Nidos receptai

Grįžau po dviejų savaičių namo!!! Pagaliau sava lova, savi puodai ir gyvenimas su visu spintos turiniu, o ne tuo, kas tilpo į lagaminą:)

Lietuvoje, kaip visada, laikas prabėgo intensyviai. Daug išspręstų reikalų, naujų Vilniaus vietų aplankymas (merginos, “Boff” restoranas – tikrai jėga!! Ačiū už rekomendaciją:)), pora dienų Druskininkuose be interneto ir net be noro juo naudotis, o svarbiausia, smagus vakaras su geriausiais draugais prie vyno taurės. Mano draugės surengė tikrą puotą – su anties kepenėlių paštetu, marinuotais svogūnėliais, ir net keptu stirnos kumpiu!! Atradau dar vieną naują vietą – Tony Resort Anupriškėse su rojumi žemėje: pelkėmis, žibuoklėmis, miško tyla, gaiva, ramiu ežeru… Pasaka!

Grįžau namo sveikai išsiilgusi šeimininkavimo, tad iškart demonstruoju rezultatus – šiandien vakarienei pagamintą Kijevo kotletą! Kijevo kotletas man ilgą laiką buvo (iš dalies, neslėpsiu, ir išliko) pats gardžiausias vištienos patiekalas. Kai gyvenau Lenkijoje, kaskart valgydama restorane, iš ilgiausio meniu išsirinkdavau tik jį, tad visi mano restoranai buvo suskirstyti pagal tai, kokio skanumo jie darydavo Kijevo kotletą. Pati imtis šio patiekalo nesiryžau, nes kažkada, kai buvau dar pradinukė, įstrigi diena, kai mano močiutės sesuo, puiki šeimininkė, gamindama Kijevo kotletus kasmetiniam giminės susitikimui, dūsavo, kaip rizikinga juos gaminti, ir kaip niekada nežinai, ar viskas gausis.

Kijevo kotleto istorija pagal savo ištakas siekia Prancūzijos karaliaus Liudviko laikus. Jam šį patiekalą rūmuose ruošdavo ankstyvą pavasarį, kuomet sužaliuodavo pirmieji šparagai. Kotletą gamindavo iš vištienos blauzdelių mėsos, paliekant kaulą, prikemšant į vidų sviesto, ir padengus storu kiaušinių ir džiūvėsių sluosksniu kepant jį karštame aliejuje. Karaliui apkepusi paniruotė būdavo nuimama, paliekant vien sultingą vištieną su viduje išsilydžiusiu sviestu.

Mintyse klausiate, prie ko tada tas Kijevas?:) Ogi prie to, kad “atgaivino” šį receptą ir savotiškai jį pakoregavo ukrainietis šefas šeštame praeito amžiaus dešimtmetyje. Žinoma, paniruotės jis nenulupo ir neišmetė, o pateikė viską kartu su troškintomis morkomis ir žirneliais. Jis ir pavadino kotletą Kijevo vardu. Lenkiškieji Kijevo kotletai kažkodėl vadindavosi De Volai, ir jie nieko nebuvo girdėję apie jokį Kijevą… Tiesa, kotletai būdavo daromi iš krūtinėlių mėsos, o ne šlaunelių, kaip reikėtų pagal originalųjį receptą.

Kijevo kotletas (4 asm)

4 vištos krūtinėlės

Aliejus skrudinimui

Sviesto įdaui

60g sviesto

1/2 šaukšto kapotų petražolių

1/2 šaukšto kapotų žalių svogūnų laiškų

2 česnako skiltelės, smulkiai sukapotos

1/4 citrinos – nutarkuota žievelė ir išspaustos sultys

Druska, pipirai

Paniravimui

1 kiaušinis, suplaktas

1/2 stiklinės miltų

3/4 stiklinės džiūvėsių

Pasiruošiame sviesto įdarą: minkštą sviestą sumaišome su kapotu česnaku, žalumynais, citrinos sultimis ir žievele, pagardiname druska ir pipirais. Padaliname į 4 lygias dalis ir suformuojame nedidelį volelį. Sviesto volelį įsukame į gabalėlį maistinės plėvelės, kraštus susukame kaip saldainius, ir padedame į šaldiklį, kad gerai sušaltų.

Krūtinėles perpjauname pusiau taip, kad jos tarsi atsiverstų kaip knyga. Padedame tarp dviejų gabalėlių maistinės plėvelės ir plokščiu virtuviniu plaktuku švelniai išmušame mėsą taip, kad ji būtų plona ir lengvai formuotųsi. Imame vieną sušalusį sviesto gabalėlį ir jį vyniojame į išmuštą krūtinėlę, labai gerai užlenkiant kraštus, kad gautųsi sandarus cepelino formos kotletas. Kraštelius galima sukabinti mediniais dantų krapštukais. Padedame į šaldytuvą bent valandai.

Į tris lėkšteles arba negilius dubenėlius susidedame paneruotei skirtus produktus: miltus, kiaušinio plakinį ir džiūvėsius.

Įkaitiname aliejaus puode tiek, kad jis apsemtų kotletus. Kiekvieną kotletą gerai pavoliojame miltuose, tada kiaušinyje, ir galiausiai – džiūvėsiuose. Kepame ant vidutinės ugnies įkaitusiame aliejuje, kol iš visų pusių kotletas paruduos, maždaug 10 minučių. Svarbu, kad kotletas pernelyg neperkeptų (viršus nesudegtų), bet ir vidus spėtų iškepti.

