litras kefyro

4 kietai virti kiaušiniai

Virtų arba apkepintų bulvių – pateikimui

Nieko nėra paprastesnio, nei gaminti šaltibarščius – visi mes tą puikiai žinome! Supjaustome arba sutarkuojame daržoves (man labai talkina mandolina – tik čirkšt ir ridikai bei agurkai pavirsta plonais vienodais “pagaliukais”), sukapojam daržoves, supilame kefyrą, ir viską praskiedžiame vandeniu (čia aš tokį dietinį variantą jums siūlau) arba pienu (mano pusseserė Neringa labai mėgsta šaltibarščius gaminti su pienu). Aš VISADA į šaltibarščius įberiu cukraus, ir tada – druskos. Man šaltos sriubos skonis turi būti subalansuotas, tačiau sūrumas groja pirmuoju smuiku:)

Pateikiame, kaip įprasta, su kietai virtu kiaušiniu ir virtomis bulvėmis (dar geriau – apkepintomis keptuvėje).

Kad tas vasariškas oras nesugestų!:)

Labai mėgstu trintas sriubas. Bet tik savo pagamintas, nes kokioje nors viešojo maitinimo įstaigose niekad nežinia, kas ten toje sriuboje sutrinta:) Bet trintos tirštos sriubos man asocijuojasi su vėsia popiete, kai norisi ko nors sotaus, skanaus, šilto. Jokiais būdais ne su karšta saulėta vasara.

Bet tik ne ši pankolių sriuba!! Ji – tobula šiltam orui, nes yra be galo lengva. Skaičiau, kad šią sriubą savo pacientams gamina visame pasaulyje labiausiai žinoma Mayo klinika, kurioje gydosi žvaigždės ir turtuoliai. Tiršta pankolių sriuba net įtraukta į Mayo klinikos receptų knygelę, kurią gauna dovanų iš klinikos išrašomi pasveikę (reikia tikėtis:)) pacientai. Ji kaip koks dietinis produktas – sveika, lengva ir greitai virškinama. Aš dar pridėčiau, kad be galo paprastai ir greitai pagaminama:)

Pati daržovė – pankolis – arba fenel angliškai man primena kažką karališko:) Na tik pažiūrėkite į jos gracingą figūrą ir žalią lapelių “karūną” viršuje:) Sutikite, be galo fotogeniška daržovė.

O jei jūs pankolius pastebėjote kokiam nors prekybos centre ir neišdrįsote jų pirkti, nes nežinojote ką su jais daryti, štai ši sriuba galėtų būti jūsų sėkmingas debiutas! Kartu į krepšį parduotuvėje prigriebkite svogūną ir bulvę, ir vakarienę, galima sakyti, jau turit:)

Trinta pankolių sriuba

1 didelis pankolis

1 didelė bulvė

1/2 svogūno

0.75 litro vištienos arba daržovių sultinio arba vandens

Druskos, pipirų

Šlakelis aliejaus (arba sviesto)

Pankolių sėklų (paskrudinkite trumpai) – dekoracijai

Pankolį supjaustome (bet kaip – juk visvien trinsite sriubą:)), pasilikdami žalias viršūnėles dekoracijai, bulves supjaustome gabaliukais, svogūną susmulkiname. Puode storu dugnu įkaitiname šlakelį aliejaus ir trumpai pakepiname svogūnus, kol jie suminkštėja, bet neparuduoja. Tada į puodą sumetame pankolius ir bulves ir porą minučių pakepiname maišant. Užpilame sultiniu (vandeniu), pasūdome, įberiame pipirų, ir uždengę troškiname 10-15 minučių, kol bulvės suminkštėja (pankoliai per tą laiką tikrai bus pilnai išvirę). Masę sutriname blenderiu, ir, jei reikia, dar kartą pašildome. Patikriname, ar pakanka druskos.

Pateikiame papuošiant žaliomis pankolių viršūnėlėmis ir pabarstant skrudntomis pankolių sėklomis.

Nesuskaičiuojamą skaičių kartų rengiausi parašyti apie vieną patiekalą iš žydiškos virtuvės klasikos. Patiekalą, kurį valgo ir maži ir dideli, ir, skirtingai nuo kitų valgių, visi sutartinai turi pačią geriausią nuomonę, visi jį mėgsta:) Tai vištienos sultinys su kneidlah. Žydišką vištienos sultinį, kuris dažnai naudojamas tarsi antibiotikas, jau esu aprašiusi čia. Išties tai nepamainomas dalykas peršalus, negaluojant, pervargus…

Na, o kneidlah – tai nedideli kukuliukai, kuriais dažnai žydų šeimininkės gardina savo maistingąjį vištienos sultinį. Receptas toks paprastas, kad net juokinga apie jį daug pasakoti. Tačiau turiu prisipažinti, kad vien skaitydama knygas, taip ir nesupratau kaip tuos kukuliukus teisingai pasidaryti. Teko kretiptis į mano pačią mieliausią ponią Tėją, kuri mielai pasidalino ne vieną dešimtmetį verdamų kukiliukų receptu.

