Nidos receptai

Tęsiu baklažanų temą. Kaip žinia, jei tik planuojate kurti ugnį (kaip gerai pastebėjo Joana praeito įrašo komentaruose – arba jei namų virtuvėje neturite dujinės viryklės), iš anksto nusipirkite keletą baklažanų, kad galėtumėte mėgautis išįskirtinio gardumo patiekalais. Šįkart siūlau pasigaminti griliuje skrudintų daržovių salotomis. Pateiktos kambario šiltos arba kambario temperatūros, jos tiks kaip užkandis prieš pagrindinį patiekalą, garnyras su griliuje kepta mėsa arba žuvimi, arba tiesiog idealus užpildas gardžiam ir sočiam sumuštiniui.

Salotoms reikės:

1 baklažano

Alyvuogių aliejaus

Druskos ir šviežiai grūstų juodųjų pipirų

2 didelių žaliųjų paprikų

2 didelių raudonųjų arba geltonųjų paprikų

1 čili pipiro (jei mėgstate aštriau)

2 česnako skiltelių, sutrintų

saujelės šviežių baziliko lapų, saujelės kapotų kalendrų

Citrinos sulčių

Supjaustome baklažanus išilgai maždaug 1cm juostomis. Teptuku patepame kiekvieną juostą iš abiejų pusių aliejumi, pabarstome pipirais ir druska. Klojame ant griliaus grotelių ir skrudiname kiekvieną pusę keletą minučių, kol gražiai patamsėja ir suminkštėja. Taip pat ant grotelių sudedame paprikas ir sviliname iš visų pusių, kol apdega, net apanglėja. Atsargiai su čili pipiru – jis sudegs greičiau, nei jūs spėsite pastebėti, tad būkite labai akyli ir dažnai vartykite

Apskrudintas paprikas ir čili pipirą sudedame į uždarą indą arba į plastikinį maišelį, kad atšoktų odelės. Po kelių minučių jas bus lengva nulupti. Išimame sėklas iš vidaus, supjaustome plačiomis juostelėmis. Skersomis plačiomis juostomis supjaustome ir skrudintus baklažanus.

Česnaką sumaišome su 2-4 šaukštais aliejaus, įspaudžiame citrinos sulčių, įberiame šiek tiek druskos, pipirų ir šiuo padažu užpilame grilintas daržoves. Išmaišome, suberiame smulkintus žalumynus, paragaujame, ar netrūksta rūgšties, druskos, aštrumo.

Skanaus

Sergu nuo vaikystės nepagydoma liga. Nemoku išmesti maisto. Anksčiau kartais pasitaikydavo, kad netinkamai susiplanuodavau savo racioną ir pirkinius, bet dabar paprastai taip nenutinka. Ir net jei šaldytuve atsiranda kokių pusiau atsitiktinių pirkinių, tai būna dar įdomiau, nes tenka paimprovizuoti juos visus sunaudojant.

Neseniai išbandžiau nuostabias itališkas salotas, kurias gaminant puikiai susinaudoja padžiūvusi balta duona. Pridėjus kitus šviežius ingredientus – pomidorus, pakepintą papriką, traškius svogūnus, ančiovius ir žalumynus, gaunasi nepakartojamas sotus ir lengvas užkandis vasaros popietei. Ypač salotos įtiko Dariui – jis negalėjo atsižavėti geru skonio balansu ir švelniu ančiovių dominavimu:)

Panzanella – tai nebrangus patiekalas, kurį pasigaminsite per keletą minučių ir džiaugsitės sunaudoję tai, kas greičiausia būtų keliavę į kokią nors lesyklėlę paukščiukams:)

Produktai:

1 raudonas pipiras ir 1 geltonas

300g apdžiūbusios baltos duonos (puikiai tinka nesuvalgyta ciabata!)

1/2 kg prinokusių šviežių pomidorų, supjaustytų kąsnio dydžio gabaliukais

1 saliero stiebas, supjaustytas gabaliukais

6 ančiovių file (nupiltas aliejus)

maža saujelė kaparėlių, nuplautų vandeniu

1/2 raudonojo svogūno, supjaustyto plunksnelėmis

Saujelė šviežio baziliko lapelių ir saulėlė šviežių kapotų petražolių

Padažas:

kokybiškas raudonojo vyno actas

labai kokybiškas alyvų aliejus

1 česnako skiltelė

jūros druska ir šviežiai grūsti pipirai

Duoną supjaustome gabaliukais ir paskrudiname orkaitėje, kad apdžiūtų (atsargiai, kad nesudegtų ). Pipirus taip pat įkišame į įkaitintą orkaitę ir skrudiname apie 15 minučių, kol odelė pajuoduos. Jei turite galimybę, apskrudinkite pipirus ant griliaus – bus dar geresnis skonis, persmelktas dūmais. Apskrudusius pipirus dar karštus sudedam į sandariai užsidarantį indą arba celofaninį maišelį, kad jie “paprakaituotų” ir taip lengviau nusiluptų jų odelė. Beje, dažnai nusipirkusi daug paprikų taip jas apskrudinu ir pasidedu į šaldytuvą. Tai nuostabus priedas bet kokioms salotoms ar greitam sumuštiniui.

Kiek atvėsusius pipirus nulupam, perpjaunam pusiau, išimam sėklas, supjaustom kąsnio dydžio gabalėliais.

