Nidos receptai

Šiandien pakviečiau savo gerą draugę atšvęsti jos gimtadienį į vieną labai žinomų Tel Avivo restoranų. Man patinka su ja pietauti, kadangi ji padaro tokį šou, kad padavėjai ir pats restorano šefas nežino kaip elgtis. Kaip žinia, plepūs žmonės gali aplink greitai paskleisti gerą žinią apie kokią naujai atrastą vietelę, bet gali ir tiek bėdos padaryti, jei ta vietelė jiems nepatiko… Matyt, tai suprasdami, restorano darbuotojai ima nešti patiekalus, kurių mes neužsakėme, vis pakuždėdami “čia nuo Šefo”… Na ir ką – vietoje standartinių pietų šiandien prisikirtom dvigubai daugiau nei paprastam žmogui normaliomis sąlygomis sutilptų, žinoma, išragavom visus naujausius restorano patiekalus tarsi būtumėm “most valuable clients”. Mano draugė persisvėrusi per barą net pasisiūlė Šefui tekėti už jo, arba numirti čia pat, jo virtuvėje…

Tiek persivalgiusi negaliu net pagalvoti apie maistą. Na, nebent apie desertą:) Ir tokį nesunkų, lengvutį, kaip šis:) Morenginis lizdelis, į kurį galite “įtupdyti” ir kitokias gėrybes, kokias turite: ledus, uogas ar plaktą grietinėlę, pabarstytą tarkuotu šokoladu…

Morenginiai lizdeliai (6 žmonėms)

2 baltymai

60g baltojo cukraus

60g cukraus pudros

Įkaitiname orkaitę iki 100C. Skardą išklojame pergamentu.

Švariame inde suplakame baltymus. Kai susidaro minkštos putos, plakant suberiame cukrų ir plakame, kol susidarys tvirtos putos. Supilame cukraus pudrą ir plakam dar kokias 6-8 minutes, kol morengo masė pasidarys standi ir žvilganti.

Masę supilame į konditerinį maišelį ir ant pergamentinio popieriaus “piešiame” apskritimus. Ant viršaus padarome “antrą aukštą” aplink išorinį aukštą, kad lizdelis turėtų formą ir ertmę, į kurią patalpinsite įdarą. Jei norite gilaus lizdelio, uždėkite dar vieną “aukštą” išoriniame žiede.

Iškart kišame į orkaitę ir kepame 1 valandą ir 50 min. Po šio laiko išjungiam orkaitę ir leidžiam dar pabūti prieš išimant (bent 15 min).

Aš lizdelius pateikiau su lengvai saldinta plakta grietinėle ir šviežiomis braškėmis, tačiau šioje stadijoje – visiška laisvė jūsų fantazijai. Gražiai žiūrisi kaušelis šokoladinių ledų baltame lizdelyje. Arba kaušelis plombyro – šokoladiniame. Žemiau – kokių dar skonių morengus galima pasidaryti pagal tą patį receptą.

Šokoladiniai lizdeliai: Pakeičiame 20g cukraus dvidešimčia gramų (20g) kakavos miltelių. Kakavą įsijojame į masę likus minutei iki baigiant plakti.

Kaviniai lizdeliai: Į suplaktą masę atsargiai įmaišome 2-3 šaukštelius labai stiprios espresso (atšaldytos!).

2011-ieji skaičiuoja paskutines valandas. Kažkur kitame pasaulio gale žmonės jau pradėjo 2012-uosius. Kitiems dar tik aušta paskutinis šių metų rytas. Dar 365 dienos praeity: su reikšmingais pasiekimais, pradėtais (ir dar nepabaigtais) darbais, išsipildžiusiomis svajonėmis, džiaugsmingomis akimirkomis, naujomis pažintimis, vertinga patirtimi, įgyta kartu su viena-kita raukšlele. Tai buvo nuostabūs metai, kokių linkėčiau ir sau, ir savo geriausiems draugams. 

Naujųjų taurę kelsime šiemet dviese. Ramioje namų aplinkoje. Ir mintimis būsim su tais, kuriuos mylime.