Šie kukuliukai – kneidlah – būtinai gaminami ir pateikiami su dubeniu skaidraus vištienos sultinio, kai žydai švenčia savo Velykas, Pesachą. Kadangi tuo metu negalima valgyti duonos gaminių, kneidliams jie naudoja macų miltus. Tie macų miltai – tai ne kas kitka, kaip sumaltos macos, tad juos galima pasigaminti laisvai namuose, įmetus sutripintas macas į kombainą ir juos gerai pasukus. Žinoma, reikia turėtų macų:) Bet kitu metų laiku, kai macos nekepamos ar jų nėra, galima naudoti paprasčiausius džiūvėsius.

Įgudę šeimininkės kneidlah įdaro dar ir kepintais svogūnais, pagardintais įvairiais prieskoniais. Tačiau visi tie, kurie skuba, džiaugsis greitai paruošiamais kukuliukais, kurie pakels jūsų sultinį į visai kitą lygį:) Būtinai išmėginkite:)

Kneidlah – kukuliukai vištienos sultiniui

1 stiklinė macų miltų (arba džiūvėsių)

1 stiklinė vandens

1 arbatinis šaukštelis druskos

2 valg. šaukštai aliejaus

1 didelis (arba 1.5 vidutinio) kiaušinis

Kiaušinį išplakam, sumaišom su likusiais ingredientais. Masę paliekame pastovėti valandai.

Šlapiomis rankomis formuojame apvalius kukuliukus. Juos verdame pasūdytame vandenyje (jokiu būdu be sultinyje!!), kelias minutes po to, kai jie iškyla į paviršių. Į lėkštę kiaurasamčiu išgriebiame kelis kukuliukus ir užpilame karštu sultiniu.

Valio pagaliau atėjusiam pavasariui!!! Esu įsitikinusi, kad tik lietuviai, šitaip ilgai ir negailestingai iškankinti ilgos žiemos, iš tikrųjų nuoširdžiausiai džiaugiasi prabudusia gamta ir ateinančia vasara. Kitiems, gyvenantiems kelis šimtus ar tūkstančius kilometrų piečiau, to nesuprast…

Mama pasakojo, kad jos darželyje po nežmoniškai didele sniego krūva net iššuto gėlės, kurios, atrodo, pratę prie tokių sniego ir ledo apgulčių… Pavasaris šiemet išties keistas, tarsi gamta būtų įsijautusi į visiems mums pažįstamą taupymo rėžimą, ir vietoj keturių sezonų šiemet sugalvojusi turėti tik tris… Kažin ar taip nuo šiol bus visada?…

Pavasaris = žalumynai. Jie niekada nėra tokie skanūs kaip pavasarį. Patikėkit, net Izraelyje, kur geras oras kiaurus metus, ir pavasarinių nuotaikų čia taip nesijaučia kaip Lietuvoj, skaniausios salotos, ridikėliai ir kiti žalėsiai – tik pavasarį:) Bet man tikrieji pavasario Artimiuosiuose Rytuose pranašai – tai š,vieži artišokai, švieži česnakai ir, žinoma, šparagai!!

Ar žinote kaip reikia elgtis su šparagais? Kaip juos ruošti? Tie, kas įgudę šioje srityje, galite praleisti šią pastraipą, o tie, kas dar tik pradeda, gal ras naudingų patarimų (ypač jei iki šiol baiminotės imtis doroti šparagus patys). Visų pirma reikia nepamiršti, kad pati šparagų apačia dažnai būna sumedėjusi, tad ją reikia pašalinti. Antraip valgant nesusikramtys, ir ilgi kieti siūlai velsis burnoj… Todėl galiukus geriausia – nulaužti. Nuluš jie būtent toje vietoje, kurioje baigsis medinė “luobelė”. Šparagus reikia virti pasūdytame vandenyje arba kepti orkaitėje, tik svarbiausia jų nepervirti/neperkepti. Antraip šparagai pakeis ir skonį, ir spalvą, ir konsistenciją. Verdam šparagus maždaug 4-5 minutes, kepame orkaitėje pašlakstytus aliejumi ir druska su pipirais – apie 11 minučių. Viskas paprasta, tiesa?