Pomidorus supjaustome, sudedame į kiauraindį, po kuriuo padedame lėkštutę, juos pabarstome druska ir paliekame, kad nusivarvėtų sultys. Po keletos minučių juos gerai pamaišom, kad dar daugiau sulčių nuvarvėtų.

Dideliame dubenyje sudedam sulaužytas kąsnio didumo gabalėliais duonos riekeles. Sudedame paprikas, pomidorus, suberiam pjaustytus salierus, svogūną, sudedam nuplautus kaparėlius, supjaustytus ančiovius.

Pasigaminame padažą: į sultis, kurios liko nuvarvinus pjaustytus pomidorus, įmaišome šaukštelį raudonojo vyno acto, suberiame susmulkintą česnako skiltelę, įberiame šiek tiek druskos (nepamirštame, kad pasūdėme pomidorus, o ir kaparėliai bei ančioviai gana sūrūs), šviežiai grūstų juodųjų pipirų. Tada negailėdami įpilame šlaką aliejaus (gerus 5-6 šaukštus), viską sumaišome. Paragauname, ie jei reikia, pagardiname actu, druska ir pipirais. Užpilame ant salotų, suberiame baziliko lapelius, petražoles, ir viską gerai išmaišome (geriausia – rankomis).

Štai ir viskas

Trumpa kulinarinė pertraukėlė tarp Globalios Ekonomikos skaitinių:) Ekonominiai indeksai – sau, pasaulio krizės – sau, o valgyti visvien norisi:) Todėl tiems, kurie mėgsta klasiką – Cezario salotos.

Pirmąkart Cezario salotas valgiau labai seniai berods Singapūre. Ir buvau iki gyvenimo pabaigos apžavėta subalansuoto skonio ir lengvos tekstūros. Kelis kartus bandžiau laimę Cezario salotomis pasivaišinti Vilniuje, bet likau tokia nusivylusi, kad daugiau bandyti neketinu… Atrodytų, jog kiekvienos lietuviškos virtuvės šefas yra sukūręs savo Cezario salotų versiją su nematytais neregėtais “pagardais”, tokiais kaip majonezas…

Šiek tiek nustebau, kai pirmą kartą perskaičiau Cezario salotų gaminimo būdą, o ypač padažui skirtus ingredientus. Netikėtai nuskambėjo žalias kiaušinis, naudojamas “dressingui”. Gal todėl įtarūs lietuvaičiai ir sumanė jį pakeisti savo sugalvotomis sudedamosiomis dalimis?:)

Tačiau nesibaiminkit ir neabejokit – salotos gausis be didelio vargo ir pastangų. Be to, jokių įmantrių priedų, dėl kurių nebuvimo parduotuvės lentynose (arba jūsų virtuvės spintelėse) tektų atsisakyti savo kulinarinio sumanymo…

Jei pasiruošę – imkimės darbo!

Cezario salotoms reikės:

1 galvos ledinių salotų (arba kokių kitų salotų lapų – pavyzdžiui romėnų)

4-5 šaukštų šviežiai tarkuoto parmezano (tiks ir Džiugas!) sūrio

4-5 riekelių padžiūvusios baltos duonos (labai tinka ciabata)

1/3 puodelio aliejaus

1 didelė česnako skiltelė, susmulkinta arba sutrinta

Padažui:

1 didelis kiaušinis

1 šaukštas citrinos sulčių

1-2 česnako skiltelės, susmulkintos

2 šaukšteliai Worčesterio padažo

4 ančiovių file

3 šaukštai aliejaus

Druskos, šviežiai grūstų juodųjų pipirų

Pirmiausia pasigaminkime krutonus: baltos duonos riekeles apipjaustome taip, kad neliktų plutos. Tada supjaustome kubeliais. Susmulkintą česnaką sumaišome su aliejumi, aliejų pašlakstome ant krutonų, ir juos išbarstę ant pergamentu ištiestos skardos,pabarstome jųros druska ir pašauname į įkaitintą iki 180C orkaitę. Skrudiname kelis kartus pamaišant, kol taps rudi ir traškūs.

Kiaušinį įdedame į puodą su vandeniu, užverdame ir lygiai po 1 minutės nukeliame nuo ugnies. Iškart pakišame po bėgančiu šaltu vandeniu ir atvėsiname.

Pasigaminame padažą: susmulkintus česnakus, susmulkintus ančiovius, kiaušinį, citrinos sultis ir vorčesterio padažą bei aliejų virtuviniu kombainu išsukame iki vientisos masės. Jei trūksta, pagardiname druska, ir būtinai įmaišome šviežiai tarkuotus juoduosius pipirus.

Salotas nuplauname, nusausiname centrifugoje, supjaustome kvadratais ir sudedame į didelį dubenį. Lapus sumaišome su padažu (patikėkit, geriau nei rankomis to nepadarysit), pabarstome tarkuotu parmezano sūriu bei krutonais, dar kartą išmaišome ir išdėliojame į lėkštes.

Cezario salotas galima pateikti su grilinta vištienos krūtinėle, žuvimi, jūros gėrybėmis arba vegetarišką versiją.

