Nidos receptai

Kur gi kitur, jei ne Amerikoje gyvenančių imigrantų iš Italijos galvose galėjo gimti tokia turtinga ingredientų kombinacija? Į šį receptą, pateiktą Pastos Biblijoje žiūrėjau gana skeptiškai, bet šiendien visgi nutariau išbandyti. Negana to, tai buvo pirmoji mano kepta lazanija, naudojant šviežius makaronų mašina pasigamintus lazanijos lakštus. Rezultatas (žinoma, gerokai pakoreguotas link ”itališkai- lietuviško” skonio) ne tik pranoko lūkesčius – tai be jokios abejonės skaniausia lazanija, kokią mums su vyru teko ragauti.

Mėsos padažui:

1/2 kg sumaltų vištienos blauzdelių

1 morka, supjaustyta gabaliukais

1 svogūnas, supjaustytas gabaliukais

1 saliero stiebas, supjaustytas gabaliukais

2 česnako skiltelės, susmulkintos

1/2 puodelio balto vyno

1 puodelis trintų itališkų pomidorų (passata) arba 4 švieži pomidorai

1 šaukštas pomidorų pastos

Saujelė šviežių bazilikų lapų

Saujelė šviežių petražolių

Samtis vištienos sultinio

Druskos, pipirų

Aliejaus

Didelėje keptuvėje įkaitiname aliejų. Suberiame kapotus svogūnus, česnakus, morkas ir salierą. Pakepiname ant vidutinės ugnies, kaddaržovės suminkštėtų. Sudedame maltą vištieną. Kepame maišant ir neleidžiant susidaryti didesniems mėsos gumulams.

Kai mėsa tampa baltos spalvos ir masė sausa, įpilame vyną. Kepiname toliau, kol vynas išgaruoja. Supilame sultinį, užverdame. Supilame pomidorus (passata arba pjaustytus šviežius), pasūdome, pabarstome pipirais. Suberiame petražoles ir bazilikus. Uždengiame keptuvę ir verdame padažą apie 20 minučių. Jei padažas absorbuoja per daug skysčio ir pradeda svilti, įpilame dar šiek tiek vandens arba sultinio.

Pabaigoje, jei padažas per skystas, pakepiname kurį laiką atidaroje keptuvėje, kad išsigaruotų. Paragaujame, ar netrūksta druskos, pipirų.

Sūrių įdarams:

450g (2 puodeliai) šviežio rikota sūrio

1 kiaušinis

350g (3-4 dideli rutuliai) mocarela sūrio, supjaustyto kuo plonesniais griežinėliais

100g (maždaug 1/3 puodelio) sutarkuoto Permigiano (arba Džiugo)

Druska, pipirai, muškatas

Nedideliame dubenėlyje suplakame kiaušinį. Jį sumaišome su rikota. Pagardiname druska, pipirais ir tarkuotu muškatu.

Lazanijos gamyba

Jei naudojate pirktus lazanijos lakštus, juos porą minučių apvirkite pasūdytame vandenyje ir padėkite taip, kad tarpusavy nesuliptų. Jei ryšitės šviežių lazanijos lakštų gamybai, užminkykite tešlą pagal šį receptą. Makaronų mašina pasigaminkite lakštus (aš naudojau storumą 7 iš 9).

Indo dugną, kuriame kepsite lazaniją, padenkite maždaug ketvirčiu mėsos padažo. Ant viršaus dėkite lazanijos lakštus.

Ant lazanijos lakštų užtepkite trečdalį rikotos masės. Ant rikotos išdėliokite trečdalį mocarelos, ir pabarstykite trešdaliu Permigiano sūrio.

Vėl dėkite mėsos sluoksnį (panaudokite pusę esančio mėsos kiekio). Ant mėsos vėl klokite lakštus, tepkite rikota, dėliokite mocarelą ir barstykite tarkuotu sūriu.

Pakartokite tą patį su paskutiniu sluoksniu, užbaigdami Permigiano.

Kiškite lazaniją į 180C karštumo orkaitę ir kepkite 30-40 minučių, arba kol sūris bus rudas ir burbuliuojantis. Iškeptą lazaniją palaikykite apie 10 minučių prieš pjaustydami.

Aš visuomet lazaniją pateikiu su švežiomis žaliomis salotomis, pagardintomis balzamiko actu.

