Nidos receptai

Esu įsitikinusi, kad vasarai skirti patiekalai turi atitikti tris pagrindinius kriterijus: jie turi būti labai greitai pagaminami (na kas nori kiurksoti virtuvėje, kai už lango skaisčiai šviečia saulė?), nekaloringi, lengvai virškinami (juk visos viltys pasidailinti savo kūno linijas susiję su vasara, tiesa?), ir be jokios abejonės – labai gardūs! Paskutinis kriterijus galioja maistui apskritai, bet vasarą tas gardumas įgauna visai kitą prasmę, mat jis susimaišęs su pakilia nuotaika, geru oru ir daug teigiamų emocijų:)

Aš dar turiu vieną taisyklę, kurios stengiuosi laikytis: maistas turi būti kuo spalvingesnis:) Net dietologai pataria į lėkštę krauti kuo daugiau spalvų, nes taip užtikrinsite visų reikiamų elementų patekimą į jūsų organizmą. Vasarą spalvingumo taisyklės laikytis lengviausia, nes visi geidžiami švieži produktai – čia pat, po ranka.

Todėl pateikiu savo mėgiamą patiekalą, tikrai atitinkantį visas keturias mano maitinimosi taisykles:)

Pomidorų salotos su mocarela 

Vyšniniai raudonieji pomidorai

Vyšniniai geltonieji pomidorai

Šalotinis svogūnas

Sauja mažų mocarelos gabaliukų

Sauja juodųjų alyvuogių

Pundelis šviežio baziliko

Druskos, pipirų

Tyro alyvuogių aliejaus

Pomidorus perpjauname pusiau, šalotinį svogūną supožjaustome plonais griežinėliais. Baziliko lapelius suplėšome.

Visus ingredientus sumaišome, pabarstome druska, pipirais, pašlakstome alyvuogių aliejumi.

Skaniausios salotos su skrudintos duonos riekele, ypač kai valgomos saulėtoje terasoje:)

Prieš keletą mėnesių viešėjom svečiuose pas mūsų gerus draugus. Jie iš Pietų Afrikos, tačiau gyvena Izraelyje. Kaip visuomet, jų namuose prisiragauju pačių skaniausių gardėsių, nes namų šeimininkė Odelija – puiki kulinarė. Ir ne tik kulinarė, bet ir tortų dizainerė (esu kažkada apie ją rašiusi straipsnį). Dažniausiai po tokios viešnagės apipilu Odeliją savo klausimais ir pageidavimais, ir ryzgu, kada atsiųstų man to ar kito patiekalo receptą.

Taip nutiko ir šįkart – labai patiko gaivios kopūstų salotos, ir ypač azijietiškų tonų padažas. Iškart supratau, kad šio recepto man reikia ir ypač prireiks ateity, kai ilgą žiemą Lietuvoje kopūstai bus viena iš nedaugelio pasiekiamų daržovių, kurias galima surasti parduotuvėse…  Recepte reikėtų naudoti ir morkas – tik aš šiandien jų neturėjau, o į turgų belstis dėl vienos morkos patingėjau:)

Azijietiškos kopūstų salotos (6 asm)

1/2 nedidelio baltojo kopūsto, supjaustyto plonomis juostelėmis

1/2 nedidelio mėlynojo kopūsto, supjaustyto plonomis juostelėmis

2-3 morkos, supjaustytos plonais šiaudeliais

Pundelis šviežių kalendrų

Sojų arba ryžių vermišeliai

Sesamų sėklos, skrudinti anakardžių (cashew) ir kedro riešutai

Padažas:

6 šaukštai ryžių acto

6 šaukštai aliejaus

3 šaukštai sojos padažo

5 šaukštai (galima ir mažiau) žemės riešutų sviesto

3 šaukštai rudojo cukraus

2 šaukštai tarkuotos imbiero šaknies

1.5 šaukšto tarkuoto (trupinto) česnako

Padažui skirtus ingredinetus sumaišome tarpusavy.

Ryžių (sojos) vermišelius užpilame verdančiu vandeniu ir po minutės nukošiame. Jei vermišeliai ilgi, supjaustome juos, palikdami 5-8 cm ilgio gabalėlius.

Sumaišome visus ingredientus tarpusavy, pabaigoje užpilame gausiai padažu ir dar kartą gerai sumaišome (patogiausia – rankomis).

Savaitgalis bėga kaip niekuomet darbingai! Kadangi esu priversta sėdėti namuose, tai atsidarau visus terasos sustumiamus langus, pro kuriuos matosi žydra jūra, užtraukiu specialų stogelį, darantį malonų šešėlį, kad saulė nespigintų į akis, ir nuo ryto iki vakaro sėdžiu prie kompiuterio. Izraelio žiema – pats maloniausias metas, kai temperatūra nepakyla aukščiau +25C.

Per tas porą dienų jau baigiu suaugti su kėde, bet tuo pačiu labai didžiuojuosi, kad baigiu padaryti visus darbus, kuriuos buvau “skolinga”. Niekas, žinoma, čia nekaltas – pati tų skolų ir prisidarau:) Prisižadu, kad parašysiu straipsnius, kad paimsiu interviu, kad aprašysiu tą ir aną.

Bet “atšvęsdama” kelis pabaigtus eilėje ilgai stovėjusius darbus, nutariau pasigaminti salotų iš tos mano anksčiau išgirtos madingos Londono vietelės Ottolenghi. Juk pamenate, kaip tarsi susitarę su Jurga iš “Savaitgalio rendez-vous” ėmėme ir pagaminome tą patį patiekalą – keptą viščiuką su mandarinais ir anyžių degtine?:) Tikiuosi, kad nesikartoju, publikuodama dar vieną paprastą, bet aromatingą patiekalą iš Ottolenghi repertuaro.