Ne kartą esu rašiusi apie Filo tešlą – nuostabų atradimą virtuvėje! Negana to, kad tešloje (kaip tvirtino viena gerai žinoma Izraelio konditerė) nėra nei gramo riebalų, tai naudojant Filo atsiveria neribotos galimybės gaminant desertus, pagrindinius patiekalus, pyragėlius ir viską, kas tik šauna į galvą. Smagu, kad Vilniuje, kaip pranešė “kulinariniai agentai” komentarų skiltyje, Filo tešlos jau galima įsigyti naujame Ozo prekybos centre esančiame supermarkete (o gal ir visur kitur?:)).

Anksčiau esu rašiusi nemažai detalių instrukcijų kaip dirbti su Filo tešla, tad šįkart nesikartosiu. Veikiau pasidalinsiu su jumis idėjomis, ką, turint šaldytuve ritinėlį Filo, galima su juo nuveikti.

Pagrindinė problema, kuri dažniausiai kankina mane, kad atšildžius Filo tešlos pakelį, iš naujo užšaldyti jo nerekomenduojama, tad tenkam prisigalvoti įvairiausių dalykų, kaip panaudoti likučius. Tai, kad į filo tešlą galima įsukti krevetes, ir jas iškepti orkaitėje – bene paprasčiausias sprendimas pirštais valgomoms užkandėlėms susirinkusiems svečiams pavaišinti. Taip pat skanu ir gražu į filo tešlos juostelę įvynioti žuvies gabalėlį (lašišos) ir jį iškepti orkaitėje. Žuvis bus sultinga, o apvalkalėlis – traškus.

Man labai patinka filo tešlos krepšeliai, į kuriuos galima pridėti žalių daržovių arba karšto daržovių garnyro. Tiesiog patepkite individualioms užkepėlėms skirtus apvalius porceliano indelius, tinkamus kepti orkaitėje, ir į vidų įklokite 3-4 sluoksnius Filo tešlos, supjaustytos kvadratais, didesniais nei indelio skersmuo. Tegul skirtingo dydžio kraštai styro išsikišę virš indo sienelių – iškepęs krepšelis bus gražesnis. Kaip žinia, kiekvieną sluoksnį Filo reikia patepti šiek tiek lydyto sviesto arba aliejaus. Iškepti štai tokius krepšelius orkaitėje, kol tešla paruduos (apie 15-20 min), tada atvėsinti, išimti iš indelių ir prikrauti norimų salotų mišinio.

Samosos – tai nuostabus indiškas užkandis, puikiai tinkamas ne tik filo tešlai pabaigti, beti ir išnaudoti nuo vakar likusį curry! Žinoma, galima įdarą pasigaminti ir išskirtinai vegetariškoms samosoms! Apie samosas taip pat esu nemažai rašiusi (paieškokite rubrikoje “Bolivudas”), tačiau neverta apsiriboti vien duotuoju receptu. Samosų įdarui tinka viskas, ką turite šaldytuve, įskaitant saldžią varškę ar tarkuotus obuolius su cukrumi ir cinamonu (tiesa, su Bolivudu šios samosos turės mažai ką bendro:)). O mano siūlomas įdaras indiškoms samosoms yra toks:

1 šaukštas aliejaus

1/2 šaukštelio juodųjų garstyčių sėklų

1 šaukštelis kumino sėklų

1 svogūnas, sukapotas

1/2 šaukštelio malto kumino

1 šaukštelis turmeriko (ciberžolės)

1 šaukštelis garam masala priekonių (šio mišinio galima rasti daugelyje prieskonių parduotuvių)

1 šaukštelis curry miltelių

1/3 puodelio supjaustyto pomidoro

1 didelė bulvė, nulupta ir supjaustyta mažais kubeliais

1/2 puodelio rudųjų lęšių (nebūtinai)

1/2 puodelio šviežios kalendros, sukapotos

Druska, pipirai

Sezamo sėklos pabarstymui

Išverdame bulves ir lęšius, jei naudojame (apie 20 min). Įkaitiname aliejų, suberiame garstyčių sėklas, ir kai jos ima spragsėti, pridedame kumino sėklas ir kitus prieskonius ir šiek tiek pakepiname, kad išsiskirtų aromatas. Suberiame svogūnus ir kepiname maišant. Įmaišome pomidorus, bulves, lęšius, kalendras ir paverdame viską apie 10 min. Atvėsiname.

Filo tešlos lakštus supjaustome juostelėmis (4-5 juostelės), patepame kiekvieną lydytu sviestu arba aliejumi, į kampą dedame šaukštelį įdaro, tada tą kampą užlenkiame trikampiu iki krašto. Po to vėl trikampį lenkiam link kito krašto. Taip suvyniojam į trikampės formos pyragėlį ir dedame ant kepimo skardoje ištiesto pergamento. Viršų patepame aliejumi ir pabarstome sezamo sėklomis. Kepame kol parunda tešla apie 20 minučių. Beje, pagamintas samosas (nekeptas) galima užsišaldyti, ir kepti iškart ištraukus ir kameros. Tačiau šiuo atveju reikia pridėti papildomas 5 minutes prie kepimo laiko.

Jei jau pradėjome su Bolivudu, tai štai dar viena mintis, kaip panaudoti filo – šįkart desertui.