Lietuviškam pavasariui, kai saulė jau skaisčiai šviečia, bet dar labai labai nešildo, puikiausiai tinka trinta šparagų sriuba su porais. Labai rekomenduoju tiems, kurie išsiilgo žalios spalvos ir švelnios tekstūros:)

Šparagų ir porų sriuba

• pundelis šparagų (apie 8-10 vnt.)
• 1 nedidelis svogūnas
• 2 porai
• 2 vidutinės bulvės (kiekviena maždaug po 200g)
• 2 šaukštai sviesto
• 1 litras vandens arba daržovių sultinio arba vištienos sultinio
• druska, pipirai
• apie 100g vištienos krūtinėlės (nebūtina, bet labai tinka, ypač labiau išalkusiems)

Svogūnus supjaustome gabaliukais, nupjauname tamsiai žalias porų dalis ir baltas dalis supjaustome, bulves nulupame ir supjaustome gabaliukais. Nulaužiame kietas sumedėjusias baltas šparagų dalis ir supjaustome juos į kelias dalis. Supjaustome kubeliais vištienos krūtinėlę.

Dideliame puode (storu dugnu) išlydome svestą ir jame ant nedidelės ugnies kepiname porus, svogūnus, bulves ir vištieną. Maišome, kad sviestas nepatamsėtų ir daržovės neprisviltų, o tik truputėlį suminkštėtų. Užpilame vandeniu arba sultiniu, pasūdome ir verdame ant nedidelės ugnies apie 15 min., arba kol daržovės visai suminkštėja. Likus virti 4-5 minutėms sudedame šparagus.

Išimame keletą šparagų viršūnėlių papuošimui ir keletą išvirtos vištienos gabaliukų, o likusią masę mikseriu sutriname. Patikriname ar netrūksta druskos, įberiame pipirų. Galima paskaninti grietinėle arba lašeliu extra virgin aliejumi. Išpilstome į dubenėlius, papuošiame šparagų gabaliukais ir vištienos kubeliais.

Kadangi pastarosiomis dienomis esu traumuota, tai priverstinai daug sėdžiu ir daug nejudu, todėl turiu laiko pažaisti virtuvėje. Sukinėtis tokioje būsenoje virtuvėje yra ganėtinai pavojinga – ir tikrai ne dėl to, kad bijočiau paslįsti, nukristi, ar dar kaip nors susižeisti. Pavojinga veikiau dėl to, kad gręsia visai nejučiom užsiauginti vieną kitą papildomą ir visai nepageidaujamą “gelbėjimosi ratą” ant juosmens:) Tai dėl to stengiuosi ką nors dietiško vartoti, nes vartoti nedaug tiesiog neišeina. Sukis besisukęs, o ir vėl atrandi save prie atidaryto šaldytuvo…:)

Man labai gražios dviejų spalvų sriubos. Juolab, kad tas trintų sriubų spalvas taip gražiai galima išgauti – pavyzdžiui pavasariu kvepiant žalių žirnelių, samanų spalvos topenambų sriuba su lašeliu trumų aliejaus, skaisčiai geltona moliūgo sriuba, ramiai rusva bulvių ir porų, sodriai žalia brokolių, ryškiai raudona pomidorų ir dar visokių kitokių. Tik pagalvokit, kiek kombinacijų galima sugalvoti, sunjungiant šiuos spalvų derinius į vieną lėkštę!

Triukas, leidžiantis abiems spalvoms gražiai susijungti tiesia linija serviravimo dubenėlyje labai paprastas: tereikia vienu metu skirtingų spalvų sriubas pilti iš dviejų indų. Didelis puodas, kuriame virė jūsų sriuba, ne visada patogus išlaikyti, todėl persipilkite tirštą sriubą į mažesnį, su ilga rankena, arba Tupperware indelį. Būkite pasiruošę virtuvinio rankšluosčio gabalėlį, jei sriuba išterliotų lėkštės kraštą.

Taip “padalintą” sriubą galite pateikti ir dar kitu būdu – tiesiog pamaišykite dideliais ratais šaukštu, kad spalvos meniškai “susivyniotų” į ratilus. Viršuje galite pabarstyti žalumynais, patarkuoti pipirų, ar užlašinti kelis aliejaus lašelius.

Aš šaindien pasigaminau dviejų spalvų keptų paprikų sriubą – geltonųjų ir raudonųjų.

Trinta dviejų spalvų keptų paprikų sriuba (4 asm)

3 geltonos paprikos

3 raudonos paprikos

1 didelė bulvė

1 maža bulvė

1 vidutinė morka

Prieskoniai: ciberžolė (kurkuma), saldžioji paprika, čili, druska, cukrus, pipirai

2.5 litro daržovių sultinio*

Paprikas sudedame ant pergamentiniu popieriumi išklotos kepimo skardos. Pašauname į orkaitę, įkaitintą iki 180C. Kepame kol odelė stipriai pajuoduos. Išėmę sudedame į sandarų maišelį arba į dubenį ir jį uždengiam, palaikom apie 10-15 Minučių. Taip lengviau nulupsite paprikų odelę. Atvėsusias paprikas išvalome nuo sėklų ir vidinių membranų, nulupam jų odelę.