Kalafijorai – žali ar šiek tiek apskrudinti – labai naudingi salotų ingredientai. Ypač žiemą, kada šviežių daržovių pasirinkimas itin ribotas. Kalafijorai ypač gerai sugeria padažo skonį, ir labai tinka su salstelėjusiu užpilu. Panašu, kad Ottolenghi berniukus kuriant šias salotas įkvėpė Australijos šefė Karen Martini. Paragaukite, jos tikrai turi kažką, kas smagiai pakutena gomurį!

Skrudintų kalafijorų ir lazdyno riešutų salotos (2 asm)

1 nedidelė kalafijoro galva, padalinta į mažučius žiedelius (660g)

5 šaukštai alyvuogių aliejaus

1 didelis saliero stiebas, supjaustytas mažais gabaliukais (70g)

30g lazdyno riešutų (su odelėmis)

10g petražokių, sukapotų

50g granatų sėklų

1 a. šaukštelis cinamono

1 a. šaukštelis kvapiųjų pipirų (allspice)

1 s. šaukštas sherry acto

1 a. šaukštelis klevų sirupo

Druska, juodieji pipirai

Įkaitiname orkaitę iki 200C (su turbo funkcija).

Kalafijorus sumaišome su 3 šaukštais aliejaus+1 šaukštelio druskos+ trupučiu juodųjų pipirų mišiniu. Išberiame juos vienu lygiu ant kepimo skardos ir kepiname orkaitės viršuje apie 25-30 Min., kol kalafijorai pasidaro traškūs irkraštai paruduoja. Sudedam juos į didelį dubenį ir paliekam atvėsti.

Orkaitės kaitrą sumažiname iki 150C. Ant tos pačios skardos suberiame lazdyno riešutus  ir kepame juos orkaitėje apie 17min. Riešutus atvėsiname, tada supjaustom juos šiek tiek virtuviniu peiliu. Sudedame riešutus į dubenį su kalafijorais.

Likusį aliejų ( 2 šaukštus) sumaišome su cinamonu, kvapiais pipirais, actu ir klevų sirupu. Kalafijorus su riešutais sumaišome su granatų sėklomis, kapotais salierais, viską užpilame padažu ir gerai išmaišome. Jei trūksta, pagardiname druska, pipirais.

Na dabar tai jau niekas neapkaltins manęs tuo, kad esu atitrūkusi nuo lietuviškosios klimatinės realybės!! Tiesą pasakius, šį receptą suradau viename žurnale, kai keliaujant po Keiptauno prieigas P. Afrikoje užsukom į be galo mielą restoraną ant čiurlenančio upelio kranto (ačiū visažiniam Lonely Planet!!), ir belaukiant užsakytų patiekalų smagiai sau varčiau kelis tobulos spaudos kokybės leidinius, skirtus restorano klientams. Mano akys kaip mat užkliuvo už birželio numeryje publikuoto neįprasto salotų recepto, kurioms buvo naudojamas orkaitėje keptas obuolys. Mums gal ir neįprasta, kai prasidėjus vasarai žurnaluose puikuojasi štai tokie receptai, bet juk kitame pasaulio gale tuo metu kaip tik pats viduržiemis!:)

Lapą su salotų receptu kaipmat nusifotografavau, o grįžusi netrukau ir išbandyti. Galiu tik patvirtinti, kad derinys puikus, tiek didelės pupos, tiek šparaginės pupelės puikiausiai dera su virtais burokais, bet užvis labiausiai čia tinka kepti obuoliai. Mat juos pagardinus čili aliejumi, trupučiu druskos, kepant obuolių saldumas puikiai susimaišo su šiais papildomais skoniais ir gaunasi tarsi saldus salotų pagardas. Be galo paprastas patiekalas, bet drauge spalvingas, maistingas ir labai skanus.

Pupų, burokų ir keptų obuolių salotos (8 asm)

6 burokai

30ml (2 šaukštai) čili aliejaus

Druskos, pipirų

2 saldūs obuoliai (pvz., Grany Smith)

200g žalių šparaginių pupelių (tiks šaldytos)

30ml obuolių acto

60ml alyvuogių aliejaus

400g indelis konservuotų didelių baltų pupelių (arba tiek pat šviežiai išvirtų pasūdytame vandenyje)

1 šaukštas kapotų petražolių

(aš dar įdėjau saulėgrąžų daigų)

Burokus išverdame vandenyje, kol jie tampa minkšti (apie 40min), atvėsiname, nulupame, supjaustome skiltelėmis.

Nedideliame indelyje sumaišome čili aliejų su druska ir šviežiai grūstais pipirais. Obuolius supjaustome į ketvirtadalius, išimame sėklas (odelės nenulupame). Taip paruoštus obuolius patepame aliejaus ir druskos bei pipirų mišiniu. Įkaitiname orkaitę iki 180C, kepame obuolius 20 min., kol suminkštėja, ištęžta.

Išėmus obuolius iš orkaitės, apšlakstome juos obuolių actu ir aliejumi. Nusunkiame pupeles (jei naudojame konservuotas). Šparagines pupeles trumpai apverdame pasūdytame vandenyje, kol šiek tiek suminkštėja, bet dar nepraranda žalios saplvos.

