Nidos receptai

Ar jums dar neatsibodo moliūgai?? Man – dar ne. Todėl štai dar vienas būdas juos tinkamai panaudoti artėjančio savaitgalio pusryčiams:)

1 moliūgas “Butter squash” arba maždaug 400g. tradicinio moliūgo

2 kiaušiniai

1 pakelis varškės

Žiupselis druskos

3-4 šaukštai cukraus

4+ šaukštai miltų

Vanilinio cukraus arba vanilijos ekstrakto

Paprasčiau ir būti negali:) Žalią moliūgą sutarkuojame burokine tarka. Išplakame du kiaušinius su druska ir cukrumi bei vanilija, sumaišome su varške ir sutarkuotu moliūgu. Sudedame miltus ir viską gerai išmaišome. Miltų dėkite iš akies: jų nereikia tiek, kad tešla neliptų prie rankų. Skaniausi varškėčiai gaunasi tuomet, kai tešla dar pakankamai minkšta. Tada dedu šaukštą tešlos į keptuvėje įkaitintą aliejų (nesibaiminkite, kad blynas dar neturi formos ir tešlos gumulas yra storo rutulio pavidalo), trumpai pakepu, kol apačia kiek sukietėja, tada apverčiu kita puse ir prispaudžiu, kad varškėtis gautųsi norimo storumo bei formos. Tada jau kepu tol, kol abi pusės gražiai paskrunda.

Man skaniausia – su ruduoju cukrumi. Taip pat gardu su cukraus pudra arba grietine.

Dar viena ekskursija po plačiuosius interneto lobynus:) Kai pamačiau Anželikos (http://www.kainetingiu.com/) patalpintą varškės ir moliūgų apkepą, iškart žinojau, kad būtinai jį išbandysiu. Varškė visais pavidalais – tai produktas be kurio negalėčiau gyventi! Visi svečiai, atvykstantys iš Lietuvos, pirmu numeriu gauna “užsakymą” lauktuvėms: varškės sūrio (nes jį lengviausia transportuoti). Šią savo besąlygišką meilę varškei perdaviau tikriausiai ir savo vienintelei dukrai Rūtai: gyvendama Bankoke ji tiesiog mirė iš nusivylimo, kad Tailande nėra varškės… Suprantu ją kuo puikiausiai, nes pati nežinau kaip ilgai ištverčiau šaly, kurioje negaminama varškė…

Anželika, savo blog’e patalpinusi šį nuostabių spalvų meno kūrinį, paklausta, ar jis skanus, kukliai atrašo jog “taip, skanus”. Žmonės, šis apkepas – dieviškas!!! O dar pridėjus visiškai nulines pastangas jį pagaminti – tai tiesiog tobulas patiekalas visomis prasmėmis: sugaišto laiko, reikalingų priduktų paprastumo, ir puikaus rezultato. Esu tikra, kad jei vaikams negalite įsiūlyti daržovių, šį apkepą jie sulapnos su didžiausiu malonumu!! Tikiuosi, kad savo įspūdžiais tie, kurie išbandys, pasidalins komentaruose Tad Anželika, didelis ačiū už receptą!

Varškės ir moliūgų apkepas (lengvai mano modifikuotas)

2 pakeliai varškės (mūsiškiai pakeliai po 250g)

Apie 800g moliūgo

4 kiaušiniai

7 šaukštai manų kruopų

6 šaukštai cukraus (jei mėgstate saldžiai, dėkite šiek tiek daugiau)

Sauja razinų

Vanilijos

Žiupsnis druskos

Paruošiame moliūgą: kepimo popieriumi išklotoje skardoje kepame supjaustę dideliais gabalais ir pašlakstę aliejumi apie valandą, arba kol moliūgas taps minkštutis. Atvėsiname. (Aš paprastai išsiekpu daugiau moliūgo nei man reikia vienam patiekalui, nes jis gali kelias dienas stovėti šaldytuve, ir kaskart nereikia kaitinti orkaitės). Nulupame odelę.

Moliūgo masė: moliūgą blenderiu ar kokiu kitokiu grūstuvu sutriname iki purios masės. Įplakame 2 kiaušinius, 3 šaukštus manų kruopų, 3 šaukštus cukraus ir žiupsnelį druskos.