Sultinį padalinam lygiomis dalimis į du puodus ir užvedram. Į vieną puodą (raudonos sriubos) sudedame supjaustytą didelę bulvę. Į kitą puodą (geltonos sriubos) įdedame supjaustytą mažą bulvę ir morką. Daržovėms išvirtus sudedame raudonas paprikas į raudonos sriubos puodą, geltonas – į geltonos. Paverdame dar apie porą minučių ir išjungiame. Abi sriubas sutriname mikseriu iki vientisos tyrelės. Kiekvieną pagardiname druska, pipirais, cukrumi (jei trūksta šiek tiek saldumo). Gletonų paprikų sriubą dar pagardiname žiupsneliu ciberžolės (tik ne per daug. Jei neturite – nebūtina. Tiesiog ciberžolė suteiks dar skaistesnio geltonumo). Raudoną sriubą pagardiname saldžių paprikų milteliais, trupučiu čili. Jei spalva nepakankamai intensyvi, į raudoną sriubą galite įmaišyti šaukštelį pomidorų pastos.

Pilame abi sriubas iškart iš nedidelių puodelių į dubenį. Pateikiam su skrudinta balta duona.

* Daržovių sultinys

1 svogūnas, pewrpjautas pusiau

3 česnako skiltelės

1 morka

1 saliero šaknis (pusės kumščio didumo)

1 petražolės šaknis

Gabalas poro

Orkaitėje (arba puode su neprisivylančiu dugnu) pakepiname visas išvardintas daržoves išskyrus porą. Kepinant orkaitėje daržovėse esantis cukrus kristalizuojasi ir labai pagerina sultinio skonį.

Aokeptas daržoves ir porą užpilame 2.5 litro vandens, įmetame kelis žirnelius juodųjų pipirų, lauro lapą, ir verdame, kol daržovės visiškai suminkštės. Perkošiame per tinklelį ir išmetame suvirtusias daržoves (arba panaudojame jas kur nors buityje)

Sena meilė nerūdija:) Kai pirmą kartą gyvenime mano koja palietė Azijos žemę, įsimylėjau ją iki pat širdies gelmių. Dabar, planuodama savo greit įvyksiančią kelionę į Birmą, mintimis vis dažniau grįžtu prie Azijos virtuvės. Juk, kaip sakant, reikia pradėti pamažu pratintis prie dviejų savaičių kulinarinių (ir kitokių kultūrinių) išbandymų:)

Vietnamietiškas Pho gali drąsiai vadintis Vietnamo nacionaliniu patiekalu. Šią tirštą, bet neriebią sriubą siurbia visas Hanojus, paprastai pusryčiams. Tradicinio Pho aromatas sklinda iš kiekvieno skersgatvio ir iš kiekvieno puodo, kunkuliuojančio ant šaligatvio. Ant miniatiūrinių kėdučių “sutūpę” žmonės su pilnais sriubos dubenimis- tai tradicinis Hanojaus vaizdelis, tarsi atvirutė pasilieka atminty… Šviežių ryžių makaronų kalnai, ir kvapnių žolių, kuriomis gardinamas gardusis Pho, rinkiniai ant kiekvieno stalelio – tai prisiminimai, kurie skatina pagreitintą seilių išsiskyrimą:)

Vietname viešėjau du kartus, o patį pirmąjį kartu su savo geriausia kelionių pakeleive ir pačia geriausia drauge Virgute baigėm net kulinarinę mokyklėlę, kad išmoktumėm tradicinius patiekalus pasigaminti pačios. Anuomet išmoktos pamokos labai pravertė (receptą, pagal kurį gaminau iki šiol Pho aprašiau čia), tačiau dabar jaučiu, kad išaugau iš to “turistinio” vietnamietiško maisto gaminimo varianto ir norisi paieškoti daugiau autentikos. Tąkart verdant Pho, mūsų mokytoja mums siūlė naudoti paprsčiausią sultinio kubelį (!!!! Aš ir šiaip niekuomet nei iki tol, nie nuo tol jokių sultinių kubeliuose nenaudoju), bet man vis trūko to išskirtinio vietnamietiškos sriubos kvapo ir skonio. Todėl be galo džiaugiuosi, kad yra puikių knygų (pavyzdžiui, Vietnamese Cooking made easy), kuriose galima rasti aiškias instrukcijas autentiškesnei Pho versijai.

Šįkart siūlau jums Pho versiją šiek tiek pažengusiems. Neišsigąskit – tai nėra labai sudėtingas variantas (apskritai, ar gali būti sudėtingas SRIUBOS virimo būdas??), tiesiog užimsite kiek ilgėliau, nes užtruksite virdami savo jautienos sultinį. Tačiau užtikrinu – tikrai nesigailėsite, kad ėmėtės darbo:) Beje, ši sriuba – tai pilnas sotus (ir kartu neriebus, labai lengvas) patiekalas, nes sukirtus tiršto sultinio lėkštę antro patiekalo kažin ar prireiks!