Lėkštėje ant dugno sudedame burokus, pabarstome pupelėmis ir šparaginėmis pupelėmis, šaukštu įdedame kelis gabaliukus kepto obuolio  masės, viską pabarstome kapotomis petražolėmis, žaliais daigais (jei naudojate), pabarstome pipirais bei šlakeliu alyvuogių aliejaus.

Dovanokit, atleiskit, priimkit atgal!:) Net nedrąsu atsiversti savo blog’o puslapį, nes gėda baisingiausia, kad ten vis kabo tas pats senas įrašas, prieš mėnesį darytas… Sėdžiu dabar visa paraudonavusi iš gėdos, ir bandau sugalvoti priežastį, dėl ko šitaip siaubingai apsileidau… Jūs turbūt pagalvojot, kad aš kokios bado dietos laikiausi, ir pati nevalgiau, ir kitų nemaitinau, nes nieko naujo šitiek laiko taip ir neatsirado šiuose mano užrašuose. Bet taip, žinokit, nebuvo. Visų pirma, buvau visiškoje svečių apgultyje, ir šiandien pirmoji diena, kai gyvenu pagal savo įprastą grafiką: turgus, namai, kulinarinių knygų pavartymas, pietų gaminimas, pasiruošimas savaitgalio kulinariniams eksperimentams…

Kai pilni namai svečių, tai arba nėra laiko kokiems nors naujų patiekalų bandymams, arba, jei ir yra, tada nėra laiko rašymui, o dar blogiau, net jei to laiko ir būtų – neišeina nuotraukos arba maistas suvalgomas greičiau, nei jis nufotografuojamas… Man verkiant reikia kokios nors fotografavimui skirtos lempos, nes atėjus žiemai (taip taip, šis periodas, kai, pasak rusų kalba transliuojančios radijo stoties žinių vedėjo, ateina “riezkoje pocholodanije”, ir kai temperatūra išties smarkiai nukrenta net…… 3 laipsniais, ir tada jau būna “tik” +25C, vadinasi ŽIEMA), vakarienę valgom jau taip sutemus, kad be papildomos šviesos nuotraukos gaunasi apgailėtinos:( Vieną patiekalą, pavyzdžiui, dariau specialiai du kartus, nes jis vertas blog’o įrašo, bet pirmąkart nuotraukos išvis nesigavo, o antrąkart – truputį geriau, bet tas vaizdas nė iš tolo neatspindi fantastiško patiekalo skonio. Būtinai tą gėrį (kad ir su prastom nuotraukom) patalpinsiu artimiausiu metu. PRIŽADU. (Kur jums tai girdėta???:))

O šiandien ėmiausi salotų, kurios atrodo labai jau vasariškai, bet iš tikrųjų tai – pačios žiemiškiausios salotos, kurias visai nesunkiai pasigaminsit ir Lietuvoje. Salotų idėja “užkabino” mane kai varčiau savo naują knygą iš P. Afrikos J. A. Hobbs “Scrumptious”, nes jų “pažalinimui” buvo naudojamas šviežias žalias brokolis, sutarkuotas burokine tarka, ir taip išgaunant žalutėlius trupinius!! Puikus atradimas. O dar vienas dalykas man, tikros suvalkietės tikrai dukrai, kad tai puikus būdas panaudoti iš vakaro likusias nesuvartotas kruopas (baltus arba rudus ryžius, kynvą, kuskusą, skaldytus kviečius…). Manau, kad Lietuvoje užstrigusi tradicija iš ryžių gaminti mišraines tik su majonezu, kiek atgyvenusi, o šios žalios Viduržemio jūros aromatais persmelktos salotos tą puikiausiai įrodo. Labai tinka jose šviežios granatos grūdeliai, o esminė sąlyga siekiant geriausio rezultato – salotos turi pastovėti bent pusvalandį, prieš jas pateikiant. Ar gali būti kas geriau, kai laukiant svečių nereikia visko atidėti paskutinei minutei (pvz., užpilti padažą ant salotų, kad jos nesukristų), galima dėl nieko nepergyventi, nes viskas paruošta iš anksto? Ištraukei iš šaldytuvo – ir nešk ant stalo!

Žalios žiemos salotos su ryžiais, feta, riešutais ir brokolių trupiniais (8 asm)

2.5 puodelio nevirtų baltų ryžių*

1 a.š. druskos

1.5 litro šalto vandens

1 puodelis kapotų šviežių mėtų

1.5 puodelio kapotų šviežių petražolių

1.5 puodelio kapotų gražgarsčių (rucola)

1.5 puodelio trupinto fetos sūrio

1 puodelis granatų sėklų

1 šviežio brokolio galva (didesnė)

3/4 puodelio graikiškų riešutų, stambiai patrupintų

Padažui

1 puodelis padažo, pagaminto pagal bazinį receptą**

2 skiltelės česnako, sutrintos

1 šaukšteliai tarkuotos citrinos žievelės

Druska, pipirai

* Aš panaudojau iš vakaro virtus ryžius kartu su lęšiais (ryžius su lęšiais maišiau santykiu 2:1 – du puodelius ryžių sumaišiau su 1 puodeliu rudųjų lęšių, viską išviriau pasūdytame vandenyje, kol kruopos tapo birios. Turiu pasakyt, kad ši ryžių ir lęšių kombinacija man labai patiko, nes salotos gavosi dar maistingesnės, sotesnės. Juk ne paslaptis, kad lęšiuose – visa galybė taip reikalingų žmogaus organizmui baltymų.