Varškės masė: 2 kiaušinius išsukame su cukrumi, sumaišome su minkšta varške, įmaišome 4 šaukštus manų kruopų, vaniliją ir žiupsnelį druskos. Pabaigoje įmaišome nuplautas ir karštam vandeny pamirkytas razinas.

Apkepui skirtą kepimo formą ištepame sviestu. Ant dugno išliejame moliūgo masę (1/3 kiekio), tada dedame varškės masės pusę, liejame moliūgo masę (kitą 1/3 kiekio), likusią varškę ir ant viršaus užbaigiame likusia moliūgo mase. Neišsigąskite, kad moliūgo masė bus daug skystesnė nei varškės masė, ir varškės masė taip tolygiai nepasidengs visu paviršiumi. Visvien iškepęs apkepas bus gražiai pamargintas:)

Kepame apie valandą 180C orkaitėje. Pateikiame su mėgiama uogiene arba grietine (man skaniausia -su natūraliu graikišku jogurtu).

Originalus receptas: http://www.kainetingiu.com/2011/10/varskes-moliugu-apkepas.html

Savaigalis prabėgo besiruošiant didelei vakarienei, į kurią buvom pasikvietę 12 svečių. Kaip visuomet, pats maloniausias darbas – planuoti valgiaraštį, bandyti naujus patiekalus, su nerimo gaidele laukti, ar viskas pasisekė, ar skanu. Laimė, kad mūsų svečiai paklusnūs ir laikėsi nurodymo ateiti alkaniems: jų laukė dviženklis skaičius patiekalų:) Visi tie patiekalai pamažu atsiras ir šiame blog’e (kai kurie jau jame yra).

Balius baliumi. Nemažiau svarbus momentas – tai kitas rytas. “Kitas” visomis prasmėmis: kartais prastoka sveikata, kartais dideliu nuovargiu, kartais apetito stoka, o dažniausiai – didžiuliu to apetito antplūdžiu ir tingėjimu ką nors ypatingo gaminti. Dar vienas “kito” ryto bruožas – tai maisto likučiai. Juk neišeina viską suplanuoti taip, kad šaldytuvas litų tuštutėlis. Šitaip būtų nesvetinga ir neįdomu (ypač ant rytojaus)

Todėl turiu jums “kito” ryto pasiūlymą – gardų, seną kaip pasaulis patiekalą, nereikalaujantį nei daug laiko, nei pastangų, ypač tinkantį “sulėtėjus apsisukimams” Tai duonos pudingas (juk greičiausiai duonos pripjaustėte daugiau, nei prireikė ).

Duonos pudingas su džiovintomis spanguolėmis

8 riekelės baltos duonos arba batono (geriausiai kelių dienų senumo, padžiūvusios) – apie 250g

1/2 puodelio džiovintų spanguolių

3 dideli kiaušiniai

1/2 puodelio cukraus

žiupsnelis druskos

1 šaukštelis vanilijos ekstrakto

šviežiai tarkuoto muškato riešuto

2 puodeliai (500ml) pieno

Įkaitiname orkaitę iki 180C.

Lengvai ištepame sviestu kepimo indą. Duonos riekeles supjaustome maždaug 1,5 cm kubeliais. Sudedame į kepimo indą. Pabarstome džiovintomis spanguolėmis.

Kitame inde suplakame kiaušinius, sumaišome su pienu, cukrumi, druska, vanilija, muštkatu.

Užpilame plakinį ant duonos ir palaikome apie 15-20 Minučių, kad duona susigertų kiaušinio ir pieno mišiniu (jei nepalaikysit, atsitiks taip kaip man – visa duona išplauks į paviršių:) Nieko baisaus, aišku, bet verta palaukti). Karts nuo karto pamaišom, panardinam duonos gabalėlius.

Kepimo indą su paruoštu pudingu įstatome į skardą, pripildytą vandens: vandens turi būti tiek, kad apsemtų pusę indo su pudingu sienelių aukščio. Kad indas su pudingu neslidinėtų ir išimant iš orkaitės nenusiplikintumėt, patartina apačioje, po pudingo indu patiesti virtuvinį rankšluostėlį. Dedame į orkaitę, kepame maždaug 40 minučių, arba kol peilis, įsmeigtas į pudingo vidurį, parodo, kad masė pilnai iškepusi.