Iškriatau galutinai iš ritmo. Valgau ne namuose, o svečiuose ir restoranuose, tad baigiu prarasti visus kulinarinius sugebėjimus. Šaldytuvas gėdingai tuščias, nes nėra kada nukeliauti iki turgaus ir parduotuvės. Kodėl nėra kada? Taigi todėl, kad prasidėjo egzaminų sesija. O tai reiškia, kad sėdžiu apsikabinusi krūvą knygų ir braunuosi per Pricing Policy labirintus… Klaidūs jie nežmoniškai, tie labirintai…

Tokioms dienoms tinka tik greitai paruošiami patiekalai iš tų rezervų, kurie dar išlikę šaldytuve. Ir nors Lietuvoje šiuo metu ne šviežių daržovių sezonas, bet šį receptą prisiminkite ir išbandykite šiltesniais laikais. Sveika, skanu, paprasta, greita.

Produktų sąrašas 2 asmenims

1/2 pakelio mėgiamos pastos (aš naudojau penne)

3 prinokusių pomidorų, nublanširuotų

Saujos šviežio baziliko lapų

3 česnako skiltelių

Druskos, pipirų, Alyvų aliejaus

Pastą išverdame al dente. Stambiai supjaustytus pomidorus sumetame į blenderį kartu su česnako skiltelėmis ir baziliku. Sutriname iki vientisos masės, pasūdome, įberiame pipirų, įpilame šlaką alyvuogių aliejaus. Šią masę supilame į makaronus, viską sumaišome.

Izraelyje neišeina gyventi pagal tikruosius, Europoje nusistovėjusius sezonus. Šviežių daržovių ir vaisių čia gausu kiaurus metus, tarsi jiems visai nesvarbu būtu kada prinokti – žiemą ar pavasarį… Ko norėt iš vaisių: kai spalio antroj pusėj vis dar kepina +30 laipsnių karštis ir žmonės vaikšo su šortais, reikia du kartus patikrinti kalendorių, ar išties jis rodo teisingą datą.

Bet kai skaitai mėgiamus blog’us, kurie, kaip taisyklė, atspindi realią sezoninę padėtį maisto produktų pasaulyje, tada imi ir užsimanai kažko, kas tokiu metų laiku tarsi ir turėtų būti vartojama . Tad ir mano virtuvėje eilė atėjo moliūgui. Kadangi nusipirkau didžiulį gabalą skaisčiai geltono milžino, užteks ne vien mėgiamiem (ir jau aprašytiem blog’e, kaip pavyzdžiui, moliūgo košė http://www.nidosreceptai.lt/moliugo-kose/), bet ir kam nors naujo pabandyti.

Bevartydama savo bene mėgstamiausią blog’ą lenkų k. http://www.kwestiasmaku.com/, suradau puikų vegetarišką patiekalą – lazaniją su moliūgu, tikrai patiksiantį visoms švelniosios lyties atsrovėms:) Sakau, kad tai moteriškas patiekalas, kadangi jo švelnus skonis tiesiog užliūliuoja. Tuo tarpu mano vyras lazaniją pasigardino gabalėliu pelėsinio sūrio:) kad skonio būtų daugiau:) Paragavau ir aš – tikrai tiko!

Lazanija su moliūgu ir rikota (2-3 žm)

1/2 kg moliūgo

2 šaukštai alyvų aliejaus

6 lazanijos lakštai (arba tiek, kiek reikia jūsų turimai kepimo formai iškloti trimis sluoksniais)

30g sviesto

2 šalavijo šakelės (lapelių turi būti maždaug trečdalis puodelio)

1/2 šaukštelio saldžiosios paprikos (galite saldžią papriką sumaišyti su trupučiu aitriosios arba rūkytos)

Žiupsnelis muškato riešuto

125g rikota sūrio arba minkštos švelnios varškės

30g tarkuoto kieto sūrio (Parmezano, Džiugo)

12 šaukštų grietinėlės

[Jei norite ne vegetarinės versijos: 3-4 plonos juostelės kumpio]

Įkaitinam orkaitę iki 200C. Nuplautą moliūgą supjaustom į keletą gabalų su visa oda. Aptepam moliūgo gabalus vienu šaukštu alyvų aliejaus ir sudėtus ant pergamentinio popieriaus pašauname į orkaitę 25- 30 min.