Vietnamietiška jautienos ir makaronų sriuba Pho Bo (6-8 asm)

300 g džiovintų ryžių makaronų arba vermišelių
3 šaukštai fish sauce
500 g jautienos nugarinės, supjaustytos į plonytes juosteles
2 vidutiniai svogūnai, labai plonai supjaustyti plunksnelėmis
4 puodeliai (200 g) sojų daigų
Čili pipiro – pagal skonį- supjaustyto žiedeliais
Maltų baltųjų pipirų
Šviežios kalendros (pateikimui)
Šviežio baziliko arba mėtos – arba abiejų (pateikimui)

Švieži svogūnų laiškai (pateikimui)

Grūsti pakepinti žemės riešutai (pateikimui)

1 porcija Fish Sauce Dip*

Sultinys
2 vidutiniai svogūnai, supjaustyti į ketvirčius
5 cm ilgio šviežios imbiero šaknies gabalėlis
3 šalotiniai svogūnai
10 puodelių(2.5l) vandens
500 g jautienos su kaulu, arba vien kaulų sultiniui
2 žvaigždiniai anyžiai
1 cinamono lazdelė
1 šaukštelis juodųjų pipirų, sutraiškytų
1 šaukštas druskos

1 Paruošiame sultinį: Svogūnus, šalotinius svogūnus, imbierą ir jautieną sudedame į skardą ir paskrudiname aukštoje temperatūroje, apverčiant kelis kartus orkaitėje, kol viskas gerai paruduoja. Išimame ir visas daržoves bei mėsą sudedame į didelį puodą. Sudedame likusius sultinio ingredientus ir užverdame. Nugraibome putas ir ant silpnos ugnies verdame mažiausiai valandą, kol jautiena visiškai suminkštėja (idealu sultinį virti per naktį ant mažytės ugnies, bet kas gi iš mūsų gali sau tą leisti?:) Bet kuriuo atveju, kuo ilgiau sultinį virsite, tuo jis bus tikresnis, geresnis).

2 Pasiruošiame Fish Sauce Dip*. Užverdame puodą vandens, ir šiuo verdančiu vandeniu užpilame ryžių makaronus. Paliekame pastovėti, kad suminkštėtų (makaronams – apie 5min., vermišeliams – 2 min). Perliejame šaltu vandeniu ir paliekame sausai.

3  Supjaustome plonytėmis juostelėmis jautienos nugarinę. Jei sultiniui naudojote kaulus, ant kurių buto mėsos, mėsą išimame, kaulus išmetame, išvirtą jautieną supjaustome gabalėliais ir padedame atskirai. Toliau šiame etape reiktų elgtis prisitaikant prie sąlygų kokias turite. Vietname greičiausiai pietautumėte (pusryčiautumėte:)) prie stalo, kurio centre įtaisytas kaitinimo elementas, ir ant jo pastačius puodą, tame puode ramiai sau virtų jautienos sultinys. Todėl mėsos plonyčiai gabalėliai spėtų išvirti, jei juos užpiltumėt karštutėliu sultiniu jūsų dubenėlyje. Bet aš, pavyzdžiui, nerizikavau pateikti žalios mėsos, ir jos “pabaigti virti” dubenėliuose, o su žnyplėmis (arba pagaliukais) nuleidau į verdantį sultinį (kol jis dar buvo ant viryklės)  ir kelias sekundes “paskalavau”, kol pasikeitė mėsos spalva ir jautiena apvirė. Tik tuomet pateikiau mėsos juosteles ant stalo. Sultinį prieš pateikiant taip pat pravartu perkošti.

4 Dabar jau galime “surinkti” iš atskirų dalių sriubą: į kiekvieną dubenėlį įdedame išbrinkusių ir nusausintų ryžių makaronų, padėliojame išvirtusius ir apvirusius (arba žalios) jautienos gabalėliais, sojų daigus, čili pipirus. Samčiu užpilame sultinio, pabarstome baltaisiais pipirais ir žalumynais (kalendromis, mėtomis, žaliais svogūnų laiškais), pašlakstome Fish Sauce Dip, Fish Sauce (jei trūksta sūrumo) ir grūstais kepintais žemės riešutais.

* Fish Sauce Dip (250ml)

2-3cm čili gabalėlis (arba pagal skonį)
3 česnako skiltelės
1/4 puodelio (50 g) cukraus
3 šaukštai šviežiai spaustų laimo sulčių
1 šaukštas acto
3 šaukštai fish sauce
1/2 puodelio (125 ml) vandens
1/2 šaukštelio druskos

Blenderiu sutriname čili ir česnakus iki pastos ir sumaišome su likusiais ingredientais. Palaukiame, kol cukrus pilnai ištirps.

