Nidos receptai

Nors šaltis iš Lietuvos šiek tiek atsitraukė, ir -10C jau neatrodo taip baisiai kaip -30C, bet žiema dar turbūt kurį laiką pabus. O kai už langoi šalta, šildytis reikia visais įmanomais būdais – įskaitant aštrų, kvapnų, karštą maistą:) Ir jei kas nors žino geriau šildantį patiekalą, nei Chilli con carne, tegul greitai pasidalina šia paslaptim su manim (o aš pasidalinsiu su likusiu pasauliu:)). Ir jei iki šiol manėte, kad aštriai čili sriubai pagaminti reikalingi kokie nors labai brangūs arba sunkiai pasiekiami ingredientai – tai labai buvote neteisūs. Kaip ir esate neteisūs, jei galvojate, kad būtinai reikia viso šio ilgo sąrašo produktų. Žodžiu, improvizuokit į sveikatą, o aš siūlau senos geros čili sriubos receptą pagal Oliverį.

Chili con carne (6-8 porcijom)

2 vidutiniai svogūnai

• 4 česnako skiltelės

• 2 vidutinės morkos
• 2 stiebai saliero
• 2 raudonosios paprikos
• alyvuogių aliejaus

• 1 šaukštelis su kaupu čili miltelių
• 1 šaukštelis su kaupu cinamono
• 1 šaukštelis su kaupu cumino
• druskos, pipirų
• 1 x 400g konservuotų avinžirnių arba baltųjų pupelių

• 1 x 400g indelis konservuotų raudonųjų pupelių

• 2 x 400g indeliai konservuotų nuluptų pomidorų (supjaustytų) savo sultyse
• 500g maltos jautienos (aš naudojau maltą vištieną)

• 1 saujelė šviežių kalendrų

• 2 šaukštai balzamiko acto
Pirmiausia supjaustome visas daržoves mažais kubeliais: svogūnus, morkas, salierus, pipirus. Česnaką sutriname. Dideliame (labai dideliame!) puode įkaitiname gerą šlaką aliejaus. Pakepiname svogūnus ir česnakus, tada suverčiame visas daržoves, suberiame prieskonius (cinamoną, cuminą, čili), pabarstome druska ir kepame maišant kokias 7-10 min., kol daržovės suminkštėja.

Nupilam skystį nuo pupelių. Suverčiam jas į puodą, kartu su pjaustytais pomidorais. Taip pat sudedame maltą mėsą ir viską maišom, kad nesusidarytų mėsos gumulai. Vieną indelį nuo pomidorų pripilam vandens ir tą vandenį supilam į troškinį. Užverdame, supilame du šaukštus balzamiko acto, dar įberiame druskos, pipirų ir uždengę troškiname apie valandą, laikas nuo laiko pamaišant.

Pateikiame pabarstę kapotomis kalendromis, su prancūziško batono ar paskrudintos duonos riekele, su virtais ryžiais, arba užpilame ant orkaitėje iškeptos bulvės su lupyna (prapjautos, ir šiek tiek išskaptuotos iš vidaus).

Kad ir kokie speigai šaldytų Europą, visvien vasario 14-ąją ateis Valentino šventė. Ir nors pasiūlymų kur švęsti Valentino dieną mirgėte mirgės, aš turiu jums kitą pasiūlymą: susiorganizuokite šventę patys! Jei apsispręsit Valentino dieną su savo mylimu žmogumi švęsti namuose, manau, tik laimėsit:) Štai mano kruopščiai atrinktas (ir išbandytas!!) romantiško vakaro meniu. Užtikrinu, kad verta pasistengti paieškant šviežių produktų, o pats gamybos procesas tikrai nesudėtingas ir trumpas. Už melės vakaro kulinarinę kokybę prisiimu pilną atsakomybę!:)

Tad nieko nelaukdami į šaldytuvą kiškite geriausio kurį turite šampano butelį ir darykite pirkinių sąrašėlį.

Meniu:

Purios vakarienės bandelės

Trinta Jeruzalės artišokų sriuba

Austrės su saldžiarūgščiu raudonųjų svogūnų padažu

Jūrų šukutės geltonųjų paprikų padaže

Tigrinės krevetės su česnakais ir čili

Karštas šokolado desertas

Gėrimai: saldus muskato vynas, šampanas

Purios vakarienės bandelės

1 a.šaukštelis + 1/4 a.šaukštelio sausų mielių

30ml šilto vandens

1/2 puodelio (125ml) pieno

1 šaukštas cukraus

1 didelis kiaušinis (kambario temperatūros) + 1 kiaušinis bandelių patepimui

60g (3 šaukštai) minkšto sviesto

350g miltų (gali prireikti ir šiek tiek daugiau)

1 a.šaukštelis druskos

Mieles sumaišome su šiltu (ne karštu, o tik drungnu!) vandeniu ir paliekame suputoti kelioms minutėms. Į dubenį supilame kambario temperatūros pieną, cukrų, kiaušinį, sviestą ir druską. Suberiam miltus. Mikseriu arba rankomis maišome tešlą kol ji pasidaro elastinga ir žvilganti, minkšta, bet nelimpanti prie rankų. Suformuojame iš tešlos gumulą, jį pašlakstome aliejumi ir pastatome uždengtame inde šiltai, kad pakiltų (1-2 valandoms)