Dideliame puode užverdame didelį kiekį pasūdyto vandens, sudedam lazanijos lakštus ir juos trumpai apverdame (apie 30 sek). Tada perliejame šaltu vandeniu ir vienu sluoksniu išdėliojame ant stalviršio, kad nesuliptų.

Keptuvėje išlydome pusę sviesto ir sumetame šalavijo lapelius. Kepiname juos ant vidutinės ugnies, kad paskleistų skonį ir pasidarytų traškūs. Tik atsargiai, kad nepradėtų degti sviestas. Pabaigoje sudedame likusį sviestą ir išlydom. Šalavijo lapelius išimame į atskirą lėkštutę.

Iškeptą moliūgą kiek atvėsinam, nupjaustom skūrą. Supjaustom mažais gabaliukais ir sudedam į dubenį. Apibarstom druska, pipirais, muškatu, paprika. Švelniai moliūgą sumaišom su rikota sūriu, tarkuotu kietu sūriu ir grietinėle (po du šaukštus tarkuoto sūrio ir grietinėlės atsidedam atskirame dubenėlyje).

Lazanijai kepti skirtą formą dugną ir kraštus ištepamę šalavijų sviestu (be lapelių). Išklojame pirmą sluoksnį lazanijos lakštų. Ant viršaus klojame sluoksnį moliūgo ir rikotos masės, pabarstom trečdaliu šalavijo lapelių, pašlakstom trečdaliu šalavijų sviesto. [Jei gaminam nevegetarišką lazaniją, išklojam puse kiekio kumpio]. Ant viršaus klojame antrą sluoksnį lazanijos lakštų, sudedam likusią moliūgų masę, pabarstom trečdaliu šalavijo lapelių, [ir likusį kumpį], pašlakstome keliais šaukšteliais šalavijų sviesto. Ant viršaus klojame paskutinį sluoksnį lakštų. Viršų padengiame kieto sūrio ir grietinėlės mase ir pašlakstome likusiu šalavijų sviestu.

Pašauname į orkaitę 200C maždaug 20 min. Išėmus lazaijos viršų pabarstome likusiais šalavijo lapeliais.

Tie, kurie nemėgsta saldžios pastos (pvz., mano vyras), toliau galite neskaityti:) Mudu su broliu vaikystėje dažnai gaudavom tokį gardų, turbūt mamos sugalvotą patiekalą: virtus makaronus mama sumaišydavo su saldžia varške ir dar pabarstydavo cinamonu. Kai mano vyras (seniai seniai, kai dar tik susipažinome:)) pamatė kažką panašaus mane darant virtuvėje, su pasibaisėjimu paklausė: pasta – saldžiai????

Kadangi esu priklausoma nuo pastos, nuo varškės, ir nuo saldumynų, pagalvojau, kodėl gi nesujungus šių geriausių pasaulyje ingredientų į vieną patiekalą? Rezultatu likau patenkinta, nors ir kaip kvaila bebūtų imti ir pasakoti koks gi tas skonis gavosi:) Tačiau jei pristigote fantazijos ką nuveikti su papildomu varškės pakeliu, užsilikusiu šaldytuve, štai jums mintis. Koreguokite, modifikuokite, keiskite, tobulinkite į sveikatą:)

2 žmonėms:

12 didelių cannelloni

1 pakelis varškės

1 kiaušinis

po 2 šaukštus razinų ir džiovintų spanguolių

Saujelė riešutų (tikrai nebūtina, jei neturit ar nemėgstat)

žiupsnelis druskos, lašelis vanilijos, 3 šaukštai cukraus (naudojau rudąjį)

Užpilui:

1 kiaušinis

Nepilnas puodelis pieno

žiupsnelis druskos, kaupinas šaukštas cukraus

Nutarkuota 1/4 citrinos žievelės

žiupsnelis cinamono ir truputis muškato riešuto

Įkaitiname orkaitę iki 180C. Pastą apverdame pasūdytame vandenyje apie 5 minutes, kad suminkštėtų. Perliejame šaltu vandeniu, kad atvėstų, ir nesuliptų tarpusavyje.

Užpilui skirtus produktus sumaišome tarpusavy: išplakame kiaušinį, įpilame pieną, pagardiname druska, cukrumi ir prieskoniais.

