Nidos receptai

Kai izraeliečiai skundžiasi niekaip nesibaigiančia ir visus į depresiją genančia žiema, per kurią sausio mėnesį temperatūra niekaip nepakyla daugiau nei +15C laipsnių, aš jiems imu deklaruoti lietuviškosios žiemos realijas, išreištas skaitine laipsnių forma. Jie kelis kartus perklausia, ar aš įsitikinusi, kad temperatūra mūsų šalyje matuojama laipsniais pagal Celsijų, o ne Farengeitą. Šitiems žmonėms tikrai neįmanoma suprasti, kaip galima funkcionuoti, kai spusteli -25C speigas. Jie netiki, kad žmonės esant tokiai temperatūrai dirba, keliauja, kad vedžioja šunis (kurie, skirtingai nuo čionykščių keturkojų nebūtinai aprengiami storomis striukėmis ir megztiniais).

Tiesą pasakius, man net šiurpas per kūną laksto, kai matau savo kompiuterio ekrane šviečiančią temperatūrą Vilniuje. Bet kuo gi galiu padėti – nebent pasiūlymu kaip pasigaminti salotas, spalva primenančias vasarą, bet puikiai tinkančias speiguotam lietuviškam orui.

Salotoms naudojamas Halumi sūris – tai iš Kipro kilęs baltas sūris, nuostabiai tinkamas kepimui (jis neišsilydo). Viduržemio jūros kraštuose tai be galo populiarus produktas visuose grilio vakarėliuose ir kaip priedas su salotomis. Tikiuosi, kad Halumi (Halloumi) sūriu prekiauja ir Lietuvos delikatesų parduotuvės. Jei ne - išbandykite 22% baltą varškės sūrį, kuris, kiek bandžiau, vienintelis pasiduoda kepimui:)

Karštos žalios salotos su Halumi sūriu (4 asm)

20 mažų bulvyčių (idealiu atveju – šviežių)

200g šviežių šparaginių pupelių (jei nėra, naudokite šaldytas)

2 puodeliai šaldytų žalių sojos pupelių (su lukštais)

200g Halumi sūrio, supjaustyto maždaug 5mm storio juostomis

1-2 česnako skiltelės, sutrintos, ir sumaišytos su žiupsniu druskos

6 šaukštai alyvuogių aliejaus

1 šaukštelis balto obuolių acto

Saujelė šviežių baziliko lapų (arba šaukštas džiovintų)

1/2 vidutinio raudonojo svogūno, supjaustyto plunksnelėmis

Užkaičiame didelį puodą vandens, pasūdome. Į verdantį vandenį sumetame bulves ir verdame kol jos pradės minkštėti (maždaug 7 minutes). Į tą patį puodą sudedame šparagines pupeles, užverdame. Paverdame 3 minutes ir sudedame šaldytas sojų pupas. Paverdame dar 2-3 minutes, kol sojų pupos iškils į paviršių ir pavirs minutę-kitą.

Nupilam vandenį, atskiriam šparagines pupeles, jas sudedam į indą ir uždengiam, pastatom šiltai. Pravėsintas sojų pupeles išlukštenam, taip pat pastatom šiltai. Bulves suveriam ant 4 medinių ar metalinių virbų.

Aliejų sumaišom su trintu česnaku ir druska. Įkaitiname griliaus keptuvę. Bulves teptuku patepame aliejumi su česnaku iš visų pusių ir dedame į įkaitintą grilinę keptuvę. Česnakiniu aliejumi patepame abi supjaustyto sūrio puses ir dedame į keptuvę. Apkepiname iš abiejų pusių.

Į pašildytas lėkštes padaliname šparagines pupeles, sudedame sūrio gabalėlius, pabarstome sojų pupom ir raudonaisiais, svogūnaus, pabarstom kapotais bazilikais. Likusį aliejų su česnaku sumaišome su šaukšteliu acto, įberiam šiek tiek juodųjų pipirų ir salotas palaistom gautu mišiniu. Pateikiame su keptų bulvių vėrinuku.

Buvau pastaruosiuose įrašuose tiek įsisukusi į desertus, kad greičiausiai pagalvojote, kad galutinai pakeičiau savo kulinarinius įsitikinimus ir nuo šiol maitinuosi neskaičiuodama kalorijų:) Taip tikrai nėra – tai buvo tik momentinis atotrūkis, o kasdieninis gyvenimas ir toliau teka sava linkme. Negana to, kad teka, jis net kartais įsispraudžia į griežtesnes nei įprasta normas. Štai pavyzdžiui, kelias pastarąsias savaites intensyviai ruošiausi didžiąjam sporto įvykiui – Tel Avivo naktiniam begimui. Todėl ne tik kas rytą risnojau pajūriu, bet ir valgiau daug lengvo ir sveiko maisto. Rezultatas nenuvylė: 10 km distanciją įveikiau per 58 minutes!

Todėl ir šiandien dalinuosi su jumis paprastutėmis salotomis, kurios ne tik paprastai ir greitai pagaminamos, bet kartu tai puikus užkandis ar net lengvas vakarienės patiekalas.