Skardą išklojame kepimo popieriumi. Tešlą suformuojame į įlgą “dešrą” ir ją supjaustome nedideliais vienodo dydžio gabalėliais. Kiekvieną gabalėlį voliojame delnu į stalviršio paviršių, kol suformuojame apvalų kamuoliuką. Kamuoliukus dedame į skardą, paliekant erdvės jiems pakilti. Kai visą tešlą sunaudojame, skardą uždengiame švariu virtuviniu rankšluosčiu ir paliekame pakilti (apie 30min)

Orkaitę įkaitinam iki 180C. Bandeles patepame kiaušinio plakiniu. Jei norim, ant viršaus pabarstome juodsėklių (nigela) arba sezamo sėklų ir pašauname į orkaitės apatinę dalį. Kepame apie 20 min., kol gražiai paruduoja. Pateikiame šiltas.

Trinta Jeruzalės artišokų sriuba

1 Jeruzalės artišoko šaknis

2 bulvės

1 nedidelis poras (balta dalis)

Sviesto arba alyvų aliejaus

Šlakelis grietinėlės

Puode storu dugnu ištirpiname sviestą arba įkaitiname aliejų. Riebaluose ant nedidelės ugnies kepiname porus, kol jie suminkštėja. Tada suberiame nuluptus ir gabaliukais supjaustytus artišokus bei bulves, užpilame vandens (kad keletu centimetrų būtų virš daržovių), įberiame druskos, cukraus, pipirų ir viriname uždengę apie 20 min., kol daržovės suminkštėja. Tada mikseriu (arba grūstuvu) sutriname sriubą iki vienalytės masės. Jei ji per tiršta – įpilame šlakelį virinto vandens. Patikriname skonį (nepamirštame įdėti cukraus, ne tik druskos, nes sriuba turi gautis itin švelnaus, aksominio skonio. Įberiam pipirų jei trūksta). Pabaigoje įpilame šiek tiek grietinėlės. Gražu šią sriubą pateikti nedideliuose arbatos puodeliuose.

Austrės su saldžiarūgščiu raudonųjų svogūnų padažu

4 didelės arba 6 vidutinės austrės

1 kaupinas a.šaukštelis smulkiai supjaustyto (arba sutarkuoto) raudonojo svogūno

2 nepilni a. šaukšteliai cukraus

1 nepilnas a. šaukštelis druskos

Raudonojo vyno acto

Austres atidarome specialiais įrankiais ir suguldome ant lėkštėje išdėliotų grūstų ledukų.

Sumaišome padažą: svogūnus, cukrų ir druską mažame indelyje ar stiklinaitėje užpilame actu, kad apsemtų. Gerai išmaišome.

SVARBU: Prie austrių rekomenduoju pateikti saldūjį Muskato vyną. Jis tikrai tinka geriau, nei sausas šampanas.

Jūrų šukutės geltonųjų paprikų padaže

6-8 jūrų šukutės

1 geltonoji paprika

Gabalėlis sviesto

Druska, pipirai

Papriką perpjauname pusiau, išimame sėklas ir baltas perskyras viduje. Tada daržovių skutikliu nuskutame odelę. Supjaustom nedideliais gabalėliais.

Mažame puode išlydome 1 šaukštą sviesto, sudedame paprikas, įpilame 1.5 šaukšto vandens ir ant vidutinės ugnies viriname uždengę, kol paprika tampa labai minkšta (apie 25min). Jei vanduo išgaruoja, įpilame dar šaukštą.

Šiek tiek paprikas atvėsiname ir suplakame jas kartu su skysčiu kuriame virė mikseriu iki vientisos masės. Įberiam druskos, pipirų. Prieš pateikiant, padažą pašildome ir įmaišome gabalėlį sviesto.

Jūrų šukutes pagaminsite per 2 minutes, todėl laiką planuokite atininkamai! Prieš pat kepant šulutes iš abiejų pusių pabarstom druska ir pipirais. Keptuvėje įkaitiname sviestą ir labai trumpai iš abiejų pusių apkepiname šukutes. Pateikiame lėkštėje su paprikų padažu.

Tigrinės krevetės su česnakais ir čili

6 šviežios tigrinės krevetės (arba 20 nedidelių krevečių)

2 šaukštai alyvuogių aliejaus

80g sviesto

1 raudonasis čili (su išimtomis sėklomis ir membranomis), smulkiai supjaustytas

4 česnako skiltelės, susmulkintos

Saujelė šviežių petražolių

1 citrinos nutarkuota žievelė ir sultys

Druska, pipirai

Krevetes nuplauname. Jei jos neišdarinėtos, atsargiai prakerpame išilgai nugaroje kiautą ir išimame per nugarą einančią gyslą. Nusausiname popieriniu rankšluosčiu.