Pateikiame su virtomis bulvėmis ir troškintomis morkomis bei žirneliais arba šparaginėmis pupelėmis.

Neseniai manęs teiravotės apie žydiškus patiekalus. Peržvelgiau kelis šimtus savo blog’o įrašų ir nustebau: iš tikrųjų žydiškų patiekalų čia nedaug! Turbūt kai esi toje aplinkoje, ne iki galo įvertini tai, kas po nosim ir kas yra laiko patikrinta. Vis bandai ką nors naujo atrasti, išbandyti…:) Tad daviau sau (ir jums:)) žodį, kad imsiuosi gaminti ir aprašyti žydų virtuvės gardžiausius patiekalus.

Kaip žinia, žydai bene daugiausiai maistui dėmesio skirianti tauta. O daugelį patiekalų, kuriuos mes iki šiol valgome švenčių ir ne tik metu (silkė, įdaryta žuvis, žuvis drebučiuose, koldūnai, bulviniai blybai, obuolių tyrė, džiovintų vaisių kompotas, liežuvis, netikras zuikis ir daug daug kitų) – atėję iš žydiškosios virtuvės, arba tiek persipynę su lietuviška, kad jau nebeatsirinksi, kur ieškoti pradžios:) Ką norėt, prieš karą Vilniuje buvo 50% žydų, tad ir maisto tradicijomis, manau, vietiniai, draugiškai pasimainydavo:)

Prieš kelias dienas buvau maloniai nustebinta, nes gavau labai netikėtą dovaną – viena senyvo amžiaus moteriškė, kurios tėvai ir seneliai kilę iš Vilniaus, sužinojusi, kad domiuosi Žydiško maisto tradicijomis ir mėgstu gaminti, perdavė man dovanų 1994m išleistą kulinarinę knygą “Shmulik’s Jewish Kitchen”. Knyga – stulbinančiai gerai išlaikyta, tarsi nauja (iš kur ji tokią naują gavo, praėjus beveik 20 metų nuo išleidimo? Maniškės per pirmus kelis mėnesius būna aptaškytos kuo tik papuolė, nes kai pagal jas gaminu, tai ir “dėvisi” vargšės knygelės:)) Tad dabar ir aš drąsiai galėsiu skelbti (ir gaminti) teisingus patiekalus pagal autentiškus (košerinius!!) receptus!

Vienas patiekalas, kuris yra būtinas būtiniausias tiek Šabo metu, tiek per didžiąsias žydiškas šventes – tai vištienos kepenėlių paštetas. Gaminamas jis labai paprastai, o Izraelyje vis dažniau šis neįmantrus patiekalas pateikiamas “prancūzišku” stiliumi – su svogūnų džemu. Aš pagaminau “šventinę” šio patiekalo formą ir pateikiau kaip vieno kąsnio sumuštinukus. Tokie sumuštinukai (arba tiesiog vištienos paštetas ir svogūnų džemas) nuostabiai tiktų ant Kalėdinio stalo, arba puikiai pasitarnautų kaip pietūs į darbą. Laiko užtruksite nedaug, o ir finansiškai galima “pigiai prasisukti”:)

Vištienos kepenėlių paštetui:

700g vištienos kepenėlių

4 šaukštai alyvuogių aliejaus

Žiupsnelis čili pipirų (arba keli lašai čili aliejaus)

1/2 a. šaukštelio grūstų pipirų

4 kietai virti kiaušiniai

Druskos pagal skonį

Svogūnų džemui

5 dideli raudonieji svogūnai

7 džiovintos figos (aš išbandžiau ir su figom, ir su džiovintais abrikosais – abu variantai labai skanu!), supjaustytos

1 puodelis rudojo cukraus

1/2 a. šaukštelio malto cinamono

1 puodelis raudono vyno

3-4 žvaigždiniai anyžiai (nebūtina, bet man labai patiko šis “upgrade”)

Pirmiausia pasigaminame džemą: vidutinio dydžio puode užverdame vyną kartu su cukrum, kad cukrus visiškai ištirptų. Tada sudedame supjausytus svogūnus ir figas, gerai išmaišome. Verdame and vidutinės ugnies apie 10 min. Suberiam cinamoną, išmaišom, sumažinam ugnį. Toliau verdame apie 20 minučių, kol džemas sutirštės ir beveik neliks skysčio.

Gaminame paštetą: Dideliame inde sumaišome nuplautas kepenėles su aliejumi ir druska, čili pipirais (alijumi). Įkaitiname keptuvę, išverčiame į ją kepenėles, ir maišant kepiname, kol jos pašviesėja (kepenėlės kepa labai trumpai). Prieš baigiant kepti įmaišome 4 šaukštus svogūnų džemo ir dar trumpai pakepiname. Visą kepenėlių masę sudedame į virtuvinį kombainąm kartu sudedame kietai virtus kiaušinius, ir pulsuojant sukapojame (bet ne iki visiškos tyrelės).

Pateikiame ant paskrudintos baltos arba juodos duonos gabalėlių, ant kurių tepame pašteto, uždedame 1/2 šaukštelio svogūnų džemo, galime dar pabarstyti cinamonu (arba įsmeigti cinamono lazdelę), puošiame gražgarstėmis (rucola), paskrudintais kedro riešutais.

