Nidos receptai

Man patinka sausis Tel Avive. Ir ne tik todėl, kad sausį nekankina beprotiškas karštis, o naktį galima miegoti atsidarius balkoną ir girdėti jūros ošimą. Ir net ne todėl, kad skirtingai nuo Lietuvos, kurioje statistiškai saulė visą sausį šviečia ….. 24….. valandas. Bet labiausiai sausis Tel Avive man patinka todėl, kad tai pats šviežių braškių sezono karštymetis

Šiemet kaip niekuomet esu apsileidus ir visai neišnaudoju šio specifinio metų laiko kulinarijoje. Net gėda pasakyti, tačiau šiemet neiškepiau nei vieno torto su braškėmis, nepadariau jokio deserto, ir dar visaip kaip nepasidžiaugiau įmantriais braškiniais patiekalais. Tiesa, negaliu skųstis, kad ir uogų nenusipirkau Todėl šiandien nutariau atsigriebti ir sekmadieniniams pusryčiams (kuriuos labiausiai mėgstu, nes visa šalis dirba, o mes galim šildytis terasoje ir tinginiauti ) nutariau pagaminti gardumyno iš vaikystės – sočių blynelių. Žinoma, su šviežiomis braškėmis!

Šiais blyneliais mane mama maitino visus 12 metų, kas rytą, prieš einant į mokyklą Ir jie man nei kiek nenusibodo!

2 asmenims pusryčiams reikės:

2-3 kiaušinių (kuo daugiau, tuo skaniau ir sočiau )

1 puodelio miltų

vandens

druskos, cukraus

3 šaukštų aliejaus

Kiaušinius suplakame, įmaišome miltus bei cukrų ir druską. Tada pamažu pilame vandenį, nuolat maišydami – taip išvengsime trupinių susidarymo tešloje. Vandens pilame tiek, kad tešla būtų kefyro tirštumo.Įmaišome aliejų (geriausia su karotinu, tuomet blyneliai gausis labaaaai geltoni), viską suplakame iki vienalytės masės.

Įkaitiname keptuvę, geriausia nepridegančią. Jei bijote, kad pirmas blynas prilips prie keptuvės, galite įlašinti kelis lašus aliejaus ir padengti tolygiai keptuvės paviršių. Pilame samtelį tešlos, paskirstome po keptuvę, kai apačia iškepa, apverčiam kita puse, šiek tiek pakepinam. Dedam į pašildytą lėkštę ir, kol kepam sekantį blynelį, kišam jau iškeptus blynelius kur nors į pakaitintą orkaitę,  kad neatvėstų. Visus likusius blynus kepant tikrai nereikia kaskart tepti keptuvės riebalais, nes turėtų pakakti į tešlą įpilto aliejaus. Tačiau jei tešla vistiek limpa prie keptuvės, galite arba dar įpilti šiek tiek aliejaus į tešlą, arba prieš kepant blynelius patepti keptuvę riebalais.

Pateikite su smulkintomis šviežiomis braškėmis ir cukraus pudra. Taip pat tinka šaldyta braškių uogienė ar bet koks kitas džemas,  taip pat smulkinti persimonai, tarkuoti obuoliai su cukrumi ir cinamonu, bananai ar bet koks kitoks saldus pagardas.

Iki atvažiuojant į Izraelį, mėgau sportuoti, tačiau vienas dalykas, kurio nekenčiau nuo vaikystės – tai bėgimas. Kai mokykloje per fizinio pamoką reikdavo bėgti aplink stadioną, žliubdavau dar prie starto linijos. Po pirmųjų 20 metrų imdavo skaudėti šoną ir normatyvų įvykdymą matydavau kaip savo ausis.