Keptuvėje įkaitiname aliejų ir 30g sviesto. Kai sviestas ima putoti, sumetame krevetes ir jas kepiname ant vidutinės ugnies iš abiejų pusių apie 4 min. Išimame iš keptuvės ir padedame į šoną.

Į keptuvę įdedame likusį sviestą, suberiam čili, česnakus, petražoles, sumaišome. Sudedame atgal krevetes ir viską kepiname dar 1-2 minutes. Pasūdome, pabarstome pipirais, įpilame šiek tiek citrinos sulčių ir pabaigoje sudedame citrinos žievelę. Viską išmaišome ir iškart pateikiame.

Karštas šokolado desertas

50g sviesto (ir dar šiek tiek patepti formelėms)

2 a.šaukšteliai kakavos (kepimo formelėms pabarstyti)

50g karčiojo šokolado (pageidautina 70% kakavos)

1 kiaušinis

1 kiaušinio trynys

60g cukraus pudros

50g miltų

Orkaitę įkaitiname iki 160C. Pasiruošiame kepimo indelius: juos ištepame sviestu ir gausiai pabarstome kakavos milteliais.

Mažame dubenėlyje, ant garųlėtai  ištirpiname šokiladą kartu su sviestu. Atsargiai, kad dubenėlis nesiliestų su verdančiu vandeniu ir temperatūra nebūtų per aukšta!!!

Kitame inde išplakame kiaušinį ir trynį su cukraus pudra iki baltos purios masės. Į šį mišinį įmaišome ištirpintą šokoladą su sviestu (jis neturi būti karštas). Pabaigoje į masę įmaišome švelniai miltus. Masę supilame į dvi paruoštas formeles ir pašauname į orkaitę.

Kepame 12 minučių. Pateikiame išvertę ant šiltų lėkščių iškart, kai tik ištraukiame iš orkaitės.

Gražios ir skanios Valentino dienos!

Užpuolė mane sloga. Pirmąkart per trejus metus, gyvenant šiame šilto klimato lopinėlyje. Šaipiausi iš visų savo grupiokų, kurie vos tik temperatūra nukrinta iki +20, tuoj ima čiaudėti ir šnarpsėti. . Kur gi ne – pastarąjį kartą pliauliant lietui ir pučiant stipriam vėjui per skylėtus pastatų langus, visų paskaitų metu veikė…. oro kondicionierius. Na nežinau kam reikia vėsinti patalpą, kurioje ir taip mažiau nei +15, o visi sėdi susisukę į striukes ir šalikus… Štai todėl dabar ir pati nepaleidžiu nosinaitės iš rankų.

Slogos slogomis, o valgyti visvien reikia. Tik ilgai krapštytis virtuvėje nesinori – verčiau susisukus į šiltą antklodę pavėpsoti į Australian Open turnyro akimirkas. Tokiu atveju sriuba – geriausias pasirinkimas. Nes reikia tik nuskusti keletą daržovių, įberti vieną kitą prieskonį, o sriuba išsiverda pati, be jokio ypatingo įsikišimo…

Tad šiai dienai siūlau Arabiškais aromatais kvepiančią raudonųjų lęšių sriubą. Beje, jei keliausite žiemos metu po Izraelyje, tai bus vienintelis metas per metus, kai kavinėse jums pasiūlys dubenėlį sriubos (šis meniu punktas parašytas ant atskiro popierėlio arba iškomunikuojamas žodžiu dėl pernelyg trumpo vėsių orų sezono ir sriubos kaip patiekalo aktualumo). Be to, jei sriubos ir pasiūlys, tai 95% tikimybė, kad tai bus lęšių sriuba.

Trinta lęšių sriuba (4 asm)

1 šaukštas sviesto

1/2 vidutinio dydžio svogūno, sukapoto

1 morka, supjaustyta gabaliukais

1-2 saliero stiebai, supjaustyti gabaliukais

2 česnako skiltelės, susmulkintos

1/2 šaukštelio malto cumino

1/4 šaukštelio džiovintos maltos kalendros

1/4 šaukštelio čili

2 vidutiniai švieži pomidorai (arba apie 200g konservuotų)

1 puodelis raudonųjų lęšių

Druksos

Pateikimui: jogurto ir šiltos pitos (arba baltos paskrudintos duonos)

Dideliame puode ištirpiname sviestą. Suberiame morkas, svogūnus, česnakus, salierus ir kepiname maišant ant vidutinės ugnies, kol daržovės suminkštėja. Suberiame prieskonius: cuminą, kalendrą, čili, ir vėl maišydami kepiname. Tada sudedame pjaustytus pomidorus, užverdame ir kelias minutes paviriname, kad suminkštėtų. Pabaigoje suberiame nuplautus lęšius ir supilame 4 puodelius vandens. Pasūdome. Užverdame, sumažiname ugnį ir verdame ant silpnos ugnies apie pusvalandį, kol lęšiai taps minkšti. Naudodami elektrinį trintuvą sumalam sriubą į vientisą masę. Patikrinam, ar netrūksta druskos.