Salotoms (4 mažoms arba 2 didelėms porcijoms) reikės:

Pundelio žalių salotų (tiks tos, kurias turite ir bėgstate, įskaitant baby leaves mišinį, jaunas rukolas, iceberg ar kt.)

1/2 puodelio graikiškų riešutų

1 mažas raudonasis svogūnas, supjaustytas plonomis plunksnelėmis

Saujelės saldžių vynuogių, perpjautų per pusę (arba džiovintų spanguolių, nuplikytų karštu vandeniu)

Krutonams:

8 riekelių batono

125g ožkos sūrio (chevre), supjaustytų į 8 riekeles

1 didelės česnako skiltelės, perpjautos per pusę

Padažui:

2 šaukštai alyvų aliejaus

1 šaukštas graikiškų riešutų aliejaus (jei neturite – pakeiskite alyvų aliejumi)

1.5 šaukšto švelnaus acto

1  šaukštas susmulkintų peletrūnų lapelių

1 česnako skiltelė, sukapota

Druskos, pipirų

Pasigaminame padažą: sumaišome visus ingredientus tarpusavy.

Riešutus paskrudiname sausoje keptuvėje arba orkaitėje. Kai atvėsta – sulaužome į stambisu gabalėlius.

Įkaitiname orkaitę. Batono riekeles paskrudiname keletą minučių, kol jos tampa geltonos ir traškios. Išimame, vieną pusę ištriname česnako skiltele, ir ant jos uždedame po sūrio riekelę. Dedame atgal į įkaitusią orkaitę ir pakepinam dar 2-3 minutes, arba kol sūris paruduos.

Salotas ir raudoną svogūną užpilame padažu, viską gerai išmaišome, kad pasidengtų salotų lapai (geriausia – rankomis, tik nespaudžiant). Išdėliojame į lėkštes. Pabarstome skrudintais riešutais ir vynuogėmis. Ant viršaus dedame krutonus, kol jie dar karšti.

Praeita savaitė tarsi viesulas pralėke Beirute. Aplankyti Libaną buvo sena mūsų su vyru svajonė. Būnant šiuose kraštuose griekas būtų neapasižvalgyti po regioną, apie kurį mes Lietuvoje taip nedaug ką žinom. Beirutu buvau tokia sužavėta, jog pirmą vakarą niekaip negalėjau nuraminti savo emocijų. Grįžusi po kelionės sėdau rašyti straipsnių apie Libaną, apie įspūdingas vietas, kurias galima aplankyti, apie nepakartojamą atmosferą, žmonių nuoširdumą, apie nepriekaištingą jų stilių, įtakotą prancūziškos kultūros, apie shopingą, maistą ir daug daug kitko… Ateityje savo rašinius patalpinsiu ir blog’e, nes kol jie pasiekia žurnalo ar laikraščio puslapius, dažniausiai būna gerokai paredaguoti ir apkarpyti. O man norisi mano pačios patirtų tikrųjų emocijų, kurias visuomet stengiuosi iškloti popieriaus lape.

Paminėjau shopingą Beirute. Žmonės, jei jūs išties esate parduotuvių ir žinomų prekinių ženklų vergai, važiuokite į Beirutą!!! Didesnės koncentracijos stilingų parduotuvių jūs nerasit nei Paryžiui, nei Milane, nei Niujorke!! Dar svarbu, kad pačiame Libano sostinės centre įsikūrusi milžiniška Virgin mega store, parduodanti puikias knygas anglų kalba. Prie ko lenkiu? Na tai aišku, kad prie naujos knygos apie maistą, atkeliavusios mano lagamine iš Beiruto:) Tai mano mėgiamos Williams-Sonoma serijos albumas “Cheese”. Ir šiandien siūlau jums patiekalą būtent iš šios knygos – gardų itališką užkandį su mano dievinama daržove, burokėliu. Šįkart burokėlio nevirsim, o kepsim. Su salotoms naudojamais sūriais galite žaisti į valias – naudokite tokį, kokį turite, arba tą, kurį labiausiai mėgstate. Aš salotoms naudojau net tris rūšis sūrio, kuris buvo mano šaldytuve, ir skirtingi to sūrio skoniai bei tekstūros be galo pagerino rezultatą. Beje, vienas sūrių, kuriais pabarsčiau salotas, buvo pagamintas pagal mano labai mėgiamo blog’o “Sezoninė virtuvė” pateiktą receptą http://sezoninevirtuve.blogspot.com/search?q=marinuotas.

Keptų burokėlių ir laukinių rukolų salotos su sūriu (4 asm)

3 burokėliai (apie 450-500g)

4 šaukštas extra virgin alyvų aliejaus

2 šviežių šaukštai apelsinų sulčių

1 šaukštas šviežių citrinų sulčių

1/4 šaukštelio Dižono garstyčių

1/2 šaukštelio druskos

1/4 šviežiai maltų baltųjų pipirų

Sauja laukinių rukolų (nupjaustom kietus stiebelius) – laukiinės rukolos turi intensyvesnį skonį

125-150g sūrio: tinka ricotta, geros kokybės karvės, ožkos ar avies pieno feta ar kt.