Visai negalvojau, kad toks paprastas patiekalas kaip skaidrūs barščiai gali tapti tokia populiaria tema diskusijoms:) Odeta iš Cousina-Rendez-Vous užvedė ilgą diskusiją apie Lenkiiją, lenkiškas sriubas ir kius patiekalus. Kadangi Lenkijoje teko gyventi tris metus, ir daug mano maisto gaminimo įgūdžių prasidėjo žiūrint per lenkų šeimininkių petį, man šios šalies virtuvė ne tik labai patinka, bet ir žinoma iki menkaiusių detalių. Ypač tradicinė.

Ne, fliakų ir kitokių lenkiškų “gardėsių” gaminti aš nesimokiau, bet lenkiškos sriubos man tikrai visada imponavo. Gal dėl to, kad aš ir šiaip sriubas labai mėgstu?:)

Lenkų ir lietuvių virtuvės turi nemažai bendrų bruožų. Tačiau kiekviena turi savų subtilybių. Beje, lietuviški patiekalai Lenkijoje džiaugiasi ypatinga pagarba! Tik kai kurie “lietuviški” patiekalai man visai neatrodo, jog jie kilę iš Lietuvos. Pavyzdžiui, “lietuviški koldūnai”. Lenkai yra viena iš nedaugelio tautų, kuri kaip ir mes, mėgsta šaltibarščius:)

Vienas iš skirtumų tarp lenkiškos ir lietuviškos virtuvės – lenkai dažnai gamina skaidrias, geriamuose puodeliuose pateikiamas sriubas. Tokiu būdu gaminamas vištienos sultinys, pomidorų sriuba, ir, žinoma, barščiai. Kaip taisyklė, tokios geriamos sriubos patiekiamos su mažais pyragėliais, kuriuos lenkai vadina “Paszteczyki”.

Su paštetu tie pyragėliai nieko bendro neturi, o jų įdarui dažniausiai naudojami grybai, virta malta mėsa, kopūstai… Lenkiškų pyragėlių receptą galite rasti čia.

O šįkart specialiai Odetai – lenkiškų barščių receptas:) Beje, vegetarinė šių barščių versija – tai tradicinis lenkiškų Kūčių patiekalas, kuris visuomet Kūčių vakarą pateikiamas ir mano šeimoje.

Lenkiški barščiai

2 kg burokų

2.5l mėsos arba daržovių sultinio

1/2 svogūno

Prieskoniai: lauro lapas, kvapnūs pipirai (3-4 žirneliai), juodieji pipirai (2-3 žirneliai)

Druska, cukrus, balzamiko actas

Paruošiame burokus: juos su visomis lupenomis galima išvirti vandenyje, kol suminkštėja. Tačiau šis būdas nėra geras, nes labai daug burokų skonio ir naudingų medžiagų lieka skystyje, kurį išpilame. Geriau burokus iškepti orkaitėje, įsukus (neluptus) į foliją, kepant kol suminkštės (apie 1-1.5 valandas).

Išverdame sultinį: Šaukšte aliejaus pakepiname į didelius gabalus supjaustytą svogūną, saliero šaknį, poro gabaliuką, petražolės šaknį, kelias česnako skilteles ir didelę morką. Užpilame apie 3l vandens, sudedame mėsą (geriausia tinka su kaulais – kalakutienos arba vištienos kakleliai, sparneliai ar kitokia mėsa). Pasūdome, įberiame pipirų, verdame apie valandą ant nedidelės ugnies. Išvirtusį sultinį prakošiame. Išvirusią mėsą iš sultinio kartu su kietomis virtomis daržovėmis (morka, salieru, petražole) sumalame mėsmale ir atidedame – juos galima bus panaudoti pyragėliams, pateikiamiems su geriama sriuba.

Svogūną supjaustom į kelis didelius gabalus. Jį apkepiname truputyje aliejaus. Supilame sultinį, suberiame pipirus, įdedame druskos, cukraus, sudedame dideliais gabalais supjaustytus nuluptus iškeptus burokus. Verdame apie 20-30 Minučių. Nukošiame sriubą (burokus panaudojame mišrainei ar kokiems kitiems patiekalams). Sriubą pakaitiname iki momento, kol pradės virti, ir iškart nukeliame nuo ugnies. Pabaigoje įpilame balzamiko actą. Sriuba turi būti skaidri, ryškios spalvos, o jos skonis turi būti sūriai-saldžiai-rūgštus, su gera doze šviežiai grūstų juodų pipirų.