Pateikiame su jogurtu ir šilta pita arba paskrudinta duona. Galima pabarstyti čili plunksnelėmis.

Šiandien pas mus pila kaip iš kibiro… Terasoje skraidžioja kėdės, gainiojamos vėjo, o mano vargšės petunijos baigia išbarstyti gražiausius savo žiedus… Jūros bangos šoka pašėlusį šokį, o aš tuo metu bandau priversti kondicionierių į butą pūsti šiltą orą.

Geriausia tokią dieną sėdėti namuose, skaityti įdomią knygą ir mėgautis kokiu mėgiamu šildančiu patiekalu. Dubenėlis garuojančios prancūziškos svogūnų sriubos – bene geriausia, kas gali jūsų laukti ant petums padengto stalo.

Prancūziška svogūnų sriuba (4-6 asm)

50g sviesto

750g rudųjų svogūnų, supjaustytų plonais žiedeliais

2 česnako skiltelės, susmulkintos

2 šaukštai (su kaupu) miltų

2 litrai jautienos arba vištienos sultinio

1 puodelis (250ml) baltojo sauso vyno

1 lauro lapas

2 čiobrelio šakelės

12 riekelių prancūziškos bagetės

100g sutarkuoto geltonojo sūrio (Gruyere ar panašaus)

Puode storu dugnu ištirpiname sviestą. Sudedame svogūnus ir ant nedidelės ugnies kepiname, laiks nuo laiko pamaišant, apie 25 minutes, arba kol svogūnai įgauna tamsią auksinę spalvą ir pradeda karamelizuotis. Sudedame smulkintus česnakus ir miltus, viską nuolat maišant pakepiname dar apie dvi minutes.

Pamažu supilame sultinį ir vyną, nuolat maišant, kad nesigautų gumulėlių. Užverdame. Įmetame lauro lapą ir čiobrelius. Uždengiame, sumažiname ugnį ir viriname apie 25 minutes. Pabaigoje išimame lauro lapą ir čiobrelius, patikriname ar netrūksta druskos (jei vynas buvo labai sausas, gal trūkta šiek tiek cukraus, dėl tobulo skonio balanso)

Įkaitiname orkaitės viršutinę dalį. Dedame skardą su supjaustytomis batono riekelėmis ir keletą minučių jas apsrkrudiname, kad taptų traškios. Į dubenėlius pilame kelis šaukštus svogūnų sriubos, ant viršaus dedame po dvi riekeles paskrudinto batono, ant batono barstome tarkuotą sūrį. Dubenėlius statome į skardą ir kišame į orkaitę, kad sūris išsileistų ir pradėtų burbuliuoti.  Pateikiame iškart, ant lėkštelės (nes dubenėlis labai karštas).

Įsisukau į internetą!:) Vartau blog’us, ir vis džiaugiuosi, kad atsiranda jų daugiau ir daugiau. Smagu, kad Lietuvą pasiekė mada (o gal manija?) gaminti:)

Šiandien norėčiau išskirti vieną blog’ą, kurį rašo vaikinas, vardu Mindaugas http://mindaugas-bonappetit.blogspot.com/. Kai merginos su pasimėgavimu rašo apie naujus savo kulinarinius atradimus, kažkaip tarsi ir savaime suprantama. Bet su meile apie maistą rašantis vaikinas – čia jau pagarba pati didžiausia. Ir ne šiaip su meile žmogus rašo apie keptas bulves su raugintais kopūstais, bet kokius sofistikuotus patiekalus imasi gaminti!!! Ohoho! Keletą ir aš esu išsisaugojusi pabandymui. O šį kartą – sėkmingai išbandyta ir tikrai pasmerkta dažnam pakartojimui Mindaugo pristatyta keptų pomidorų sriuba. Labai prancūziškas variantas, kažkuo primenantis svogūnų sriubą, bet su aštresniais potėpiais (gal dėl to, kad mano šiek tiek pamodifikuotas?:)). Nuostabus dalykas ne tik atėjus šalčiams į Lietuvą, bet ir šalia vis dar šiltos Viduržemio jūros

Keptų pomidorų sriuba (2-4 asm.)

5-6 vidutinio dydžio prinokę pomidorai

Alyvuogių aliejaus

6 česnako skiltelės

Šaukštelis šviežių čiobrelių lapelių (arba 1/4 šaukštelio džiovintų)

4 puodeliai sultinio (tinka daržovių, vištienos ar kitoks, kokį turite)

Čili pipiro (arba džiovintų čili plokštelių – flakes)

1 svogūnas

4 riekelės šviežios prancūziškos arba itališkos duonos

100g tarkuoto kieto aštraus sūrio (naudojau Ementalį ir truputį Permigiano)

Druskos, pipirų

Įkaitinam orkaitę iki 180C. Kepimo skardą išklojam pergamentu ir rikuojam perpus perpjautus pomidorus žievele į apačią. Pabarstom druska, pipirais ir smulkiai sukapotomis dviem česnako skiltelėmis. Pašlakstome lengvai alyvuogių aliejumi. Dedame į orkaitę ir kepame apie valandą, kol viršus gražiai apskrus. Pomidorus sudedame į dubenėlį, kad išsisaugotų sultys, kol jie vės.