Įkaitinam orkaitę iki 180C. Nupjaunam nuplautų burokų lapus ir uodegėles. Burokus aptepam 1,5 šaukšto aliejaus, išdėliojam mažoje skardoje ir kepam apie 1- 1.25 valandos, vieną kartą juos apverčiant kita puse. Burokai bus iškepę, kai įdūrus šakute, jausis, kad jie minkšti. Atvėsinam, nulupam, supjaustom plonais griežinėliais.

Nedideliame dubenėlyje sumaišome apelsinų ir citrinos sultis, likusį 2,5 šaukšto aliejaus, garstyčias, druską ir pipirus. Suplakam šakute. Sudedam pjaustytus burokėlius ir švelniai juos padengiam mišiniu. Sudedam rukolą ir viską švelniai (geriausia – rankomis) sumaišome, kol dresingu apsivelia ingredientai.

Padalinam burokėlių ir rukolos salotas į lėkštes, ant viršaus patrupinam sūrio. Pateikiam su šviežia balta itališka duona.

Pastarąsias dvi savaites buvau „iškritusi“ iš savo kulinarinio gyvenimo. Viena vertus, atostogavau Lietuvoje, tad daugiausiai maitinausi restoranuose ir svečiuose. Kita vertus, buvo vykdomas mano blog‘o perkėlimas iš vieno serverio į kitą, dėl to keletą dienų puslapis neveikė. Šiuo metu, atrodo, viskas jau tvarkoje, techniniai nesklandumai sutvarkyti (ačiū, Tomai!!!), o aš ir vėl Tel Avive, savo virtuvėje:)

Į Lietuvą liepą grįžau po metų pertraukos. Būdama taip toli, skaitydama lietuvišką spaudą, prisipažinsiu, atvykdama turėjau pačius žemiausius lūkesčius ir į Vilnių skridau nenorom. Bet vasariškai šilta Lietuva sužavėjo mane iki begalybės. Sodri žaluma, ideali švara, gaivus oras (ypač po Izraelio karščių), mandagus vairavimas, pasipuošę žmonės- tai vaizdai, kurie stebina ir džiugina, atvykus iš Artimųjų Rytų. Ko labiausiai pritrūko tėvynėje – tai vaisių ir daržovių. Ir net kai artimieji bandė mums įrodyti, jog šiuo metu Lietuvoje – tikra gausa šviežių uogų ir žalumynų, Tel Avivo standartais tai neprilygsta net penktadaliui čionykščio sausio ar vasario pasirinkimui… Grįžę į savo laikinuosius namus tarsi išprotėję lėkėm į turgų, prispipirkom pilnus krepšius traškančių salotų, kalendrų, bazilikų, saldžių tarsi uogos vyšninių pomidorų, gaivių agurkų, prinokusių mangų, persikų, abrikosų, saldutėlio arbūso, šviežio ožkos sūrio, ir, žinoma, tik ką iš jūros ištrauktos žuvies, kuri po vienintelio „lietuviško“ šaldyto pangasijaus Vilniuje paskutinėmis dienomis jau sapnavosi net naktimis…

Kadangi šiuo metu Lietuvoje – pats šparaginių pupelių sezonas, siūlau jums vegetariško užkandžio receptą. Su šiuo patiekalu mes vakar pradėjom savo vakarienę saulės įkaitintoje savo terasoje.

Žaliųjų šparaginių pupelių salotos (2 asm)

400g žalių šparaginių pupelių

2 skiltelės česnako

Nutarkuota citrinos žievelė

Citrinos sulčių

Druskos, šviežiai grūstų juodųjų pipirų

Alyvuogių aliejaus

Pupeles nuplauname ir nupjauname kotelius. Užverdame puode vandenį, įberiame šaukštelį rupios druskos, suberiame pupeles ir verdame, kol jos suminkštės (5-7 min). Nukošiame, perliejame šaltu vandeniu, paliekame atvėsti.

Česnako skilteles sutriname arba sutarkuojame per smulkią tarką. Sumaišome su citrinos žievelėmis

Atvėsusias pupeles pašlakstome keliais šaukšteliais citrinos sulčių, alyvų aliejumi, pabarstome česnakų ir citrinos žievelės mišiniu, pipirais, ir rankomis viską sumaišome, kad kiekviena pupelė pasidengtų aliejaus ir prieskonių mišiniu. Paragauname – jei trūksta druskos, pasūdome.

Skanu su traškančia balta itališka duona.

Kirmiju prie mokslų. Ruošiuosi eilinei egzaminų sesijai. Už lango kepina saulė ir ryškiai mėlynuoja rami jūra.

Gerai, kad šaldytuvas pilnas, tai nereikia blaškytis, gaišti laiką apsipirkimams. Vasarą daug nereikia: gaivios salotos tinka bet kokia proga. Lietuvoje savaitgalį taip pat skelbia atšilimą. Gal sugundysiu patiekalu, kuris yra dažnas “svečias” ant mūsų stalo?:)

Salotų ingredientai

1,5 stiklinės kinva kruopų

2 paprikos (skirtingų spalvų – oavyzdžiui, geltona ir oranžinė)

Sauja vyšninių pomidorų

1 mažas arba 1/2 didelio raudonojo svogūno

1 nedidelis agurkas

1/2 stiklinės žaliųjų (šaldytų) žirnelių

Sauja šviežių mėtų lapų

pusė saujos baziliko lapų

pundelis šviežios kalendros

Fetos sūrio arba ožkos sūrio gabalėlio

Padažui:

2 skiltelės česnako

1 šaukštas granatų sirupo (arba citrinų sulčių)

1 šaukštas cukraus (naudoju rudąjį)

1 nepilnas šaukštelis rupios druskos

Alyvuogių aliejaus, grūstų pipirų

Kinva kruopas išverdame pasūdytame vandenyje, kol kruopos išsiskleidžia į mažas spyruoklytes. Paliekame atvėsti.