Išplakame kiaušinį ir sumaišome su varške, druska, cukrumi, razinomis, spanguolėmis ir riešutais. Mažu šaukšteliu atsargiai kemšame kiekvieną pastos vamzdelį varškės įdaru, ir guldom vamzdelius į kepimui skirtą indą. Kai suguldom vieną prie kito visus įdarytus vamzdelius, apliejame viską užpilu.

Kišame šį gėrį į orkaitę ir kepame apie 40 minučių, kol viskas gražiai paruduos.

Spageti makaronai visiems, aišku, asocijuojasi su Italija. Bet šis patiekalas man visiškai nepanašus į tradicinę itališką pastą. Visai kitokia konsistenicja, skonio harmonija. Labai derėjo su atšaldytu baltu vynu.

Ilgai varčiau keletą kulinarinių knygų. Vieną patikusį Oliverio receptą šiek tiek modifikavau. Patiekalas patiks tiems, kurie vertina natūralų, stipriais prieskoniais neužgožtą skonį. Ir žinoma visiems, skaičiuojantiems kalorijas.

3-4 asmenims:

apie 1/2 kg išvalytų šviežių kalmarų

2-3 saujos šaldytų žalių žirnelių

sauja kapotų šviežių mėtų (arba kalendrų)

Druskos, pipirų

1/2 pakelio spageti arba linguine makaronų

Marinatui:

1,5 citrinos nuskusta žievė

nepilnos citrinos sultys

3-4 česnako skiltelės

1 raudonasis čili pipiras

Šlakas aliejaus

Taurė balto vyno

sauja šviežių kapotų petražolių

Pasigaminame marinatą: sumaišome citrinos žievelę, sultis, plonai supjaustytą čili pipirą, kapotas petražoles, susmulkintą česnaką. Įpilame šlakelį aliejaus. Kalmarus supjaustome žiedeliais ir sumaišome su marinatu. Paliekame 15-20 minučių pastovėti kambario temperatūroje.

Makaronus išverdame pasūdytame vandenyje al dente.

Įkaitiname gilią keptuvę. Supilame kalmarus su visu marinatu ir maišydami pakepiname gerą minutę, kad kalmarai pradėtų užsiriesti, pakviptų. Suberiam žirnelius, įpilam taurę balto vyno, pabarstom druska, pipirais, ir kepinam maišant ant stiprios ugnies apie 4-5 minutes, kol skystis maždaug perpus nugaruos. Pabaigoje į keptuvę sudedame išvirtus makaronus, viską išmaišome, pabarstome šviežiomis mėtomis (arba kalendromis), jei trūksta – pasūdome ir pabarstome šviežiai grūstais juodaisiais pipirais.

Noriu makaronų mašinos. Noriu makaronų mašinos. Noriu makaronų mašinos.
Sako, kad jei ko nors labai nori, tai reikia dažnai kartoti, ir tas noras kažkaip išsipildo :) Aš tikrai labai noriu makaronų mašinos, nes absoliučiai neturiu kantrybės kočioti plonytę tešlą ravioliams, kuriuos dievinu. Matot, kaip čia viskas susukta? :) Ravioliai, tinginystė, mašina…..
Ravioliai, kuriuos mėgstu labiausiai –su rikota sūrio ir špinatų įdaru. O tinginystė, kaip žinia, yra progreso variklis:) Todėl po ilgos diskusijos su savimi, ar imtis darbo ir minkyti nepaklusnią makaronų tešlą, gimė idėja pasigaminti lazaniją su rikotos ir špinatų įdaru. Nuostabus reikalas vegetariškai vakarienei šiltą vasaros vakarą!!

Produktų sąrašas:
9 lazanijos lakštai (arba tiek, kiek reikia jūsų naudojamai kepimo formai iškloti tris sluoksnius)

3 didelės saujos šviežių špinatų lapų

1-2 šaukštai minkšto sviesto

200g rikotos sūrio

1 kiaušinis

Druska, pipirai

Bešamelio padažui:
50g sviesto

3 šaukštai miltų

Pieno

Druskos, pipirų, šviežiai tarkuoto muškato riešuto

Tarkuoto kieto sūrio (Parmezano, Džiugo…)

Špinatus nuplauname, nusausiname, sukapojame gabaliukais. Įkaitiname keptuvę, joje išlydome sviestą ir kepiname špinatus, kol jie sukrenta ir išskiria visą savyje sukauptą skystį. Kepiname maišant ant vidutinės ugnies tol, kol visas skystis išgaruoja. Atvėsiname.