Vėliau, jau po studijų, kelis kartus bandžiau “išmokti” bėgioti. Kad ir kaip buvo sunku prisiversti, kas rytą keldavausi prieš darbą ir sąžiningai sukdavau ratus aplink mokyklos stadioną. Bet ir tai nepadėjo: bėgimas nepasidarė mielesnis, o komfortas baigdavosi ties pirmais 500 metrų…

Kas lankėsi Izraelyje, neliko abejingas sportuojančioms masėms. Koks paros metas bebūtų, promenada šalia jūros tiesiog knibžda nuo judančių telaviviečių. Darius visą gyvenimą buvo bėgimo fanas, nepraleidžiantis nei vienų rimtesnių varžybų, tad judėti pamažu pradėjau ir aš. Iš pradžių nudribsnodavau kilometrą, kaskart atstumas augo. Jei kas būtų pasakęs, nieku gyvu nebūčiau patikėjus, kad artėjant 40-mečiui sugebėsiu nubėgti 10 kartų ilgesnį atstumą nei būdama paaugle. Ką gi, nuoširdus darbas duoda rezultatus: vakar dalyvavau bėgimo varžybose šalia Galilėjos ežero, kur 10 kilometrų atstumą nubėgau per 60,52 minučių! Beje, savo amžiaus grupėje buvau 11-ta! Kaip šios srities naujokei – puikus pasiekimas!:)

O šia gražia proga – itališkas gaivus desertas su ryžiais ir apelsinais. Kadangi šiuo metu pats citrusinių vaisių sezonas, reikia naudotis puikia proga ir gaminti apelsininius desertus:) Ši tarta – veikiau ne saldėsis prie kavos puodelio, bet nesunkūs pusryčiai prieš einant į darbą. Skanu ir šilta, su jogurtu, ir šalta. Beje, labai tinkama skaičiuojantiems kalorijas

Tartos pagrindui:

125g sviesto

100g cukraus pudros

žiupsnelis druskos

255g miltų

vanilijos ekstrakto

nutarkuota 1/2 apelsino žievelė

2 dideli kiaušinių tryniai

2 šaukštai šalto vandens arba pieno

Pasiruoškite kepimui tartos formą (28cm) – ištepkite ją riebalais. Sumaišykite sausus produktus, įpjaustykite šaltą sviestą ir mikseriu arba rankomis suminkykite masę, kad gautųsi trupiniai. Įmuškite kiaušinio trynius, pieną (vandenį) ir suminkykite vientisą tešlą. Tik nepersistenkite ilgai minkydami, nes tešla nebus trapi. Padėkite tešlą bent valandai į šaldytuvą. Išimkite, iškočiokite tartos kepimo indo dydžio apvalų blyną ir juo išklokite kepimo formos dugną. Padėkite visą kepimo formą su išklota tešla į šaldymo kamerą valandai.

Per tą laiką pasigaminkite ryžių masę:

55g sviesto

Vanilijos (2 ankštys arba šaukštelis ekstrakto)

325g risotto ryžių

3 šaukštai cukraus

3 apelsinų nutarkuota žievelė

1 taurė balto vyno

1 litras riebaus pieno (3%)

2 kiaušiniai, išplakti

2 šaukštai cukraus pudros

Puode storu dugnu ištirpinkite sviestą. Sudėkite vaniliją ir išmaišykite. Suberkite ryžius su cukrumi ir apelsino žievelėmis, viską išmaišykite, kad ryžiai pasidengtų sviestu, cukrumi ir apelsinų aromatu. Padidinkite šiek tiek ugnį, supilkite vyną ir maišydami virinkite, kol vynas visiškai išgaruos. Tada pamažu pilkite pieną, bet nuolat ryžius maišykite, kad jie nepriliptų prie dugno ir tolygiai minkštėtų. Tai užtruks maždaug 15 minučių. Ryžiai bus dar kiek kietoki, bet jie suminkštės galutinai kepdami.

Palikite ryžių masę kiek atvėsti, tada įmaišykite suplaktus kiaušinius.

Tartos pagrindą pašaukite į orkaitę, įkaitintą iki 180C ir kepkite 12 minučių, arba kol gražiai pagels. Išėmę ant viršaus supilkite ryžių masę. Visą viršų pabarstykite 2 šaukštais cukraus pudros. Orkaitės temperatūrą padidinkite iki 200C ir joje kepkite tartą maždaug 20 minučių.

Pateikite šiltą arba atvėsusią, su riebiu natūraliu jogurtu, pabarstykite cukraus pudra ir apelsino žievelėmis.

