Nidos receptai

Sekmadienis nebūtų sekmadieniu, jei ant stalo ryte negaruotų geltoni minkštučiai blynai:) Jei man reiktų išsirinkti patį pačiausią patiekalą, be kurio niekaip nesugebėčiau gyventi, be jokių abejonių tai būtų blynai. Dar nežinau kurie – lietiniai, varškėčiai, bulviniai, žemaičių ar dar kokie…  Bet tikrai tikrai blynai:)

Cukinijų blyneliai mūsų šeimoj -tai tarsi savaitgalio talismanas. Juos kepu praktiškai kiekvieną sekmadienį. Me sturim savo savaitgalinius ritualus: paprastai sekmadienio rytais susikaunam teniso kortuose, o paskui skubam namo, nes abu su vyru be žodžių žinom, kad tuoj tuoj visi namai pakvips blynais (kartais “be žodžių” reiškia tai, kad po įnirtingo mačo mudu nesikalbam kurį laiką, nes tas, kuris pralaimėjo, turi susitvarkyti su savo emocijomis:)))

Šį rytą teniso mačo nebuvo, bet namai kvepėjo ypač gardžiai:) Cukinijomis, morkomis ir šviežiomis braškėmis. Kiekviename rudojo cukraus kristale skaisčiai atsispindėjo rytinės saulės spinduliai.

Cukinijų ir morkų blyneliai su avižiniais dribsniais (2 asm)

3 nedidelės cukinijos (15-20cm)

1 vidutinė morka

2 kiaušiniai

3/4 puodelio miltų

1 šaukštelis kepimo miltelių

2-3 šaukštai avižinių dribsnių

1 šaukštelis rupios druskos

4 šaukšteliai cukraus

Aliejaus kepimui

Cukinijas sutarkuojame per burokinę tarką. Pabarstome druska* ir paliekame pastovėti keletą minučių, kol išsiskirs sultys. Atskirame inde sutarkuojame morkas (per burokinę tarką).

Kitame dubenyje suplakame kiaušinius su cukrumi. Suberiame tarkuotas morkas ir viską sumaišome.

Cukinijas nuspaudžiame marlės pagalba – sultys mums nebus reikalingos. Sausą tarkuotų cukinijų masę suberiame į dubenį kartu su kiaušinio plakiniu ir morkomis. Sumaišome.

Į masę sudedame likusius ingredientus – miltus, kepimo miltelius, avižas, ir viską gerai išsukame.

Kepame blynelius įkaitintame šlakelyje aliejaus iš abiejų pusių, kol paruduoja.

Pateikiame apibarstytus ruduoju cukrumi, arba su jogurtu ir mėgstamu džemu, arba su šviežiais vaisiais.

Dievinu saulėtus rytus!! Nors miegant naktį saulė nešviečia, žmogus saulėtą rytą jau atsikeli su įkrautomis baterijomis…:) Nuotaika  puiki, energija veržiasi per kraštus.

Saulėtą rytą norisi saulėtų pusryčių – spalvotų, lengvų, skanių. Man labai patinka pusryčių meniu Tel Avivo kavinėse – žmonės čia mėgsta pusryčiauti mieste. Mėgsta susitikti su draugais, perskaityti laikraštį arba naujienas iPade, surūkyti cigaretę, arba tiesiog paspoksoti į prošal pėdinančius praeivius. Žmonės čia kažkodėl neskuba, tarsi mėgaujasi kiekviena minute…

Jei pusryčiauju kavinėje, mėgstu užsisakyti granolą. Paprastai gamintą “namuose” (savoje kavinės virtuvėje), su vaisiais ir tirštu medumi. Ir didelį puodą kavos su stora pieno putele. Kava galima mėgautis ilgai – šiltame ore ji neatvėsta:)

Namuose pagaminta granola yra daiktas, kuris VISADA stovi paruoštas mano spintelėje. Kai baigiasi viena porcija, gaminu kitą. Granolos indelį vyras pasiima į darbą, jei kartais praalktų ir norėtųsi ko nors skanaus ir maistingo, granola praverčia tada, kai pusryčiams galiu skirti vos dešimt minučių, įskaitant jų pagaminimą ir suvalgymą. Natūralus jogurtas paprastai taip pat visada paruoštas šaldytuve, tad belieka tik pasipjaustyti po ranka esančių vaisių – bananų, braškių, obuolių, mangų, papajų, persikų, kriaušių, abrikosų – ant viršaus užpilti šaltą jogurtą, pabarstyti maistinga granola su dvigubu kiekiu riešutų, ir pagardinti medumi arba klevų sirupu. Gardumėlis! Tokiais pusryčiais galima maitintis kiekvieną rytą. Kiekvieną saulėtą rytą:)