Pasigaminame sultinį. Aš sultinio turiu visada užsišaldžiusi ledų kubeliams skirtose formelėse, tad tik išsitraukiu iš šaldiklio, praskiedžiu vandeniu ir turiu Rekomenduoju ir jums šį išbandytą būdą:)

Svogūną perpjauname per pusę. Pusę sutarkuojame į tyrelę (iškris viena kita ašarėlė, bet tai niekis:)), o likusią supjaustome nedideliais gabalėliais.

Atvėsusius pomidorus kartu su supjaustytais svogūnais ir likusiomis česnako skiltelėmis supilame į smulkintuvą (blenderį) ir viską sumalame iki vientisos tyrelės.

Sultinį užverdame ir į jį supilame pomidorų masę. Įberiame druskos,truputį cukraus, čili pipirų, juodųjų pipirų, suberiame čiobrelius. Užtenka pavirti apie 5-10 minučių, tačiau jei sriuba per systa, paverdame atidengus puodą, kad ji kiek nugaruotų.

Per tą laiką paskrudinam iki traškumo supjaustytas baltos duonos riekeles. Jas aptepame sutarkuotų svogūnų mase ir ant viršaus užbarstome tarkuoto sūrio.

Išvirus sriubai, supilstome į dubenėlius (kurie labai nebijo orkaitės:)), ant viršaus dedame po duonos skrebutį su sūriu. Dubenėlius surikiuojame į didelę kepimo skardą ir atsargiai kelioms minutėms kišame į orakaitės (įkaitintos iki 160C) viršutinę dalį. Kepame kol sūris išsilydo ir skrebutis sudrėksta.

Pateikiame papuošę čiobrelio šakele:)

P.S. Originalus recepto variantas http://mindaugas-bonappetit.blogspot.com/2011/10/keptu-pomidoru-sriuba-rudeniui-kaip-tik.html

Pastarąsias kelias dienas gyvenau tarsi kosmose: sugalvojau persiinstaliuoti savo kompiuterį, kuris iki šiol veikė naudodamas prieštvaninę ir labai nepasisekusią Windows Vista versiją. Prasta aš kompiuterių specialistė, tad į pagalbą pasikviečiau vieną protingą savo grupioką, kuris man tik čirkšt ir perinstaliavo! Bet tai buvo pats lengviausias darbas, kaip vėliau paaiškėjo. Nes turėti naujus Windowsus - tai dar nereiškia turėti pilnai veikiantį kompiuterį… Tad kelias dienas truko šaudymai ir gaudymai ir rankiojimai visų reikiamų programų ir nustatymų, kad juo galėčiau naudotis taip pat, kaip ir anksčiau:)

Bet svarbiausia, kad visą šį laiką negalėjau rašyti blog’o. Nes gi kartu su senuoju “kopmiuteriu” iškeliavo ir mano prisijungimo duomenys.. Tai gerai, kad Vilniuje gyvena toks Tomas, kuris ir sukūrė šį puslapį, ir kuris, laikui esant, mielai atskuba į pagalbą, primindamas visokias pamirštas arba pamestas gudrybes:)  Tai štai, kadangi jau turiu ir prisijungimą, ir net lietuviškas raides, tai galiu vėl grįžti į įprastą kulinarinį ir kompiuterinį ritmą:)

O šios dienos pietų pasiūlymas - japoniškas jūros gėrybių hot-pot, arba tiesiog gardus ir be proto liesas troškinys su žuvimi, jūros gėrybėmis, tofu, ryžių makaronais ir daržovėmis. Neišsigąskite ilgo produktų sąrašo – jį galite keisti pagal tai, ką turite šaldytuve arba pagal tai, kas parduodame jūsų parduotuvėje.

Žuvis ir jūros gėrybės:

400g baltos žuvies file

8 miulės (nežinau lietuviško kriauklių pavadinimo)

12 šviežių krevečių be galvos, nuluptų, tik palikta uodegėle

Daržovės:

1 morka, supjaustyta plonais šiaudeliais

6 kiniškos salotos lapai, supjaustyti plonomis juostelėmis

8 shiitake grybai

saujelė šviežių špinatų

6-7 žali svogūnų laiškai, supjaustyti 5 cm juostelėmis

Kiti ingredientai:

300g tofu, supjaustyto kubeliais

Sauja (apie 60g) ryžių makaronų, 5 minutes pamirkytų karštame vandenyje

4 puodeliai verdančio vandens

2 šaukšteliai japoniško sultinio miltelių (dashi)

1/2 puodelio sojos padažo

1/2 puodelio mirin

Šį troškinį Japonijoje jums greičiausiai pateiktų taip, kad viską virtumėte patys: puodas stovėtų stalo centre, ir visus ingredientus dėtumėte patys, kaip patys paskui juos ir “žvejotumėte” iš puodo. Bet kadangi mano stalas nepritaikytas ant jo virti sriuboms:), tai aš viską išviriau wok’e ir pateikiau jau išpilsčiusi į dubenėlius.