Kai ateina žiema (Lietuvoje, ne Izraelyje, kur ji vis dar neatėjo:)), prasideda toks keistas procesas: kažkodėl stebuklingai ima siaurėti kelnės. Ypač per liemenį. Jums taip nenutinka? Aš tokiais atvejais bandau save raminti, kad šalto klimato juostoje žmonėms reikia daugiau poodinio riebalų sluoksnio Bet taip iš tikrųjų, giliai širdyje, nesinori, kad tas “kelnių siaurėjimo” procesas įsibanguotų taip, kad ilgainiui reiktų pradėti dairytis į didesnių dydžių lentyną drabužių parduotuvėje…

Yra vienas gelbėjimosi ratas, kuris gali sustabdyti platėjančias apimtis. Tai – moliūgas. Šiaip jau niekam ne paslaptis, kad įtraukus kuo daugiau daržovių į mitybos racioną, žymiai paprasčiau reguliuoti savo kūno svorį. Bet moliūgas lieknėjimo dietoje gali tapti empionu – tiek veiksmingumu, tiek nepakartojamu skoniu! Kadangi didžiąją moliūgo dalį sudaro vanduo, galima jį valgyti dideliais kiekiais ir be jokio sąžinės priekaišto. Žinoma, su sąlyga, kad toliau nuo moliūgo padėsime sviestą ir cukrų:)

Grūdai – dar vienas nepakeičiamas lieknėjimo dietos elementas. Todėl kodėl gi nesumaišius šių dviejų gėrybių ir nepasigaminus kokią nors smūginę lieknėjimo porcija?:)

Anksčiau savo blog’e esu aprašiusi savo mėgiamą moliūgo košę – patiekalą iš mano vaikystės, arba iš močiutės skrynios, kaip aš vadinu senoviškus patiekalus. Smagu, kad šis receptas džiaugiasi dideliu susidomėjimu iš skaitytojų pusės!

Štai keletas idėjų, kaip paprastai galima pasigaminti kitokius dietiškus patiekalus su moliūgais.

Visų pirma, pats laikas rytinius sumuštinius su geltonu sūriu pakeisti sveikomis, nekaloringomis košėmis! O kad tos košės būtų gardesnės, paskaninkite jas moliūgu. Nulupę moliūgo odą supjaustykite jį gabaliukais ir išvirkite nedideliame kiekyje vandens (pasūdykite vandenį). Kai daržovė sukris, nupilkite skystį (jis puikiai tiks daržovių sultiniui pagardinti arba verdant bet kokią sriubą), o moliūgo masę sutrinkite švelniai (visai nebūtina padaryti turelės). Tokia moliūgo koše bus galima paskaninti pusrytines košes: grikių, avižų, kviečių, ryžių. Išbandykite – skanu ir sveika!

Kitas sėkmingas būdas panaudoti moliūgą – tai išsikepti jį orkaitėje. Apskrudintas jis taps minkštas ir saldus ir puikiai tiks kaip garnyras prie bet kokio jūsų gaminamo patiekalo, ar tiesiog skanus užkandis. Nuluptą nedidelį moliūgą supjaustome kąsnio didumo kubeliais, apšlakstome šaukštu aliejaus, apibarstome rupia druska, pipirais ir pašauname į orkaitę, įkaitintą iki 180C. Laikas nuo laiko pamaišom, kad moliūgo gabalėliai tolygiai apskrustų. Moliūgas bus iškepęs po 30-40 minučių.

Keptuvėje įkaitiname šaukštą aliejaus ir jame trumpai apkepiname kelias česnako skilteles (susmulkintas). Suberiame apskrudintus orkaitėje moliūgo gabalėlius ir maišydami pakepiname. Pabarstome kapotomis petražolėmis ir galime pateikti ant stalo!

Apskrudintą moliūgą galite atidėti į šoną ir juo pagardinti salotas. Man skaniausia, kai saldžiu moliūgu paskaniniu tradicines žalias salotas su saldžiarūgščiu padažu (ne kartą mano aprašytas blog’e) su kepta vištienos krūtinėle.

Skanaus ir sėkmingo lieknėjimo !