Išėmus iš orkaitės palaikome keletą minučių, kol kiek atvės. Pateikiame karštą, arba kambario temperatūros, arba visiškai atvėsintą. Šventiniams pusryčiams duonos pudingą galima pateikti su plakta grietinėle arba su creme anglaise.

Tie, kurie nemėgsta saldžios pastos (pvz., mano vyras), toliau galite neskaityti:) Mudu su broliu vaikystėje dažnai gaudavom tokį gardų, turbūt mamos sugalvotą patiekalą: virtus makaronus mama sumaišydavo su saldžia varške ir dar pabarstydavo cinamonu. Kai mano vyras (seniai seniai, kai dar tik susipažinome:)) pamatė kažką panašaus mane darant virtuvėje, su pasibaisėjimu paklausė: pasta – saldžiai????

Kadangi esu priklausoma nuo pastos, nuo varškės, ir nuo saldumynų, pagalvojau, kodėl gi nesujungus šių geriausių pasaulyje ingredientų į vieną patiekalą? Rezultatu likau patenkinta, nors ir kaip kvaila bebūtų imti ir pasakoti koks gi tas skonis gavosi:) Tačiau jei pristigote fantazijos ką nuveikti su papildomu varškės pakeliu, užsilikusiu šaldytuve, štai jums mintis. Koreguokite, modifikuokite, keiskite, tobulinkite į sveikatą:)

2 žmonėms:

12 didelių cannelloni

1 pakelis varškės

1 kiaušinis

po 2 šaukštus razinų ir džiovintų spanguolių

Saujelė riešutų (tikrai nebūtina, jei neturit ar nemėgstat)

žiupsnelis druskos, lašelis vanilijos, 3 šaukštai cukraus (naudojau rudąjį)

Užpilui:

1 kiaušinis

Nepilnas puodelis pieno

žiupsnelis druskos, kaupinas šaukštas cukraus

Nutarkuota 1/4 citrinos žievelės

žiupsnelis cinamono ir truputis muškato riešuto

Įkaitiname orkaitę iki 180C. Pastą apverdame pasūdytame vandenyje apie 5 minutes, kad suminkštėtų. Perliejame šaltu vandeniu, kad atvėstų, ir nesuliptų tarpusavyje.

Užpilui skirtus produktus sumaišome tarpusavy: išplakame kiaušinį, įpilame pieną, pagardiname druska, cukrumi ir prieskoniais.

Išplakame kiaušinį ir sumaišome su varške, druska, cukrumi, razinomis, spanguolėmis ir riešutais. Mažu šaukšteliu atsargiai kemšame kiekvieną pastos vamzdelį varškės įdaru, ir guldom vamzdelius į kepimui skirtą indą. Kai suguldom vieną prie kito visus įdarytus vamzdelius, apliejame viską užpilu.

Kišame šį gėrį į orkaitę ir kepame apie 40 minučių, kol viskas gražiai paruduos.

Na niekaip neįsivaizduoju savaitgalio be blynų. Kad ir kaip viliojančiai skambėtų omleto idėja, savaitgalis man tiesiog privalo prasidėti blynais. Gal tai vaikystės atributas, kuris atklįdęs per skonio receptorius padaro pasaulį šviesesnį?…

Bet juk negali, žmogus, seniai išaugęs iš jauno amžiaus, imti ir be soties mėgautis tuo, kas, kaip žinia, gal ir nėra didžiausias sveikos mitybos draugas. Tada įsijungia kūrybos varikliukas: kaip nuraminti sąžinę, kuri mintyse ima ir suskaičiuoja kalorijas, ir neatsisakyti tos savaitgalinės saldžios nuodėmės…

Blyneliai, kuriuos šiandien sukūriau- nuramins sąžinę net griežčiausiems kalorijų skaičiuotojams. Be to, jei namuose turite kreivai į daržoves žiūrinčių vaikų, tai gali tapti puikus būdas juos “apgauti”:)

2 žmonėms, pusryčiams, blynelių tešlai prireiks:

3 mažų cukinijų (arba vienos vidutinio dydžio)

1 vidutinio dydžio morkos

2 kiaušinių

2 kaupinų šaukštų miltų

Saujos šviežių mėtų lapelių

žiupsnelio druskos

2-3 kaupinų šaukštelių cukraus (naudoju rudąjį)

Sutarkuojame burokine tarke cukinijas. Paliekame kelioms minutėms, kad išsiskirtų sultys. Per tą laiką ta pačia tark sutarkuojame morkas. Sukapojame mėtų lapelius.