Kiaušinį suplakame dubenyje, sumaišome su rikota sūriu, įberiame druskos, pipirų. Sudedame atvėsintus špinatus ir viską sumaišome.

Apverdame lazanijos lakštus, kad taptų lankstūs ir minkšti.

Pasigaminame bešamelio padažą: puode išlydome sviestą, suberiame miltus ir nuolat maišome. Tada pamažu pilame pieną ir plakame, kad neliktų sukietėjusių gabaliukų. Kai pienas susimaišo su miltais, pilame sekančią porciją. Taip plakant pieno pilame tol, kol padažas bus kefyro tirštumo. Pasūdome, pabarstome pipirais ir muškatu.

Indo, skirto kepti lazanijai, dugną ištepame bešamelio padažu ir ant jo išklojame pirmą lazanijos lakštų sluoksnį. Ant viršaus paskirstome pusę rikotos ir špinatų masės. Ant viršaus pilame trečdalį padažo, pabarstome tarkuotu sūriu. Klojame antrą lazanijos lakštų sluoksnį, dedame likusią rikotos špinatų masę, pilame kitą trečdalį padažo, barstome sūriu. Ant viršaus klojame paskutinį sluoksnį lakštų, viršų padengiame padažu ir pabarstome sūriu.

Kepame 180C orkaitėje 30-45 min., kol viršus apskrus.

25 kilometrai, 8 valandos kelyje, +37C karštis, 6 litrai vandens, nuovargis susipynęs su pasitenkinimui, ir nežmoniškąi skaudančios kojos. Toks trumpas šios dienos aprašymas. 6 ryto su Dariumi startavome Arade, nedideliame nykiame miestelyje Judėjos dykumoje, primenančiame tikrą skylę kur nors Baltarusijoje (ne rusakalbio gyventojo sutikti taip ir nepasiseke:)), ir skersai perėjome visą Judėjos dykumą. Pakeliui praėjome pro įtariai mus nužvegiančius beduinus jų tipinėje palapinių gyvenvietėje, žavėjomės ramiai sau besiganančiais kupranugariais, išgązdinom asiliuką, kai norėjom jam pasiūlyti gabalėlį duonos, klampojom smėlingu kanjonu, kopėm į stačius kalnus, o pabaigoj gavom tikrą desertą – didingos Masados pilies vaizdą nuo šalia esančio didžiulio kalno.

Po visą dieną kirstų sumuštinių, energetinių batonėlių, džiuvėsių ir gausiai geriamo kuprinėje sušilusio vandens, norėjosi vieno – gardžios kvepiančios vakarienės. Nei laiko, nei jėgų ilgai stovėti prie puodų nebuvo. Todėl šios vakarienės patiekalas buvo gatavas per 15 minučių. Ir labai skanus:)

2 asmenims prireikė:

1 geltonosios paprikos

1 cukinijos

2 šviežių pomidorų

5 skiltelių česnako

Druskos, pipirų

Šlakelio aliejaus

Penne makaronų (pusės pakelio)

Saujelės šviežio baziliko

Gabalėlio kieto fetos sūrio

Papriką ir cukinija supjaustome storais šiaudeliais. Gerai įkaitiname grilio keptuvę (jei neturite grilio keptuvės, kepkite paprastoje, geriausiai nepridegančioje). Lengvai pašlakstome aliejumi ir dedame daržoves, jas prispaudžiame, kad apskrustų iš abiejų pusių.

Užkaičiame vandenį pastai. Verdame penne pasūdytame vandenyje al dente.

Česnako skilteles sutraiškome peilio briauna. Keptuvėje įkaitiname šlakelį aliejaus, trumpai paskrudiname česnakus. Suberiame stambiais gabalėliais supjaustytus pomidorus, minutę – kitą pakepiname nuolat maišant. Suberiam grilio keptuvėje kepintas daržoves, išmaišome, pasūdome, pabarstome šviežiai grūstais juodaisiais pipirais.

Išvirtą pastą sudedame į lėkštę. Ant viršaus uždedame keptų daržovių padažą. Pabarstome trupintu fetos sūriu ir šviežiais baziliko lapais.