Granola 

1 kg avižinių dribsnių (stambių, netrupintų) – galite naudoti mišinį įvairių dribsnių: kvietinių, ruginių, miežinių

po 1/2 puodelio riešutų: lazdynų, graikiškų, migdolų, arachisų, anakardžių (arba tik tų, kuriuos mėgstate arba turite)

po 1/2 puodelio sėklų: sezamų, linų, moliųgų, saulėgrąžų

1/2 puodelio augalinio aliejaus

1 puodelis medaus

Cinamonas, muškato riešutas (nebūtina, je nemėgstate)

Įkaitiname orkaitę iki 180C. Didelę kepimo skardą išklojame pergamentiniu popieriumi.

Dideliame dubenyje sumaišome visus birius produktus. Riešutus prieš tai lengvai patrupiname mėsai mušti plaktuku, juos subėrę į rankšluostį arba polietileno maišelį. Viską sumaišome su aliejumi ir su skystu medumi, su prieskoniais (jei naudojame).

Išberiame masę į paruoštą skardą ir pašauname į orkaitę. Kepame apie 20-25 minutes, tačiau per tą laiką 3-4 kartus maišome, nes granola linkusi labai greitai sudegti. Iškepusią atvėsiname skardoje, ir supilame į didelį indą. Laikome sausoje tamsioje vėsioje vietoje.

Savaitgalio pusryčiai žavūs tuo, kad jiems paruošti yra marios laiko. Mūsų darbo dienų rytai pakankamai nuobodūs (maisto prasme), ir, turiu prisipažint, pilni blogų įpročių. Pats blogiausias įprotis – skaityti žinias kompiuteryje, ir nenuleidžiant akių nuo ekrano dėti į burną avižinių dribsnių košės šaukštus. Per Naujuosius vienas mano pažadų sau buvo to nedaryti – nespoksoti į televizorių, sekant rytinių žinių laidą, neskaityti, per pusryčius koncentruotis vien į maistą. Ištempiau gal kokias tris dienas. O paskui kažkurį rytą reikėjo skubėti, tad padariau išimtį įsijungdama kompiuterį, o dabar net nesistengiu savęs dėl to griaužti – yra kaip yra. Gal nuo kitų metų?:)

Užtai savaitgaliais pusryčiai kitokie. Su morkų ir cukinijų blyneliais, Dariaus firminiu omletuku, fritata arba kokiu kitu gardėsiu, kurių išsiilgstam per darbo savaitės monotoniją. Šiaip omletai mūsų šeimoje – vyriškas užsiėmimas. Nežinau ar esu omletą kepusi daugiau nei penkis kartus per pastaruosius penkerius metus… Visuomet šioje konkrečioje srityje leidžiu pasireikšti savo vyrui, o jis ne tik labai tokia “privilegija” džiaugiasi, bet ir gamina tikrai be galo skanų omletą.

Tačiau keliaudami ir pusryčius valgydami viešbučiuose, mudu dažnai užsisakom valdiškose virtuvėse iškeptus omletus, ir mane labiausiai žavi tai, kad jie paprastai būna perlenkti, o į vidų įdėta įdaro. Mano vyras šaiposi, kad taip sunaudojami likučiai, bet man toks kepimo būdas labai patinka, o ir pateiktas sulenktas omletas su įdaru atrodo puikiai.