Ilgai negalėjau apsispręsti kokį įrašą padaryti simboliškąją gruodžio 31d. Išrinkau baltojo šokolado triufelių receptą. Desreto, žavinčio visus savo nuodėmingai švelnia tekstūra ir širdį užliejančiu malonumu. Deserrto, kuris pagaminamas begėdiškai greitai ir paprastai, ir sulaukiantis bene daugiausia susižavėjimo šūksnių. O jei dar mėgstate indiškus aromatus, nė nepajusite kaip gardėsiai išgaruos greičiau nei tikėjotės…

Balto šokolado triufeliai su kardamonu, pistacijomis ir kokosu (apie 50 triufelių)

10 kardamono ankščių

1/4 puodelio plius 2 šaukštai grietinėlės

225g baltojo šokolado

1 šaukštas sviesto (kambario temperatūros)

1/2 puodelio pistacijų, susmulkintų

Padengimui:

85g baltojo šokolado

3/4 puodelio nesaldinto kokoso drožlių

Pirmiausia prieskoniais prisotiname grietinėlę: sunkaus puodo ar keptuvės dugnu prispaudžiame kardamono ankštis taip, kad jos atsidarytų ir susismulkintų, o iš vidaus išbyrėtų juodos sėklytės. Nedideliame puode sumaišome grietinėlę, kadramono ankštis, sėklas, ir kaitiname ant vidutinės ugnies iki beveik užverdant. Nukeliame nuo ugnies ir palaikome uždengtą puodą 10-30 minučių. Perpilame grietinėlę per sietelį ir išmetame prieskonius.

Baltą šokoladą ištirpiname ant garų, vandens vonelėje. Atsargiai, kad temperatūra nepakiltų pernelyg aukšta, kad šokoladas nepradėtų prikepti arba nesušoktų gabalais. Temperatūra tirpstančio šokolado turi būti tokia, kad įkišus pirštą, jis nenudegtų. Pamažu į ištirpintą šokoladą supilame grietinėlę ir gerai išmaišome, kol masė bus tolygi ir aksominė. Įmaišome sviestą ir pistacijas, kol viskas gerai susijungia tarpusavy.

Masę sudedame į nedidelį plokščią indą ir paliekame šaldytuve atvėsti mažiausiai dviems valandoms.

Triufelius galima formuoti pirštais arba šaukšteliu, skirtu melionui (22mm diametro). Jei naudojate šaukštelį, pradžioje jį pamerkite į labai karštą vandenį, ir tik tada skobkite šokolado masės rutuliuką. Taip jis lengvai iškris iš šaukštelio. Tokius suformuotus (rankomis arba šaukšteliu) rutuliukus sudėliojame ant didelės lėkštės arba padėklo.

Pasigaminame triufelių “apvalkalą”: ant garų ištirpiname baltą šokoladą. Atskiroje lėkštelėje išberiame kokoso drožles. Susidėliojame ant stalo taip, kad viskas būtų šalia, ir šokoladuotom rankom nereiktų ieškoti spintelėse reikiamų indų ar prietaisų. Nepamirštame pasidėti indo, kuriame dėliosime pagamintus triufelius. Jei naudojame popierinius įdėklus, juos taip pat išsidėliojame ant lėkštės.

Triufelius pamirkome šokolade, kol jie apsidengia tolygiai, tada pavoliojame kokoso drožlėse ir dedame į paruoštus popierinius dėklelius. Laikome šaltai.

Juodojo šokolado triufeliai su cinamonu, espresso ir graikiškais riešutais (50 vnt)

1/2 puodelio plius 2 šaukštai grietinėlės

1/2 šaukštelio malto cinamono

225g juodojo kartaus šokolado (61-66% kakavos)

2 šaukštai sviesto

1 šaukštas sumaltos juodosios kavos

Padengimui:

85g juodojo karčiojo šokolado

1 1/4 puodelio sumaltų graikiškų riešutų

Nedideliame puode sumaišome grietinėlę, cinamoną, ir kaitiname ant vidutinės ugnies iki beveik užverdant. Nukeliame nuo ugnies ir uždengę palaikome apie 10 min, kad grietinėlė prisigertų aromato.

Per tą laiką ant garų ištirpiname šokoladą. Pamažu įmaišome grietinėlę. Tada dalimis sudedame ir sumaišome sviestą bei maltą kavą. Masę sudedame į nedidelį indą ir paliekame šaldytuve sustingti dviems valandoms.

Pasigaminame padengimą: ištirpiname šokoladą, lėkštėje sudedame maltus riešutus. Šaukšteliu arba rankomis formuojame triufelius, juos apvilgome tirpintame šokolade ir apvoliojame maltuose riešutuose. Laikome šaldytuve.

Daugiau triufelių receptų čia.

Laimingų Naujųjų Metų!!

Pirmasis švenčių maratono etapas baigėsi. Skirtingai nuo ankstesnių metų, šiemet aš daugiau laiko praleidau ruošdama maistą nei sėdėdama prie stalo ir jį ragaudama. Ir vėl teko derinti studijas universitete su virtuve: kai esi vienintelis katalikas 50-ties žmonių grupėje, niekam nė mintis į galvą neateina padaryti gruodžio 25 dienos išeigine! Pernai pusę Kūčių dienos sėdėjau paskaitose, o šiemet mokiausi pirmąją Kalėdų dieną…

Tačiau jokie techniniai nesklandumai nesutrukdė trankiai ir triukšmingai, ir, svarbiausia, sočiai atšvęsti bent jau antrą Kalėdų dieną. Vietos izraeliečiams, taip pat svečiams iš Pietų Afrikos ir iš Austrijos parodėm ką reiškia tikros lietuvoškos šventės: su silkute, balta ir raudona mišraine, mieliniais pyragaičiais su kopūstais ir grybais, ir, žinoma, kalakutu.