Viena iš Lietuvoje aplankytų gastronominių vietų buvo Marche de Provence Vilniuje. Man taip patinka šis naujas restoranas, jo interjeras, atmosfera ir muzika, kad būtinai randu progą jame apsilankyti. Bėda didžiausia, kurios negaliu nutylėti, tai aptarnavimas… Tradiciškai savininkas, matyt, taupydamas kaštus, neturi pakankamai padavėjų, tad piko valandomis nusiteikit pasėdėti ir 4 valandas, kol suplukę du lakstantys vyrukai (per abu aukštus, beje, dirba tik dviese) atidundės su jūsų jau atšąlusiais patiekalais. Apie tai, kad padavėjai neturi jokio supratimo apie darbą, o viso labo uždabiauja vasaros atostogų metu, aš net nepradėsiu skųstis, nes visi žinom, kad čia slypi bene didžiausia Lietuvos aptarnavimo srities tragedija, beje, aktuali didžiai daugumai viešo maitinimo įstaigų. Ir tas lietuviškas nedovanotinas stuobriškumas, kuomet mano svečiai užsieniečiai, tuštutėliame restorane pavalgę lengvus pietus, palieka vos pilnametystės sulaukusiai mergaitei 20 eurų arbatpinigių(tai buvo beveik tiek pat, kiek sumokėjo už pačius pietus, bet smulkesnių kupiūrų tuomkart neturėjo) ir paprašo, kad ji iškeistų kelis litus geležinėmis monetmis susimokėjimui už parkingą, mergaitė susiraukusi atšauna, kad jai jau nusibodo, nes visi prašo to paties – geležinių monetų. Ir, žinoma, nepakeičia.

Bet tai – detalės. Šios dienos tema visai kitokia – tai įžymiosios Nicos salotos. Jos, beje, Marche de Provence gaminamos nepriekaištingai. Patiekiamos tobulai – ant didelės medinės pjaustymo lentos, su įpatingu polėkiu padekoruotos. Nicos salotas (Prancūziškai - Niçoise salad, tariasi [ni'swaz]) labiausiai išpopuliarino Julia Child, pristatydama Prancūzijos virtuvę mažiau sofistikuotai tautai – amerikiečiams.

Iki galo nėra sutariama koks tipiškas Nicos salotų receptas, todėl vartydama receptus vis randu įvairių improvizacijų. Man labiausiai patinka Food&Style versija, kuomet salotos gardinamos skrudintais baklažanais ir grilyje pakepintais svogūnais. Žinoma, galima salotas “pagerinti” tunais (šviežiai keptais arba konservuotais) bei ančioviais – sotus užkandis patiks tiems, kurių mėgstamiausios – tuno salotos. Tuo tarpu man per karščius norisi vegetariško maisto, tad tuną salotose praleidžiu:)

Išbandykite patys, nenusivilsite. Ypač geras bazilikų padažiukas, kuris tiks ir kitoms salotoms, jei tik jo liks:)

Nicos salotos (3-4 asm)

Salotų užpilui

2 šaukštai raudonojo vyno acto

1 šaukštas Dijon garstyčių

1 mažas svogūnėlis (shallot) – nuluptas ir stambiai supjaustytas

12 didelių šviežio baziliko lapelių

1/2 puodelio extra virgin alyvuogių aliejaus

1/4 šaukštelio druskos

Šviežiai grūstų juodųjų pipirų

Grilyje keptoms daržovėms

4 maži baklažanai arba pusė tradicinio baklažano, supjaustyto juostelėmis

1 vidutinio dydžio raudonasis svogūnas, supjaustytas į 8 dalis išilgai taip, kad gale esantis sukietėjimas neleistų skiltelėms iširti

1 šaukštelis balzamiko acto

2 šaukšteliai extra virgin alyvuogių aliejaus

Druskos, pipirų

Salotoms

1 didelė sauja mažų rukolų (gražgarsčių)

5-7 mažos šviežios bulvytės (arba 2 vidutinio dydžio), išvirtos su lupenomis, atvėsintos, supjaustytos kąsnio dydžio gabalėliais

200g šparaginių pupelių, apvirtų 2-3 minutes pasūdytame vandenyje ir iškart įdėtų į ledinį vandenį, kad neprarastų spalvos

2 vidutinio dydžio švieži pomidorai, supjaustyti išilgai į nedidelius gabaliukus

4 – 6 kietai virti kiaušiniai, nulupti ir supjaustyti į 4 dalis

1/2 puodelio alyvuogių

1/3 kaparėlių, nusausintų

Pirmiausia pasigaminame padažą: visus ingredientus sudedame į plaktuvą ir suplakame iki masės, primenančios žalios spalvos majonezą.

Įkaitiname grilį. Baklažano juosteles aptepame aliejumi, pabarstome druska ir pipirais. Apkepame ant grotelių. kol suminkštės ir matysis dryžiai.

Svogūnus sumaišome su balzamiko actu ir aliejumi, pabarstom druska ir pipirais, kad gerai pasidengtų. Kepame ant perforuotos skardelės grilyje, kol jie apskrunda ir suminkštėja.

Gaminame salotas: Lėkštės apačioje klojame rukolas (gražgarstes), ant viršaus dėliojame visus likusius ingredientus: keptus baklažanus, keptus svogūnus, apvirtas šparagines pupeles, virtas bulves, tuną ir ančiovius (jei gaminate ne vegetarišką versiją) alyvuoges, pomidorus, kaparėlius. Pateikiame padažą kiekvienam užsipilti.