Tiesą pasakius, šiandien, kepdama omletą, vadovavausi šaldytuvo valymo principu (mano vyras visgi buvo teisus, sakydamas, kad taip sunaudojami likučiai:)). Be to, tai buvo vienas tų retų kartų, kai ėmiausi “pavaduoti” vyrą, tad reikėjo pasistengti, pagaminti ką nors kitokio, o ne vien nusižiūrėti ką daro jis:) Tad štai kas man šįkart gavosi:

Omletas su paprikų ir ožkos sūrio įdaru (2 asm)

Omletui:

3 kiaušinių baltymai

2 pilni kiaušiniai

1 plokščias šaukštas miltų

1/4 puodelio pieno

Druskos, pipirų

Sviesto (arba aliejaus) kepimui

Įdarui:

Gabalėlis poro, supjaustyto griežinėliais

1/4 svogūno, supjaustyto gabalėliais

1/2 raudonosios paprikos, supjaustytos mažais kubeliais

Gabalėlis ožkos sūrio (arba fetos), sutrupinto

Pundelis šviežių kalendrų arba petražolių, sukapotų

Druskos, pipirų

Aliejaus kepimui

Pasigaminame įdarą: keptuvėje įkaitiname porą šaukštų aliejaus, ir ant nedidelės ugnies trumpai pakepiname svogūnus, kol jie suminkštėja. Suberiame porus, viską maišant toliau minutę kitą kepinam. Pabaigoje suberiam papriką. maišant kepinam, kol visos daržovės tampa minkštos, bet neišskysta. Pagardinam druska ir pipirais.

Sumaišome omleto masę: suplakame kiaušinius ir baltymus (mes visuomet naudojame nedaug trynių, tada omletas gaunasi puresnis ir, aišku, sveikesnis). Įplakame miltus, kai jie visiškai išsimaišo, įplakame pieną, pasūdome, įberiame druskos.

Švarioje keptuvėje įkaitiname sviestą (aliejų). Per visą ketuvės plotą išliejame pusę omleto masės ir kepame ant nedidelės ugnies, kol viršus pamažu pradeda tvirtėti (tik atsargiai, kad neprisviltų apačia!). Į vieną “blyno” kraštą sudedame pusę apkepintų daržovių įdaro, pabarstome puse ožkos sūrio, puse kiekio žalumynų ir užlenkiame vieną omleto kraštą ant viršaus. Dar kelias akimirkas pakepiname, kol viduje sūris išsilydo, ir omleto vidus dar šiek tiek sukietėja.

Atsargiai plačia mentele pavertę keptuvę ant šono, sulenktą omletą “įstumiame” į pašildytą lėkštę ir procesą pakartojame dar kartą su antru omletu.

Pateikiame su daržovėmis ir skrudinta duona.

Įdarui galima naudoti ir pakepintus grybus, morkas su svogūnais, virtą mėsą (likučius:)), šparagus, pomidorus ir kitokius dalykus, kuriuos reikia dėl kokių nors priežasčių sunaudoti:) Mes pirmadienį skrendame į Lietuvą, tad šaldytuvas turi likti švarus:)

Nepatikėsit, bet būna taip: atsikeli vieną diena ryte, ir sužinai, kad tapai knygos autore. Taip taip, tikros knygos. Su viršeliu, IBSN kodu,  ir beveik 160 puslapių teksto. Mano pačios parašyto. Tačiau man nežinant išleisto. Stebuklai, tiesa?… Turiu padėkoti už tokią staigmeną vienam žmogui, iš kurio niekaip nesitikėjau nei šio, nei kitokių stebuklų….

Tad štai atšvęsti tam nepaprastai įdomiam debiutui rengiu vakarėlį. Kepu tortus, pyragus, gaminu savo firminį svogūnų pyragą, šparagų tartą, kepsiu avies koją, marinuotą vyne, saldžias bulves, spirginsiu krevetes… Bus keletas naujų patiekalų, kuriuos aprašysiu, kai tik juos nufotografuosiu, ir kai įsitikinsiu, kad jie verti jūsų teismo:)

O kol kas – šparagai. Paprasti, nes gėris dažnai slypi paprastume. Natūralūs, nesugadinti malant, pjaustant ar dar kaip nors išsidirbinėjant. Paruošiami per penkias minutes ir labai tinkami Atvelykiui:) Nes tai puiki proga sunaudoti nudažytus ir nesuvalgytus margučius:)

Šparagai “Mimoza” (8 žmonėms)

3 kietai virti dideli kiaušiniai

2 riekės išdžiūvusios baltos duonos

48 šparagai

1 pakelis sviesto (200g)

Žiupsnis druskos, pipirų

1/2 puodelio smulkiai sukapotų petražolių

Citrinos sulčių

Kiaušinius nulupame ir atskiriame baltymus nuo trynių. Susmulkiname atskirai baltymus, ir atskirai trynius.

Virtuviniu kombainu pulsuojančiais judesiais sutrupiname sudžiūvusią duoną iki stambokų trupinių.