Tačiau jei virsite ryžius vien šioms salotoms, nuplautus ryžius sudėkite į puodą, suberkite druską, įpilkite vandenį ir puodą užvirinkite. Ant nedidelės ugnies virkite ryžius apie 16-18 Min., arba kol ryžiai bus išvirę, bet ne per minkšti. Perliekite ryžius šaltu vandeniu, kad nusiplautų visas likęs krakmolas, ir atvėsinkite, karts nuo karto pakedenant šakute.

**Bazinis padažo receptas, tinkamas bet kokioms salotoms pagardinti

3 šaukštai citrinos sulčių

3 šaukštai baltojo vyno acto

1 šaukštelis Dijon garstyčių

1 šaukštelis druskos

1 šaukštelis cukraus

300ml aliejaus (geriausia, žinoma, alyvuogių, bet tinka ir saulėgrąžų ar rapsų)

Šviežiai grūsti juodieji pipirai.

Visus šiuos ingredientus sumaišome tarpusavy iki tirštos masės. Priklausomai nuo to, kokioms salotoms naudojate, šį bazinį receptą galima pagardinti česnakais, medumi, mėgiamomis žolelėmis, šviežiomis apelsinų sultimis, čili pipirais ir t.t. Padažas gali stovėti šaldytuve savaitę ir ilgiau.

Na o dabar pagaliau gaminam salotas:) Išvirtus ir atvėsintus ryžius (arba kitas kruopas, kurias naudojate) sudedame į didelį dubenį. Supilame kapotas žoles, trupintą fetą ir granatų sėklas. Brokolius sulaužome šakelėmis ir stambia tarka nutarkuojame jų minkštas viršūnėles, kad gautųsi krūvelė žalių “trupinių”. (Kietas brokolio likusias dalis atidedam į šoną – jas panaudosite kitiems patiekalams. ) Trupinius suberiam į ryžių masę, taip pat suberiam smulkintus riešutus.

1 puodelį Bazinio padažo sumaišome su smulkintais česnakais ir citrinos žievele, išplakam, įberiam šiek tiek druskos ir pipirų. Padažą supilam į salotas, viską gerai sumaišom, ir leidžiam pastovėti mažiausiai pusvalandį (taip paruoštas salotas galima laikyti net 24 val, bet graikiškus riešutus tokiu atveju įmaišykite prieš pat pateikdami, kad jie neprarastų traškumo). Prieš pateikdami patikrinkite, ar netrūksta druskos. Sudėjus į lėkštes, galima dar papildomai pabarstyti feta ir graikiškais riešutais.

Štai ir grįžau po kelionių kitame Žemės rutulio krašte… Jei kas dabar paklaustų, kokia man gražiausia vieta pasaulyje – tikrai ranką prie širdies pasakyčiau, kad Pietų Afrika. Per dvi savaites susikroviau tiek įspūdžių, kad nežinau nei kokiu būdu jais visais dalintis… Kol tie įspūdžiai švieži, puoliau rašyti straipsnius… Tie, kas skaito “Laimą”, “Šeimininkę”, “Lietuvos Ryto Gyvenimo būdą”, manau, ne už ilgo pamatys. Po to, kai jau straipsniai išvys dienos šviesą spaudoje, patalpinsiu juos ir savo blog’e:)

Sunkiausia grįžus buvo ne suvokti, kad dabar iš tikrųjų yra ruduo (juk P. Afrikoje šis laikotarpis – tai saulėtas pavasaris!), bet grįžti atgal į vėžes ir vėl pradėti gaminti… Pirmas dvi dienas gyvenom su vyru iš to, kas dar buvo likę spintelėse ir šaldiklyje, nes niekaip į parduotuvę neišsikrapštėm:) Tai buvo puiki proga padaryti šiek tiek vietos naujiems gaminiams, kurie jau greitai atsiras, nes juk pas mus iškilmingai atidaromas jau ketvirtasis svečių sezonas!! Nauji receptai net neabejoju, pasipils kaip iš gausybės rago:) O dar turint omeny, kad pusė mano bagažo keliaujant iš P. Afrikos buvo užimtas naujomis kulinarinėmis knygomis ir žurnalais, tai tikrai delnai nieštės kuo skubiau ką nors išbandyti:)

Kadangi, kaip minėjau, namai tušti, tai patraukiau šiandien savo įprastu maršrutu, bepildydama maisto atsargas. Viena iš mano mėgiamiausių maršruto stotelių – pietinėje Jafoje esanti niekuo perdaug vizualiai nesiskirianti iš kitų – Levinski (lengvai įsimenamas pavadinimas:))) gatvė. Kažkada šią gatvę man parodė viena mano vietinė draugė, tortų dizainerė. Kai tik ko prireikia tortams ir ne tik – čia yra vieta kur viską galima atrasti.

Ši gatvė buvo žinoma jau nuo seno, kadangi čia nuo neatmenamų laikų veikė Persų maisto turgus. Šis turgus veikia ir iki šių dienų, ir pardavinėja jame išeiviai iš Persijos. Ir pardavinėja jie tuos pačius dalykus, kuriuos gabendavo ir prieš 100 metų – prieskonius, džiovintus vaisius, datules, riešutus… Aplink mažomis prduotuvėlėmis virtusius buvusius turgaus prekeivių taškus, išsidėstę kelios delikatesų parduotuvės. Jei man prireikia ko nors ispaniško, itališko, turkiško ar graikiško – užsimerkusi žinau, kur Tel Avive šių gėrų ieškoti, nes jei jų nėra Levinski, vadinasi nėra visame Izraelyje.