Puode arba wok’e užverdame vandenį, sudedame sultinio miltelius (dashi), supilame soją ir mirin. Į verdantį sultinį dedame morkas, po minutės – kiniškas salotas, grybus, tada krevetes, mules, žuvį, makaronus. Pabaigoje – tofu ir špinatus bei svogūnus. Patiekalas skaitosi išviręs tada, kai suminkštėja makaronai ir žuvis bei jūros gėrybės būna tinkamos valgyti (apie 5 min).

Pateikiame dideliuose dubenėliuose, pabarstome šviežiais žalių svogūnų laiškais. Valgome su šaukštu ir lazdelėmis.

Šiandien, pirmąjį kovo savaitgalį, kai Vilniuje šurmuliuoja Kaziuko muge, o šalia mūsų namo Antakalny vyksta darbščių draugų talka, išvežant 100 karučių sniego (kad jis tirpdamas ir vėl neužpiltų mūsų rūsio), mes Tel Avive atidarėme šaltibarščių sezoną! Gavau šaukštu (jei tiksliau – šakute!) per kaktą nuo Dariaus, nes kažkaip juk reikia paminėti šviežienas:) Reikia prisipažinti, kad trinktelėjau Dariui atgal su šaukštu, nes mūsų šeimoje taip buvo priimta: jei jau šviežiena, tai visi šaukštais per kaktą gauna (argi gali būti kitaip, kai augi su pora metų vyresniu broliu?:) Lygybė privalo būti kiekviename žingsnyje, o ypač ten, kur yra bent lašelis smurto )

Todėl nutariau šį paprastą tradicinį patiekalą aprašyti ir savo blog’e. Puikiai suprantu, kad įrašas ir receptas skirtas nepatyrusioms šeimininkėms, gal tik pradedančioms sukiotis virtuvėje, gal esančioms kur nors Anglijos studentų bendrabuty ir pasiilgusioms lietuviško kvapo ant stalo:) Šaltibarščius kiekviena šeimininkė gamina savaip, todėl mano receptas, aišku, atsineštas iš mamos virtuvės, gali būti visiškai kitoks nei jūsiškis

Šaltibarščiai

3-4 vidutinio dydžio burokai, išvirti su lupyna, atvėsinti, nulupti ir sutarkuoti burokine tarka

apie 15cm dydžio šviežio agurko gabaliukas

1 litras kefyro (naudoju 1,5%)

1/2 litro pieno arba vandens

Druskos, cukraus

Kapotų šviežių svogūnų laiškų, krapų, petražolių

2-3 kietai virti kiaušiniai

Eiga labai paprasta: kefyrą sumaišome su pienu arba vandeniu, sudedame burokėlius, agurką (supjaustytą arba sutarkuotą burokine tarka), žalumynus, įdedame šaukštelį cukraus, druskos pagal skonį, viską išmaišome ir padedame į šaldytuvą, kad skoniai susipintų tarpusavy. Dažniausiai paskui dar trūksta druskos, tad prieš pateikiant paragaukite ir pataisykite skonį. Prieš paduodant ant stalo, įpjaustykite kiaušinį arba padėkite kelis kiaušinio gabalėlius mažoje lėkštutėje , kad svečiai patys įsidėtų tiek, kiek nori.

Pateikite su virtomis (arba keptomis) bulvėmis, pabarstytomis šviežiais kapotais krapais.

Su pavasariu!

Mano vyras Lietuvoje keletą metų turėjo rutina tapusią ceremoniją: kiekvieną penktadienį, kuomet darbų krūviai prieš savaitgalį mažesni, jis susitikdavo su savo geru draugu aptarti “susiklosčiusios situacijos”. Dažniausiai ta “susiklosčiusi situacija” apsiribodavo jo mėgiamų futbolo komandų įvarčiais, naujai įsigytais žaidėjais, matytų rungtynių aptarimu bei visokiais kitokiais vyriškais pasikalbėjimais. Susitikdavo vyrai vienoje ir toje pačioje vietoje – kavinėje Antakalnyje. Ir užsisakydavo visuomet tą patį patiekalą – Charčio sriubą.

Pamažu penktadieniai pas mus virto “charčio dienomis”, o posakis “šiandien eisiu charčio” pasakydavo žymiai daugiau, nei tiesioginės šių trijų žodžių reikšmės.