Turiu ilgą sarašą šventinių patiekalų, kuriuos visus patalpinsiu į blog’ą. Tačiau pradėsiu ne nuo starterių, kaip įprasta, o nuo šventinio torto. Torto, kuris tiks bet kuriai jūsų šeimos šventei nepriklausomai nuo metų laiko. Kadangi Izraelyje prieš gerą mėnesį prasidėjo braškių sezonas, kuris tęsis iki pat gegužės, aš dekoracijoms panaudojau braškes, bet jus raginu atisuoti fantazijai arba realioms galimybėms. Tortą patartina pasigaminti prieš kelias dienas, nes tik pastovėjęs jis įgauna tobulą skonį. Beje, jei norite, galite gaminti tik pirmąjį “aukštą” ir atsisakyti šokoladinių putėsių. Tokiu būdu puoškite sūrio pyragą šviežiais vaisiais arba tirštu vaisių padažu. O jei gaminsite su šokolado sluoksniu, ant viršaus patarkuokite juodojo šokolado.

Sūrio pyragas su šokolado putėsiais

Sūrio masei:

1kg riebaus sūrio (sumalam 3 kartus) arba kreminio sūrio (mažiausiai 30% riebumo. Tinka Philadelphia)

1.5 stiklinės baltojo cukraus

3 šaukštai miltų

5 kiaušiniai

125ml grietinėlės (30%+)

Vanilijos

Viršutiniam sluoksniui:

1 indelis (250ml) grietinės (18%+)

3 šaukštai cukraus pudros

Orkaitę įkaitiname iki 175C. Torto formą su nuimamais šonais išklojame pergamentiniu popieriumi (dideliu lakštu popieriaus), jo kraštus išleidžiant už formos kraštų. Užsegame formos šonus.

Į didelį dubenį sudėti sumaltą sūrį (varškę), cukrų ir miltus. Viską gerai išsukti (jei naudojate mikserį, sukite labai žemais apsisukimais, kad masė neįgautų oro).

Vieną po kito įmušam kiaušinius, kiekvieną kartą gerai išsukant (po pusę minutės kiekvienam kiaušiniui)

Pabaigoje supilam grietinėlę ir vaniliją ir viską gerai išmaišom, kad visi ingredientai susijungtų.

Masę supilame į formą ir dedame į įkaitintą orkaitę. Po 15 minučių temperatūrą sumažiname iki 120C ir kepame pyragą 1.5 val., kol masė sukeps (pats vidurys gali būti kiek laisvesnis). Išimame iš orkaitės ir visą viršų ištepame grietinės ir cukraus plakiniu. Pašauname į orkaitę dar 15 Minučių.

Išimame ir atvėsiname ant grotelių.

Šioje stadijoje galite atšalusį tortą puošti vaisiais ir pateikti ant stalo. Tiesa, sūrio pyragas skanesnis, kai jis pastovi bent 4-6 val, o geriausia – per naktį. Labai rekomenduoju pasigaminti šventinę versiją – su šokolado putėsiais. Prieš gaminant šokolado putėsių sluoksnį, tortą palaikom šaldytuve mažiausiai 12 val.

Šokolado putėsių sluoksnis

150g cukraus pudros

3 kiaušiniai (baltymai atskirai) + 3 tryniai

1 šaukštas kakavos

200ml plakimui skirtos grietinėlės

100g sviesto

250g karčiojo geros kokybės juodo šokolado

Atsimatuojame visus reikalingus produktus ir pasidedame ant darbo stalo. Eigoje nebus laiko jų ieškot arba matuoti.

Metaliniame puodelyje išsukam kiaušinių trynius ir 50g cukraus pudros. Supilam grietinėlę ir gerai viską sumaišom. Dedam ant didesniame puode verdančio vandens – t.y. ant garų vonelės (tik nereikia, kad apačioje esančiame puode vanduo virtų labai smarkiai) ir nuolat maišant mediniu šaukštu kaitiname. Kai masė pradeda tirštėti, supilame kakava (geriausia persijojame, kad nesusidarytų gumuliukų), ir viską toliau intensyviai maišome. Kai masė sutirštėja gerokai (lengvai dengia šaukšto pagrindą), nuimame nuo garų. Iškart, kol neataušo, sudedame sviestą ir gabaliukais sulaužytą šokoladą. Maišome, kad viskas ištirptų ir masė gautųsi tolygi.