Na o pabaigai noriu pasidalinti informacija: girdėjau, kad Druskininkų Snow Arenos restoranas Aero – taip taip, tas pats, kuris aukštai virš medžių viršūnių iškilęs, kuris šluosto nosį daugeliui Vilniaus restoranų, – dairosi virėjų. Gyvenčiau Lietuvoje – dievaži kraustyčiausi į Druskininkus ir keisčiau profesiją

Štai ir atkeliavo į Izraelį vasara! Atidarėm kondicionieriaus sezoną, ėmėme valgyti vakarienes ir pusryčius terasoje, ir jau pilnai perėjome prie vasariškų patiekalų. Tuo tarpu Lietuvos prognozę seku dar kruopščiau nei Tel Avivo, kadangi žadu trumpam į tėvynę atvykti:) Tik štai kur mano šilti batai, kur striukės, paltai ir kiti apdarai – vienas biesas težino…

Visas Izraelis šią savaitę tarsi pamišęs. Visi švenčia Pesahą. Niekas nedirba visą savaitę, vaikai atostogauja, visur nežmoniški automobilių kamščiai ir žmonių grūstys… Paplūdimys toks pilnas, kad atrodo, jog esi Palangoje rugpjūčio 14d., kai išpuola ilgas savaitgalis… Tokiomis dienomis labai džiaugiuosi, kad turiu savo terasą, jūrą tolumoje, saulę, šilumą ir ramybę.

Dar džiaugiuosi, kad visai šalia turiu turgų su labai šviežiais produktais, vaisiais ir daržovėmis. Ir kad tame turguje turiu “blatą” – gaunu tik šviežiausią žuvį, krevetes ir kitokias jūros gėrybes. Tad šiandien ryte nuspiprkau pilną rinkinį Viduržemio jūros produktų, ir nusprendžiau pagaminti gardųjį Bouillabaisse – tradicinį prancūziškąjį žuvies troškinį.

Bet pradėsiu nuo šiek tiek ankstesnės istorijos. Prieš porą savaičių buvau pakviesta į trumpą kulinarinę pamokėlę Jeruzalėje pas žinomą virtuvės šefą Rodrigo Gonzales Elias iš Ispanijos. Šis vyrukas – tikra žvaigždė, nes jam buvo patikėta ruošti Popiežiui pietus, kuomet jis lankėsi Šventojoje Žemėje. Ispanas pasirodė išties labai mielas ir šiltas – jis net davė savo email adresą, kad iškilus bet kokiam klausimui ar problemai turėčiau tiesioginį kontaktą ir jis galėtų atsakyti į visus mano klausimus…

Rodrigo pamokėlės metu mokė labai bazinių dalykų – kaip pasigaminti skaidrų šviesų sultinį ir tamsųjį. Taip pat mokė kaip reikia paruošti foie gras- delikatesines žąsų kepenėles. Bet svarbiausia, kad išmokome kaip pasigaminti Viduržemio padažą, dažnai tampantį pagrindu kitiems populiariems Viduržemio jūrod regiono patiekalams: Marokietiškam taijin, Ispaniškai paellai, guliašui ir bouillabaisse. Šis padažas gali stovėti šaldytuve savaitę arba gali būti užšaldytas ir naudojamas kelis mėnesius. Tikrai verta pasigaminti ir turėti įvarių patiekalų pagardinimui!

Viduržemio padažas

2 pomidorai (su koteliais)

1 raudonoji paprika

1 svogūnas, nuluptas

2 česnako skiltelės

3 džiovinti saldieji pipirai (“noras” – geriausi, bet tinka ir kiti)

2 šaukštai rūkytos saldžios paprikos miltelių (šefas rekomenduoja ispanišką Pimiento de la Vera)

Visus ingredientus (išskyrus džiovintus pipirus ir paprikos miltelius) sudedame įkepimo skardą. Svarbu: nenupjauname pomidorų žalių šakelių viršuje, taip pat paliekame paprikos kotelį ir jos neišpjaustome. Kepame visus produktus 200C karštumo orkaitėje 20 minučių. Tada sudedame viską į virtuvinį kombainą (blenderį) ir sumalam į vientisą masę. Šefas Rodrigo Elias teigia, kad žaliuose pomidorų ir paprikų koteliuose susikoncentravę daugiausia skonio, todėl jų nereikia nupjauti. Taip pat sumalti viską kartu su sėklomis ir odelėmis.

Šefas siūlo padažo negardinti druska, kadangi tuomet galėsite laisvai reguliuoti kiekvieno gaminamo patiekalo skonį.

Kai padažas pagamintas, galime imtis Bouillabaisse:)

Viduržemio jūros žuvies troškinys (3 Žmonėms labai sočiai vakarienei)

Rouille:

4 šaukštai Viduržemio padažo

1 riekelė baltos duonos, nupjauta pluta

1 trynys

40ml alyvuogių aliejaus

druskos, čili pipirų

Troškiniui:

6 didelės krevetės

6 šviežios šukutės

6 krabai arba 12 midijų

1 žuvies file (jūros ešerio, dorados ar kt)  – apie 250g

2 šaukštai alyvuogių aliejaus

1 pankolis, supjaustytas plonomis juostelėmis

1 svogūnas, supjaustytas

600g pomidorų, nublanširuotų (nuluptomis odelėmis) arba konservuotų

1 litras žuvies sultinio arba vandens

Žiupsnelis šafrano

Saujelė šviežių žalumynų: petražolių, čiobrelių, bazilikų (surištų į ryšulėlį)

5cm ilgio apelsino žievelės juostelė.