Kad bent mintimis savo vyrui sugrąžinčiau tas džiaugsmingas akimirkas, kuomet su artimu draugu gali pasidalinti didžiausiais savo džiaugsmais, lūkesčiais bei išgyvenimais (tai aišku, kad tik sporte, negi jūs manėte kitaip?:)), pagaminau jam aštrios charčio sriubos. Sriuba gavosi tokia skani, kad neatsisakiau ir aš dubenėlio

4 asmenims charčio sriubai rikės:

Avienos kauliukų

1 vidutinio dydžio svogūno, supjaustyto gabaliukais

3 skiltelių česnako, susmulkinto

1 vidutinio dydžio morkos, supjaustytos kubeliais

2 nedidelių bulvių, supjaustytų kubeliais

4 šaukštų ryžių

2 pomidorų

1 šviežio čili pipiro (arba 2 džiovintų)

Aliejaus, druskos, pipirų, šaukštelio cumino, šaukštelio kalendros

Šviežių kalendrų pateikimui ir šviežio baziliko (nebūtina)

Šaukštą aliejaus įkaitiname puode ir jame pakepiname svogūną bei česnakus, apibarstę kalendros ir cumino prieskoniais (maždaug po pusę šaukštelio). Kai svogūnai suminkštėja, suberiam morkas ir dar pakepinam. Sudedam avienos kaulus ir užpilam 1,5 litro vandens. Įberiam 2 šaukštelius druskos, pipirų, įmetam čili pipirą ir užverdam. Sumažinam ugnį ir verdam apie pusvalandį, kol sultinys bus pilnai išviręs (mėsytė ant kaulų bus minkšta). Tada suberiam ryžius, bulves ir paverdam dar 5-10  minučių, kol bulvės ir ryžiai bus minkšti. Pabaigoje suberiam supjaustytus šviežius pomidorus, ir dar paverdame apie 5 minutes. Pabaigoje patikrinam skonį, ar netrūksta druskos. Jei trūksta aštrumo (su čili pipirais visuomet sunku numatyti koks aštrus gausis patiekalas), galime įberti čili prieskonių bei dar pabarstyti šviežiai grūstais juodaisiais pipirais. Pabaigoje, kai jau išjungiam ugnį, sumetam saujelę baziliko lapų, o išpilsčius į lėkštes pabarstome kapota kalendra. Pateikiame su skrudinta šviesia duona.

Kad ir kokia temperatūra būtų už lango arba jūsų širdyje, patikėkite, po dubenėlio tokios sriubos bus taip karšta, kad net oioioi

Mėgstu gražias spalvas lėkštėje:) Taip pat labai mėgstu trintas sriubas. Ypač tomis dienomis, kai už lango pliaupia lietus ir namuose šalta:( Tokios “šalčio” dienos Izraelyje pasitaiko itin retai, todėl skubu jas išnaudoti sušildant kūną iš vidaus karštomis sriubomis. Jei Lietuvoje nei dienos nepraleisdavau be sriubos, tai čia, Šventojoje Žemėje ypač retai jas verdu. Dar rečiau pavyksta sriubos šaukštą įsiūlyti namiškiams…

Vasario pradžioje planuojame turėti labai jau svarbių svečių, kuriems ketinu pateikti lietuviškų patiekalų vakarienę. Meniu dar nesudarytas, tad jei turite pasiūlymų arba praktikos vaišinant užsieniečius (ypač tokius, kurie matę labaaaaaaaaaaai daug pasaulio) lietuviškos virtuvės šedevrais – pasidalinkite patirtimi. Kol kas esu nusprendusi vaišinti svečius sriuba (galbūt štai tokia, žalia ), nes argi koks nors lietuviškas stalas apsieina be jos?:) Antram patiekalui galvoju apie žemaičių blynus ir kugelį (išbandžiau vietines bulves, tad jos puikiai tinka!). Desertui pagaminsiu ką nors su braškėmis – čia kaip tik jų sezonas Būčiau dėkinga už bet kokias jūsų pastabas ir pasiūlymus dėl mano planuojamo meniu!

Na, o dabar apie sriubą. Kiek esu iki šiol bandžiusi, niekaip nepavyko išgauti gražios ryškiai žalios spalvos lėkštėje: dažniausiai sriuba būdavo pilkšvai rusvai žalsva:( Ir nors skonis būdavo nepriekaištingas, visgi reprezentacinės išvaizdos sriuba neturėdavo. Šiandien ėmiau ir išbandžiau kitą technoligiją, virdama brokolių sriubą, ir ja likau be galo patenkinta. Tad šiais savo “atradimais” mielai pasidalinsiu su jumis.

Į įkaitintą puode šlakelį aliejaus įmečiau supjaustytą svogūno galvą, 2 skilteles česnako, į 4 dalis padalintą morką, saliero šaknies gabalėlį ir viską trumpai pakepinau. Svarbu, kad svogūnai nepradėtų ruduoti – tai vienas iš elementų, paverčiantis sriubos spalvą tamsesne negu norėtųsi.

Užpyliau apie litrą sultinio (naudokite vištienos arba daržovių, tačiau jei neturite, galite naudoti paprastą vandenį). Į puodą taip pat įdėjau nupjaustytas brokolio kietas dalis, palikdama vien viršūnes su žiedeliais (šios brokolio dalys išverda per kelias minutes, tad jei įmesčiau kartu su visomis daržovėmis, gražios žalios spalvos neliktų nei kvapo).