Atskirame švariame inde iki putų suplakame tris kiaušinių baltymus. Baigiant plakti supilame likusią cukraus pudrą ir dar paplakame apie 2-3 min., kad masė būtų tvirta ir žvilganti. Kiaušinių baltymus sumaišome su šokoladine mase (geriausia tą daryti per tris kartus, baltymus atsargiai įmaišant į šokoladą).

Putėsius tolygiai paskirstyti ant sūrio pyrago paviršiaus. Pastatyti š šaldytuvą ir laikyti mažiausiai 6 valandas, kad sutvirtėtų.

Modifikuota pyrago versija iš čia

Prisiekiu – jei ne Izraelis, niekuomet turbūt nebūčiau ėmusis kūčiukų kepimo procedūros. Kai Lietuvoje pilnos parduotuvės gražiai paskrudusių Kalėdomis kvepiančių “šližikų”, nė karto nešovė į galvą mintis minkyti tešlą. Ir į Izraelį iki šiol draugai ir pažįstami atveždavo kūčiukų į valias, tad jais rūpintis nereikėjo.

Bet pernai atsitiko toks įdomus dalykas. Kalėdoms į svečius mus pasikvietė grupelė žydų, prieš kelis dešimtmečius išvykusių iš Lietuvos ir sėkmingai šaknis įleidusių Izraelyje. Galite įsivaizduoti mano nuostabą, kai pravėrę buto, kuriame vyko šventė, duris pamatėme blizgučiais dekoruotus namus, ir stalą, nuklotą silkėmis, žuvimis, mišrainėmis ir kitokiais skanėstais, dažnai jau spėjusiais išnykti iš mūsų valgiaraščio, bet išlikusiuose prisiminimuose iš vaikystės… O kai viena moteris atnešė visą dubenį šviežutėlių miniatiūrinių kūčiukų, aš vos neatsisėdau… Juk žydams Kalėdos – anokia šventė. Tai eilinė darbo diena, apie kurią niekas nė necypteli viešoje erdvėje. O čia – toks balius! Pasirodo, išeiviai iš Lietuvos, nesvarbu, jog kitos religijos, visus šiuos metus išlaikė ir puoselėjo pačias gražiausias kulinarines lietuviškas tradicijas. Ir kasmet kepdavo kūčiukus Kalėdoms…

Tai mane įkvėpė nepatingėti ir pačiai pasigaminti “sukomercintą” Kalėdų akcentą. Esu dėkinga Žaidimų aikštelei už receptą, nes jis tiesiog tobulas. Receptą galite pasiskaityti štai čia: http://www.zaidimuaikstele.lt/2010/12/practice-makes-perfect-kuciukai.html.

Pirma mano iškepta kūčiukų partija išgaravo dar tą patį vakarą ir nespėjau net nufotografuoti. Antrai partijai minkiau dvigubą tešlos porciją, o mano dukra Rūta su stebėtina kantrybe dėliojo mažučius tešlos gabalėlius į skardą. Šiemet Kūčios bus tikresnės nei paprastai: su savo rankomis iškeptu “desertu”. Nuo šiol niekuomet nepirksiu “valdiškų” kūčiukų, o juos kepsiu pati.

Visiems linkėdama gražių švenčių tikiu, kad ir kitais metais kartu prigaminsime aibes gardžių patiekalų. Linksmų šv. Kalėdų!

Šiandien mūsų namuose pakvipo Kalėdomis!! Visų pirma iš terasos į svetainę atkeliavo dvimetrinė eglė. Šią eglę, augančią vazone, pernai mums padovanojo vienas izraelietis bičiulis, sužinojęs, kad blizgučiais žadame puošti lempą:) Nemaniau, kad eglaitė ištvers alinančiai karštą vasarą amžinai saulėtoje mūsų terasoje. Puoselėjau ją kaip mažą vaiką: uoliai laisčiau ir vis stengiausi pridengti nuo kaitrios saulės. Ir ką jūs sau manote? Eglė ne tik ištvėrė, bet syptelėjo gerą pusmetrį į viršų ir ėmė remti terasos lubas! Teko traukti vazoną į atviresnę erdvę. Įnešant į namus reikėjo medelį parversti šonu – kitaip nebūtų tilpęs. Iki lubų – dar koks 20 cm, tad tikiuosi, iki Naujųjų eglaitė tiek nespės išstįpti:)

Kalėdinę nuotaiką atnešė ne vien žalia eglė, bet ir mielinės tešlos kvapas. Mano bičiulė Anne Klainberg, pašėlusi vakarėlių organizatorė, sukvietė net 30 moteriškiškių, Izraelyje atsidūrusių dėl vienų ar kitų priežasčių, kad kartu atšvęstumėm visas metų sandūroje švenčiamas šventes: Hanuką ir Kalėdas. Stalas, kaip ir reikėjo tikėtis, lūžo nuo persiškų, šveicariškų, žydiškų, marokietiškų, amerikietiškų, vokiškų ir dar visokių kitokių patiekalų, kuriuos atsinešė viešnios. Kai atėjo metas desertams, aš niekaip nesusilaikiau neišragavusi sunkiai nupasakojamo gardumo skanėstų. Mano indėlis į šventę – tai Kalėdinis aguonų pyragas. Tradicinis kepinys, kuris ir šiemet papuoš mūsų šventinį stalą – tai vadinamos “privalomosios programos” elementas. Šįkart ne tik patariu, ne tik raginu, bet tiesiog reikalauju, kad jį iškeptumėte savo artimiesiems.