Vieną tokią labai mažą parduotuvėlę (prisiekiu, mažesnę nei mano virtuvė) buvau nusižiūrejusi jau anksčiau. Esu ten pirkusi triufelių aliejų, gerą balzamiko actą, aviečių actą ir kitas gėrybes. Man patinka, kad kadangi savininkai turi LABAI mažai vietos, jų lentynose tik labai išskirtiniai produktai. Bet šiandien užėjusi į tą parduotuvę sužinojau ir daugiau įdomių detalių. Pasirodo, šį šeimos verslą perėmę jaunuoliai (gal 35 metų du broliai) – jau nežinia kelinta karta, kuri specializuojasi turkiškuose delikatesuose. Šeimos kulinarinio verslo tradicijos siekia net 300 metų!! Jų proproproseneliai, kažkada išvaaryti iš Ispanijos, persikėlė į Turkiją, ir ten gamino įvairiausius Viduržemio jūros gardėsius: turkiškas meze, ožkos sūriu kimštas miniatiūrines marinuotas paprikas, sūdė ančiovius, kepė duoną, gamino baklažanų užkandžius… Ir štai šie du jauni vyrukai, naudodami tuos pačius receptus, kuriuos naudojo jų protėviai prieš 3 amžius, gamina lygiai tups pačius dalykus ir juos parduoda šviežutėlius čia, štai šitoj miniatiūrinėj parduotuvėlėj! Šalia to, žinoma, jie importuoja ypač geros kokybės produktus iš kitų Viduržemio jūros regiono šalių – Italijos, Graikijos.

Kadangi planavau tik papildyti savo pasibaigusio balzamiko acto atsargas, dideliems pirkiniams nebuvau nusiteikusi. Bet išragavusi pusę parduotuvės, prisipirkau visą maišą gėrybių: prancūziško graikinių riešutų acto, itin tyro, visų geriausių restoranų šefų naudojamo išskirtinės kokybės alyvuogių aliejaus (jis naudojamas tik patiekalų “užbaigimui” – pašlakstymui prieš pateikiant ant stalo), metus brandinto ožkos sūrio, ir, žinoma, šviežių ančiovių, kurie, kaip ir reikėjo tikėtis, nieko bendro neturi su uždarytais konservų dėžutėje.

Dar sužinojau, kad šis taškas yra vienas iš trijų visame regione, apie kurį labai teigiamai atsiliepė prabangaus gyvenimo būdo žurnalas “SAVOR”, o jis oficialiai ir neoficialiai top restoranų šefų pripažintas kaip geriausia vieta įsigyti ypatingiems produktams.

Neturėjau kitos išeities – gaminau salotas su šviežiais ančioviais:) (1 asm)

Pundelis salotų lapų

Pundelis gražgarsčių (rucola)

5-7 vyšniniai pomidorai

2 ridikai

3-4 juostelės balzamiko acte pamarinuotų keptų saldžių paprikų

1 kietai virtas kiaušinis

3-4 šviežiai sūdyti ančioviai

Alyvuogių aliejaus

Truputis graikiškų riešutų acto

Nuplautus salotų lapus suplėšome ir kartu su gražgarstėmis išdėliojame lėkštėje. Sudedame perpus supjaustytus pomidorus, plonais griežinėliais supjaustytus ridikus, išdėliojame saldžias paprikas, į keturias dalis perpjautus kiaušinius ir šviežius ančiovius. Viską pašlakstom graikiškų riešutų (ar raudonojo vyno) actu bei aliejumi, pabarstome grūstais juodaisiais pipirais.

Dar neišblėso mano Lietuvos prisiminimai. Vieną šiltų vakarų mus į svečius pasikvietė geri bičiuliai. Ne per seniausiai jie lankėsi pas mus, Tel Avive, kur kas vakarą susėsdavom prie bendro stalo ir vesdavom nesibaigiančias diskusijas prie kokio šventiškesnio patiekalo, mano per dieną paruošto. O štai Vilniuje, tie mūsų draugai, žinodami mano meilę kulinarijai, nutarė padaryti nuostabų siurprizą – į vakarienę pakvietė žinomą šefą Ruslaną Bolgovą.

Apie tai, kad tas vakaras buvo vienas šauniausių per visą mūsų pabuvimo Lietuvoje programą, jums turbūt abejonių nekilo. Apie Ruslaną buvau daug girdėjusi, bet neturėjau progos artimiau susipažinti. Ruslanas – toks šiltas ir betapriškas vyrukas, kuris tampa bičiuliu per rekordiškai trumpą laiką:) Fantastiškai įrengtoje mūsų draugų virtuvėje visi galėjom stebėti kaip mikliai prie puodų sukasi Ruslanas, visai nesistengdamas nuslėpti kokių kulinarinių paslapčių. Aš, aišku, užkankinau jį negyvai klausimais, patarimų prašymais, subtilybių gvildenimais… Man be galo patiko Ruslano kūrybinė gyslelė, kurią jis naudoja ruošdamas paprastus, bet labai skanius patiekalus. Pavyzdžiui, tą savaitgalį ruoštame vestuvių pokylyje, iškeptus jautienos steikus jis papuošė Dzūkijos laukuose nuskitų žydinčių grikių šakėlmis. O šaltus patiekalus tame pačiame pokylyje padekoravo jaunų, vos užsimezgusių lazdyno riešutų kekėmis. Turėjo būti nuostabiai gražu… Mane be galo įkvėpė jo gebėjimas apsidairyti aplink ir pritaikyti tai, kas po ranka, ko dažnai nepastebime esant šalia, dairydamiesi egzotikos.