Šparagus išverdame (3-5 minutes) pasūdytame vandenyje, kol jie suminkštėja. Perliejam šaltu vandeniu, kad išlaikytų žalią spalvą ir nepatamsėtų.

Keptuvėje įkaitiname sviestą. Kai jis pradeda putoti, suverčiame trupinius ir maišant kepiname, kol šie įgauna auksinį atspalvį. Tik neperkepame – nes trupniai labai greitai pasidarys juodi! Nepamirškit, kad net išjungus ugnį ir išbėrus trupinius į lėkštę, jie dar kurį laiką keps, tad išjunkite ugnį kol jie gražios gelsvos spalvos. Iškepusius trupinius išberiame į dubenį ir minutę atvėsiname.

Keptus trupinius sumaišome su petražolėmis ir kiaušinių baltymais, įberiame šiek tiek druskos (pagal skonį).

Šparagus nusausiname virtuviniu rankšluosčiu, sudedame ant pašildytos lėkštės, pašlakstome citrinos sultimis. Pabarstome trupinių mišiniu, ant viršaus pabarstome smulkintais tryniais. Pateikiame šiltus.

Receptas iš J. Hobbs knygos “Scrumptious food for family and friends”.

Kaip dera tikrai lietuvei, aš dievinu varškę!! Jei kokią savaitę neparagauju kokio nors patiekalo su varške, iškart pajaučiu, kad kažko man trūksta… Mano dukra, studijuodama Tailande, labiausiai kentėjo ne nuo karščio ar kultūros skirtumo, net ne dėl namų ilgesio, bet dėl to, kad…….. Tailande nebuvo varškės!! Atvažiavusi trumpoms atostogoms, kaskart prisipakuodavo 30kg sveriantį lagaminą: 15kg duonos ir 15kg varškės ir varškės sūrio:) Ten ji viską užsišaldydavo, ir po gabaliuką kasdien išsitraukdavo iš šaldiklio. Taip ištempdavo iki kitų mokyklinių atostogų ir sekančios maisto pakuotės:)

Man pasisekė, kad Izraelyje varškės yra. Na, toli gražu ne tokios, kaip Lietuvoj, bet skųstis negaliu. Mūsų savaitgaliai visada prasideda varškėtukais, lietiniais blyneliais su varške, keptais varškėčiais arba varškės apkepu!! Ir nors patį skaniausią varškės apkepą kepa mano pusseserė Daivutė (ji ant apkepo viršaus, prieš pašaudama į orkaitę, išdėlioja riekes konservuoto ananaso – atrodo puikiai, ir tikrai labai skanu!!), aš po ilgų ieškojimų “išdirbau”  savo mėgiamiausio minkštučio varškės apkepo receptą. Dažniausiai jį gardinu džiovintais abrikosais, nutarkuotos citrinos žievele, vanile, razinomis… Svarbiausia, kad masės pagaminimo procesas toks paprastas ir trumpas, kad kol įkaista orkaitė, apkepas jau būna paruoštas ir net pašautas kepimui:)

Varškės apkepas

1 kg varškės

4 kiaušiniai

Žiupsnis druskos

150g cukraus (saldumo priduoda dar ir džiovinti vaisiai)

1/2 puodelio pieno

6 šaukštai manų kruopų

Vanilės, džiovintų vaisių, nutarkuotos citrinos žievelės, citrinos sulčių (pagal pageidavimą)

Trupučio sviesto kepimo indo patepimui ir džiūvėsių pabarstymui

Pateikimui: graikiškas jogurtas (arba grietinė), džemai, cukraus pudra

Orkaitę įkaitiname iki 170C (su pūtimo funkcija).

Kiaušinius (geriausia – virtuviniu kombainu) plakame su cukrumi ir druska iki purumo. Pieną užkaičiame nedideliame puodelyje, kai užverda – suberiame manus, iškart išmaišome. Manų masė iškart labai sukietės – neišsigąskite. Išbrinkusius manus dedame į kiaušinių masę, plakame toliau, kad neliktų gumuliukų. Sudedame varškę, nuplautus džiovintus vaisius (abrikosus susmulkiname), citrinos žievelę, įpilame šiek tiek citrinos sulčių (2-4 šaukštus), vanilę. Viską gerai išmaišome.