Kalėdinis aguonų pyragas (kiekis 2 pyragams 27cm)

Tešlai:

40g šviežių mielių

500g miltų

1 stiklinė (250ml) pieno

3 kiaušinių tryniai

120g cukraus

60g sviesto

1/2 šaukštelio druskos

1 šaukštelis vanilijos ekstrakto

Aptepimui: 1 trynys + 1 šaukštas pieno

Kambario temperatūros mieles sutriname su 1 šaukštu cukraus, 2 šaukštais miltų ir 3 šaukštais drungno pieno. Gautą tyrelę pastatome šiltai, kad pakiltų.

Miltus išsijojame į didelį dubenį, įberiame druskos. Kitame dubenėlyje trynius iki purumo ištriname su likusiu cukrumi. Sviestą ištirpiname ir pabaigoje supilame pieną, kad sušiltų (tik neužkaitiname per daug!).

Per šį laiką mielių masė turėtų būti pakilusi ir suputojusi. Ją supilame į miltų dubenį kartu su kiaušinių tryniais. Pamažu maišant dalimis supilam šiltą pieną su sviestu. Minkom kol tešla pasidaro tąsi, minkšta ir blizganti. Tešlą suformuojame į rutulį ir padedame šiltai į dubenį, pabarstome miltais ir uždengiame maistine plėvele. Paliekame šiltai tešlai pakilti.

Kai tešlos masė padvigubėja, padaliname ją į dvi dalis. Kiekvieną iš dalių iškočiojame į ploną kvadratą ir viršų padengiame įdaru, paliekant po porą centimetrų iš kiekvieno krašto. Susukame į vyniotinį, užlenkiant kraštus ir dedame į pailgą 27cm kepimo formą, išklotą pergamentiniu popieriumi. Pastatome šiltai, kad pyragas iškiltų.

Viršų patepame kiaušinio plakiniu ir pašauname į orkaitę, įkaitintą iki 180C. Dedame apainėje orkaitės dalyje ir kepame, kol medinis pagaliukas išsitraukia sausas, o viršus būna gražiai parudęs.

Įdarui:

500g aguonų

1/2 litro pieno

200g cukraus

3 šaukštai medaus

60g sviesto

2 kiaušinių baltymai

30g blanširuotų migdolų, sukapotų gabaliukais

30g razinų

30g cukatų (cukruotų apelsinų arba citrinų gabalėlių)

1 šaukštelis romo (arba, jei mėgstat – migdolų esencijos)

Aguonas nuplauname ir perliejame verdančiu vandeniu (nuplikome). Gerai nusausiname vandenį. Sumeriame aguonas į puodą, užpilame pienu, užverdame ir viriname ant vidutinės ugnies maždaug 15 min. Nupilame pieną ir gerai nusausiname (aš naudoju merlinį filtrą). Aguonas sumalame 2-3 kartus mėsmale arba sutriname blenderiu.

Gilioje keptuvėje išlydome sviestą. Sudedame maltas aguonas, medų, cukrų, riešutus, razinas ir cukatus ir viską pakepiname maždaug 10 min, nuolat maišant. Masę atvėsinam. Į šaltą masę įpilame romą ir išmaišome.

Iki standžių putų išplakame kiašinio baltymus ir juos atsargiai sumaišome su aguonų mase.

Jei pageidaujate, pyrago viršų galite patepti cukraus glazūra (sumaišykite cukraus pudrą su keliais šaukštais citrinos sulčių) ir papuoškite apelsino žievelėmis bei cukatais.

Receptas iš http://everycakeyoubake.blogspot.com/

Visai nejuokinga, bet man švenčių šventimas gaunasi geriausias joms jau praėjus. Bijau, kad taip nesigautų su Kalėdom: ar neteks tik kokią žąsį ar kalakutą išsikepti sausio menesį vietoj gruodžio 25?