Cukinijas nusunkiame (mano draugė Virginija pataria nusunktų sulčių neišpilti, o jas išgerti. Kadangi cukinijų sultys neturi kokio nors ypatingo skonio, jas galima praskiesti šviežiomis obuolių, morkų, apelsinų ar burokėlių sultimis).

Dubenėlyje išplakame kiaušinius, sumaišome su tarkuotomis morkomis ir nusunktomis cukinijomis, mėtomis. Pagardiname druska, cukrumi, įmaišome miltus ir išsukame tešlą iki vientisos masės.

Kepame įkaitintame aliejuje iš abiejų pusių, kol apskrus. Pateikiame su ruduoju cukrumi, grietine arba mėgiama uogiene.

Šiandien žydai pradeda švęsti Pesachą – savotišką katalikiškųjų Velykų šventę. Tai didžiausia ir svarbiausia metų šventė, kurią paprastai pažymi didžiulis būrys šeimos narių ir giminaičių. Pesachas, kaip ir visos kitos žydiškos šventės, prasideda saulei nusileidus, ir tęsiasi net visą savaitę! Ceremonija pradžioje kiek nuobodi, nes kelias valandas reikia skaityti Ha Gada – švento rašto istoriją apie tai, kaip žydų protėviai nusprendė atsisakyti vergovės ir sprukti iš Egipto. Kaip žinia, Mozė tautą net 40 metų vedžiojo po dykumą, kol pasiekė Pažadėtąją Žemę – Izraelį.

Po tų skaitinių, paįvairintų dainomis ir visokiais keistais ritualais, seka apsivalgymo šventė. Kadangi žydai žino kaip reikia gaminti maistą, Pesachui paprastai parodomas aukštasis kulinarijos pilotažas. Pesachosimbolis Macos būna dažnai vienaip ar kitaip įkomponuotos į šventinius patiekalus.

Vienas dalykas, kurį reikia žinoti apie Pesachą – tai draudimas valgyti kvietinius produktus. Sąrašas gana ilgas, nes kviečiai – tai ne vien miltai, bet ir duona, sausainiai, makaronai, alus… Savaitę prieš Pesachą visi kuopiasi savo virtuves ir valosi, kad neliktų nei trupinėlis kokio milto ar džiuvėsio… Visi restoranai ir kavinės taip pat užsidaro generaliniam apsišvarinimui. Daugiau įspūdžių iš Pesacho ir ypač duonos nebuvimo visą savaitę esu rašiusi pernai http://www.nidosreceptai.lt/pusrytines-bandeles-arba-kai-salyje-savaite-nera-duonos/.

Viename žydiškame žurnale aptikau labai patraukliai nuskambėjusį Pesacho patiekalą – varškės apkepą, ruošiamą su macomis. Tai nėra tradicinis pagrindinės Pesacho vakarienės – Sederio – valgis. Kadangi, kaip rašiau, šventė trunka savaitę, patiekalų reikia sugalvoti daug ir įvairių. Iškepiau šį apkepą sekmadienio pusryčiams ir jau žinau, kad tai taps vienu mano šventinių pusryčių tradiciniu receptu.

Produktų sąrašas:

4 macos

3 dideli kiaušiniai

6 šaukštai cukraus

2 pakeliai varškės

1/2 puodelio grietinės arba jogurto

1-2 šaukštai apelsinų sulčių

1-2 šaukšteliai nutarkuotos apelsino arba citrinos žievelės

1 šaukštelis vanilinio cukraus

1/2  kapotų pekano riešutų (arba graikiškų)

1/2 puodelio džiovintų spanguolių arba razinų

4-6 šaukštai (maždaug 50g) lydyto sviesto

Orkaitę įkaitinam iki 165C. Macas pamerkiame į šaltą vandeni 1-2 minutėms, kol suminkštėja. Nusausinam gerai su popieriniais rankšluosčiais.

Lengvai išplakam kiaušinius su cukrumi, tada įmaišome varškę, grietinę (jogurtą), apelsinų sultis, žievelę, vanilinį cukrų, riešutus ir spanguoles.