Kepimo indą patepame sviestu, pabarstome dugną ir kraštus džiūvėsiais. Sudedame varškės masę, išlyginame paviršių. Jei norite, ant viršaus galite uždėti kelis gabaliukus sviesto, kad jis išsilydęs gražiai leistu apkepti apkepo viršui. Pašauname į orkaitę, kepame apie 40-50 minučių, arba kol apkepas gražiai parunda, išsipučia.

Pateikiam su jogurtu arba grietine ir mėgstamu džemu (aš labiausiai mėgstu su trintomis braškėmis, nes prasidėjus šviežių braškių sezonui kažkodėl šaldymo kameroj būna užsilikusių trintų brašlių iš praeito sezono:)).

O kai apkepas atšąla, jis tampa puikiu užkandžiu su popietinės kavos puodeliu:)

Su indiškais desertais – sudėtinga. Arba jie labai riebūs, arba labai saldūs, arba reikia kokių nors labai keistų ingredientų (rožių vandens, valgomos auksinės folijos ar kt.). Todėl surasti tinkamą variantą buvo nelengva. Pasirinkau labai nekaltą (ir nesaldų, beje) desertą, kuris, sakyčiau, tiktų ir kaip sekmadienio pusryčiai:)) Man patiko. Bet jei kas mėgstate labai saldžius dalykus, dėkite kur kas daugiau cukraus į tešlą:)

Tešloje kepti bananai (4 asmenims)

150g (1 ir 1/4 puodelio) miltų

100g ryžių miltų

100ml kokoso pieno

1 kiaušinio baltymas

1 a. šaukštelis valgomosios sodos

žiupsnelis druskos

2-3 šaukštai rudojo cukraus

4 kieti bananai, nulupti, supjaustyti per pusę

Aliejus virimui

Sumaišome miltus tarpusavy ir įpilame 100ml šalto vandens. Išmaišome. Supilame likusius ingredientus ir gerai sumaišom tešlą. Jei ji per tiršta, įpilame dar šiek tiek vandens.

Bananus gerai apvoliojame tešloje ir kepame juos įkaitintame aliejuje, kol apskrunda. Išėmę nusausiname riebalus ant popierinio rankšluosčio.

Pateikiame su šviežiais ananasais arba su kokosų ledais ir šviežiais kokosais. Papuošiame mėtos šakele.

Na tai ką – pavasaris jau čia pat? Ar ne pats laikas susirūpinti savo formomis?:) Bet kaip tuo pačiu ir formomis rūpintis, ir skaniai užkandžiauti? Išeitis – štai šis be galo gražus ir purus graikiškas pyragas, kurį iškepsite nenaudojant jokių riebalų, vien jogurtą ir šiek tiek fetos sūrio! Tiks piknikams ir sekmadienio popietei su šlakeliu vyno…

Graikiškas pyragas su feta

300g graikiško natūralaus jogurto

1 šaukštelis valgomosios sodos

3 kiaušiniai

200g feta sūrio

300g miltų

1 šaukštelis druskos

1 šaukštelis cukraus

Žiupsnelis čili ir žiupsnelis oregano

Šakelė prinokusių vyšninių pomidorų

Jogurtą sumaišome su valgomąja soda ir druska bei prieskoniais. Dubenėlyje šakute lengvai sumaigom fetos sūrį – nesistengiame sutrinti iki vientisos masės, nes gražiau, kai lieka stambesni trupiniai. Kitame dubenėlyje suplakam kiaušinius, juos supilam į fetos sūrio indą. Supilam jogurto mišinį, viską išmaišom. Galiausiai supilam miltus ir visą masę sumaišom šaukštu.

Pailgą kepimo formą išklojame pergamentiniu popieriumi. Supilame tešlą, išlyginame paviršių. Ant viršaus klojame šakelę vyšninių pomidorų ir truputį įspaudžiame į tešlą (bet labai nedaug!). Jei neturite tokios ilgos šakelės su pomidorais, sujunkite keletą šakelių, kad vizualiai gautųsi tarsi viena.

Pašauname į orkaitę įkaitintą iki 180C. Kepame apie 45 min, arba kol įkišus pagaliuką jį ištrauksite sausą.

Skanu ir šiltas, ir atvėsęs.

Receptas – iš čia.