Kol ėjau į mokyklą, mama kas rytą man kepdavo blynus. Neįtikėtina, bet per 18 metų tas pats patiekalas pusryčiams man nė kiek nepabodo! Dar daugiau – aš be blynų iki šiol ilgai netveriu Todėl laiks nuo laiko ateina tokios dienos, kai be blynų greičiausiai neišgyvenčiau

Kadangi esu labai jau didelė miltinių patiekalų mėgėja, nuo vaikystės mano maisto racionas buvo pilnas pačių įvairiausių nemėsiškų patiekalų. Patys mėgiamiausi blynai būdavo labiau panašūs į saldų omletą: mama išplakdavo kiaušinį, įberdavo šaukštą miltų, iki reikiamo tirštumo maišydama įpildavo pieno arba vandens ir po akimirkos mano lėkštėje garuodavo purus ir sotus blynas dydžio sulig lėkšte. Kitas mėgiamas pasirinkimas – tai lietiniai, įdaryti pačiais įvairiausiais įdarais. Pirmą poziciją, žinoma,  išlaikė saldus varškės įdaras. Paskui jį sektų bananas su cukrumi ir cinamonu, o trečioje vietoje būtų virtos vištienos, sumaltos ir apkepintos su svogūniukais, pagardintos pipirais ar kokiomis žolelėmis įdaras. Esu dariusi lietinius blynus ir su visokiais tam kartui sugalvotais receptais (iš to, kas tą kartą būdavo šaldytuve), ir turiu pasakyt, kad nė karto nenusivyliau. Matyt, psichologiškas nusiteikimas čia suvaidina esminį vaidmenį: kaip BLYNAS gali būti ne gardus?

Kita kategorija blynų – tai sklindžiai. Mano mamos kepami varškėčiai nenusileidžia jokiems varškėčiams pasaulyje. Aš tokio aukšto pilotažo dar nepasiekiau. Atrodo, kad ji varškėčius iškepa be miltų – tokio minkštumo ir sultingumo jie gaunasi. Sklindžiai su obuoliais taip pat būdavo dažnas svečias mūsų namuose, ypač jei svečiuose viešėdavo mano močiutė. O išskirtinis sklindžių su obuoliais pateikimo būdas – tai tarp dantų traškantys cukraus kristalėliai, kuriais būdavo užbarstomi ką tik iš keptuvės ištraukti gardėsiai…

Tai štai su tokiais saldžiais prisiminimais ėmiau šiandien ir iškepiau pusryčiams sklindžius! Pasinaudojusi rudens, kaip turtingo derliaus sezono, privalumais, sklindžius iškepiau su cukinija ir obuoliais. Be abejo, valgėme viršų gausiai pabarstę cukrumi… Karališki savaitgalio pusryčiai!

2 asmenims, pusryčiams:

2 kaiušiniai

2 labai kaupini šaukštai miltų

Šlakelis pieno

1 cukinija (apie 10-12 cm ilgio)

1 obuolys (rūgštesnis)

Druskos, cukraus, aliejaus kepimui

Kiaušinius suplakame šluotele, suberiame miltus, išmaišome tešlą ir pamažu dalimis pilame pieną, kad tešla būtų jogurto tirštumo. Įberiame žiupsnelį druskos ir 2 šaukštelius cukraus.

Burokine tarka sutarkuojame obuolį, įmaišome į tešlą. Burokine tarka sutarkuojame cukiniją į atskirą indą. Saujomis stipriai nuspaudžiame skystį (cukinijų sultis) ir sausus tarkinius dedame į tešlą. Cukinijos turi labai daug skysčio, ir jei nenuspaustumėm prieš dėdami į tešlą, ji labai pavandeniuotų.

Įkaitiname keptuvėje aliejų (aš naudoju alyvuogių) ir šaukštu dedame tešlą. Patiekiame tiesiai iš keptuvės, ir valgome užbarstę ruduoju cukrumi.

Po egzotikos, kuri buvo trumpam perėmusi pozicijas šiame blog’e, metas paprastiems sprendimams. Dažnai pagaunu save, kad šeimininkaudama virtuvėje užmirštu kiaušinius – produktą, kuris gali išgelbėti iš situacijos, situaciją kai nežinia ko norisi arba kai norisi daug, o laiko yra mažai Taip kaip ir šiandien atsitiko: laiko buvo nedaug, o alkis darėsi vis stipresnis. Bet didžiausias įkvėpėjas  iš tiesų buvo prinokęs avokadas, kuris gulėjo spintelėje , ir jei jis šiandien nebūtų atsidūręs mano lėkštėje, greičiausiai po kelių dienų būtų keliavęs į šiukšlių kibirą… Teko skubiai sugalvoti kaip jį įkomponuoti į lengvus priešpiečius.