Pasigaminame Rouille: Duonos riekelę sulaužome gabalėliais, užpilame vandeniu, palaukiame kol sunminkštės, tada nuspaudžiame duoną, nusausindami vandenį. Mikseriu suplakam trynį, viduržemio padažą, čili ir duoną iki vientisos masės. Tada plakant pilame plona srovele aliejų, kol masė sutirštėja, tampa konsistencija panaši į majonezo. Pagardiname druska. Padedame į šaldytuvą atvėsti.

Gaminame troškinį: Paruošiame žuvį ir jūros gėrybes: midijas nuvalome, krevetes išdarinėjame, krabus nuplauname, išdarinėjame, žuvį supjaustome kąsnio didumo gabalėliais, šukutes nuplauname, nusausiname.

Dideliame puode arba gilioje keptuvėje įkaitiname aliejų ir jame apkepiname svogūną su pankoliu, kol suminkštėja. Tada supilame gabaliukais supjaustytus pomidorus ir kepame maišant toliau, maždaug 3-5 minutes. Supilame sultinį, suberiam šafraną, įdedame žalumynų buketą, įmetame apelsino žievę, užverdame. Pavirus 10 minučių išimame žalumynus ir suplakame visą masę mikseriu. Pagardiname druska, pipirais.

Užverdame gautą tirštą sriubą, sumažiname ugnį, sumetame žuvis ir jūros gėrybes ir verdame apie 5 Minutes, arba kol žuvis suminkštėja.

Padaliname žuvies gabaliukus, šukutes, krevetes, krabus po lygiai į gilias lėkštes, užpilame pasigamintu sultiniu. Pateikiame su šviežia balta duona (receptas – kitame įraše) ir su pasigamintu Rouille padažu.

Receptas adaptuotas is knygos “France”.

Darbai šiandien verda kunkuliuoja nuo pat ryto! Margučių dažymas, mėsos marinavimas, mielinių pyragų kepimas… Vienas dalykas, su kuriuo tikriausiai susiduria kiekviena šeimininkė, tai likę nepanaudoti kiaušinių tryniai arba baltymai. Kadangi šiandien gaminau gardžius vanilinius ledus (receptas – vėliau), liko daug nepanaudotų baltymų. Tad nusprendžiau imtis macarons gamybos:) Buvau tiek prisiskaičiusi, kaip vieniems ir kitiems jie nepavyko, tad ir pati nebandžiau kepti šių trapių “sumuštinukų” su riešutais ir gardžiu įdaru. Bet galiu pasakyti, kad macarons – vieni juokai, ir vargu ar gali nepavykti, jei tik žinosite keletą triukų:) Bet apie viską nuo pradžių….

Macarons

4 kiaušinių baltymai, kambario temperatūra

1/4 puodelio (60g) cukraus

1 šaukštelis vanilijos

1 puodelis (125g) pakepintų lazdyno riešutų arba migdolų, sumaltų į miltus

2 puodeliai (250g) cukraus pudros

Šokolado įdarui:

60g juodojo kartaus šokolado

10g sviesto

40ml grietinėlės

Pasiruošiame dvi skardas: išlkojame jas kepimo popieriumi.

Dideliame švariame dubenyje pradedame plakti baltymus (geriausia – mikseriu). Kai putos pradeda tirštėti, pamažu (nuolat plakant) supilame cukrų ir vaniliją. Padidiname apsukas, ir plakame kol putos pasidaro standžios ir žvilgančios (apie 6-8 min). Silikonine mentele atsargiai įmaišome cukraus pudrą ir maltus riešutus.

Masę sudedame į konditerinį krepšį ir dėliojame maždaug 4cm rutuliukus skardoje. Tada (dėmėsio – pirmas triukas!!) pašlapintu vandenyje pirštu paplojame per kauburėlio viršų, kad gautųsi vienodo aukščio, apvalūs “pinigėliai”. Paliekame abi skardas pastovėti 30-35 min. kambario temperatūroje (tai antras triukas – dėl to macarons bus sausi, traškūs iš viršaus ir minkšti viduje).

Įkaitiname orkaitę iki 180C. Kepame kiekvieną skardą atskirai, orkaitės viduje, maždaug 10-13 min. Išimame skardą, ir – dėmesio! trečias triukas: šiek tiek pakeliame pergamentinio popieriaus kampą ir įpilame du šaukštus vandens (atsargiai, kad garai nenudegintų pirštų!) ant skardos. Tai leis sausainiams lengviau atlipti nuo pergamento. Po trijų minučių pergamentą su visais sausianiais išimame iš skardos ir atsargiai nuimame sausainius, sudedant juos ant grotelių, kad galutinai atvėstų.

Pasigaminame šokoladinį įdarą: mažame puode užverdame grietinėlę. Nuimame nuo ugnies ir sudedame sviestą ir sulaužytą šokoladą. Nuolat plakame plaktuvu, kad masė susijungtų. Pliekame atvėsti.

Sutepame pusę macarons šokolado kremu ir užvožiame kitu macaron sausainiu.