Jums reikės:

Filo tešlos

aliejaus

1 puodelio vandens

1 puodelio cukraus

1/2 puodelio medaus

2 šaukštų citrinos sulčių

1 cinamono lazdelės arba pusės šaukštelio cinamono

kapotų pistačio riešutų

Kiekvieną filo tešlos lapą supjaustome į 12 kvadratų. Juos galima išvirti aliejuje, kol pasidarys traškūs, arba iškepti orkaitėje (aš labiau mėgstu pastarąjį būdą ). Taigi, sudedam kvadratus į skardą, išklotą pergamentu, patepame kiekvieną aliejumi, ir kepame 180C orkaitėje apie 10 minučių, kol paruduos.

Sumaišome vandenį, cukrų, medų, citrinos sultis ir cinamoną mažame puodelyje, užverdame, tada sumažiname ugnį ir viriname apie 7 minutes, kol sirupas šiek tiek sutirštės. Išimame cinamono lazdelę ir atvėsiname

Prieš pat pateikiant, pašlakstome filo tešlos iškeptus kvadratėlius sirupu, pabarstome riešutais ir sudėliojame vieną ant kito didelėje lėkštėje.

Kur dar panaudoti Filo? Niekada nebandžiau šio recepto pati, bet girdėjau daug liapusių iš jį ragavusio. Taigi, į siauras filo tešlos juosteles galima įvunioti šokolado plytelę, sandariai iš visų pusių uždarant visus tešlos kapmpus, ir štai tokius šokolado gabalėlius iškepti įkaitusioje orkaitėje. Tik atvėsinkite prieš vartojant, kad karštas šokiladas nenuplikintų liežuvio

Jei jau pradėjome apie šokoladinį filo tešlos įdarą, tai šokilado plytelę dar galima pagardinti čili prieskoniais – bus pikantiškas gardėsis suaugusiems. Į filo tešlą galima įvynioti obuolių, cinamono ir riešutų įdarą, o pikantiškam užkandžiui tiktų špinatų, sūrio ir rūkytos lašišos įdaras. Beje, vietoje suvynioto pyragėlio formos, galima filo tešlos kvadratėlį įkloti į keksiuko formelč, į vidų dėti įdarą ir viršų suraukti suspaudus: taip gausis simpatiški krepšeliai.

Dar filo tešla tinkama gražiam ir skaniam vištienos pyrago viršui papuošti: tiesiog paimkite 3 lapus Filo tešlos, suglamžykite, ir uždėkite ant pyrago viršaus, prieš baigiant kepti.

Tai štai toks šiandien fantazijos ir patirties protrūkis. Pasidalinkite mintimis kaip jūs panaudojate Filo tešlą, ir ypač jos likučius

Noriu jums pristatyti savo naują bičiulę – Anne Kleinberg. Nors esame pažįstamos daugiau nei metus, visai neseniai ėmėme ir sulipome į tikrą draugystę Iš Niujorko kilusi ir jau antrą dešimtį Izraelyje gyvenanti Anne – tikra energijos bomba ir užkrečiantis pavyzdys visiems, kurie dėl kokių nors priežasčių negali savęs “atrasti”! Psichologė pagal išsilavinimą, interjero dizainerė pagal darbinę patirtį, ir puiki kulinarė pagal neblėstančią meilę maistui- štai kokia visapusiška ta mano draugė. Negana to, savo išmintį, atradimus ir sukauptas žinias ji sudėjo į 4 puikias kulinarines knygas, o šiuo metu deda paskutinius taškelius pirmojoje savo novelėje “Menopauzė Manchatane”.

Viena iš Anne kulinarinių pasijų – granatai. Toks pavadinimas puikuojasi ant jos pirmosios kulinarinės knygos. Iš JAV į Izraelį atvykusi moteris supratimo neturėjo apie tai, kaip išradingai galima panaudoti granatus virtuvėje, tačiau kai suskaičiavo visas gyvybiškai svarbias savybes, kurias iš granatų gauna mūsų organizmas, įsimylėjo šiuos vaisius iki išprotėjimo! Todėl visos namų dekoracijos Anne namuose šiandien – visokių pavidalų granatai, o bet kokio maisto lėkštėje bus bent menkiausias granatiškas akcentas Pavyzdžiui, net pateikdama Lambrusco, į taurę ji įmeta keletą prisirpusio granato grūdelių:)

Praeitą savaitę su vyru ir dukra viešėjome Anne ir jos vyro namuose. Anne namų virtuvė, kurią moteris projektavo metus, verta atskiro aprašymo, nes labiau funkcionalios patalpos aš dar kaip gyva nesu mačiusi:) Vaišės, kaip spėjate, buvo pagardintos granatais, o išvykdama gavau dovaną – kulinarinę knygą su Anne dedikacija.

Kelis patiekalus išbandžiau, ir tikrai neketinu sustoti! Granatai – išties nuostabus atradimas virtuvėje, todėl jei pamatysite parduotuvėje šį pirnokusį vaisų, griebkite negalvodami, o aš palaipsniui pasirūpinsiu, kad nepritrūktų idėjų ką su juo pasigaminti:) Jei norėsite pasmalsauti apie mano draugę ir pašmirinėti intensyviame jos gyvenime – štai Anne blogas: www.anneklreinberg.com.

Štai du receptai, kuriuos išbandžiau iš Anne knygos: Kinua salotos su žalumynais, feta ir granatais, bei krevetės su brendžiu ir granatų sultimis.