Ar jums dar neatsibodo moliūgai?? Man – dar ne. Todėl štai dar vienas būdas juos tinkamai panaudoti artėjančio savaitgalio pusryčiams:)

1 moliūgas “Butter squash” arba maždaug 400g. tradicinio moliūgo

2 kiaušiniai

1 pakelis varškės

Žiupselis druskos

3-4 šaukštai cukraus

4+ šaukštai miltų

Vanilinio cukraus arba vanilijos ekstrakto

Paprasčiau ir būti negali:) Žalią moliūgą sutarkuojame burokine tarka. Išplakame du kiaušinius su druska ir cukrumi bei vanilija, sumaišome su varške ir sutarkuotu moliūgu. Sudedame miltus ir viską gerai išmaišome. Miltų dėkite iš akies: jų nereikia tiek, kad tešla neliptų prie rankų. Skaniausi varškėčiai gaunasi tuomet, kai tešla dar pakankamai minkšta. Tada dedu šaukštą tešlos į keptuvėje įkaitintą aliejų (nesibaiminkite, kad blynas dar neturi formos ir tešlos gumulas yra storo rutulio pavidalo), trumpai pakepu, kol apačia kiek sukietėja, tada apverčiu kita puse ir prispaudžiu, kad varškėtis gautųsi norimo storumo bei formos. Tada jau kepu tol, kol abi pusės gražiai paskrunda.

Man skaniausia – su ruduoju cukrumi. Taip pat gardu su cukraus pudra arba grietine.

Dar viena ekskursija po plačiuosius interneto lobynus:) Kai pamačiau Anželikos (http://www.kainetingiu.com/) patalpintą varškės ir moliūgų apkepą, iškart žinojau, kad būtinai jį išbandysiu. Varškė visais pavidalais – tai produktas be kurio negalėčiau gyventi! Visi svečiai, atvykstantys iš Lietuvos, pirmu numeriu gauna “užsakymą” lauktuvėms: varškės sūrio (nes jį lengviausia transportuoti). Šią savo besąlygišką meilę varškei perdaviau tikriausiai ir savo vienintelei dukrai Rūtai: gyvendama Bankoke ji tiesiog mirė iš nusivylimo, kad Tailande nėra varškės… Suprantu ją kuo puikiausiai, nes pati nežinau kaip ilgai ištverčiau šaly, kurioje negaminama varškė…

Anželika, savo blog’e patalpinusi šį nuostabių spalvų meno kūrinį, paklausta, ar jis skanus, kukliai atrašo jog “taip, skanus”. Žmonės, šis apkepas – dieviškas!!! O dar pridėjus visiškai nulines pastangas jį pagaminti – tai tiesiog tobulas patiekalas visomis prasmėmis: sugaišto laiko, reikalingų priduktų paprastumo, ir puikaus rezultato. Esu tikra, kad jei vaikams negalite įsiūlyti daržovių, šį apkepą jie sulapnos su didžiausiu malonumu!! Tikiuosi, kad savo įspūdžiais tie, kurie išbandys, pasidalins komentaruose Tad Anželika, didelis ačiū už receptą!

Varškės ir moliūgų apkepas (lengvai mano modifikuotas)

2 pakeliai varškės (mūsiškiai pakeliai po 250g)

Apie 800g moliūgo

4 kiaušiniai

7 šaukštai manų kruopų

6 šaukštai cukraus (jei mėgstate saldžiai, dėkite šiek tiek daugiau)

Sauja razinų

Vanilijos

Žiupsnis druskos

Paruošiame moliūgą: kepimo popieriumi išklotoje skardoje kepame supjaustę dideliais gabalais ir pašlakstę aliejumi apie valandą, arba kol moliūgas taps minkštutis. Atvėsiname. (Aš paprastai išsiekpu daugiau moliūgo nei man reikia vienam patiekalui, nes jis gali kelias dienas stovėti šaldytuve, ir kaskart nereikia kaitinti orkaitės). Nulupame odelę.

Moliūgo masė: moliūgą blenderiu ar kokiu kitokiu grūstuvu sutriname iki purios masės. Įplakame 2 kiaušinius, 3 šaukštus manų kruopų, 3 šaukštus cukraus ir žiupsnelį druskos.

Varškės masė: 2 kiaušinius išsukame su cukrumi, sumaišome su minkšta varške, įmaišome 4 šaukštus manų kruopų, vaniliją ir žiupsnelį druskos. Pabaigoje įmaišome nuplautas ir karštam vandeny pamirkytas razinas.