Paprikas išvalome, nuplauname ir supjaustome mažais kubeliais. Taip pat supjaustome agurką. Vyšninius pomidorus perpjauname į 4 dalis. Sukapojame žoles: mėtas, baziliką, kalendrą.

Šaldytus žirnelius sudedame į verdantį pasūdytą vandenį. Kai užverda, pavirinam apie minutę ir perliejame šaltu vandeniu, kad nustotų virti ir išliktų žalios spalvos.

Pjaustytas daržoves sumaišome su virtomis kinva kruopomis ir žirneliais.

Pasigaminame padažą: česnako skilteles sukapojame arba sutriname. Sumaišome su granatų sultimis, cukrumi, druska. Įberiame grūstų pipirų, įpilame šlaką aliejaus. Viską suplakame ir užpilame ant salotų. Gerai išmaišome. Ant viršaus pabarstome laužyto sūrio.

Tęsiu baklažanų temą. Kaip žinia, jei tik planuojate kurti ugnį (kaip gerai pastebėjo Joana praeito įrašo komentaruose – arba jei namų virtuvėje neturite dujinės viryklės), iš anksto nusipirkite keletą baklažanų, kad galėtumėte mėgautis išįskirtinio gardumo patiekalais. Šįkart siūlau pasigaminti griliuje skrudintų daržovių salotomis. Pateiktos kambario šiltos arba kambario temperatūros, jos tiks kaip užkandis prieš pagrindinį patiekalą, garnyras su griliuje kepta mėsa arba žuvimi, arba tiesiog idealus užpildas gardžiam ir sočiam sumuštiniui.

Salotoms reikės:

1 baklažano

Alyvuogių aliejaus

Druskos ir šviežiai grūstų juodųjų pipirų

2 didelių žaliųjų paprikų

2 didelių raudonųjų arba geltonųjų paprikų

1 čili pipiro (jei mėgstate aštriau)

2 česnako skiltelių, sutrintų

saujelės šviežių baziliko lapų, saujelės kapotų kalendrų

Citrinos sulčių

Supjaustome baklažanus išilgai maždaug 1cm juostomis. Teptuku patepame kiekvieną juostą iš abiejų pusių aliejumi, pabarstome pipirais ir druska. Klojame ant griliaus grotelių ir skrudiname kiekvieną pusę keletą minučių, kol gražiai patamsėja ir suminkštėja. Taip pat ant grotelių sudedame paprikas ir sviliname iš visų pusių, kol apdega, net apanglėja. Atsargiai su čili pipiru – jis sudegs greičiau, nei jūs spėsite pastebėti, tad būkite labai akyli ir dažnai vartykite

Apskrudintas paprikas ir čili pipirą sudedame į uždarą indą arba į plastikinį maišelį, kad atšoktų odelės. Po kelių minučių jas bus lengva nulupti. Išimame sėklas iš vidaus, supjaustome plačiomis juostelėmis. Skersomis plačiomis juostomis supjaustome ir skrudintus baklažanus.

Česnaką sumaišome su 2-4 šaukštais aliejaus, įspaudžiame citrinos sulčių, įberiame šiek tiek druskos, pipirų ir šiuo padažu užpilame grilintas daržoves. Išmaišome, suberiame smulkintus žalumynus, paragaujame, ar netrūksta rūgšties, druskos, aštrumo.

Skanaus

Sergu nuo vaikystės nepagydoma liga. Nemoku išmesti maisto. Anksčiau kartais pasitaikydavo, kad netinkamai susiplanuodavau savo racioną ir pirkinius, bet dabar paprastai taip nenutinka. Ir net jei šaldytuve atsiranda kokių pusiau atsitiktinių pirkinių, tai būna dar įdomiau, nes tenka paimprovizuoti juos visus sunaudojant.

Neseniai išbandžiau nuostabias itališkas salotas, kurias gaminant puikiai susinaudoja padžiūvusi balta duona. Pridėjus kitus šviežius ingredientus – pomidorus, pakepintą papriką, traškius svogūnus, ančiovius ir žalumynus, gaunasi nepakartojamas sotus ir lengvas užkandis vasaros popietei. Ypač salotos įtiko Dariui – jis negalėjo atsižavėti geru skonio balansu ir švelniu ančiovių dominavimu:)

Panzanella – tai nebrangus patiekalas, kurį pasigaminsite per keletą minučių ir džiaugsitės sunaudoję tai, kas greičiausia būtų keliavę į kokią nors lesyklėlę paukščiukams:)

Produktai:

1 raudonas pipiras ir 1 geltonas

300g apdžiūbusios baltos duonos (puikiai tinka nesuvalgyta ciabata!)