Maistas tą vakarą buvo tiesiog nuostabus: Ruslanas gamino gaivias salotas su dviejų rūšių sūriu, avietėmis, mėlynėmis ir skaisčiai raudonu aviečių užpilu, antram pateikė troškintą triušieną su voveraitėmis ir orkaitėje apkeptomis bulvėmis su rozmarinu, o desertui – karštus šokolado sufle. Ruslanas išdavė paslaptį, kad rudeniop Vilniaus Senamiestyje ketina atidaryti savo restoraną. Net neabejoju, kad tai bus dar viena lietuviškos kulinarijos sėkmės istorija! 

Grįžusi į Izraelį gardžiąsias Ruslano salotas pamėginau pasigaminti pati. Tiesa, čia nėra nei aviečių, nei mėlynių, tad pritaikiau sezonines gėrybes – saldžias sunokusias figas. Manau, kad su šiomis salotomis galima eksperimentuoti į valias, ir surasti sau labiausiai tinkantį ir patinkantį variantą.

Salotos su vaisiais ir sūriu pagal Ruslaną 

2 didelės saujos jaunų salotų lapelių mišinio

2 rūšių sūris (Ruslanas naudojo mažus mocarelos gabalėlius ir sutrupintą baltą “Brazilišką” sūrį su prieskoniais, kurį gamina berods Rokiškio sūris), aš naudojau mocarelos mažus rutuliukus ir trupintą fetos sūrį

Mėgstamų uogų arba vaisių (Ruslanas naudojo saldžias avietes ir šilauoges, aš – figas)

Saujelė paskrudintų kedro riešutų

Užpilui

1 šaukštas medaus arba cukraus sirupo

1.5 šaukšto aviečių (ar kito skonio) acto

Saujelė aviečių – jei turite

Žiupsnelis druskos

Alyvuogių aliejaus

Ruslanas pirmiausiai pasigamino padažą: elektriniu trintuvu sutrynė iki vientisos masės avietes, supylė kitus ingredientus – medų, actą, druską, šlaką aliejaus. Gavosi skaisčiai raudonas tirštas padažas (kuris, beje, visai nepriminė padažo salotoms!). Aš aviečių neturėjau, o ir man norėjosi mažiau išraiškingo padažo (turiu omeny spalvą), tad aš maišiau visus ingredientus, išskyrus trintas uogas, tad man gavosi švelnaus aromato saldžiarūgštis skaidrus padažiukas, kuris, sakyčiau, tinkamas bet kokioms vasariškoms salotoms.

Didelėje plokščioje lėkštėje sudedame nuplautas jaunas salotas (arba suplėšytus salotų lapus), apibarstom abiejų rūšių sūriu, uogomis (vaisiais) ir pakepintais kedro riešutais. Šalia pateikiame padažą.

Išbandykit ir jūs, o jei atrasite kokį tobulą mišinį, kuriame derės sūriai ir vaisiai (uogos), būtinai pasidalinkite!

Atsiprašau visų labai nuoširdžiai, kad mano blog’as pastarąsias kelias dienas buvo nepasiekiamas. Duomenys keliavo iš vieno serverio į kitą, ir kaip dažnai būna, buvo truputį paklįdę:) Bet dabar jau viskas veikia puikiai, ir tikiuosi, jokių techninių trukdžių nebus ir ateityje.

Vasara svilina pačiame įkarštyje! O kur vasara- ten ir daržovės. Pačios saldžiausios, skaniausios, raudoniausios, minkščiausios, geriausios:) Ypač šiuo metų laiku mane džiugina pomidorai. Pomidorų receptai – bene populiariausias dalykas, ko ieškau savo kulinarinėse knygose, žurnaluose ir internete šiltuoju metų laiku. Ir nors Viduržemio jūros regione pomidorų yra kiaurus metus, gardžiausi jie vasarą. Vasarą skaniausi ir avokadai, o mano vienos mėgstamiausių – salotos su avokadais. Tai sotus, bet kartu nesunkus užkandis pietums. O jei pasiseka surasti receptą, kuris apjungia ir pomidoru ir avokadu salotas, gaunasi karališki pietūs! Taip man ir nutiko, kai varčiau savo nekart išgirtąjį Food&Style blog’ą. 

Šios dienos recepto sėkmė – ne vien skrtingi skoniai (saldūs pomidorai, gaivus avokadas, išraiškingos rukolos (gražgarstės) ir aštrus kalendrų padažas), net ne vien skirtingos spalvos (žalia, gelsva, raudona, balta), bet ir skirtingos tekstūros (minkšti avokadai, sultingi pomidorai, traškios rukolos (gražgarstės), tirštas padažas). Ypatingas akcentas – tai pakepinti wonton tešlos “makaronai”. Wonton tešlą aš perku užšaldytą, ji būna supjaustyta kvadratiniais lakštais, į kuriuos galima sukti aštrų mėsišką arba daržovių įdarą ir pagaminti kiniškus “koldūnus”, vadinamus wonton. Tie paplotėliai primena plonyčius lietinius blynus, o kepmai karštame aliejuje tampa traškūs.

Jei jums, taip kaip ir man patinka Azijos akcentai, tai šios salotos – kaip tik jums!