Kai visa Amerika ruošėsi Padėkos dienai, švenčiamai lapkričio pabaigoje, visas internetas mirgėte mirgėjo nuo tradicinių Padėkos dienos patiekalų: kalakuto ir įvairiausių pasiūlymų kuo tą kalakutą prikimšti, salotų ir užkandžių, ir, be jokios abejonės, moliūgo pyrago. Varvinau seilę ir planavau bent pyragu tą dieną paminėti:) Bet, kaip jau supratote, nieko nesigavo. Tačiau planų nepalaidojau iki kitų metų, o išbandžiau šį klasikinį amerikietišką kepinį šį savaitgalį. Viltys pasiteisino su kaupu – pasigardžiuodami sukirtom beveik visą pyragą per kartą. Vienas mano svečių, kuris dievagojosi į burną neimantis pyragų, suvalgė net tris porcijas. Todėl jei dar turite moliūgo, raginu išnadyti be galo paprastai pagaminamą gardumyną.

Klasikinis amerikietiškas moliūgų pyragas, kaip manoma, senovėje buvo gaminamas taip: iš moliūgo pašalinus sėklas, ertmė buvo pirpildoma pienu, medumi ir prieskoniais, ir kepamas, kol vidus tapdavo minkštas. Moliūgai, pienas ir prieskoniai ir išliko pagrindiniais pyrago ingredientais iki šių dienų.

Klasikinis Moliūgų pyragas (23cm.)
Pagrindui:
125g šalto sviesto

60g margarino

2 puodeliai (315g) miltų

4 šaukšteliai cukraus

1/4 šaukštelio druskos

6 šaukštai vandens

Moliūgo masei

450g moliūgo (su nulupta odele ir be sėklų)

3 dideli kiaušiniai

3/4 puodelio rudojo cukraus (185g)

1 puodelis (250ml) grietinėlės arba nesaldinto kondensuoto pieno

2 šaukštai tirpinto sviesto

1 šaukštelis vanilijos ekstrakto

1 šaukštelis malto cinamono

1/2 šaukštelio malto imbiero

1/4 šaukštelio tarkuoto muškato

1/4 šaukštelio druskos

Pasigaminame pagrindą: Dideliame dubenyje sumaišome miltus, cukrų ir druską. Sudedame supjaustytą gabaliukais sviestą ir margariną, ir virtuviniu kombainu arba rankomis maišom, kol gaunasi trupiniai. Po šaukštą supilam vandenį nuolat minkant, kol gaunasi tolygi tešla.

Padalinam tešlą į 1/3 ir 2/3 masės ir abu gabalėlius atšaldome šaldytuve, kad sukietėtų. Didesnį gabalėlį tešlos iškočiojame ir juo išklojame kepimo formos (tartos) dugną ir kraštus. Uždengiame folija, ant viršaus sudedame saują pupų, ir kepame 180C temperatūroje apie 15min. Nuimame foliją ir pakepame pagrindą dar 2 min.

Likusią tešlą iškočiojame ir išspaudžiame iš jos norimos formos papuošimus: rudeninius lapus, žvaigždutes ar kt. Kepame sausainėlius skardoje, ištiestoje pergamentiniu popieriumi, kol gražiai paruduoja.

Įdarui: moliūgą supjaustome nedideliais kubeliais ir apverdame ant garų arba apkepiname orkaitėje, kol masė suminkštėja. Nuvarviname visus skysčius ir moliūgą sutriname kombainu iki tyrelės.

Dideliame dubenyje išplakame kiaušinius, supilame cukrų, vaniliją, prieskonius, druską ir moliūgo piure ir viską gerai suplakame. Supilame grietinėlę ir viską gerai išmaišome. Masę supilame į pyrago pagrindą. Kepame apie 50-55 min., kol įdaras sutvirtės. Į kepimo pabaigą atidžiai stebime situaciją ir jei pyrago viršus pernelyg sparčiai tamsėja ir yra rizikos, kad pradės svilti, uždengiame folija.

Ar jums dar neatsibodo moliūgai?? Man – dar ne. Todėl štai dar vienas būdas juos tinkamai panaudoti artėjančio savaitgalio pusryčiams:)

1 moliūgas “Butter squash” arba maždaug 400g. tradicinio moliūgo

2 kiaušiniai

1 pakelis varškės

Žiupselis druskos

3-4 šaukštai cukraus

4+ šaukštai miltų

Vanilinio cukraus arba vanilijos ekstrakto

Paprasčiau ir būti negali:) Žalią moliūgą sutarkuojame burokine tarka. Išplakame du kiaušinius su druska ir cukrumi bei vanilija, sumaišome su varške ir sutarkuotu moliūgu. Sudedame miltus ir viską gerai išmaišome. Miltų dėkite iš akies: jų nereikia tiek, kad tešla neliptų prie rankų. Skaniausi varškėčiai gaunasi tuomet, kai tešla dar pakankamai minkšta. Tada dedu šaukštą tešlos į keptuvėje įkaitintą aliejų (nesibaiminkite, kad blynas dar neturi formos ir tešlos gumulas yra storo rutulio pavidalo), trumpai pakepu, kol apačia kiek sukietėja, tada apverčiu kita puse ir prispaudžiu, kad varškėtis gautųsi norimo storumo bei formos. Tada jau kepu tol, kol abi pusės gražiai paskrunda.