1/2 kg prinokusių šviežių pomidorų, supjaustytų kąsnio dydžio gabaliukais

1 saliero stiebas, supjaustytas gabaliukais

6 ančiovių file (nupiltas aliejus)

maža saujelė kaparėlių, nuplautų vandeniu

1/2 raudonojo svogūno, supjaustyto plunksnelėmis

Saujelė šviežio baziliko lapelių ir saulėlė šviežių kapotų petražolių

Padažas:

kokybiškas raudonojo vyno actas

labai kokybiškas alyvų aliejus

1 česnako skiltelė

jūros druska ir šviežiai grūsti pipirai

Duoną supjaustome gabaliukais ir paskrudiname orkaitėje, kad apdžiūtų (atsargiai, kad nesudegtų ). Pipirus taip pat įkišame į įkaitintą orkaitę ir skrudiname apie 15 minučių, kol odelė pajuoduos. Jei turite galimybę, apskrudinkite pipirus ant griliaus – bus dar geresnis skonis, persmelktas dūmais. Apskrudusius pipirus dar karštus sudedam į sandariai užsidarantį indą arba celofaninį maišelį, kad jie “paprakaituotų” ir taip lengviau nusiluptų jų odelė. Beje, dažnai nusipirkusi daug paprikų taip jas apskrudinu ir pasidedu į šaldytuvą. Tai nuostabus priedas bet kokioms salotoms ar greitam sumuštiniui.

Kiek atvėsusius pipirus nulupam, perpjaunam pusiau, išimam sėklas, supjaustom kąsnio dydžio gabalėliais.

Pomidorus supjaustome, sudedame į kiauraindį, po kuriuo padedame lėkštutę, juos pabarstome druska ir paliekame, kad nusivarvėtų sultys. Po keletos minučių juos gerai pamaišom, kad dar daugiau sulčių nuvarvėtų.

Dideliame dubenyje sudedam sulaužytas kąsnio didumo gabalėliais duonos riekeles. Sudedame paprikas, pomidorus, suberiam pjaustytus salierus, svogūną, sudedam nuplautus kaparėlius, supjaustytus ančiovius.

Pasigaminame padažą: į sultis, kurios liko nuvarvinus pjaustytus pomidorus, įmaišome šaukštelį raudonojo vyno acto, suberiame susmulkintą česnako skiltelę, įberiame šiek tiek druskos (nepamirštame, kad pasūdėme pomidorus, o ir kaparėliai bei ančioviai gana sūrūs), šviežiai grūstų juodųjų pipirų. Tada negailėdami įpilame šlaką aliejaus (gerus 5-6 šaukštus), viską sumaišome. Paragauname, ie jei reikia, pagardiname actu, druska ir pipirais. Užpilame ant salotų, suberiame baziliko lapelius, petražoles, ir viską gerai išmaišome (geriausia – rankomis).

Štai ir viskas

Trumpa kulinarinė pertraukėlė tarp Globalios Ekonomikos skaitinių:) Ekonominiai indeksai – sau, pasaulio krizės – sau, o valgyti visvien norisi:) Todėl tiems, kurie mėgsta klasiką – Cezario salotos.

Pirmąkart Cezario salotas valgiau labai seniai berods Singapūre. Ir buvau iki gyvenimo pabaigos apžavėta subalansuoto skonio ir lengvos tekstūros. Kelis kartus bandžiau laimę Cezario salotomis pasivaišinti Vilniuje, bet likau tokia nusivylusi, kad daugiau bandyti neketinu… Atrodytų, jog kiekvienos lietuviškos virtuvės šefas yra sukūręs savo Cezario salotų versiją su nematytais neregėtais “pagardais”, tokiais kaip majonezas…

Šiek tiek nustebau, kai pirmą kartą perskaičiau Cezario salotų gaminimo būdą, o ypač padažui skirtus ingredientus. Netikėtai nuskambėjo žalias kiaušinis, naudojamas “dressingui”. Gal todėl įtarūs lietuvaičiai ir sumanė jį pakeisti savo sugalvotomis sudedamosiomis dalimis?:)

Tačiau nesibaiminkit ir neabejokit – salotos gausis be didelio vargo ir pastangų. Be to, jokių įmantrių priedų, dėl kurių nebuvimo parduotuvės lentynose (arba jūsų virtuvės spintelėse) tektų atsisakyti savo kulinarinio sumanymo…

Jei pasiruošę – imkimės darbo!

Cezario salotoms reikės:

1 galvos ledinių salotų (arba kokių kitų salotų lapų – pavyzdžiui romėnų)

4-5 šaukštų šviežiai tarkuoto parmezano (tiks ir Džiugas!) sūrio

4-5 riekelių padžiūvusios baltos duonos (labai tinka ciabata)

1/3 puodelio aliejaus

1 didelė česnako skiltelė, susmulkinta arba sutrinta

Padažui:

1 didelis kiaušinis

1 šaukštas citrinos sulčių

1-2 česnako skiltelės, susmulkintos

2 šaukšteliai Worčesterio padažo

4 ančiovių file

3 šaukštai aliejaus

Druskos, šviežiai grūstų juodųjų pipirų

Pirmiausia pasigaminkime krutonus: baltos duonos riekeles apipjaustome taip, kad neliktų plutos. Tada supjaustome kubeliais. Susmulkintą česnaką sumaišome su aliejumi, aliejų pašlakstome ant krutonų, ir juos išbarstę ant pergamentu ištiestos skardos,pabarstome jųros druska ir pašauname į įkaitintą iki 180C orkaitę. Skrudiname kelis kartus pamaišant, kol taps rudi ir traškūs.