Dėmesio: įdarui vietoj šokoladinės masės galima naudoti ir abrikosų džemą.

Receptas iš Williams-Sonoma “Essentials of baking”.

Artėja Velykos – jau pats laikas pradėti sudarinėti sąrašus, kokius patiekalus gaminsite, kuo vaišinsite šeimą ir svečius. Aš ketinu šiemet kepti velykinę bobą, tik kadangi Velykos šiemet beveik sutampa su žydišku Pesahu, reikės artimiausiom dienom apsirūpinti mielėmis, miltais, ir kitais ingredientais, kuriais visą Pesaho savaitę Izraelyje neprekiaujama.

Jei sugalvotumėte šeimą palepinti kišu – labai rekomenduoju šį prancūziškąjį turtingos tekstūros kepinį. Jis nuostabiai atrodo ir labai skanus. Receptas -iš “French Brasserie cookbook”.

Traškiam pagrindui:

125g sviesto, supjaustyto gabaliukais

250g (2 puodeliai) miltų

1 kiaušinio trynys

3 šaukštai pieno arba vandens

žiupsnelis druskos

Dideliame dubenyje maišome sviestą su miltais ir druska, kol gauname trupinius. Įdedame kiaušinio trynį, įpilame pieną (vandenį) ir triname, kol ingredienati susijungia. Jei reikia, naudojame daugiau miltų – tešla neturi lipti prie rankų. Įsukame tešlą į maistinę plėvelę ir paliekame šaldytuve atvėsti porai valandų.

Sviestu lengvai ištepame kišo kepimo formą. pabarstome trupučiu miltų. Tešlą iškočiojame ir ja tolygiai išklojame formos dugną ir kraštus. Subadome šakute ir padedame į šaldytuvą 25-30 minučių, kad kepdamas pagrindas išliktų tolygus.

Kišo įdarui:

15g sviesto

1 svogūnas, sukapotas

175g brokolių, supjaustytų šakelėmis

2 kiaušiniai

210ml (1 puodelis) grietinėlės

1/4 malto šaukštelio muškato riešuto

100g Rokforo arba kitokio pelėsinio sūrio, sulaužyto mažais gabaliukais

Druska, pipirai

Nedidelėje keptuvėje įkaitiname sviestą ir kepiname svogūnus, kol jie suminkštėja (10 min), bet neparuduoja. Paliekame atvėsti.

Puode užverdame vandenį, pasūdome. Sumetame brokolius ir juos verdame 5 minutes, kol tampa al dente. Skubiai nupilame karštą vandenį, kuriame virė, ir pakišame po lediniu vandeniu (ar supilame į dubenį su vandeniu ir ledukais). Nusausiname, padedame į šalį.

Suplakame kiaušinius su grietinėle, druska, pipirais ir miškatu. padedame į šalį.

Įkaitiname orkaitę iki 175C. Kišo pagrindą išklojame pergamentu, ant viršaus užberiame kelias saujas pupų. Kepame 12 minučių. Išimame, nuimame pergamentą ir pupas, padidiname temperatūrą iki 180C.

Ant apkepto pagrindo paskirstome svogūnus, pabarstome pelėsiniu sūriu, išdėliojame brokolius. Užpilame kiaušinių ir grietinėlės plakinį ir kepame 35min. Iškepusio kišo vidus turi būti minkštas, bet ne skystas (įbeskite peilį – jis turi būti sausas). Jei dar neiškepęs – pakepkite dar 5 Minutes.

Šį receptą atradau neseniai, iš tos pačios Mindaugo parekomenduotos knygos “Cooking in Provence”. Na taip prilipo man ši knygelė, kad jau baigiu išbandyti visus čia pateiktus receptus:) Šis iškart užkabino mano akį, ir savaitgalį turėjau progos išbandyti. Esu tikra, kad kepsiu dar ne kartą, nes karamelizuoti svogūnai ir beveik džiovintos daržovės su paskrudusiais krašteliais – tai pasakiška skonių harmonija. Ir svarbiausia, kad šiam patiekalui pasigaminti nebūtinas grilis – pilnai pakanka orkaitės ir pačių paprasčiausių daržovių, kurias galima rasti Lietuvoje.

Be to, kad šis baklažanų gratin be galo skanus, tai jis dar ir nuostabiai puošia stalą savo gražiomis spalvomis ir formomis. Aš jį pateikiau su vyne marinuotu ir keptu avienos kumpiu, kuris jau tapo mano firminiu patiekalu:) Tačiau gratin puikiai tinka ir su žuvimi, ir net vienas pats. Beje, labai skanus ne tik šiltas, bet ir atvėsęs. Todėl galima pasigaminti iš anksto, o paskui pašildyti orkaitėje arba pateikti šaltą.

Baklažanų gratin (6 asmenims kaip užkandis)

1 kg svogūnų, supjaustytų mažais gabalėliais

50ml alyvuogių aliejaus + dar šiek tiek pašlakstymui

Druska, pipirai

Cukrus

4 švieži pomidorai (naudojau pailgus, ne tokius sultingus)

1 didelė cukinija

1 vidutinio dydžio baklažanas

Čiobreliai (švieži arba džiovinti)

Orkaitę įkaitinam iki 160C.