Maždaug 2 šaukštus sviesto ištepame kepimo indo apačiojei ir šonuose. Apačią išklojame macomis (ten, kur trūksta, macas sulaužome tokio dydžio gabaliukais, kokių reikia užpildyti visam plotui). Ant viršaus užtepam pusę varškės masės. Tada vėl viršų išklojame macomis. Tepame antrą sluoksnį likusios varškės ir patį apkepo viršų vėl išklojame macomis. Viršų patepame likusiu lydytu sviestu.

Kepam apie valandą, kol apkepas paruduoja, iškyla. Tinka valgyti karštas arba atvėsęs.

Artėja pavasaris, saulėtos dienos, kuomet nesinori nei per daug laiko leisti prie puodų, nei maitintis sunkiais patiekalais. Tada “į trasą” išeina salotos. Įvairiais pavidalais, ivairiai pagardintos. Ir net jei Vilniaus saulės kaitra dar nepasiekė, šiltos dienos jau ne už kalnų. Tad pats laikas pasiruošti sezonui. “Pliažo” sezonui, kaip mane pataisytų mano trenerė Galina

Praeitą savaitgalį mano vyras pasisiūlė nueiti į turgų. Paprastai šią procedūrą atliekame kartu – aš dažnai neturiu išankstinio plano ką ketinu gaminti, o daržoves perku pagauta šios minutės įkvėpimu. Be to, dažnai perku gražuolius žalumynus vien todėl, kad jie prašyte prašosi į mano krepšį. Mano vyras – puikus pagalbininkas pargabenant mano pirkinius namo. Šiam tikslui turim mėlyną languotą vežimaitį ant ratukų (tokį kiek pablukusį nuo saulės, nes pernai laikėme jį balkone). Tačiau šį savaitgalį jis išsiruošė į turgų pats vienas, kišenėje saugodamas mano ilgą produktų sąrašą. Pirkimo rezultatas mane kiek nustebino, nes vietoj cukinijų, kurias buvau įtraukusi į sąrašą, puikavosi…. cikorijos Nežinau, kas šovė jam į galvą, kad šios dvi nei kiek nepanašios daržovės ėmė ir susimaišė

Tad teko galvoti, ką galima pasigaminti iš šių daržovių, neplanuotai atsiradusių mano šaldytuve:) Kadaise esu vaišinusis skaniais užkandžiais su cikorijomis: kiekviename lapelyje, tarsi laivelyje, buvo įdėti keli gabalėliai pelėsinio sūrio, saldžios kriaušės ir graikiško riešuto. Puikus užkandis.

O šįkart lengviems pietums gimė gaivios salotos su kepta mocarela.

Produktų sąrašas (2 asmenims)

1-2 cikorijos, supjaustytos

3-4 iceberg salotų lapai, supjaustyti

2 žali svogūno laiškai

2 kamuoliukai mocarela sūrio, supjaustyto griežinėliais (apie 1 cm storio)

1 kiaušinis, išplaktas

2 šaukštai avinžirnių miltų (jei neturite, tiks ir paprasti kvietiniai)

5 šaukštai džiūvėsių, sumaišytų su druska ir grūstais juodaisiais pipirais

Aliejaus, citrinos sulčių, druskos ir pipirų

Įkaitinam orkaitę iki 180C. Kepimo skardą išklojame pergamentiniu popieriumi. Mocarelos gabaliukus apvoliojame milttuose, tada kiaušinyje, ir paskiausia – džiūvėsiuose. Dedame į kepimo skardą. Visus mocarela gabalėlius dedame į orkaitę ir kepame apie 10 minučių, kol vidus poradės burbuliuoti.

Per tą laiką, kol kepa mocarela, supjaustytas salotas, svogūnus ir cikorijas sumaišome su citrinos sultimis, druska ir pipirais.

Salotas pateikiame su karštos mocarelos gabaliukais ir skrudinta balta duona.

Artėjant “kiaušiniškoms” šventėms – variacija kiaušiniška tema Geras būdas kaip parasčiausius pusryčius paversti šventiniais:) Arba, pavyzdžiui, priversti valgyti nevalgius vaikus. Arba pamaloninti viešinčius svečius. Arba tiesiog prasiskaidrinti nuotaiką sau, jei pavasaris per ilgai delsia ateiti…

Na va kiek daug priežasčių naujos kulinarinės idėjos pabandymui:) Todėl atsidarome šaldytuvą, pažiūrime kokių produktų turime aba kuriuos jų reiktų suvartoti, ir imame improvizuoti! Bazinis dalykas, nuo kurio pradedame, tai išsikepame lietinius blynelius. Receptas, aprašymas, ir dar daugiau idėjų apie blynelius yra čia: http://www.nidosreceptai.lt/blynai/, arba čia: http://www.nidosreceptai.lt/blynai-su-varske-ir-ikrais/, arba štai čia: http://www.nidosreceptai.lt/sotus-blyneliai-sekmadienio-pusryciams/.