Kiaušinį įdedame į puodą su vandeniu, užverdame ir lygiai po 1 minutės nukeliame nuo ugnies. Iškart pakišame po bėgančiu šaltu vandeniu ir atvėsiname.

Pasigaminame padažą: susmulkintus česnakus, susmulkintus ančiovius, kiaušinį, citrinos sultis ir vorčesterio padažą bei aliejų virtuviniu kombainu išsukame iki vientisos masės. Jei trūksta, pagardiname druska, ir būtinai įmaišome šviežiai tarkuotus juoduosius pipirus.

Salotas nuplauname, nusausiname centrifugoje, supjaustome kvadratais ir sudedame į didelį dubenį. Lapus sumaišome su padažu (patikėkit, geriau nei rankomis to nepadarysit), pabarstome tarkuotu parmezano sūriu bei krutonais, dar kartą išmaišome ir išdėliojame į lėkštes.

Cezario salotas galima pateikti su grilinta vištienos krūtinėle, žuvimi, jūros gėrybėmis arba vegetarišką versiją.

Ne kartą esu rašiusi apie Filo tešlą – nuostabų atradimą virtuvėje! Negana to, kad tešloje (kaip tvirtino viena gerai žinoma Izraelio konditerė) nėra nei gramo riebalų, tai naudojant Filo atsiveria neribotos galimybės gaminant desertus, pagrindinius patiekalus, pyragėlius ir viską, kas tik šauna į galvą. Smagu, kad Vilniuje, kaip pranešė “kulinariniai agentai” komentarų skiltyje, Filo tešlos jau galima įsigyti naujame Ozo prekybos centre esančiame supermarkete (o gal ir visur kitur?:)).

Anksčiau esu rašiusi nemažai detalių instrukcijų kaip dirbti su Filo tešla, tad šįkart nesikartosiu. Veikiau pasidalinsiu su jumis idėjomis, ką, turint šaldytuve ritinėlį Filo, galima su juo nuveikti.

Pagrindinė problema, kuri dažniausiai kankina mane, kad atšildžius Filo tešlos pakelį, iš naujo užšaldyti jo nerekomenduojama, tad tenkam prisigalvoti įvairiausių dalykų, kaip panaudoti likučius. Tai, kad į filo tešlą galima įsukti krevetes, ir jas iškepti orkaitėje – bene paprasčiausias sprendimas pirštais valgomoms užkandėlėms susirinkusiems svečiams pavaišinti. Taip pat skanu ir gražu į filo tešlos juostelę įvynioti žuvies gabalėlį (lašišos) ir jį iškepti orkaitėje. Žuvis bus sultinga, o apvalkalėlis – traškus.

Man labai patinka filo tešlos krepšeliai, į kuriuos galima pridėti žalių daržovių arba karšto daržovių garnyro. Tiesiog patepkite individualioms užkepėlėms skirtus apvalius porceliano indelius, tinkamus kepti orkaitėje, ir į vidų įklokite 3-4 sluoksnius Filo tešlos, supjaustytos kvadratais, didesniais nei indelio skersmuo. Tegul skirtingo dydžio kraštai styro išsikišę virš indo sienelių – iškepęs krepšelis bus gražesnis. Kaip žinia, kiekvieną sluoksnį Filo reikia patepti šiek tiek lydyto sviesto arba aliejaus. Iškepti štai tokius krepšelius orkaitėje, kol tešla paruduos (apie 15-20 min), tada atvėsinti, išimti iš indelių ir prikrauti norimų salotų mišinio.

Samosos – tai nuostabus indiškas užkandis, puikiai tinkamas ne tik filo tešlai pabaigti, beti ir išnaudoti nuo vakar likusį curry! Žinoma, galima įdarą pasigaminti ir išskirtinai vegetariškoms samosoms! Apie samosas taip pat esu nemažai rašiusi (paieškokite rubrikoje “Bolivudas”), tačiau neverta apsiriboti vien duotuoju receptu. Samosų įdarui tinka viskas, ką turite šaldytuve, įskaitant saldžią varškę ar tarkuotus obuolius su cukrumi ir cinamonu (tiesa, su Bolivudu šios samosos turės mažai ką bendro:)). O mano siūlomas įdaras indiškoms samosoms yra toks:

1 šaukštas aliejaus

1/2 šaukštelio juodųjų garstyčių sėklų

1 šaukštelis kumino sėklų

1 svogūnas, sukapotas

1/2 šaukštelio malto kumino

1 šaukštelis turmeriko (ciberžolės)

1 šaukštelis garam masala priekonių (šio mišinio galima rasti daugelyje prieskonių parduotuvių)

1 šaukštelis curry miltelių

1/3 puodelio supjaustyto pomidoro

1 didelė bulvė, nulupta ir supjaustyta mažais kubeliais

1/2 puodelio rudųjų lęšių (nebūtinai)

1/2 puodelio šviežios kalendros, sukapotos

Druska, pipirai

Sezamo sėklos pabarstymui

Išverdame bulves ir lęšius, jei naudojame (apie 20 min). Įkaitiname aliejų, suberiame garstyčių sėklas, ir kai jos ima spragsėti, pridedame kumino sėklas ir kitus prieskonius ir šiek tiek pakepiname, kad išsiskirtų aromatas. Suberiame svogūnus ir kepiname maišant. Įmaišome pomidorus, bulves, lęšius, kalendras ir paverdame viską apie 10 min. Atvėsiname.