Supjaustytus svogūnus suberiam į didelę keptuvę, turinčią dangtį. Supilam alyvuogių aliejų, 100ml vandens ir įberiam po šaukštelį druskos ir cukraus. Uždengiam keptuvę ir troškinam svogūnus apie 10 minučių, nemaišant, kol jie gražiai sukrenta ir tampa minkštučiai. Nuimame dangtį, padidiname ugnį ir kepiname svogūnus maišant, kol visas skystis išgaruoja ir svogūnai sukepa, tampa karamelės spalvos (knygoje rašo apie 15min, bet aš užtrukau visas 30min…).

karamelizuotus svogūnus sudedame į kepimui skirtą indą ir juos vienodai paskirstome po visą indo dugną.

Supjaustome baklažanus, cukinijas ir pomidorus maždaug 1 cm pločio juostelėmis (mandolina šiame procese – tikras išsigelbėjimas!!). Tada dėliojame sluoksniais dažoves, kaip matosi šioje nuotraukoje:)

Pabarstome druska, pipirais, pašlakstome aliejumi. Uždengiame indą aliuminio folija ir kepame 45 minutes. Tada nuimame foliją ir kepame dar valandą. Gratin gausis beveik džiovintas, daržovės patamsės, bet taip ir turi būti:) Tiesiog tokiu būdu visi skoniai bus be galo koncentruoti.

Skanaus:)

Savaitgalis prazvimbė beruošiant smagų priėmimą krūvai mielų svečių iš Lietuvos. Tai reiškia, kad bus naujų įrašų blog’e:) O kol kas – penktadienio sufle su keptomis paprikomis ir rozmarinais. Tai patiekalas tiems, kurie mėgsta pasiterlioti, nes ir laiko, ir pastangų prireiks tikrai. Bet išties verta, nes rezultatas – puikus.

Keptų paprikų ir rozmarinų sufle (4 asm)

1 raudonoji saldžioji paprika, išvalyta ir supjaustyta į 8 gabalėlius

1 geltonoji saldžioji paprika, išvalyta ir supjaustyta į 8 gabalėlius

2 česnako skiltelės, sukapotos

2 šaukštai alyvuogių aliejaus

1 šaukštas balzamiko acto

5 šaukštai sviesto

2 šaukštai sutarkuoto kietojo sūrio (Parmezano, Džiugo)

1/2 puodelio miltų

1 ir 1/3 puodelio peino

2 šaukštai susmulkinto šviežio rozmarino

1 puodelis sutarkuoto minkšto geltonojo sūrio

4 kiaušiniai, baltymai atskirai nuo trynių

Druska, pipirai

Supjaustytas paprikos skilteles sudedame į kepimo indą odelėmis į viršų. Apibarstom česnakais, pašlakstom aliejumi ir pašauname į 190C karštumo orkaitę. Kepame kol paprikų odelė pajuoduoja arba jos tampa visiškai minkštos. Išimame iš orkaitės, pašlakstome balzamiko actu ir palaikome uždengę maistine plėvele, kad atšoktų odelės.

Kol paprikos aušta, sviestu ištepame 4 vidutinio dydžio sufle indelius ir dugną bei sieneles pabarstome tarkuotu Parmeano sūriu. Prie sufle indelių pririšame pergamentinio popieriaus juostelę (apie 5cm), kad kylanti sufle masė išlaikytų norimą formą.

Ištirpiname likusį sviestą puode storu dugnu, įmaišome miltus, ir viską nuolat maišome pakepiname apie minutę. Tada pamažu dalimis supilame pieną ir maišom, kad gautųsi vienalytė masė. Nuimame masę nuo ugnies, įmaišome rozmarinus ir tarkuotą sūrį. Įmaišome kiaušinių trynius, įberiame šiek tiek druskos ir pipirų. Paliekame atvėsti.

Nulupame keptų paprikų odeles ir supjaustome jas į nedideles juosteles. Sumaišome su ką tik paruošta mase.

Baltymus išplakame iki standžių putų. Pamažu atsargiai sumaišome baltymų masę su paruošta tešla (pirmiausia tešlą “atskiedžiame” dideliu šaukštu baltymų masės, o paskui atsargiai įmaišome likusius baltymus). Sufle masę paskirsome į visus indelius.

Kepame 190C įkaitusioje orkaitėje apie 25-30 minutes, kol sufle išsipučia, iškyla virš savo formelės, paruduoja, o vidus tampa purus ir minkštas.

Pateikiame iš karto, nes sufle tuoj pat subliūkšta. Patiekiame indeliuose, kuriuose kepė sufle, nuėmę popierinius “paaukštinimus”. Skanu su žaliomis salotomis.

Recepto šaltinis: “Souffles: sweet and savory”.

Nagi, kaip geriausia susikurti pavasarinę nuotaiką? Žinoma, pasigaminti švelniai žalios spalvos sriubą pagal vieną paprastučių prancūziškos virtuvės recept! Idealiu atveju tokiai sriubai turėtų būti naudojami švieži žirneliai (ir net jų ankštys!), bet šviežių žalumynų dar teks šiek tiek palaukti. Tuo tarpu tobulas rezultatas gausis iš šaldytų žirnelių. Todėl nieko nelaukdami kaiskite puodą šio vakaro Žaliai Puotai!:)

Pavasarinė žalių žirnelių sriuba

2 šaukštai sviesto

1 nedidelis poras, supjaustytas gabaliukais

1 vidutinė bulvė, supjaustyta gabaliukais

1-1.2 litro daržovių arba vištienos sultinio

550g šviežių arba šaldytų žirnelių

4 šaukštai grietinėlės

Druska, grūsti juodieji pipirai

Puode storu dugnu įkaitiname sviestą, jame pakepiname porus ir bulves (apie 5 minutes, nuolat maišom, ir žiūrim, kad sviestas neimtų svilti). Supilam sultinį ir užverdam. Sumažinam ugnį ir verdam kol bulvės suminkštėja (apie 12 min). Supilame žirnelius, ir pavedrdame ant mažos ugnies dar 5 minutes, neuždengę puodo.