Avokadai – be galo daug naudingų medžiagų turintys vaisiai. Nesijaudinkite, jei parduotuvėje jie parduodami kieti it akmenys. Verčiau padėkite avokadus tamsoje, geriausia įvyniokite į kokį nors nereikalingą laikraštį. Tik jokiais būdais nemėginkite nokinti šaldytuve. Pamatysite, po kelių dienų jis bus minkštas ir nekartus, tinkamas valgymui.

Avokadai greitai juoduoja, todėl gaminkite patiekalus su avokadais ne iš anksto, o prieš pat pateikdami į stalą. Taip pat sustabdyti juodavimą tinka citrinos sultys.

Kai mudvi su Virginija (apie ją jau tikrai ne kartą skaitėte mano blog’e) keliavome po Boliviją ir Peru, vieno žygio metu apsistojome pas peruiečių šeimą, gyvenančią Kolkos kanjono apačioje. Jų sode augo avokadų medis. Raškėme šviežius vaisius ir tepėme juos vietoj sviesto ant duonos. Gardumėlis…

O jei jūsų artimieji (pavyzdžiui, kaip mano) nelabai mėgsta avokado, pamėginkite juos “apgauti” pagamindami šią greitą užkandėlę. Avokadas su visais naudingais elementais bus suvartotas su didžiausiu apetitu:)

1 prinokęs avokadas

2 kietai virti kiaušiniai

1 šaukštelis majonezo (galite dėti daugiau, bet aš majonezo labai vengiu gamindama maistą)

1 šaukštelis alyvuogių aliejaus

4-5 svogūnų laiškai, supjaustyti smulkiais žiedeliais

truputis citrinos sulčių

druskos, pipirų

Avokadą supjaustome gabaliukais, kiaušinius taip pat. Sudedame majonezą, aliejų, suberiame svogūnus, pagardiname citrinos sultimis, druska ir šviežiai maltais pipirais. Tepame ant paskrudintos baltos duonos (puikiai tinka itališka fokačia, arba čiabata) ir valgome tokius “sumuštinius” vienus arba su daržovėmis. Aš pateikiau su pomidorų salotomis, pagardintomis saulėgrąžų daigais, ypač tyru alyvuogių aliejumi ir pakepintais migdolais.

Perskaičiau parašytą šio įrašo pavadinimą ir susimąsčiau: o kodėl kai kurių patiekalų galūnės lietuvių kalboje yra identiškos ištekėjusių moterų pavardžių galūnėms?! Kiaušinienė, kopūstienė, cibulienė… Jei jau vedant paraleles tarp valgių ir pavardžių, kodėl, kažin, mėgiamas pusryčių patiekalas negalėtų vadintis “kiaušinevičiumi”, tradicinė sriuba – “kopūstėnu”? Turbūt reiks kreiptis į lietuvių kalbos komisiją, kad paaiškintų šį faktą:)

Cibulienė – tai patiekalas iš mano mamos valgių skrynios:) Kaip ir viskas tais laikais, patiekalai buvo paprasti iki skausmo… O cibulienės dėka, manau, mama mus su broliu pripratino valgyti svogūnus. Apie sodą, kurio visa širdimi nekenčiau, jau esu rašiusi ne kartą šiame blog’e. Bet tame sode būdavo, prisipažinsiu, ir gerų dalykų: pavyzdžiui, prisirpę raudonos braškės (pageidautina, jau nuskintos ir tvarkingai sudėtos į pintinę ), šviežios bulvytės ar šparaginės pupelės, krūmai aviečių (na gerai, šias ir pačiai nesunku nusiraškyti ), ir, žinoma, svogūnai. Kol svogūnų laiškeliai būdavo jauni, ploni ir trapūs, jie puikiai įsikomponuodavo salotų dubenyse. Bet kai užaugdavo dideli, stori, tada jie dažniausiai keliaudavo į pusrytinį patiekalą, kurį sutartinai vadindavome Cibuliene.

Žinau, kad Lietuvoje dabar anaiptol ne šviežių svogūnų laiškų metas, be to, neabejoju, kad kažką panašaus kiekvienas esate gaminęs. Tačiau kai apie cibulienę pasikalbėjau su savo vyru, pasirodo, kad mudu turime visiškai skirtingus to paties patiekalo pagaminimo būdus: maniškis – labiau moteriškas, lengvas, gaivus, jo variantas – sotesnis, nes vietoj kiaušinio turėtų būti dedamas gerai paskridintas lašinukas.