Filo tešlos lakštus supjaustome juostelėmis (4-5 juostelės), patepame kiekvieną lydytu sviestu arba aliejumi, į kampą dedame šaukštelį įdaro, tada tą kampą užlenkiame trikampiu iki krašto. Po to vėl trikampį lenkiam link kito krašto. Taip suvyniojam į trikampės formos pyragėlį ir dedame ant kepimo skardoje ištiesto pergamento. Viršų patepame aliejumi ir pabarstome sezamo sėklomis. Kepame kol parunda tešla apie 20 minučių. Beje, pagamintas samosas (nekeptas) galima užsišaldyti, ir kepti iškart ištraukus ir kameros. Tačiau šiuo atveju reikia pridėti papildomas 5 minutes prie kepimo laiko.

Jei jau pradėjome su Bolivudu, tai štai dar viena mintis, kaip panaudoti filo – šįkart desertui.

Jums reikės:

Filo tešlos

aliejaus

1 puodelio vandens

1 puodelio cukraus

1/2 puodelio medaus

2 šaukštų citrinos sulčių

1 cinamono lazdelės arba pusės šaukštelio cinamono

kapotų pistačio riešutų

Kiekvieną filo tešlos lapą supjaustome į 12 kvadratų. Juos galima išvirti aliejuje, kol pasidarys traškūs, arba iškepti orkaitėje (aš labiau mėgstu pastarąjį būdą ). Taigi, sudedam kvadratus į skardą, išklotą pergamentu, patepame kiekvieną aliejumi, ir kepame 180C orkaitėje apie 10 minučių, kol paruduos.

Sumaišome vandenį, cukrų, medų, citrinos sultis ir cinamoną mažame puodelyje, užverdame, tada sumažiname ugnį ir viriname apie 7 minutes, kol sirupas šiek tiek sutirštės. Išimame cinamono lazdelę ir atvėsiname

Prieš pat pateikiant, pašlakstome filo tešlos iškeptus kvadratėlius sirupu, pabarstome riešutais ir sudėliojame vieną ant kito didelėje lėkštėje.

Kur dar panaudoti Filo? Niekada nebandžiau šio recepto pati, bet girdėjau daug liapusių iš jį ragavusio. Taigi, į siauras filo tešlos juosteles galima įvunioti šokolado plytelę, sandariai iš visų pusių uždarant visus tešlos kapmpus, ir štai tokius šokolado gabalėlius iškepti įkaitusioje orkaitėje. Tik atvėsinkite prieš vartojant, kad karštas šokiladas nenuplikintų liežuvio

Jei jau pradėjome apie šokoladinį filo tešlos įdarą, tai šokilado plytelę dar galima pagardinti čili prieskoniais – bus pikantiškas gardėsis suaugusiems. Į filo tešlą galima įvynioti obuolių, cinamono ir riešutų įdarą, o pikantiškam užkandžiui tiktų špinatų, sūrio ir rūkytos lašišos įdaras. Beje, vietoje suvynioto pyragėlio formos, galima filo tešlos kvadratėlį įkloti į keksiuko formelč, į vidų dėti įdarą ir viršų suraukti suspaudus: taip gausis simpatiški krepšeliai.

Dar filo tešla tinkama gražiam ir skaniam vištienos pyrago viršui papuošti: tiesiog paimkite 3 lapus Filo tešlos, suglamžykite, ir uždėkite ant pyrago viršaus, prieš baigiant kepti.

Tai štai toks šiandien fantazijos ir patirties protrūkis. Pasidalinkite mintimis kaip jūs panaudojate Filo tešlą, ir ypač jos likučius

Noriu jums pristatyti savo naują bičiulę – Anne Kleinberg. Nors esame pažįstamos daugiau nei metus, visai neseniai ėmėme ir sulipome į tikrą draugystę Iš Niujorko kilusi ir jau antrą dešimtį Izraelyje gyvenanti Anne – tikra energijos bomba ir užkrečiantis pavyzdys visiems, kurie dėl kokių nors priežasčių negali savęs “atrasti”! Psichologė pagal išsilavinimą, interjero dizainerė pagal darbinę patirtį, ir puiki kulinarė pagal neblėstančią meilę maistui- štai kokia visapusiška ta mano draugė. Negana to, savo išmintį, atradimus ir sukauptas žinias ji sudėjo į 4 puikias kulinarines knygas, o šiuo metu deda paskutinius taškelius pirmojoje savo novelėje “Menopauzė Manchatane”.