Orkaitę įkaitinam iki 180C. Skardą išklojame pergamentiniu popieriumi. Vieną blynelį patiesiame į lėkštę (arba tiesiog į skardą, kad nereiktų perkelti), centre įdedame kelis gabaliukus kumpio, ant viršaus įmušame kiaušinį, pabarstome druska ir pipirais ir skubiai užlenkiame kraštus, taip, kad kvadrato viduryje pamtytųsi trynys. Krepšelių vidui galite panaudoti geltoną sūrį, ančiovius, špinatus, pakepintus svogūnus ar dar kokį nors kitokį jūsų sugalvot įdarą.

Krepšelius su kiaušiniu kišame į orkaitę ir kepame apie 8 minutes, kol baltymas iškepa, o trynys lieka skystas. Pateikiant pabarstome kapotomis petražolėmis arba žaliais svogūnais.

Pietų Afrika – mano naujas žavesys Kaip gera atsidurti šalyje, kurios susikurtas vaizduotėje portretas ima ir pražysta šimteriopai gražesnėmis spalvomis… Neatmetu, jog tokiomis akimirkomis imi, žmogus, ir prarandi sveiką protą. Viską imi matyti pro rožinius akinius, viską imi vertinti per tankų subjektyvumo filtrą…

Kvapą gniaužiantys gamtos resursai ir pats geriausias visame Žemės rutulyje klimatas. Šių dviejų Pietų Afrikos sudedamųjų dalių neatims jokie politiniai ar dar kokie nors kitokie vėjai. O ką reiškia geriausias klimatas? Tai žinoma, kad kokybišką virtuvę. Milžinišką pasiūlą šviežių vaisių ir daržovių, ilgą sąrašą jūros gėrybių, gardžiausią mėsą (svarstau galimybę konvertuotis atgal iš vegetarizmo ) ir viską, ko gali prireikti skaniems patiekalams pagaminti. Jei dar pridėjus nepriekaištingą tenykščių skonį ir estetiką – argi tai ne svajonių kraštas?

Vieną vakarą apsilankėme tradicinius PAR patiekalus pateikiančiame restorane Johanesburge. Šokinėjau nuo lėkštės prie lėkštės ir ragavau viską, kas buvo nematyta ir negirdėta. Net skrudintus vikšrus! (kurie savo skoniu manęs, beje, nesužavėjo). Didžiausias Pietų Afrikos virtuvės pliusas visgi tame, kad šalis – tokia nevienalytė. Ji kartu su imigrantais iš viso pasaulio tarsi susiurbusi pačias geriausias kulinarines tradicijas… Žinoma, tose tradicijose tarsi perlas žiba indiški motyvai:) Na, o tikras lietuvis PARe tikrai neprapultų bent jau todėl, kad pagrindinis patiekalas – tai ant grotelių paskrudinta mėsa.

Nenusižengdama tradicijoms iš Johanesburgo parsivežiau kulinarinę knygą. Tikiuosi kada nors nustebinti savo šeimą ir blog’o skaitytojus kokiu nors Afrikietišku kulinariniu “šou” O tuomkart – paprasto omleto, kurį valgėme pusryčiams Johanesburgo viešbučio restorane, receptas. Nieko mandro, nieko netikėto – tik kelios idėjos, kaip savaitgalio rytą paversti kiek kitokiu

Omletui su rūkyta lašiša, kepintais svogūnais, kaparėliais ir feta (2 asmenims) reikės:

4 kiaušinių (mes, besibaimindami cholesterolio baubo, naudojame 5 kiaušinius – 3 tik baltymus ir 2 pilnus, su tryniais)

1 šaukštas grietinės arba jogurto

2-3 šaukštai pieno

1 -2 šaukštai miltų

pipirų, druskos

Priedams:

1 nedidelis svogūnas, supjaustytas “plunksnelėmis”

2-3 šaukštai griežinėliais supjaustyto poro

1 šaukštas kaparėlių

4-6 juostelės rūkytos lašišos

Cukraus, druskos

Fetos sūrio gabalėlis (jei pageidaujate)

Keptuvėje įkaitiname aliejų. Sudedame svogūnus bei porus ir kepiname ant vidutinės ugnies, kol jie suminkštėja, bet ne paruduoja. Pabaigoje, baigiant kepti, suberiam kaparėlius, šiek tiek druskos, pipirų ir šaukštelį cukraus. Viską išmaišome ir paliekame keptuvėje šiltai.