Na ir žiemą pas mus atpūtė vietos uraganai…. Gyvenimas Izraelyje sustojo! Patvino upeliai, užliejo parkus, autostradas ir geležinkelius. Jūra išsiliejo iš krantų – gerai, kad apdairi Tel Avivo savivaldybė prieš tai išstumdė paplūdimio smėlį, supylė pylimus, saugančius prie pat jūros esančias kavines. Vėjas laužė medžius, vertė reklamos skydus, plėšė stogus, ir net nuo kelio pūtė mašinas…

Žmonės nevažiuoja į darbus (dauguma jų naudojasi visuomeniniu transportu, kuris visiškam chaose), be to jie namuose turi nuolat keisti kibirėlius po pralašančiom sienom ir stogais: juk tokio kiekio kritulių šiuose kraštuose nebūna, tad ir stogai bei pastatai tam nepritaikyti…

Juokingiausia buvo, kai šiandien pradėjo iš dangaus kristi į snauges panašūs dariniai. Tuo metu kaip tik pirkau riešutus ir džiovintus vaisius. Pardavėjas, pamatęs už lango ant mašinų stogų barbenančius minkšto ledo gabaliukus, palikęs mane su pusiau pasvertom prekėm išlėkė į lauką fotografuoti šio vaizdelio:) Tos “snaigės” ištirpo greičiau nei jos pasiekė žemę, tad po minutės nuotraukose būtų matęsi vien balutės:) O kai važiavau namo, sustojus prie sankryžos ir vėl pasipylė a la kruša, tad praeiviai, iki tol slėpęsi po parduotuvių stogais, išlėkė į gatvę vieni kitiems pozuoti krintančių “snaigių” fone:)

Mano terasa atrodo tarsi po karo: vėjo išvartyti į šipulius sulūžę lauko baldai, nuskabyti visi mano vešlių petunijų žiedai, eglutė, kurią vėjas negailestingai parvertęs voliojo po visą terasą, ir vėl buvo priimta laikinai į vidų… Dar dvi dienos ir didžiausia, kaip skelbiama, per pastarąjį dešimtmetį vykusi audra bus pasibaigusi. Ir vėl nušivs saulė. Ir vėl bus šilta.

Bet kai toks oras, tai kūnas prašyte prašo ko nors šildančio. Sriuba tokiomis dienomis – tikras išsigelbėjimas. Neseniai vykusioje parodoje Isra Food susipažinau su italais, pristačiusiais visą seriją savo produktų Izraelio rinkai, ir tąkart nusipirkau iki šiol nenaudotą (nors girdėtą) produktą – Passata.

Tai pomidorų piure, pagaminta iš šviežių pomidorų (nepervirta), nukošta taip, kad neliktų sėklų ir odelių – tai šviežios pomidorų sultys. Jos naudojamos įvairiausiems itališkiems padažams, troškiniams, sriuboms ir kitiems patiekalams gaminti. Tai pats geriausias šviežių pomidorų pakaitalas. Štai ši Passata ir buvo mano įkvėpimas šildančiai vakarienei:)

Keptų paprikų ir pomidorų sriuba su naminiais makaronais (4 asm)

2 raudonos saldžiosios paprikos

500ml Passata

5-6 puodeliai daržovių sultinio (arba mėsos sultinio)*

Druskos, cukraus, pipirų

Naminiams makaronams**:

1 kiaušinis

100g miltų

žiupsnelis druskos

*Daržovių sultinį išviriau taip: puode įkaitinau šlakelį alyvuogių aliejaus, ir jame apkepinau 1/2 svogūno galvos (nepjaustytos), 2 skilteles česnako, 1 morką (perpjautą pusiau), 1/4 saliero šaknies, kelis pori lapus. Užpyliau 5-6 puodelius vandens, pagardinau druska, pipirais lauro lapeliu ir paviriau, kol daržovės pilnai suminkštėjo. Perkošiau per sietelį.

**Galite naudoti ir pirktinius makaronus, bet prižadu, kad naminiai – kurkas skanesni:)

Nuplautas ir nusausintas paprikas sudedame ant kepimo skardos ir pašauname į orkaitę, įkaitintą iki 200C, skardą pakeldami kuo aukščiau kaitinimo elemento (galite įjungti tik viršutinio kaitinimo funkciją). Kai paprikos pajuoduoja, apverčiame jas kita puse, paskrudiname ir antrą pusę. Išimame iš orkaitės, sudedame į maišelį (ar į indą), uždengiame sandariai, palaukiame 15-20 minučių, kol paprikos atvėsta ir jų odelė atšoka. Nulupame odelę, perpjauname, pašaliname iš vidaus sėklas, kotelį. Keptas paprikas sumalame virtuviniu kombainu iki košelės (galite įpilti šiek tiek sultinio, kad košelė būtų skystesnė).

Puode užviriname daržovių sultinį, supilame trintas keptas paprikas ir passatą. Pagardiname druska, cukrumi, grūstais pipirais. Užvirus paverdame apie 5 minutes ir išjungiame.

Pasigaminame naminius makaronus: iš visų produktų suminkome kietą bet elastingą tešlą. Ją geriausia bent pusvalandį palaikyti prieš gaminant makaronus. Tešlą iškočiojame plonai ir sup0jaustome norimos formos ir ilgio juostelėmis. Verta naminių makaronų pasigaminti daugiau ir juos užsišaldyti, kadangi jie labai tinka įvairiems patiekalams pagardinti.