Šį savaitgalį turguje negalėjau praeiti pro pundus šviežių svogūnų laiškų ir prisiminiau šį paprastą iki kaulų smegenų rytinį patiekalą. Kartu su su jo skoniu grįžo patys šviesiausi prisiminimai apie vaikystę… Todėl nepykit, nusprendžiau įdėti jį į blog’ą Juk cibulienė  tikrai patenka į sveikų, lengvų, paprastu valgių sąrašą!

Reikės (2 žmonėms):

0,8-1 kg žalių svogūnų laiškų (ypač tinka peraugę)

1-2 kiaušinių

Aliejaus (sviesto, jei neskaičiuojate kalorijų )

Druskos, pipirų

Užrišame savo vyrui prijuostę, įteikiame jam peilį ir pristatome prie svogūnų laiškų pjaustymo Pačios išeiname į kitą kambarį gerti kavos (kad akys neašarotų, ir koks nors tušas nenubėgtų:)). Kai viskas supjaustyta, įkaitiname keptuvėje aliejų (sviestą, arba aliejų su šaukštu sviesto – tikrai skaniau ), suberiame svogūnus ir maišant troškiname, kol jie sukrenta, pasidaro minkštučiai ir gražiai žalsvi. Pabaigoje įmušam kiaušinį ir skubiai sumaišom, iškart nukeliam nuo ugnies. Man skanu, kai kiaušinio būna labai nedaug – kad vos vos pasidengtų žali laiškai. Pasūdome, pabarstome pipirais. Skanu su tamsia duona arba paskrudinta balta.

Kai prie pusryčių stalo sėdi vidurdienį, su avižinių dribsnių košele geriau neprasidėti. Patiekalas turi atitikti paros metą ir, žinoma, alkanumo lygį. Man patinka amerikietiškas terminas “brunch” – tarpinis variantas tarp breakfast (pusryčiai) ir lunch (pietūs), kuris dažniausiai aktualiu tampa tingiais savaitgaliais.

Mūsų savaitgalių rytai dažniausiai skirti sportui. Kadangi šiandien iš lovos išvertė kažkur apatiniame aukšte gręžiama siena (kaip vėliau išsiaiškinau, kaimynai sumanė išsikirsti papildomą langą arba angą kondicionieriui), neliko nieko kitko, kaip susipakuoti teniso raketes ir dumti į kortus, kad išbandyti organizmo pajėgumą judėti prie +32 laipsnių. Tad grįžus po treniruotės ir pasimurkdžius šiltoje tarsi arbata jūroje, teko pasigaminti ką nors stipresnio nei darbo dieną.

Dviems asmenims fritatai reikės:

5-6 kiaušinių (aš naudoju tik du trynius, bet galima naudoti ir visus)

sauja šviežių petražolių, sukapotų

1 citrinos nutarkuota žievelė

Šaukštas citrinos sulčių

Šaukštas tarkuoto parmezano sūrio (ar kokio kito tarkuoto kieto sūrio)

200g šviežių arba šaldytų krevečių, nuluptų

gabalėlis sviesto

alyvų aliejaus

Pusė šviežio raudonojo čili pipiro arba žiupsnelis džiovintų aitriųjų paprikų

Druskos, pipirų

Įkaitinam orkaitę iki 200C. Dubenyje lengvai suplakam kiaušinius, įberiam druską, pipirus, citrinos žievelę, citrinos sultis, sūrį. Krevetes supjaustome gabaliukais, paliekant trečdalį nepjaustytų. Visas krevetes sumaišom su kiaušinių plakiniu. Įmaišome kapotas petražoles – kuo daugiau, tuo geriau.

Keptuvėje, tinkamoje kepti orkaitėje, įkaitinam gabaliuką sviesto, įpilam aliejaus, supilam fritatos masę. Pakepinam minutę kitą ir kišam keptuvę į orkaitę. Per 5-7 minutes fritata turėtų būti pageltusi, tik neperkepam, nes išsausės.

Ištraukiam iš orkaitės, apverčiam keptuvę kad fritata įkristų į lėkštę. Skanu su bet kokiomis daržovėmis – šviežiomis arba marinuotomis.