Omletui skirtus kiaušinius suplakame, sudedame grietinę (jogurtą), pieną, miltus, viską išmaišome iki tolygios masės. Įberiame truputį druskos (labai nedaug, kadangi pateiksite su lašiša ir feta, tad sūrumo užteks). Švarioje keptuvėje įkaitiname aliejų (arba sviestą), ir iškepame 2 omleto porcijas per visą keptuvę. Sudedame į lėkštę, perlenktą pusiau. Ant viršaus uždedame kepintus svogūnus su kaparėliais, lašišos gabalėlius, pabarstome fetos sūriu bei žalumynais.

Man patinka sausis Tel Avive. Ir ne tik todėl, kad sausį nekankina beprotiškas karštis, o naktį galima miegoti atsidarius balkoną ir girdėti jūros ošimą. Ir net ne todėl, kad skirtingai nuo Lietuvos, kurioje statistiškai saulė visą sausį šviečia ….. 24….. valandas. Bet labiausiai sausis Tel Avive man patinka todėl, kad tai pats šviežių braškių sezono karštymetis

Šiemet kaip niekuomet esu apsileidus ir visai neišnaudoju šio specifinio metų laiko kulinarijoje. Net gėda pasakyti, tačiau šiemet neiškepiau nei vieno torto su braškėmis, nepadariau jokio deserto, ir dar visaip kaip nepasidžiaugiau įmantriais braškiniais patiekalais. Tiesa, negaliu skųstis, kad ir uogų nenusipirkau Todėl šiandien nutariau atsigriebti ir sekmadieniniams pusryčiams (kuriuos labiausiai mėgstu, nes visa šalis dirba, o mes galim šildytis terasoje ir tinginiauti ) nutariau pagaminti gardumyno iš vaikystės – sočių blynelių. Žinoma, su šviežiomis braškėmis!

Šiais blyneliais mane mama maitino visus 12 metų, kas rytą, prieš einant į mokyklą Ir jie man nei kiek nenusibodo!

2 asmenims pusryčiams reikės:

2-3 kiaušinių (kuo daugiau, tuo skaniau ir sočiau )

1 puodelio miltų

vandens

druskos, cukraus

3 šaukštų aliejaus

Kiaušinius suplakame, įmaišome miltus bei cukrų ir druską. Tada pamažu pilame vandenį, nuolat maišydami – taip išvengsime trupinių susidarymo tešloje. Vandens pilame tiek, kad tešla būtų kefyro tirštumo.Įmaišome aliejų (geriausia su karotinu, tuomet blyneliai gausis labaaaai geltoni), viską suplakame iki vienalytės masės.

Įkaitiname keptuvę, geriausia nepridegančią. Jei bijote, kad pirmas blynas prilips prie keptuvės, galite įlašinti kelis lašus aliejaus ir padengti tolygiai keptuvės paviršių. Pilame samtelį tešlos, paskirstome po keptuvę, kai apačia iškepa, apverčiam kita puse, šiek tiek pakepinam. Dedam į pašildytą lėkštę ir, kol kepam sekantį blynelį, kišam jau iškeptus blynelius kur nors į pakaitintą orkaitę,  kad neatvėstų. Visus likusius blynus kepant tikrai nereikia kaskart tepti keptuvės riebalais, nes turėtų pakakti į tešlą įpilto aliejaus. Tačiau jei tešla vistiek limpa prie keptuvės, galite arba dar įpilti šiek tiek aliejaus į tešlą, arba prieš kepant blynelius patepti keptuvę riebalais.

Pateikite su smulkintomis šviežiomis braškėmis ir cukraus pudra. Taip pat tinka šaldyta braškių uogienė ar bet koks kitas džemas,  taip pat smulkinti persimonai, tarkuoti obuoliai su cukrumi ir cinamonu, bananai ar bet koks kitoks saldus pagardas.