Naminius makaronus išverdame pasūdytame vandenyje (turėkite omeny, kad naminiai makaronai išverda žymiai greičiau, palyginti su pirktiniais. Mano makaronams reikia mažiau nei minutės, kad jie būtų tinkamo kietumo. Makaronus padaliname į lėkštes, ant viršaus užpilame kelis šaukštus karštos sriubos, panarstome grūstais pipirais, ir, jei norime,- žaliais svogūnų laiškais.

Žinot kodėl Izraelyje visi džiaugiasi atėjusia “žiema” (nepykit, neišeina man šio metų laiko vadinti žiema ir rašyti jį be kabučių)? Ogi todėl, kad sužaliuoja, uždera įvairiausios uogos ir daržovės, kurioms reikia “šalto” klimato! Štai todėl pas mus jau pilnos lentynos braškių, ką tik pasirodė švieži artišokai, ir, žinoma, švieži žirneliai!

Na imk, žmogus, ir nesusigundyk šiais žalumynais, ir neišsivirk skaisčiai žalios spalvos sriubos, kuri primena lietuvišką vasarą!.. Aišku, lygiai tokia pat skaisti sriuba išeitų ir iš šaldytų žirnelių, tik svarbu juos labai trumpai virti, kad nespėtų pakeisti spalvos, ir iškart sumiksavus, pateikti.  Aš sriubą viriau naudodama daržovių sultinį (išsiviriau jį iš saliero, dviejų morkų, petražolės šaknies, svogūno, kelių skiltelių česnako, pagardinau lauro lapais, pipirais ir druska), o pateikiau su patrupintu ožkos pieno sūriu. Užtikrinu jus, kad paragavus šios sriubos atsigavo ir kūnas, ir siela:)

Šviežių žirnelių trinta sriuba

1 litras daržovių (arba kitokio) sultinio

1 vidutinio dydžio bulvė

2 puodeliai šaldytų žirnelių (arba 300g šviežių)

Druska, pipirai, žiupsnelis cukraus, šviežios mėtos (jei turit)

Pateikimui – ožkos pieno sūris (nebūtina) ir skrudintos baltos duonos riekelės

Sultinį užverdame ir į jį sumetame nedideliais gabalėliais supjaustytą bulvę. Bulvei bebaigiant virti suberiam žirnelius, ir sultiniui vėl užvirus, paverdame ne ilgiau kaip minutę. Elektriniu plaktuvu suplakam masę iki vientisos konsistencijos. Pareguliuojam skonį druska, pipirais, trupučiu cukraus. Pabaigoje suberiame šviežias mėtas (jei naudojame) ir dar kartą suplakame plaktuvu.

Pateikiame su baltos duonos skrebučiu, nedideliuose puodeliuose (puikiai tinka kavos), viršuje pabarstant trupintu ožkos sūriu ir šiek tiek maltų pipirų.

Jei sriubą verdate iš šviežių žirnelių, išlukštenkite juos iš ankščių, tačiau ankščių neišmeskite. Jas sumeskite į puodą kartu su bulvėmis. Vėliau išimkite, nes ankštys nesusitrins dėl jose esančių kietų membranų.

Yra kai kurie produktai, kurie tiesiog skirti būti suporuotiems: pavyzdžiui, obuoliai ir cinamonas, braškės ir plakta grietinėlė, austrės ir šampanas, ikrai ir degtinė… Prie šito sąrašo dar būtinai prijungčiau ir bulves su porais. Tiesiog tobula santuoka būtų, jei jie tik vienas kitam pasipirštų:)) Ar paplotėliai iš porų su bulvėmis, ar sriuba, ar kokia tarta lengvam užkandžiui – kiekvienąkart šis derinys “nuskamba” tobulų tobuliausia gaida.

Sėkmės garantas greitai pasigaminant šios šildančios (labai tinkančios darganotam orui) sriubos dubeniui – iš anksto paruoštas sultinys. Aš paprastai prisiverdu visą puodą sultinio, o paskui kasdien vis kitą sriubą jo pagrindu verdu: saldžių bulvių su moliūgu, topenambų, arba šią – porų ir bulvių…

Porų ir bulvių sriuba ( 2 asm)

3-4 porai (tik baltos dalys)

1 didelė bulvė

1 litras vištienos arba daržovių sultinio

Druskos, pipirų

Sviesto gabalėlis

Puode išlydome sviestą ir jame švelniai kepiname porus, kol jie pilnai suminkštėja. Supilame sultinį, užverdame. Suberiame supjaustytos bulvės gabaliukus, verdame uždengtą ant mažos ugnies, kol bulvės suminkštėja. Virtuviniu plaktuvu suplakame iki vientisos masės, pagardiname druska, pipirais.

Pateikiame su skrudinta duona, galime įpilti šiek tiek grietinėlės.