Avokadų ir pomidorų salotos su aštriu kalendrų padažu (4 asm)

Salotoms:

2 sunokę avokadai

1/2 kg sunokusių saldžių pomidorų (aš naudojau vyšninius, bet tinka bet kokie)

200g jaunų rukolų (gražgarsčių)

Kalendrų padažui:

1 puodelis (suspaustų) šviežių kalendrų, susmulkintų

1 šaukštas kedro riešutų

1 česnako skiltelė, susmulkinta

2 šaukštai ryžių acto

1/2 a. šaukštelio klevų sirupo arba cukraus

5 šaukštai alyvuogių aliejaus

1/4 a. šaukštelio druskos

1/8 a. šaukštelio čili piprų

Traškiems wonton’ams:

12 lakštų wonton

2-3 šaukštai aliejaus

Druskos

Gaminame padažą: Visus ingredientus sudedame į dubenėlį ir elektriniu smulkintuvu susmulkinam iki vientisos, pesto padažą primenančios masės.

Gaminame wonton “makaronus”: Keptuvėje įkaitiname aliejų. Wonton lakštus supjaustome maždaug 1 cm pločio “makaronais”. Dedame juos į įkaitintus riebalus, maišome, kad apkeptų ir taptų traškūs. Išimame iš keptuvės ant virtuvinio rankšluosčio, kad susigertų riebalai. Pabarstome druska

Gaminame salotas: Supjaustome pomidorus ir avokadus kąsnio didumo gabaliukais. Rukolas (gražgarstes) nuplauname, nusausiname. Sumaišome tarpusavyje rukolas, pomidorus ir avokadus. Pažlakstome kalendrų padažu, ant viršaus dedame skrudintų wonton makaronų saujelę.

Viena iš Lietuvoje aplankytų gastronominių vietų buvo Marche de Provence Vilniuje. Man taip patinka šis naujas restoranas, jo interjeras, atmosfera ir muzika, kad būtinai randu progą jame apsilankyti. Bėda didžiausia, kurios negaliu nutylėti, tai aptarnavimas… Tradiciškai savininkas, matyt, taupydamas kaštus, neturi pakankamai padavėjų, tad piko valandomis nusiteikit pasėdėti ir 4 valandas, kol suplukę du lakstantys vyrukai (per abu aukštus, beje, dirba tik dviese) atidundės su jūsų jau atšąlusiais patiekalais. Apie tai, kad padavėjai neturi jokio supratimo apie darbą, o viso labo uždabiauja vasaros atostogų metu, aš net nepradėsiu skųstis, nes visi žinom, kad čia slypi bene didžiausia Lietuvos aptarnavimo srities tragedija, beje, aktuali didžiai daugumai viešo maitinimo įstaigų. Ir tas lietuviškas nedovanotinas stuobriškumas, kuomet mano svečiai užsieniečiai, tuštutėliame restorane pavalgę lengvus pietus, palieka vos pilnametystės sulaukusiai mergaitei 20 eurų arbatpinigių(tai buvo beveik tiek pat, kiek sumokėjo už pačius pietus, bet smulkesnių kupiūrų tuomkart neturėjo) ir paprašo, kad ji iškeistų kelis litus geležinėmis monetmis susimokėjimui už parkingą, mergaitė susiraukusi atšauna, kad jai jau nusibodo, nes visi prašo to paties – geležinių monetų. Ir, žinoma, nepakeičia.

Bet tai – detalės. Šios dienos tema visai kitokia – tai įžymiosios Nicos salotos. Jos, beje, Marche de Provence gaminamos nepriekaištingai. Patiekiamos tobulai – ant didelės medinės pjaustymo lentos, su įpatingu polėkiu padekoruotos. Nicos salotas (Prancūziškai - Niçoise salad, tariasi [ni'swaz]) labiausiai išpopuliarino Julia Child, pristatydama Prancūzijos virtuvę mažiau sofistikuotai tautai – amerikiečiams.

Iki galo nėra sutariama koks tipiškas Nicos salotų receptas, todėl vartydama receptus vis randu įvairių improvizacijų. Man labiausiai patinka Food&Style versija, kuomet salotos gardinamos skrudintais baklažanais ir grilyje pakepintais svogūnais. Žinoma, galima salotas “pagerinti” tunais (šviežiai keptais arba konservuotais) bei ančioviais – sotus užkandis patiks tiems, kurių mėgstamiausios – tuno salotos. Tuo tarpu man per karščius norisi vegetariško maisto, tad tuną salotose praleidžiu:)

Išbandykite patys, nenusivilsite. Ypač geras bazilikų padažiukas, kuris tiks ir kitoms salotoms, jei tik jo liks:)

Nicos salotos (3-4 asm)

Salotų užpilui

2 šaukštai raudonojo vyno acto

1 šaukštas Dijon garstyčių

1 mažas svogūnėlis (shallot) – nuluptas ir stambiai supjaustytas

12 didelių šviežio baziliko lapelių

1/2 puodelio extra virgin alyvuogių aliejaus

1/4 šaukštelio druskos

Šviežiai grūstų juodųjų pipirų

Grilyje keptoms daržovėms

4 maži baklažanai arba pusė tradicinio baklažano, supjaustyto juostelėmis

1 vidutinio dydžio raudonasis svogūnas, supjaustytas į 8 dalis išilgai taip, kad gale esantis sukietėjimas neleistų skiltelėms iširti

1 šaukštelis balzamiko acto

2 šaukšteliai extra virgin alyvuogių aliejaus

Druskos, pipirų

Salotoms

1 didelė sauja mažų rukolų (gražgarsčių)

5-7 mažos šviežios bulvytės (arba 2 vidutinio dydžio), išvirtos su lupenomis, atvėsintos, supjaustytos kąsnio dydžio gabalėliais

200g šparaginių pupelių, apvirtų 2-3 minutes pasūdytame vandenyje ir iškart įdėtų į ledinį vandenį, kad neprarastų spalvos

2 vidutinio dydžio švieži pomidorai, supjaustyti išilgai į nedidelius gabaliukus

4 – 6 kietai virti kiaušiniai, nulupti ir supjaustyti į 4 dalis

1/2 puodelio alyvuogių

1/3 kaparėlių, nusausintų

Pirmiausia pasigaminame padažą: visus ingredientus sudedame į plaktuvą ir suplakame iki masės, primenančios žalios spalvos majonezą.