Man skaniausia – su ruduoju cukrumi. Taip pat gardu su cukraus pudra arba grietine.

Ką daryti, kai lietus nesiliauja penkias dienas iš eilės, temperatūra nukrenta nuo 26 iki 16, negailestingai žlunga planai terasoje užsikurti grilį, o kondicionierius prievartaujamas pūsti šiltą, o ne šaltą ora? Eiti maudytis. Į banguojančią jūrą. Aišku, prieš tai, pageidautina, nubėgus kokius 10km., kad ne taip šalta bristi būtų. Kol sūrus jūros vanduo pasismagindamas murkdo baltose bangų keterose,  striukėmis, šalikais ir storomis slidininkų kelnėmis vilkintys aplinkiniai, nužvelgę du nuogalius paplūdimyje, su gailesčiu veiduose sukioja pirštu prie smilkinio. Vanduo ne toks šaltas – jame šilčiau nei ore. Bet tai suprantama tik mums, Baltijos jūros vaikams:)

Užtai grįžus po tokių “procedūrų” skubiai reikia karštos arbatos ir kokio nors gardumyno. Pageidautina šokoladinio. Tokio, kurio kvapas iš proto varo kaimynus.

Šokoladiniai keksiukai su vyšniomis (12 vienetų)

60g kokybiško juodojo šokolado, sulaužyto gabaliukais

1 3/4 puodelio (280g) miltų

1 šaukštelis kepimo sodos

1/4 šaukštelio druskos

125g minkšto sviesto

1 puodelis rudojo cukraus

1 kiaušinis

1 šaukštelis vanilijos ekstrakto

1 puodelis (250ml) kefyro

3/4 puodelio džiovintų vyšnių

1/2 puodelio kapotų ir lengvai paskrudintų lazdyno riešutų (aš naudojau migdolus)

Orkaitė – 185C.

Šokoladą ištirpiname garų vonelėje. Padedame į šoną, kad šiek tiek atvėstų.

Nedideliame dubenėlyje sumaišom visus sausus ingredientus: miltus, druską, kepimo sodą.

Dideliame dubenyje rankomis arba kombainu išsukame iki purumo sviestą. Suberiame cukrų ir vėl sukame, kol masė pasidaro kreminė ir cukrus ištirpsta. Įmušame kiaušinį, įpilame vaniliją, ir tirpintą šokoladą. Vėl viską išsukame. Tada dalimis (per 3 kartus) sudedame pakaitomis birius produktus ir supilame kefyrą. Maišome kol tešla tampa tolygi.

Suberiame vyšnias ir riešutus. Galime keletą riešutų pasilikti pabarstymui keksiukų viršuje.

Keksiukų formeles išklojame popieriniais indeliais (jei juos naudojate. Jei ne – ištepame sviestu). Sudedame tešlą, užpildydami maždaug tris ketvirtadalius tūrio. Kepame apie 20 min., arba kol medinis pagalėlis neapsivelia tešla, kai tikriname, ar iškepę.

Šiek tiek atvėsiname, ir pateikiame šiltus. Skanūs ir atvėsę (jei tik liks:))

Tel Avive jaučiuosi tarsi Lietuvoje: pila jau trečią dieną nuo ryto iki vakaro. Pirmą dieną vietiniai šokinėjo iš džiaugsmo, kad pradėjo lyti. Antrą dieną džiaugsmo jau buvo mažiau, o jau šiandien visi skundžiasi, kad tuoj susirgs depresija! Ką bekalbėti mums, lietuviams, kur per metus būna 54 saulėtos dienos, o likę 300 – apniukusių…

Šiandien atsikėlusi išlipau iš lovos tiesiai į didelę balą. Tai upeliu atbėgęs per visą kambarį vanduo pro kiaurus langus, stogą ir dar visokius kitokius plyšius. Statybų kokybė čia visiškai nepritaikyta lietingiems orams. Gerai, kad lyja tik dvidešimt dienų per metus. Antraip viskas čia supūtų, sugriūtų  ir supelytų.

O kai toks oras – norisi šiltų sriubų, kvapnių pyragų, karštų arbatų ir geros, įdomios knygos. Todėl šiam vakarui – Norvegiškas obuolių pyragas, pagardintas gausybe prieskonių. Kad namai kaip reikiant pakviptų jaukumu:)

4-5 rūgštūs obuoliai

saujelė spanguolių

1/2 stiklinės skaldytų migdolų, paskrudintų

2 kiaušiniai

1 puodelis ir 3 šaukštai cukraus

1/3 šaukštelio druskos

1,5 šaukštelio kepimo miltelių

1 šaukštelis cinamono, 1/2 šaukštelio kardamono, 1/2 šaukštelio muškato riešuto, 1 šaukštelis vanilijos koncentrato

1 puodelis miltų

4 šaukštai pieno

4 šaukštai aliejaus

Orkaitė – 180C.