Kinua salotos su žalumynais, feta ir granatais

1 puodelis kinua kruopų

2 puodeliai vištienos sultinio arba vandens

1 puodelis žalių žirnelių (gali būti šaldyti)

1/2 puodelio sutrupinto feta sūrio

1/2 raudonojo svogūno, susmulkinto

1/2 raudonosios paprikos, supjaustytos

1/3 puodelio susmulkintų žalumynų: šviežio baziliko, kalendros ir petražolių

2 šaukštai sukapoto peletrūno

1/2 puodelio granatų sėklų

1/4 puodelio granatų sulčių

1 šaukštas apelsinų sulčių koncentrato (aš neturėjau koncentrato, tad įpyliau šaukštą apelsinų sulčių ir šaukštelį cukraus)

1 šaukštas baltojo vyno acto

2 šaukštai cintrinos sulčių

1 šaukštas alyvų aliejaus

druskos, pipirų

Praplautas kinua kruopas išverdame sultinyje arba vandenyje (apie 15 min), kol jos bus tinkamos salotoms – dar ne visai sukritę į košę Atvėsiname.

Kol kinua verda, išverdame ir atvėsiname žirnelius (suberiame žirnelius į verdantį vandenį ir paverdame apie 5 minutes, paskui iškart perliejame šaltu vandeniu, kad neprarastų žalios spalvos)

Į atvėsusias kinua kruopas suberiame žirnelius, pipirą, žalumynus, fetą, svogūnus ir granatų sėklas. Viską išmaišome.

Mažame indelyje sumaišome visus padažo ingredientus: granatų sultis, apelsinų koncentratą, actą, citrinos sultis ir alyvų aliejų. Paskaniname druska ir pipirais. Prieš pat pateikimą į stalą, padažą supilame į salotas ir viską sumaišome.

Krevetės brendžio ir granatų padaže

1 šaukštas sviesto

1 kg šviežių krevečių

2 žali svogūnų laiškai

Druska, šviežiai grūsti juodieji pipirai

1/4 puodelio baltojo vyno

1 šaukštas brendžio

6 skiltelės česnako, susmulkintos

1/4 puodelio grietinėlės

2 šaulštai granatų sirupo

1 šaukštas sukapotų šviežių baziliko lapų

1 šaukštas sukapotų petražolių

1/4 šaukštelio čili pipirų plokštelių

1 šaukštelis citrinos sulčių

Sviestą ištirpiname gilioje keptuvėje. Sumetame krevetes ir žaliuosius svogūnus, supjaustytus kelių centimetrų ilgio juostelėmis, pabarstome druska ir pipirais. Supilame vyną ir brendį, suberiame česnaką. Viską kepame ant didelės ugnies, maišant, kol krevetės pasidarys rausvos (tai atsitiks labai greitai – per kelias minutes). Kiaurasamčiu išimame krevetes į dubenėlį ir laikome šiltai.

Į keptuvę supilame grietinėlę, granatų sirupą, suberiame bazilikus ir petražoles, čili, ir kepame apie 1-2 minutes. Padažas turėtų šiek tiek nugaruoti. Pabaigoje, kai padažo tirštumas tinkamas, įpilame citrinos sultis. Suberiame atgal į keptuvę krevetes, viską gerai išmaišome, paragaujame ar netrūksta druskos ar aštrumo.

Papuošiame lėkštėje citrinos ketvirčiais.

Izraelyje šiandien prasidėjo žiema!!! Lietuviui nesuprasti, koks tai džiaugsmas čia nuolat gyvenantiems:) Dar vakar oro temperatūra buvo +30, o šiandien ji nukrito iki nesuvokiamų žemumų – t.y. +24!:) Be to, naktį lijo lietus, ir pirmąkart šiemet ryte atsidengus užuolaidas nešvietė saulė.

Štai toks dramatiškas oro pasikeitimas tiesiog perdažė miesto gyvenimą kitomis spalvomis:  Tel Avivo gyventojai visi kaip vienas įšoko į žieminę kolekciją – užsivyniojo  šalikus, kojas įmovė į kelius siekiančius batus su dirbtinio kailio dekoracijomis, ir įsisupo į pūkinius lietpalčius. Laiko daug nėra – toks oras išsilaikys gal savaitę-dvi, tad reikia kuo skubiau tą žieminę kolekcija išdemonstruoti:)

Na ką gi, jei saulės nėra danguje, reikia ją “pasigaminti” lėkštėje! Spėju, kad persimonų šiuo metu – pilna Maxima. Todėl siūlau išbandyti gaivias salotas, tinkančias kaip netikėtas užkandis arba kaip saldus antrojo patiekalo garnyras.

2 šaukštai smulkiai sukapotų svogūnų (geriausia tinka shallots arba saldus baltasis svogūnas)

1 šaukštas smulkiai susmulkinto imbiero šaknies

1 šaukštas alyvų aliejaus

3 dideli prinokę, bet kieti persimonai

4-5 šaukštai riebaus natūralaus jogurto

2 šaukšteliai sojos padažo

1-2 šaukštai kapotos šviežios mėtos

Šviežiai grūstų juodųjų pipirų

Ant silpnos ugnies aliejuje pakepiname svogūnus ir imbierą, kol jie suminkštės, bet neapskrus (apie 5 min). Išjungiam ugnį, atvėsinam.