Suintrigavo pavadinimas?:) mane taip pat, kai varčiau Pastos Bibliją. Kurį laiką nesiryžau bandyti šios modernios pastos versijos, bet vakar ėmiau ir įsidrąsinau. Juolab, kad turėjau šviežutėlių kalmarų ir didžiulių tigrinių krevečių. Pasisekimas buvo stulbinantis. Beje, kadangi neturėjome skaidrios degtinės (iki šiandien negaliu patikėt, kad mūsų namuose nėra degtinės poros šaukštų:)), panaudojau Stumbro degtinę su pipirais ir medumi. Skonio tikrai nesugadinau, o tik jį pataisiau:) Todėl galite drąsiai sekti mano pavyzdžiu:)

Pastą šiam patiekalui siulyčiau naudoti a la tagliateles, arba kokius nors storus spagečius. Tačiau knygoje rašo, jog tiks ir trumpa pasta (penne, rigatoni). Prisipažinsiu, kad man labai patinka, kai kreminiu padažu apsidengia būtent ilgi plokšti makaronai.

Ingredientų sąrašas:

Pora šaukštų alyvų aliejaus

1/2 didelio arba visas vidutinis svogūnas, supjaustytas gabaliukais

2-3 česnako skiltelės, sukapotos

2 šaukštai saulėje džiovintų pomidorų pastos (neturėjau, tad naudojau paprastą pomidorų pastą)

200ml virimui skirtos grietinėlės (aš naudojau plakimui skirtą 35%)

600g šviežių kalmarų, supjaustytų žiedeliais

6-8 šviežių karališkų krevečių

2 šaukštai degtinės

Druskos, šviežiai grūstų juodųjų pipirų

Pakelis mėgiamos pastos

Didelėje keptuvėje įkaitinam aliejų ir jame pakepinam svogūnus su česnakus, kol suminkštėja. Įdedam pomidorų pastą ir viską gerai išmaišom. Supilam grietinėlę, užverdam ir virinam, kol padažas sutirštėja. Pasūdome, įberiame pipirų. Nuimam nuo ugnies.

Išverdame pagal instrukcijas pastą. Likus virti porai minučių, padažą užkeliam ant ugnies ir į jį sudedam kalmarus, krevetes ir įpilam degtinę. Viską maišydami pakepinam (gal geriau tinka pavirinam:)) apie 2-3 minutes, kol jūros gėrybės pakeis spalvą, bet netaps guminėmis.

Nusausinam išvirusią pastą ir ją sumaišom su padažu. Pateikiame iš karto, pašildytose lėkštėse.

Ar jums pažįstamas jausmas, kai visiškai nėra laiko? Ne tik nėra laiko maloniems pasivaikščiojimams, paplepėjimams su draugais, knygos paskaitymui ar TV pažiūrėjimui. Ar jums būna taip, kad neturite laiko net pagaminti maistą? Man pastarosios savaitės- būtent tokios. Nuo užgriuvusių mokslų besiruošiant eilinei egzaminų sesijai jau baigiu susiriesti į kablį: kėdėje prie rašomo stalo praleidžiu po 15 valandų… Be to, gaišti laiką parduotuvei ar turgui tokiomis dienomis tai pat neišeina. Tad valgau tik tai, kas dar mėtosi šaldytuve, kas pagaminta arba pasigamina per kelias minutes.

Jei ir jūsų gyvenimas toks pat intensyvus, štai puikus receptas, kaip be didelių pastangų ir laiko sąnaudų pasigaminti gardžią ir maistingą vakarienę

4 asmenims:

400g spagetti

6 šaukštai ekstra virgin alyvų aliejaus

3-4 česnako skiltelės, sutraiškytos ir supjaustytos

1 džiovintas raudonas čili pipiras

1 saujelė sukapotų petražolių

druskos, pipirų

Išverdame spagečius al dente pasūdytame vandenyje. Kol makaronai verda, keptuvėje pakaitinam aliejų (kadangi aliejus – vienas pagrindinių šio patiekalo ingredientų, nakite tik labai aukštos kokybės aliejų), sumetame česnakus ir čili ir ant nedidelės ugnies pakepiname, kol česnakas vos vos pradeda ruduoti. Išimame čili ir išmetame (arba galite pasilikti ir papuošti lėkštę )

Makaronus sumaišome su aliejumi ir česnaku, užberiame petražoles, pabarstome grūstais pipirais, sumaišom viską, kad makaronai pasidengtų. Aš šią versiją kartais patobulinu ir pabarstau paskrudintų migdolų Tikrai labai jie patiekalo nesugadina:) Skanaus:)