Kai sriuba užvirė, įmečiau supjaustytą nemažą bulvę, įbėriau druskos, šaukštelį cukraus, pipirų, ir uždengiau, kad virtų. Kai daržovės tapo minkštos, į puodą sumečiau likusias brokolių dalis ir paviriau apie 3-4 minutes.

Išjungiau ugnį, išėmiau brokolius su kiaurasamčiu: tam, kad jie išlaikytų savo spalvą, reikia kuo greičiau sustabdyti virimo procesą, t.y. perlieti lediniu vandeniu arba kitaip kaip skubiai atvėsinti. Aš karštus brokolius sudėjau į blenderį ir užbėriau 5-6 ledo gabaliukus (turiu mat labai mandrą šaldytuvą, kuris iš filtruoto vandens gamina ledo kubelius, ir paspaudus mygtuką galima jų bet kuriuo momentu gauti ). Iš sriubos išėmiau morkas – deja, jos man žalios spalvos “nesustiprins”… Ant brokolių blenderyje užpyliau šiek tiek sriubos turinio ir papildomai įmečiau saujelę susmulkintų svogūnų laiškų bei saujelę petražolių. Viską sutryniau iki vientisos masės. Kita partija sutryniau kiek pravėsusią likusią sriubą ir abi dalis sumaišiau. Puodą su trinta sriuba dar kartą užvirinau (juk naudojau ledukus, tad geriau pakaitinti sriubą iki tinkamos temperatūros). Nukėliau nuo ugnies, pataisiau skonį druska ir pipirais bei išpilsčiau į lėkštes.

Labai gražu (ir skanu!!!) į viduriuką sriubos įpilti šlakelį grietinėlės, arba, jei mėgstate, įdėti šaukštelį grietinės. Jokiais būdais nemaišyti – palikti šį malonumą svečiams

Kaip ir su bet kuria kita trinta sriuba, labai tinka šviežios šiltos baltos duonos riekelė arba skrebutis.

Sveiki įžengę į Naujuosius 2011 metus! Tikiuosi, kad šampanas liejosi laisvai, ant stalo garavo gardūs valgiai, visi valgė, per barzdą nevarvėjo, visi liko sotūs ir laimingi

Mes naujuosius pasitikom Nazarete – arabiškoje Šventosios Žemės dalyje. Po pernykščio nusivylimo, kuomet švęsdami naujametinę šventę viename restoranų Tel Avive buvom vieninteliai, keliantys vidurnaktį šampano taures ir dainuojantys ilgiausių metų (kas iššaukė gausius gretimų staliukų aplodismentus už gražiai paruoštą programą:)), tai šiemet išties visa širdimi jaučiu, kad naujieji atėjo. Baliuje, kuriame turėjom garbės dalyvauti, buvo pateiktas aukščiausios klasės maistas, gyvai dainavo net trys solistai, visi 200 svečių trypė pagal skambius muzikos ritmus, laisvai liejosi prancūziškas šaampanas, o vidurnaktį, per patį metų virsmą, ant galvų pažiro šūsnys blizgančių popiėrėlių, pučiamų galingo ventiliatoriaus (užuojauta valytojoms, kurios turėjo tuos popierėlius surinkti po baliaus…).

Na, o pirmasis šių metų įrašas, kaip ir reikia tikėtis po geros šventės, – tai soti sriuba, atstatanti prarastas jėgas ir sveikatą:) Tai tradicinė tiršta žirnienė. Kažkodėl man žirnienė asocijuojasi su kareiviškomis lauko virtuvėmis, garuojančiomis tarp sniego pusnynų vidury baltos žiemos. Ir nesvarbu, kad Tel Avive +23, po Naujųjų lietuviškas skrandis reikalauja sriubos ir su juo nepasiginčysi

Sriubai reikės:

2-3 juostelių rūkytų lašinukų, supjaustytų mažais gabaliukais

Vidutinio svogūno

2-3 česnako skiltelių

1 didelės morkos, supjaustytos gabaliukais

2 vidutinių bulvių, supjaustytų gabaliukais

1 puodelio žirnių (geriausia, jei išmirkysite juos kelias valandas arba pamerksite iš vakaro)

Druskos, pipirų, lauro lapų (2)

Keptuvėje arba puode storu dugnu paspirginam lašinukus, jei trūksta riebalų, įpilam šiek tiek alyvų aliejaus. Pakepiname riebaluose svogūnus, kol suminkštėja, sudedam česnakus, tada supilam morkas. Viską apkepinam nuolat pamaišant. Sudedam žirnius, užpilam vandens (apie 2 Litrus), užverdam. Įberiam 1,5 šaukštelio druskos, šaukštelį cukraus, pipirų, 2 lauro lapus ir paliekame virti, kol žirniai suminkštės. Pabaigoje suberiame supjaustytas bulves ir dar paverdame, kol suminkštėja bulvės. Pataisome skonį, jei trūksta druskos. Jei pageidaujate, galite sriubą supilti į blenderį ir sutrinti iki tirštos vientisos masės.

Valgome su grietine (jei mėgstate) ir kapotomis petražolėmis, su paskrudinta balta duona.