Persimonus nulupam ir supjaustom skiltelėmis. Atskirai sukapojame mėtas.

Sumaišome persimonus su pakepintais svogūnais ir imbieru, užpilame jogurtą, pagardiname soja, pabarstome grūstais pipirais ir įmaišome kapotas mėtas. Prieš pateikiant atvėsiname.

Kai ateina žiema (Lietuvoje, ne Izraelyje, kur ji vis dar neatėjo:)), prasideda toks keistas procesas: kažkodėl stebuklingai ima siaurėti kelnės. Ypač per liemenį. Jums taip nenutinka? Aš tokiais atvejais bandau save raminti, kad šalto klimato juostoje žmonėms reikia daugiau poodinio riebalų sluoksnio Bet taip iš tikrųjų, giliai širdyje, nesinori, kad tas “kelnių siaurėjimo” procesas įsibanguotų taip, kad ilgainiui reiktų pradėti dairytis į didesnių dydžių lentyną drabužių parduotuvėje…

Yra vienas gelbėjimosi ratas, kuris gali sustabdyti platėjančias apimtis. Tai – moliūgas. Šiaip jau niekam ne paslaptis, kad įtraukus kuo daugiau daržovių į mitybos racioną, žymiai paprasčiau reguliuoti savo kūno svorį. Bet moliūgas lieknėjimo dietoje gali tapti empionu – tiek veiksmingumu, tiek nepakartojamu skoniu! Kadangi didžiąją moliūgo dalį sudaro vanduo, galima jį valgyti dideliais kiekiais ir be jokio sąžinės priekaišto. Žinoma, su sąlyga, kad toliau nuo moliūgo padėsime sviestą ir cukrų:)

Grūdai – dar vienas nepakeičiamas lieknėjimo dietos elementas. Todėl kodėl gi nesumaišius šių dviejų gėrybių ir nepasigaminus kokią nors smūginę lieknėjimo porcija?:)

Anksčiau savo blog’e esu aprašiusi savo mėgiamą moliūgo košę – patiekalą iš mano vaikystės, arba iš močiutės skrynios, kaip aš vadinu senoviškus patiekalus. Smagu, kad šis receptas džiaugiasi dideliu susidomėjimu iš skaitytojų pusės!

Štai keletas idėjų, kaip paprastai galima pasigaminti kitokius dietiškus patiekalus su moliūgais.

Visų pirma, pats laikas rytinius sumuštinius su geltonu sūriu pakeisti sveikomis, nekaloringomis košėmis! O kad tos košės būtų gardesnės, paskaninkite jas moliūgu. Nulupę moliūgo odą supjaustykite jį gabaliukais ir išvirkite nedideliame kiekyje vandens (pasūdykite vandenį). Kai daržovė sukris, nupilkite skystį (jis puikiai tiks daržovių sultiniui pagardinti arba verdant bet kokią sriubą), o moliūgo masę sutrinkite švelniai (visai nebūtina padaryti turelės). Tokia moliūgo koše bus galima paskaninti pusrytines košes: grikių, avižų, kviečių, ryžių. Išbandykite – skanu ir sveika!

Kitas sėkmingas būdas panaudoti moliūgą – tai išsikepti jį orkaitėje. Apskrudintas jis taps minkštas ir saldus ir puikiai tiks kaip garnyras prie bet kokio jūsų gaminamo patiekalo, ar tiesiog skanus užkandis. Nuluptą nedidelį moliūgą supjaustome kąsnio didumo kubeliais, apšlakstome šaukštu aliejaus, apibarstome rupia druska, pipirais ir pašauname į orkaitę, įkaitintą iki 180C. Laikas nuo laiko pamaišom, kad moliūgo gabalėliai tolygiai apskrustų. Moliūgas bus iškepęs po 30-40 minučių.

Keptuvėje įkaitiname šaukštą aliejaus ir jame trumpai apkepiname kelias česnako skilteles (susmulkintas). Suberiame apskrudintus orkaitėje moliūgo gabalėlius ir maišydami pakepiname. Pabarstome kapotomis petražolėmis ir galime pateikti ant stalo!

Apskrudintą moliūgą galite atidėti į šoną ir juo pagardinti salotas. Man skaniausia, kai saldžiu moliūgu paskaniniu tradicines žalias salotas su saldžiarūgščiu padažu (ne kartą mano aprašytas blog’e) su kepta vištienos krūtinėle.

Skanaus ir sėkmingo lieknėjimo !

Pastarąsias dienas laiką leidžiu dideliame strese: įsibėgėjo egzaminų sesija. Seniai pamirštas jaudulys, smegenys iki viršaus prikimštos informacija, ir žymiai lėčiau nei jaunystėje įsisavinamos žinios… Be to, naktimis sapnuojami košmarai su statistikos formulėmis…  Ech, viskam savas laikas: intensyviam mokymuisi – iki trisdešimties. Bet trauktis neketinu, todėl visomis jėgomis judu ryžtingai į priekį!:)

Jei išlaikysiu statistikos egzaminą, savo grupiokams pagaminsiu vakarienę. Tokį pažadą daviau tiems, su kuriais iki išnaktų darėm eilinį namų darbą.