Obuolius nulupame, perpjauname perpus, išimame sėkleles ir supjaustome plonom juostelėm. Sudedame juos į formą su išimamu dugnu, išklotą pergamentiniu popieriumi ir išteptą sviestu. Obuolius apibarstome spanguolėmis ir skaldytais migdolais.

Dubenyje išplakam kiaušinius, išsukam su cukrum ir vanilija, supilam pieną ir aliejų. Birius produktus sumaišom tarpusavy: miltus, druską, kepimo miltelius, prieskonius. Sumaišome su kiaušinių mase ir gerai išsukame, kol gaunasi minkšta tarsi blynų tešla.

Tešlą supilam ant supjaustytų obuolių (neišsigąskit, kad obuolių bus daug, palyginus su tešla – dėl to pyragas bus minkštas, gaivus, neriebus). Pašauname į orkaitę apie 40 minučių, kol viršus paruduoja ir vidus iškepa (patikrinam su mediniu smeigtuku). Išėmę kiek atvėsiname, peiliu švelniai apipjaustome šonus, jei jie prilipę prie formos, nuimame formos šonus. Tada ant pyrago viršaus uždedam didelę lėkštę ir apvertus aukštyn kojom, viršuje gaunam iškepusio pyrago apačią. Nuimame pergamentinį popierių ir dar kartą apverčiam pyragą teisinga puse ant padėklo ar didelės lėkštės serviravimui. Pabarstome cukraus pudra.

Skaniausia – šiltas, su ledais arba plakta grietinėle!

Štai ir atėjo laikas “suskaičiuoti viščiukus”:) Ir iš prieš tai patalpintų receptų, iš to ką išmokom, sukurti gardų desertą, kuris nepaliks abejingais jūsų svečių. Aš gaminau šiuos desertus kaip atskirus apvalius torčiukus, nes tokia forma labiau tinkama dalykinės vakarienės svečiams vaišinti. Žinoma, su tokiais mažučiais desertais visada yra žymiai daugiau darbo. Tad galima gaminti standartinį tortą – šventiškumo bus tikrai ne mažiau:)

Viskas, ko prireiks šiam desertui (tortui) pagaminti, buvo aprašyta pastaruosiuose blog’o įrašuose.

Kai iškepsite Šokoladinius traškučius (http://www.nidosreceptai.lt/sokoladiniai-traskuciai-su-bananiniu-kremu/), juos pjaustant liks nereikalingų šokoladinio kepinio dalių. Tad štai jas mes ir panaudosim torto pagrindui. Mums prireiks maždaug 2 puodelių šokoladinių traškučių trupinių.

Ištirpiname 5 šaukštus sviesto. Jį sumaišome su trupiniais ir 2 šaukštais cukraus. Gautą masę sudedame į kepimo indą išimamu dugnu (arba naudojame žiedus individualiems desertams gaminti). Pagrindą stipriai prispaudžiam prie dugno, patogiausia tą daryti su bulvių trintuve.

Uždengiame trupininį pagrindą aliuminio folija, ant viršaus pabarstome pupomis ar kitais svoriais, ir kepame 180C temperatūroje apie 25 minutes. Atvėsiname pagrindą ir tik tada nuimame svarelius ir foliją.

Gautą atvėsusį šokoladinį pagrindą padengiame bananiniu kremu (http://www.nidosreceptai.lt/sokoladiniai-traskuciai-su-bananiniu-kremu/) ir dedame bent kelioms valandoms į šaldytuvą. Prieš pateikiant ant stalo, išplakame 1,5 puodelio grietinėlės ir gauta mase padengiame torto paviršių. Pabarstome trupintais irisais su migdolais (http://www.nidosreceptai.lt/irisai-toffee-su-migdolais/).

Kadangi, kaip minėjau, aš dariau individualius desertus, mano kremo sluoksnis gavosi kiek aukštokas, o bananinio kremo konsistencija, nededant želatinos, nebuvo tinkama formai palaikyti nuėmus žiedą. Todėl aš likus apie valandai iki pateikimo įdėjau desertus į šaldymo kamerą, ir likus 10 minučių išėmiau, kad tekstūra būtų tinkama. Gavosi labai gera konsistencia, kažkiek primenanti ledus, kažkiek semifredo. O toffee pabarstas – visiška sėkmė ir gardumynas. Labai rekomenduoju pabandyti.