Supilame sriubą į blenderį arba suplakame naudodami rankinį mikserį, kartu pasūdydami, pabarstydami pipirų ir įpildami grietinėlę. Supilame atgal į puodą ir dar pakaitiname (tik neužverdame, nes sriuba praras tą skaisčiai žalią spalvą).

Pateikiame su skrudinta balta duona, ir, jei norime, šlakeliu grietinėlės.

Recepto šaltinis: D. Galmiche “French Brasserie Cookbook”.

Žydai turi vieną įdomų patiekalą, vadinamą Čiulent. Tai išskirtinai žiemą gaminamas maistas, kuomet penktadienio popietę, prieš prasidedant šabui, šeimininkės sukrauna į didelį puodą gabalus jautienos, pupeles, bulves, kruopas, žalius kiaušinius (su visais lukštais) ir užstato ant žemos ugnies orkaitėje. Tai senoviškas “slow cooking” receptas! Pasitroškinęs per naktį (20 ir daugiau valandų), patiekalas šeštadienį vien savo kvapu išverčia visus iš lovos. Religingiems žydams, kaip žinia, negalima per šabą nieko dirbti (valgymas nesiskaito:)), tad tuo tikslu ir buvo sugalvota paprasta išeitis – lėtai besitroškinantis patiekalas.

Čiulentą izraeliečiai gamina tik žiemos metu, nes tai vėsiam orui tinkamas ir itin sunkus maistas: po jo norisi tik griūti į lovą (panašiai kaip prisikirtus cepelinų:)). Praėjo net 2.5 metų, kol man pavyko įsiprašyti į svečius pas savo draugę Anne, ir paragauti šio tradicinio žydiško troškinio.

Jei kas nuspręstų išbandyti Čiulentą pasigaminti namuose, Anne pataria produktų prikrautą puodą iš vakaro įkišti į maždaug 90-100C karštumo orkaitę, ir ten jį palikti iki sekančios dienos pietų. Anne sako, kad kai kurios šeimininkės į troškinį įdeda kelis šaukštus pomidorų pastos, o kitos įpila kokakolos (!!). Žydai iš Maroko Čiulentą gamina su vištiena ir į vidų prideda džiovintų figų, abrikosų ir slyvų.

O tas žydiškas čiulentas mane įkvėpė prancūziškam troškiniui – žymiai lengvesniam ir greitesniam. Gal susigundysit ir jūs?

Kalakuto troškinys Chasseur

1 nedidelis viščiukas (apie 1.2 kg) arba 2-4 kalakuto blauzdos

1 šaukštas aliejaus

60g sviesto

1 vidutinis svogūnas

125g pievagrybių (aš juos pakeičiau šaldytomis žaliomis pupomis)

1 šaukštas miltų

1/2 puodelio baltojo vyno

2 šaukštai brendžio (nesakykit mano vyrui, bet aš panaudojau jo brangų konjaką:))

2 šaukšteliai pomidorų pastos

1 puodelis vištienos sultinio

Saujelė šviežių kapotų petražolių

Krutonams:

4 baltos duonos riekelės

Alyvų aliejaus

Jei naudojate viščiuką – supjaustykite jį į gabalus. Nuplaukite ir nusausinkite.

Puode storu dugnu įkaitiname aliejų ir pusę sviesto. Sudedame mėsą ir apkepiname iš visų pusių, kad gražiai paskrustų. Išimame mėsos gabaliukus į atskirą lėkštę. Išpilame riebalų perteklių.

Tame pačiame puode ištirpiname likusį sviestą. Jame pakepiname svogūnus, kol suminkštėja. Suberiam grybus (jei naudojame). Jei naudosite šaldytas pupas – jas reikės suberti pačioje pabaigoje. Pamaišydami uždengę pakepiname apie 3 minutes. Į masę įberiame miltus ir nuolat maišant pakepiname dar minutę.

Supilame vyną, sultinį, brendį ir viską gerai išmaišom. Įdedam pomidorų pastą. Pasūdom, pabarstom pipirais, įberiam šaukštelį cukraus. Sudedam mėsos gabaliukus ir užverdam. Uždengiam puodą, sumažinam ungį ir troškiname mažiausiai pusvalandį, arba kol mėsa kris nuo kaulų. Likus virti 5-10 minučių, jei naudojame, suberiame šaldytas pupas. Pabaigoje pabarstome kapotpomis petražolėmis.

Pateikiame su krutonais: duonos riekeles sausainiams skirta formele supjaustome mėnulio formos gabalėliais. Pašlakstome alyvų aliejumi ir pašauname į orkaitę keletui minučių, kol apskrus.

Aš pateikiau kalakuto troškinį sukrutonais ir miniatiūrinėmis šviežiomis bulvytėmis giliose didelėse lėkštėse.