O kai laikas užimtas prie knygų, maisto ruošimui laiko lieka nedaug. Bet sotus nuo knygų taip pat nebūsi:) Todėl jums pristatau paprastą, greitą ir sveiką patiekalą – graikiškas salotas. Graikiškos salotos pačioje Graikijoje vadinamos kaimiškomis. Mūsuose toks terminas turbūt apibūdintų baltąją mišrainę?:) Bičiuliai, prisiminkite vasarą, ir pasipildykite lėkštes žaliais vitaminais!

Kas man labiausiai patinka Graikiškose salotose, kad čia nereikia ilgai smulkinti daržovių. Kretoje, pavyzdžiui, paprikų ir pomidorų gabalai tokie, kad netelpa į vieną kąsnį! Aš renkuosi vidutinį dydį, nes man taip skaniausia ir patogiausia.

Supjaustykite salotų lapus, šviežią agurką, pomidorą, papriką gabalėliais. Sumaišykite lėkštėje. Pabarstykite kapotomis petražolėmis, raudonojo saldaus svogūno žiedais, juodomis ir žaliomis alyvuogėmis (puiku, jei turite graikiškų, didelių). Lietuvoje kažkodėl feta sūris į šias salotas taip pat susmulkinamas. Bet man labiau patinka graikiškas tradicinis salotų pateikimo būdas: fetos gabalas tiesiog uždedamas ant salotų viršaus. Su kiekvienu kąsniu fetos atsipjauni tiek, kiek norisi. Beliko tik pasigardinti grūstais juodaisiais pipirais ir užpilti skaidriu extra virgin alyvų aliejumi.

Jūsų sveikiausi pasaulyje pietūs paruošti! Skanaus

Caprese – man bene pats tobuliausias patiekalas. Visiškas balansas: greitas pagaminimas, sveikas maistas, estetiškas vaizdas, subalansuotas skonis, tinka bet kuriuo paros metu ir bet kuriuo metų laiku. Be to, tai beveik atitinka mano taip garbinamą japonų maisto kultūrą:) Lėkštėje, kaip teigiama, turi būti 5 spalvų maistas. Duoną užskaitant kaip geltoną spalvą, gaunasi tikra itališko patiekalo japoniška harmonija!

Ką ką, o jau Caprese salotas sugeba pasigaminti net vaikai! Eksperimentuoti mėgstantys restoranai siūlo įvairiausių šių tradiciškų salotų atmainų. Pavyzdžiui, neseniai viename restorane ragavau Caprese Marinrea. Salotos buvo  pagardintos ančioviais ir raudonaisiais svogūnais. Tikrai buvo skanu!

Nors tradiciška itališka Caprese apsiriboja vien pomidorais, šviežio mocarelos sūrio gabalėliais ir baziliko lapeliais, aš visuomet salotas pagardinu juodosiomis alyvuogėmis. Man labiausiai patinka, kai alyvuogės ne rūgščios, o labiau sūrios, tokios tarsi parūkytos. Italai salotas barsto druska, pipirais ir gausiai apšlaksto alyvų aliejumi. Kai kuriuose Italijos regionuose šias salotas dar apibarsto kapotomis petražolėmis. Aš druskos nededu – man užtenka kontrasto, kurį sukuria saldūs pomidorai, sūrios alyvuogės ir švelni mocarela. Paprastai salotų negardinu ir pipirais, tačiau ant stalo visuomet pastatau grūstuvę: kam norisi aštrumo, visuomet gali pasiskaninti.

Mano draugė, gamindama Caprese, alyvų aliejų sumaišo su pesto padažu. Tai puiki išeitis tuomet, kai po ranka nėra šviežių baziliko lapelių. Be to, salotos labai gražiai atrodo su tuo žalsvu padažu. Jei neturite nei pesto, nei šviežio baziliko, naudokite džiovintą!

Na, o skaniausia Caprese pateikti su ką tik iš krosnies ištraukta itališkos duonos riekele. Tinka ir šviežia ciabata! Ir, be abejo, bet kokia paskrudinta balta duona.

Berods žuvies diena sovietų laikais būdavo ketvirtadieniais? Mokykla tiesiog dvokdavo nuo žuvies kotletų (neįsivaizduoju iš ko juos gamindavo), o paprastai tą dieną eilių valgykloje nebūdavo Atrodytų, Lietuva, deklaruojanti save “jūrine” valstybe, turėtų ne vien didžiuotis savo pasiekimais buriavime, bet visų pirma būti verste užversta šviežia žuvimi. Deja… Visa Baltijoje ties mūsų krantais sugauta menkė keliauja kažkur į užsienį, o mes tenkinamės šaldytu pangasijumi, po poros metų stovėjimo apatiniuose Vietnamo šaldiklių stalčiuose atkeliavusiu į Maximą….

Mūsų su Dariumi žuvies diena – penktadienis. Nuo šio rudens iš esmės pasikeitęs mano gyvenimo ritmas dėl prasidėjusių studijų pakoregavo net mūsų valgiaraštį. Pasibaigus paskaitoms (statistikai…. brrrrrrr  ) lekiu į turgų tiesiai į žuvies skyrių, ir griebiu tai, kas tapo tos dienos laimikiu ir neatsidūrė kitų turgaus klientų krepšiuose. Paprastai tai būna dorada, nes jos pavadinimą žinau, žuvį atpažįstu iš tolo, ir esu ne kartą ją gaminusi. Bet šįkart nusipirkom kitokią žuvį. Neklauskit kaip ji vadinasi, nes hebraiškai nepakartosiu Tad vadinsiu ją tiesiog Žuvimi Be abejo, tai balta jūrinė sultinga žuvis su pelekais, žvynais ir galva su dantimis Žodžiu, košerinė (beje, tikiuosi, žinote, kas yra košerinė žuvis? Tai ta, kuri turi žvynus ir pelekus. Pati tipiškiausia – karpis. Jokie unguriai, krevetės ar dar kokie nors keisti padarai toroje nėra aprašyti, tad jie religingiems žydams – nevartotini).