Viena iš Anne kulinarinių pasijų – granatai. Toks pavadinimas puikuojasi ant jos pirmosios kulinarinės knygos. Iš JAV į Izraelį atvykusi moteris supratimo neturėjo apie tai, kaip išradingai galima panaudoti granatus virtuvėje, tačiau kai suskaičiavo visas gyvybiškai svarbias savybes, kurias iš granatų gauna mūsų organizmas, įsimylėjo šiuos vaisius iki išprotėjimo! Todėl visos namų dekoracijos Anne namuose šiandien – visokių pavidalų granatai, o bet kokio maisto lėkštėje bus bent menkiausias granatiškas akcentas Pavyzdžiui, net pateikdama Lambrusco, į taurę ji įmeta keletą prisirpusio granato grūdelių:)

Praeitą savaitę su vyru ir dukra viešėjome Anne ir jos vyro namuose. Anne namų virtuvė, kurią moteris projektavo metus, verta atskiro aprašymo, nes labiau funkcionalios patalpos aš dar kaip gyva nesu mačiusi:) Vaišės, kaip spėjate, buvo pagardintos granatais, o išvykdama gavau dovaną – kulinarinę knygą su Anne dedikacija.

Kelis patiekalus išbandžiau, ir tikrai neketinu sustoti! Granatai – išties nuostabus atradimas virtuvėje, todėl jei pamatysite parduotuvėje šį pirnokusį vaisų, griebkite negalvodami, o aš palaipsniui pasirūpinsiu, kad nepritrūktų idėjų ką su juo pasigaminti:) Jei norėsite pasmalsauti apie mano draugę ir pašmirinėti intensyviame jos gyvenime – štai Anne blogas: www.anneklreinberg.com.

Štai du receptai, kuriuos išbandžiau iš Anne knygos: Kinua salotos su žalumynais, feta ir granatais, bei krevetės su brendžiu ir granatų sultimis.

Kinua salotos su žalumynais, feta ir granatais

1 puodelis kinua kruopų

2 puodeliai vištienos sultinio arba vandens

1 puodelis žalių žirnelių (gali būti šaldyti)

1/2 puodelio sutrupinto feta sūrio

1/2 raudonojo svogūno, susmulkinto

1/2 raudonosios paprikos, supjaustytos

1/3 puodelio susmulkintų žalumynų: šviežio baziliko, kalendros ir petražolių

2 šaukštai sukapoto peletrūno

1/2 puodelio granatų sėklų

1/4 puodelio granatų sulčių

1 šaukštas apelsinų sulčių koncentrato (aš neturėjau koncentrato, tad įpyliau šaukštą apelsinų sulčių ir šaukštelį cukraus)

1 šaukštas baltojo vyno acto

2 šaukštai cintrinos sulčių

1 šaukštas alyvų aliejaus

druskos, pipirų

Praplautas kinua kruopas išverdame sultinyje arba vandenyje (apie 15 min), kol jos bus tinkamos salotoms – dar ne visai sukritę į košę Atvėsiname.

Kol kinua verda, išverdame ir atvėsiname žirnelius (suberiame žirnelius į verdantį vandenį ir paverdame apie 5 minutes, paskui iškart perliejame šaltu vandeniu, kad neprarastų žalios spalvos)

Į atvėsusias kinua kruopas suberiame žirnelius, pipirą, žalumynus, fetą, svogūnus ir granatų sėklas. Viską išmaišome.

Mažame indelyje sumaišome visus padažo ingredientus: granatų sultis, apelsinų koncentratą, actą, citrinos sultis ir alyvų aliejų. Paskaniname druska ir pipirais. Prieš pat pateikimą į stalą, padažą supilame į salotas ir viską sumaišome.

Krevetės brendžio ir granatų padaže

1 šaukštas sviesto

1 kg šviežių krevečių

2 žali svogūnų laiškai

Druska, šviežiai grūsti juodieji pipirai

1/4 puodelio baltojo vyno

1 šaukštas brendžio

6 skiltelės česnako, susmulkintos

1/4 puodelio grietinėlės

2 šaulštai granatų sirupo

1 šaukštas sukapotų šviežių baziliko lapų

1 šaukštas sukapotų petražolių

1/4 šaukštelio čili pipirų plokštelių

1 šaukštelis citrinos sulčių

Sviestą ištirpiname gilioje keptuvėje. Sumetame krevetes ir žaliuosius svogūnus, supjaustytus kelių centimetrų ilgio juostelėmis, pabarstome druska ir pipirais. Supilame vyną ir brendį, suberiame česnaką. Viską kepame ant didelės ugnies, maišant, kol krevetės pasidarys rausvos (tai atsitiks labai greitai – per kelias minutes). Kiaurasamčiu išimame krevetes į dubenėlį ir laikome šiltai.

Į keptuvę supilame grietinėlę, granatų sirupą, suberiame bazilikus ir petražoles, čili, ir kepame apie 1-2 minutes. Padažas turėtų šiek tiek nugaruoti. Pabaigoje, kai padažo tirštumas tinkamas, įpilame citrinos sultis. Suberiame atgal į keptuvę krevetes, viską gerai išmaišome, paragaujame ar netrūksta druskos ar aštrumo.

Papuošiame lėkštėje citrinos ketvirčiais.