Kai oras sušyla tiek, kad visą parą termometro stulpelis nenusileidžia žemiau +30C ribos, mudu su Darium šeštadieniais turim savo rytinį ritualą: užsidėję patogius batus ir užsikrovę kilogramą kremo su SPF išeinam į ilgą pasivaikščiojimą pajūriu. Sukorę promenada 8 km šlaputukai parsirandam namo, ir tik tada sėdam pusryčiauti. Dažniausiai sudegintų kalorijų nesinori taip iškart atgauti su kokiu nors itin maistingu patiekalu. Be to, tokiame karštyje visi darosi labai jau išrankūs maistui.

Jei tik išeina, visada stengiuosi gerai žiūrėti, ką dedu gamindama patiekalą. Vengiu riebių produktų, sintetinių priedų, nenatūralių medžiagų. Lygiai prieš metus abu su vyru tvirtai nusprendėm atsisakyti mikrobangės: dar supakuotą išnešėm į rūsį ir pamiršom, kad toks išradimas egzistuoja. Visai nesudėtinga pasišildyti maistą ir kitomis priemonėmis! Svarbu tik neturėti mikrobangės po nosim, kad nekeltų pagundos.

Nemažai skaitantis sveikos gyvensenos temomis mano vyras taip pat daug prisideda prie mūsų, sakyčiau, gan sveiko gyvenimo būdo. Pavyzdžiui, jis išmokė mane naudojant kiaušinius omletui laukan išmesti daugiau nei pusę trynių ir apsiriboti beveik vien baltymais. Rezultatas iš tiesų žymiai sveikesnis ir lengvesnis, ir net, sakyčiau, skanesnis.

Todėl ir šių pusryčių patiekalas – itin sveikas ir nekaloringas. Išbandykit!

2 žmonėms cukinijų fritatreikės:

1 nedidelės cukinijos, supjaustytos griežinėliais

5 kiaušinių (aš panaudojau 3 trynius, likusius atidėkite kokiam nors kitam patiekalui)

1/2 indelio natūralaus jogurto (jei norit daugiau kalorijų – naudokite grietinę)

Alyvuogių aliejaus

Druskos, pipirų

Šviežių petražolių (arba baziliko, svogūno laiškų ar kitokių mėgstamų žalumynų)

Orkaitę įkaitinam iki 185C. Geriausia, jei galite įjungti tik viršutinį orkaitės kaitiklį ir pakelti lentynėlę kiek galima aukščiau orkaitės viršaus.

Susiraskite keptuvę, kurią galėsite įdėti į orkaitę (ne su plastmasine rankena). Įkaitintame aliejuje iš abiejų pusių keliomis partijomis apkepinam cukinijos griežinėlius. Pabaigoje visa apkepintą cukiniją paskirstom ant keptuvės dugno tolygiai, pabarstom šiek tiek druska.

Kol cukinijos kepa, lengvai išplakam kiaušinius, įmaišom jogurtą ir smulkintus žalumynus, pasūdom, pabarstom grūstais juodaisiais pipirais. Masę užpilame ant apkepintų cukinijų. Palaikome šiek tiek ant ugnies, kad fritatos apačia apkeptų. Tada pašauname visą keptuvę į orkaitę. Jei norite ir mėgstate, galite viršų prieš dedant į orkaitę pabarstyti tarkuotu geltonu sūriu. Kepam maždaug 12-14 minučių, arba kol viršus gražiai paruduoja.

Ištraukiame (atsargiai, nenusideginkite, nes keptuvės rankena karšta!) fritatą iš orkaitės, keptuvę uždengiam didele apvalia lėkšte ir vienu judesiu apverčiam keptuvę aukštyn kojomis. Galit ant viršaus pabarstyti kokiais nors žalumynais ar smulkintais svogūnų laiškais.

Mes mėgstame fritatą su paskrudinta duona ir šviežiais žalumynais – agurkais, pomidorais su baziliku ir šlakeliu aliejaus ar žaliomis salotomis.