Apkepui skirtą kepimo formą ištepame sviestu. Ant dugno išliejame moliūgo masę (1/3 kiekio), tada dedame varškės masės pusę, liejame moliūgo masę (kitą 1/3 kiekio), likusią varškę ir ant viršaus užbaigiame likusia moliūgo mase. Neišsigąskite, kad moliūgo masė bus daug skystesnė nei varškės masė, ir varškės masė taip tolygiai nepasidengs visu paviršiumi. Visvien iškepęs apkepas bus gražiai pamargintas:)

Kepame apie valandą 180C orkaitėje. Pateikiame su mėgiama uogiene arba grietine (man skaniausia -su natūraliu graikišku jogurtu).

Originalus receptas: http://www.kainetingiu.com/2011/10/varskes-moliugu-apkepas.html

Savaigalis prabėgo besiruošiant didelei vakarienei, į kurią buvom pasikvietę 12 svečių. Kaip visuomet, pats maloniausias darbas – planuoti valgiaraštį, bandyti naujus patiekalus, su nerimo gaidele laukti, ar viskas pasisekė, ar skanu. Laimė, kad mūsų svečiai paklusnūs ir laikėsi nurodymo ateiti alkaniems: jų laukė dviženklis skaičius patiekalų:) Visi tie patiekalai pamažu atsiras ir šiame blog’e (kai kurie jau jame yra).

Balius baliumi. Nemažiau svarbus momentas – tai kitas rytas. “Kitas” visomis prasmėmis: kartais prastoka sveikata, kartais dideliu nuovargiu, kartais apetito stoka, o dažniausiai – didžiuliu to apetito antplūdžiu ir tingėjimu ką nors ypatingo gaminti. Dar vienas “kito” ryto bruožas – tai maisto likučiai. Juk neišeina viską suplanuoti taip, kad šaldytuvas litų tuštutėlis. Šitaip būtų nesvetinga ir neįdomu (ypač ant rytojaus)

Todėl turiu jums “kito” ryto pasiūlymą – gardų, seną kaip pasaulis patiekalą, nereikalaujantį nei daug laiko, nei pastangų, ypač tinkantį “sulėtėjus apsisukimams” Tai duonos pudingas (juk greičiausiai duonos pripjaustėte daugiau, nei prireikė ).

Duonos pudingas su džiovintomis spanguolėmis

8 riekelės baltos duonos arba batono (geriausiai kelių dienų senumo, padžiūvusios) – apie 250g

1/2 puodelio džiovintų spanguolių

3 dideli kiaušiniai

1/2 puodelio cukraus

žiupsnelis druskos

1 šaukštelis vanilijos ekstrakto

šviežiai tarkuoto muškato riešuto

2 puodeliai (500ml) pieno

Įkaitiname orkaitę iki 180C.

Lengvai ištepame sviestu kepimo indą. Duonos riekeles supjaustome maždaug 1,5 cm kubeliais. Sudedame į kepimo indą. Pabarstome džiovintomis spanguolėmis.

Kitame inde suplakame kiaušinius, sumaišome su pienu, cukrumi, druska, vanilija, muštkatu.

Užpilame plakinį ant duonos ir palaikome apie 15-20 Minučių, kad duona susigertų kiaušinio ir pieno mišiniu (jei nepalaikysit, atsitiks taip kaip man – visa duona išplauks į paviršių:) Nieko baisaus, aišku, bet verta palaukti). Karts nuo karto pamaišom, panardinam duonos gabalėlius.

Kepimo indą su paruoštu pudingu įstatome į skardą, pripildytą vandens: vandens turi būti tiek, kad apsemtų pusę indo su pudingu sienelių aukščio. Kad indas su pudingu neslidinėtų ir išimant iš orkaitės nenusiplikintumėt, patartina apačioje, po pudingo indu patiesti virtuvinį rankšluostėlį. Dedame į orkaitę, kepame maždaug 40 minučių, arba kol peilis, įsmeigtas į pudingo vidurį, parodo, kad masė pilnai iškepusi.

Išėmus iš orkaitės palaikome keletą minučių, kol kiek atvės. Pateikiame karštą, arba kambario temperatūros, arba visiškai atvėsintą. Šventiniams pusryčiams duonos pudingą galima pateikti su plakta grietinėle arba su creme anglaise.