Na tai va, parsinešiau savo Žuvį į namus, tiksliau, pardavėjas man ją išdarinėjo, išpjovė du filetukus, į kitą maišelį sudėjo ašaką ir galva (žuvies sultiniui), ir galvoju: “kaip gi man šį gėrį šiandien pasigaminti?” Galvojau galvojau, ir sugalvojau. O kadangi gavosi LABAI skanu, tai receptu dalinuosi ir su jumis. O pas mus greičiausiai toks žuvies paruošimo būdas pasikartos dar ne vieną penktadienį…

Tad dviejų žmonių vakarienei reikia:

1,2 kg žuvies, išpjautų dviejų file (tinka bet kokia balta jūrinė žuvis)

Marinatui:

3-5 česnako skiltelės, sutrintos arba smulkiai susmulkintos

1 šaukštas aliejaus

1 citrinos nutarkuotos žievelės

1/2 citrinos sulčių

1 kaupinas šaukštelis rupios jūros druskos

žiupsnelis juodųjų pipirų

žiupsnelis čili pipirų

žiupsnelis cumino

žiupsnelis saldžiosios paprikos miltelių

2-3 šaukštai kapotos šviežios kalendros

Žuvies file paklojame į skardą, oda į apačią. Iš visų suminėtų ingredienatų sumaišome marinatą ir juo ištepame žuvies file. Paliekame 0,5-1 valandai pasimarinuoti.

Skardą kišame į orkaitę, įkaitintą iki 180C, kepame 15-20 min.

Garnyrui:

1 saldžioji bulvė (batata) – jei neturite, naudokite 2-3 dideles morkas

2 vidutinio dydžio bulvės

1/4 saliero šaknies

1 vidutinis svogūnas

1/2 puodelio pieno (jei neskaičiuojate kalorijų – grietinėlės, bei sviesto pagardinimui).

Visas daržoves supjaustome į 4-6 dalis,  sudedame į puodą, įpilame vandens, kad apsemtų, įberiame šaukštelį rupios druskos. Užverdame, sumažiname ugnį ir verdame apie 15-20  minučių, kol daržovės suminkštės. Nupilame vandenį ir grūstuve sutriname košę. Įpilame pašildyto pieno (grietinėlės), išmaišome. Pabaigoje įmetame gabalėlį sviesto, išmaišome (ech, aš atsisakau šio žingsnio, nes jei galima suvalgyti mažiau kalorijų, tai aš renkuosi pastarąjį variantą. Bet sviestas TIKRAI priduoda daaaaaaaaaug gardumo….).

Kaip sakoma, nuo šaknų toli nepabėgsi… Tai šiandien pasireiškė salotose, kurias paruošiau vakarienei prie žuvies ir daržovių piure.

Kopūstų salotos su paprika ir žalumynais

1/2 galvos vidutinio dydžio kopūsto

1 raudonoji paprika

saujelė šviežių krapų

saujelė šviežių svogūnų laiškų

saujelė šviežių petražolių

Padažui:

1/2 citrinos sulčių (tos pačios, kuri liko nuo marinato žuviai)

2 šaukšteliai cukraus

1 šaukštelis druskos

šviežiai grūstų juodųjų pipirų

Alyvuogių aliejaus

Kopūstus supjaustome plonomis juostelėmis (oi kaip man šiame procese padeda mano pjaustyklė…), papriką – smulkiais kubeliais, susmulikiname žalumynus. Kopūstus sumaigome rankomis arba sudedame į dubenį, kurį galime sandariai uždengti, ir uždengtą dubenį purtom kiek galima smarkiau – taip išsiskiria kopūstų sultys, jie suminkštėja. Tai puikiausias būdas į procesą įtraukti prie televizoriaus besiilsintį vyrą arba vaiką, turintį jėgų arba energijos perteklių Sudedam paprikas, žalumynus, suberiam cukrų, druską, išspaudžiame citrinos sultis, viską išmaišome. Paragauname – gal ko nors trūksta? Skonis turi būti saldžiarūgštis, stiprus. Įpilame alyvuogių aliejaus, įberiame pipirų. Sumaišome.

Štai ir viskas. Keptos žuvies skonis maloniai nustebino: rūgštus ir sūrus marinatas labai dera tarpusavy, o česnakas ir kalendra, kaip ir liežuvį švelniai kandantis čili suteikia ryškesnio skonio patiekalui. Žuvis puikiai tinka su saldoka daržovių piure, o gaivios kopūstų salotos tarsi užbaigia skonio ratą. Baltas Souvignon – puikus pasirinkimas, idealiai derantis prie šios skonių gamos.

O jūs ar turite “žuvies dieną” savo valgiaraštyje? Kiek kartų per savaitę valgote žuvį?