Kepant fritatą galima improvizuoti: vietoj cukinijų naudoti baklažanus, porus, šparagines pupeles (apvirtas), kalafijorus ar dar kokias nors kitokias daržoves. Parašykit, jei ką nors įdomaus pabandėte! Juk visai smagu kartais pakeisti įsisenėjusių patiekalų arsenalą ir sukurti ką nors naujo:)

Vasara atlekia paknopstomis! Paplūdimy jau neišeina eiti per smėlį basomis, nes po akimirkos pajunti aštrų savo svylančių padų kvapą… Paskutinės savaitės, kai vanduo jūroje dar gaivina, o ne vargina savo karščiu. Visi tamsesnių spalvų drabužiai pamažu nukeliauja į spintos gilumą, užleisdami vietą baltiems, ploniems, trumpiems, permatomiems. Gatvėmis vedžiojami šunys pasipuošę naujomis šukuosenomis: visi iki vieno pakirpti “liūtais”, kad po gaurais nekaistų oda, bet visvien atrodytų stilingai. Vargšeliai dar po mėnesio taip drąsiai nevaikščios šaligatviais, nes letenėlės neatlaikys svilinančio karščio. Naktis savo aktyvumu greitai susikeis su diena: tik nusileidus saulei sušurmuliuos Tel Avivas…

Bet pusryčiai visuomet liks pusryčiais. Tiesa, lengvesni nei vėsesniu metų laiku. Jūsų teismui – kita gardaus arabiško patiekalo, į Izraelį atkeliavusio iš Libijos, versija. Apie tradicinę Šakšuką rašiau jau senokai, o ją įvertinti spėjo dauguma mūsų svečių. Todėl visus raginu išbandyti lengvesnę – vasarinę – šio patiekalo versiją!

2 asmenims:

2 porai, supjaustyti griežinėliais

2-3 česnako skiltelės, susmulkintos

2 saujos šviežių špinatų

100-150 g fetos sūrio

2 kiaušiniai (skaičiuoju kiekvienam valgančiam po vieną, bet jei maitinsite alkanus vyrukus, galite drąsiai jiems paruošti po du kiaušinius)

Druskos, pipirų, sviesto

Keptuvėje, kuri turi tinkamą dangtį, ištirpiname sviestą, ir jame kapiname porus, kol šie suminkštės, bet jokiu būdu neapskrus. Sudedame česnaką, supilame špinatus (jei lapai dideli, galima juos stambiai supjaustyti) ir viską troškiname kelias minutes. Špinatai sukris, paskleis savo sultis, suminkštės. Nepamirštam viską maišyti. Pabarstom šiek tiek druska (tik atsargiai, nes sūris, kurį vėliau dėsite, sūrus!), pipirais. Keptuvėje padarome duobutes (tiek, kiek kepsite kiaušinių) ir į kiekvieną įmušame po kiaušinį. Viską pabarstome feta sūriu ir uždengiame keptuvės dangtį. Sumažinam ugnį ir patroškinam kokias 4-6 minutes, kol kiaušiniai bus visiškai iškepę.

Skanaus

Ech kaip nenumaldomai artėja pliažo sezonas!… Žymiai greičiau, nei tirpsta riebalai, prisiauginti per žiemą.

Parašiau ir pagalvojau: kokią žiemą? Vasara čia, Izraelyje, prasidėjo net nepasibaigusi, o aš čia apie žiemą pasakoju… Ypač tai įžeidžiamai turėtų nuskambėti broliams ir sesėms lietuviams, kuriems žiema šiemet parodė tikrąjį savo veidą… Bet gal meniu ant stalo iš tiesų diktuoja mėnesių pavadinimai, o ne temperatūra už lango? Tikrai pastebėjau, kad žiemos mėnesiais norėjosi troškinių, kepinių ir visokių kitokių sunkesnių dalykų. O pavasariop norisi lengvumo… Štai iš šito noro ir gimė kitas noras – lengvų vegetariškų pietų. Rezultatu buvau visiškai patenkinta, ko linkiu ir jums!

Sveikuolių blynų (dviems asmenims) tešlai reikės:

Gabalėlio geltono sunokusio šviežio moliūgo (apie 200-300g),  sutarkuoto burokine tarka
2 kiaušinių, išplaktų

5-6  kaupinų šaukštų purių miltų

1 šaukštelio kepimo miltelių

3 šaukštų avižinių dribsnių

2 šaukštų moliūgo sėklų

žiupsnelis druskos, 2 šaukšteliai cukraus

aliejaus kepimui

Oj koks paprastas receptas: viską sumaišyti ir 5kaitintame aliejuje iškepti paplotėlius! Skanu su grietine arba cukrumi.

Skanaus