Įkaitiname grilį. Baklažano juosteles aptepame aliejumi, pabarstome druska ir pipirais. Apkepame ant grotelių. kol suminkštės ir matysis dryžiai.

Svogūnus sumaišome su balzamiko actu ir aliejumi, pabarstom druska ir pipirais, kad gerai pasidengtų. Kepame ant perforuotos skardelės grilyje, kol jie apskrunda ir suminkštėja.

Gaminame salotas: Lėkštės apačioje klojame rukolas (gražgarstes), ant viršaus dėliojame visus likusius ingredientus: keptus baklažanus, keptus svogūnus, apvirtas šparagines pupeles, virtas bulves, tuną ir ančiovius (jei gaminate ne vegetarišką versiją) alyvuoges, pomidorus, kaparėlius. Pateikiame padažą kiekvienam užsipilti.

Na o pabaigai noriu pasidalinti informacija: girdėjau, kad Druskininkų Snow Arenos restoranas Aero – taip taip, tas pats, kuris aukštai virš medžių viršūnių iškilęs, kuris šluosto nosį daugeliui Vilniaus restoranų, – dairosi virėjų. Gyvenčiau Lietuvoje – dievaži kraustyčiausi į Druskininkus ir keisčiau profesiją

Tai, ką, atrodo, kad ir Lietuvą pagaliau pasiekė vasara?:) Karščiai svilina ne menkesni nei Viduržemio jūros pakrantėje. Bėda tik ta, kad Lietuva šalčiams yra geriau pasiruošusi nei šilumai. Be kondicionieriaus gyventi tuomet, kai ore visą parą virš 30 laipsnių temperatūra, išties nelengva. Laimė, kad naktimis oras bent šiek tiek atvėsta. Yra daug būdų gelbėtis nuo karščio: vieni susišlapina lediniu vandeniu drabužius, kiti miega po šlapiomis antklodėmis (iš tikrųjų antklodę atstoja užvalkalas), treti gurkšnoja karštą arbatą (nors ir kaip keistai tai skambėtų, karšti gėrimai išties palengvina kančias:)), bet užvis svarbiausia vartoti DAUG vandens. Mes, lietuviai, kaip taisyklė negeriam tiek,kiek reikėtų. Aš ir pati užtrukau metus, kol išmokau visą dieną gurkšnoti vandenį ir be pilno buteliuko rankinuke neišeiti iš namų…

Na, o kol vasara džiugina šviežiomis daržo gėrybėmis, nuodėmė būtų neišnaudoti puikios progos pripildyti organizmą vitaminais… Raudonieji svogūnai, kurių teko ragauti viešint Lietuvoje – niekuo nenusileidžia čia, Izraelyje, saulės pertekliuje užaugusiems. Jie tokie pat saldūs, ir visai neaitrūs. Tačiau jei jūsiškiai turi įkyraus aitrumo ir jūs nenorite, kad pavalgius liktų burnoje nemalonus skonis, pamirkykite 15 minučių supjaustytus svogūnus dubenėlyje ledinio vandens su 2 šaukštais obuolių acto. Prieš naudodami svogūnus šioms salotoms, juos išimkite iš šaltos “vonelės” ir nusausinkite popieriniu rankšluosčiu. 

Šiose salotose kiek kartumo turinčios rukolos gerai dera su saldžiais agurkais ir svogūnais, sūria feta, o juos visus puikiai sujungia saldžiarūgštis padažas. Tai puikus greitas užkandis karštą vasaros popietę.

Rukolų ir agurkų salotos su feta ir saldžiaisias svogūnais (4 asm.)

1/2 raudonojo svogūno

150g jaunų rukolų (gražgarsčių)

1 vidutinis agurkas, supjaustytas mažais kubeliais

Gabalėlis fetos sūrio (apie 120g)

2 šaukštai sukapotų šviežių krapų

Padažui:

1/4 šaukštelio pankolių sėklų (sutriname juos grūstuve arba mikseriu)

1.5 šaukšto baltojo acto

4 šaukštai alyvuogių aliejaus

1/4 šaukštelio smulkios jūros druskos

1 šaukštelis šviežio medaus (arba cukraus sirupo)

Grūsti pipirai – pagal skonį

Pirmiausia visus padažui skirtus ingredientus sumaišome tarpusavy, suplakame, kad jie susijungtų.

Nuluptą svogūną supjaustome plonais griežinėliais (naudokite mandoliną, jei turite). Jei svogūnai aitrūs, pamirkykite šaltame vandenyje su actu, vėliau juos nusausinkite.

Rukolas (gražgarstes) nuplauname, nusausiname. Jas sumaišome su puse kiekio padažo salotoms, kad visi lapeliai pasidengtų padažu. Išdėliojame į lėkštes. Ant viršaus barstome agurkų kubeliais, svogūnų žiedais, trupinta feta. Salotas pašlakstome likusiu padažu, pabarstome pipirais ir kapotais krapais.

Receptas adaptuotas iš Food&Style.