Žadėjau, kad pasidalinsiu dar vienu sveikuoliškų batonėlių receptu. Po to, kai per kelias minutes, vos mano vyras prisigavo prie vėstančio kepinio, išgaravo visa skarda granolos batonėlių su avižiniais dribsniais, bolivinėmis balandomis ir džiovintomis spanguolėmis, supratau, kad netrukus ir vėl šiuos batonėlius kepsniu. Bet prieš kepdama tuos pačius, nusprendžiau pasigaminti kiek kitokius batonėlius, minkštesnius, paskanintus kokosų […]
Na bet kiek nedaug reikia iki pilnos laimės, tiesa? Dvi savaites orai pakankino su šlapdribom ir pažeme besivoliojančiais lietaus debesimis, ir kai nušvito šiandien saulė, tai net akyse prašviesėjo, nežinia iš kur energijos ir gyvenimo džiaugsmo atsirado! Tas kelias savaites, kai orai siaubingai darganoti buvo, net paukščiai nutilo, nustojo čiulbėti, susislėpė kažkur ir tyliai tūnojo. […]
Įkvėpta savaitgalį aplankyto Ilzenbergo dvaro kuriamos ramybės ir sveikos gyvensenos idėjų, šiandien nutariau pusryčiams pasigaminti kažką tokio neįprasto, kas galėtų praskaidrinti tas nesibaigiančias pavasarines darganas. Jei iki šiol maistui naudojote tik tradicines rudos spalvos grikių kruopas (kurios yra paskrudintos ir gana greitai išverdamos), jums pats laikas atrasti žalias grikių kruopas. Jos lygiai tokios pat formos, […]
Pavasaris kažkur užtruko. Šiemet pilną balkoną prisistačiau vazonų, prisisėjau prieskoninių žolių ir salotų, o kai toks šaltis, tai iš žemės tik mažučiai daigeliai išlindo, ir toliau nedrįsta rodytis… Kai sužaliuos, suvešės mano darželis, valgysiu savo užaugintas daržoves ir vaidinsiu ūkininkę:) Bet kol išauš ta diena, kai skinsiu savo derlių, šiandien išvykome pasižvalgyti kaip tą daro […]
Visada svajojau jį išsikepti. Tai dar vienas Lenkijos kulinarinis nostalgiškas palikimas, kuris nepaliko manęs ramybėj, kol nesuradau recepto. Vienos varškės pyragas – tai dar vienas tradicinis varškinis kepinys, kurį atrasite visose Lenkijos cukainėse ir kavinėse. Skiriasi šis pyragas nuo kitų tuo, kad jame beveik nėra miltų. Čia nėra tešlos sluoksnio apačioj, kaip Krokuvos varškės pyrage, […]
Kai patvoriuose sužėlė pirmosios dilgėlės, valgau jas saujomis. Kas rytą išeinu anksti, prisiskinu šviežių lapelių, o tada jau mėgaujuosi kokteiliais su migolų pienu, medumi ir bananais. Dilegėles maišau į salotas, verdu sriubą ir kepu omletus – visa tai man primena vaikystę, nes taip darydavo mano mama. Kai kurios mano draugės, apsilankę pas mus, negalėdavo patikėti, kad […]
Kai labai labai pasiilgstu Artimųjų Rytų, tai tą ilgesį efektyviausiai numalšinu kokiu nors tipiniu to regiono patiekalu. Humusas, žinoma, yra vienas tipinių pasirinkimų, tačiau antras pagal tipiškumą – tai madžadra. Pirmąkart madžiadros paragavau savo bičiulės Nazareto arabės Balkees namuose – ji neapsakoma šeimininkė, išmananti seniausius maisto gaminimo būdus, žinanti tradicinius receptus ir turinti nepaprastą talentą […]
Pernai, benaršydama vienos mėgstamos lenkų blogerės Every Cake You Bake tinklapį, negalėjau atsigėrėti įvairiausiais sumanymais kaip panaudoti maiste žibutes. Gležnais violetiniais lapeliais ji puošė tortus, gardino macaronsų kremą, žibučių cukrumi barstė eklerus, gamino žibučių sirupą ir uogienes. Tiesa, ji naudojo ne tą rūšį žibučių, kurios auga mūsų miškuose, o labiau darželio gėles, kurios turi labiau išreikštą violetinę […]
Lašišos sūdymas man tapo tradicinis kassavaitinis veiksmas. Vos trečiadieniais Šiaurės Jūra atveža šviežios lašišos, nusiperku kelis gabalėlius, iš kurių vienas laukia eilės būti iškeptas vakarienei, o kitas keliauja po druskos sluoksniu, ir mes visą savaitę šaldytuve turime sūdytos lašišos. Kai tingiu daug terliotis, tiesiog užbarstau lašišą pora šaukštelių cukraus, tada grūstų pipirų, ir padengiu sluoksniu […]
O taip – Krokuvos varškės pyragas, arba sernik Krakowski, tai jau mano mylimiausias tradicinis lenkiškas kepinys. Visų pirma dėl to, kad jis – iš varškės (o man viskas, kas iš varškės – labai gerai). Antra – jis tobulai subalansuotas: saldus tiek, kiek reikia, purus, bet ne pernelyg, turi šiek tiek tešlos, bet didžiąją dalį sudaro […]