Kai atsikraustėme į Izraelį, sunkiausia, prie ko buvo priprasti, tai sekmadieniais prasidedanti darbo savaitė. Lygiai taip, kaip neįprasta matyti kalendoriuje lapkričio 5d ir vis dar turėti +35 šilumą už lango, priimti sekmadienį kaip darbo dieną- taip pat kažkoks visiškas diskomfortas. Nesukau sau galvos iki šio rudens: sekmadieniai, kaip ir įprasta, buvo mūsų laisvadieniai. Bet nuo rugsėjo viskas pasikeitė…

Nuo šiol penktadienio vakaras – tai tarsi lietuviškas šeštadienis. Šventė prieš vienintelę išeiginę. Nes sekmadieniais tvarkingai žygiuoju į mokyklą Todėl jei yra proga ramiai atsisėsti terasoje ir vakarieniaujant išgerti taurę vyno, tai tik penktadienio vakarais. Tik šis, vienintelis, savaitės vakaras paprastai skirtas kokiam nors naujam kulinariniam pabandymui. Šiandien tai buvo itališka pasta su šviežutėliais kalmarais, prinokusiais pomidorais, kaparėliais ir pinjų (kedro?) riešutais. Man patinka itališka pasta – tai greičiau nei per pusvalandį pagaminamas patiekalas. Kadangi penktadieniais nuo 8 val. ryto jau sėdžiu statistikos paskaitoje, trunkančioje 5 valandas, parėjusi namo kažin ar ryžčiausi sudėtingesniems kulinariniams pabandymams…

Taigi, dviejų asmenų nekaloringai, bet sočiai vakarienei reikės:

1/2 pakelio pastos (aš naudojau kriaukeles, bet tinka bet kokia kitokia trumpa ar ilga pasta)

1/2 kg šviežių kalmarų

3 vidutiniai pomidorai

4 skiltelės česnako

1 mažas čili pipiras, arba gabalėlis didelio čili

2 šaukštai kaparėlių, nusausinti ir nuskalauti vandeniu

3 šaukštai razinų

1/3 puodelio baltojo vyno

1/2 puodelio šviežio baziliko lapų, suplėšytų

Saujelė pinijos (kedrų?) riešutų, paskrudintų sausoje keptuvėje

Nutarkuotos 1/2 citrinos žievelės

Alyvuogių aliejaus

Druskos, pipirų, cukraus,

Išdarinėtus kalmarus (esu aprašiusi tikslią darinėjimo instrukciją šiame blog’e ) supjaustome žiedeliais. Susmulkiname česnakų skilteles, nublanširuojame pomidorus, supjaustome juos gabaliukais.

Įkaitiname keptuvėje aliejaus šlaką, jame apkepiname česnakus ir čili pipirą. Kai česnakai paskleidžia aromatą, ir jokiu būdu nepradeda skrusti, suberiam kalmarus. Maišant pakepiname minutę-dvi, tada suberiame pomidorus ir supilame vyną. Įberiame druskos, šaukštelį cukraus, pabarstome šviežiai grūstais juodaisiais pipirais ir troškiname apie 5 minutes, kol skystis kiek nugaruoja, kaskart pamaišant. Praėjus 3-4 minutėms suberiam kaparėlius ir razinas, troškiname toliau.

Per tą laiką išverdame al-dente pastą pasūdytame vandenyje. Tik jokiais būdais neperverdame, bet verčiau paliekame kiek kietesnę, nei derėtų pateikti (nes vėliau dar minutę ją virsime). Nusausiname, bet pasiliekame šiek tiek vandens, kuriame pasta virė – gali prireikti praskiesti padažą.

Pastą suverčiame į keptuvę, kurioje troškinasi padažas, viską gerai išmaišome ir dar kokią minutę patroškinam, kad skoniai pasiskirstytų. Patikriname, ar nieko netrūksta – druskos, saldumo… Jei padažas per tirštas, praskiedžiame jį vandeniu, kuriame virė pasta. Pabaigoje išjungiame ugnį, pabarstome tarkuota citrinos žievele, plėšytais baziliko lapeliais, ir dedame į lėkštes. Ant viršaus gausiai pabarstome paskrudintais kedro riešutais.

Skanaus!