Nidos receptai

Mano draugas Itamaras pastarąsias porą savaičių viešėjo Indijoje. Kadaise net 8 mėnesius keliavęs po atokiausius Indijos kaimelius, gyvenęs vienuolynuose, išlaipiojęs Nepalo kalnus, jis jaučia ypatingą meilę šiam regionui. Itamaras visa savo esybe – tikras budistas, o kai nusipaišo ant kaktos raudoną tašką, tampa tikru indu, ir jokiais būdais ne izraeliečiu:)

Jokių dovanų iš Itamaro nesitikėjau, tačiau kai jis vos nusileidęs oro uoste paskambino paklausti kada gali mane aplankyti, iškart supratau, kad manęs laukia staigmena. Ta staigmena – tai nuostabi indiškų patiekalų kulinarinė knyga, kurią jis pargabeno iš Mumbajaus. Nereikia net rašyti, kokia buvau laiminga ją gavus, juolab, kad indiškų patiekalų knygos jau kurį laiką dairiausi, tik neatradau tinkamos! O čia - tarsi pagal užsakymą, visa puokštė vegetariškų valgių, aromatingų troškinių, curry, ryžių patiekalų ir viliojančių saldumynų…

Dar tą patį vakarą nusprendžiau išbandyti skaisčios geltonos spalvos aromatingą vištienos korma – taip vadinamą curry, atkeliavusį iš Pakistano ir šalia jo esančio Punjab regiono virtuvės. Būtent šio regiono patiekalai dažniausiai gaminami Europos ir Amerikos restoranuose, nes jų skoniai ir aromatai labiausiai patinka vakariečiams. Curry gavosi toks gardus, kad buvo sunku sustoti jį valgius:) Tikrai dar ne kartą šį patiekalą gaminsiu dėl nesudėtingų ingredientų ir labai paprasto paruošimo būdo.

Vištienos korma (curry) su migdolais (4 asm)

8 šafrano žiedeliai (jei neturit – ką padarysi, praleiskit šį punktą:))

200g (3/4 puodelio) natūralaus jogurto

3 vištienos krūtinėlės be odos, supjaustytos kąsnio dydžio gabaliukais

2 svogūnai, supjaustyti mažais gabaliukais

4 česnako skiltelės, sukapotos

1 šaukštelis tarkuotos šviežio imbiero šaknies

1 raudonasis čili pipiras (arba pagal tai kaip toleruojate aštrumą), supjaustytas

50g (1/3 puodelio) sumaltų migdolų

2 šaukštai sviesto (originaliai – ghee, bet aš neturėjau pasigaminusi)

Žiupsnelis malto kardamono

0.5 šaukštelio cinamono

1.5  šaukštelio malto kumino (cumin)

1.5 šaukštelio maltos kalendros

0.5 šaukštelio maltos ciberžolės (turmeric)

1 šaukštelis maltos saldžiosios paprikos

1-2 laimo lapai (tiks ir džiovinti)

2 curry lapeliai (neturėjau, dėjau pusę šaukštelio indiško curry prieskonio)

400ml ( 1 ir 3/4 puodelio) kokoso pieno

2 šaukštai kapotų migdolų

Saliero stiebas ir žalias svogūno laiškas, supjaustyti, papuošimui

Šafrano žiedelius užpilame vienu šaukštu karšto vandens, pokelių minučių sumaišome su jogurtu. Vištienos krūtinėles užpilame šia jogurto mase ir paliekame vėsumoje pasimarinuoti bent 4 valandas.

Sumaišome svogūnus, česnakus, imbierą, čili ir maltus migdolus. Puode storu dugnu ištirpiname sviestą (ghee) ir jame lengvai apkepiname kardamoną, cinamoną, kuminą, ciberžolę, papriką ir kalendrą. Suberiame svogūnų ir migdolų mišinį ir kepiname maišydami apie 2-3 minutes.

Supilame kokosų pieną, vištieną kartu su jogurtu,  kuriame ji marinavosi, įberiame druskos ir cukraus, ir verdame ant silpnos ugnies apie 45 minutes. Pabaigoje patikriname, ar nereikia įberti dar cukraus ar druskos, jei trūksta skonio stiprumo, įlašiname kelis lašus citrinos sulčių, taip pat įberiame du šaukštus kapotų migdolų.

Pateikiame dubenėlyje, papuošę kapotais salierais ir svogūno laiškais, su baltais indiškais ryžiais.

Nors šaltis iš Lietuvos šiek tiek atsitraukė, ir -10C jau neatrodo taip baisiai kaip -30C, bet žiema dar turbūt kurį laiką pabus. O kai už langoi šalta, šildytis reikia visais įmanomais būdais – įskaitant aštrų, kvapnų, karštą maistą:) Ir jei kas nors žino geriau šildantį patiekalą, nei Chilli con carne, tegul greitai pasidalina šia paslaptim su manim (o aš pasidalinsiu su likusiu pasauliu:)). Ir jei iki šiol manėte, kad aštriai čili sriubai pagaminti reikalingi kokie nors labai brangūs arba sunkiai pasiekiami ingredientai – tai labai buvote neteisūs. Kaip ir esate neteisūs, jei galvojate, kad būtinai reikia viso šio ilgo sąrašo produktų. Žodžiu, improvizuokit į sveikatą, o aš siūlau senos geros čili sriubos receptą pagal Oliverį.

Chili con carne (6-8 porcijom)

2 vidutiniai svogūnai

• 4 česnako skiltelės

• 2 vidutinės morkos
• 2 stiebai saliero
• 2 raudonosios paprikos
• alyvuogių aliejaus

• 1 šaukštelis su kaupu čili miltelių
• 1 šaukštelis su kaupu cinamono
• 1 šaukštelis su kaupu cumino
• druskos, pipirų
• 1 x 400g konservuotų avinžirnių arba baltųjų pupelių

• 1 x 400g indelis konservuotų raudonųjų pupelių

• 2 x 400g indeliai konservuotų nuluptų pomidorų (supjaustytų) savo sultyse
• 500g maltos jautienos (aš naudojau maltą vištieną)

• 1 saujelė šviežių kalendrų

• 2 šaukštai balzamiko acto
Pirmiausia supjaustome visas daržoves mažais kubeliais: svogūnus, morkas, salierus, pipirus. Česnaką sutriname. Dideliame (labai dideliame!) puode įkaitiname gerą šlaką aliejaus. Pakepiname svogūnus ir česnakus, tada suverčiame visas daržoves, suberiame prieskonius (cinamoną, cuminą, čili), pabarstome druska ir kepame maišant kokias 7-10 min., kol daržovės suminkštėja.

Nupilam skystį nuo pupelių. Suverčiam jas į puodą, kartu su pjaustytais pomidorais. Taip pat sudedame maltą mėsą ir viską maišom, kad nesusidarytų mėsos gumulai. Vieną indelį nuo pomidorų pripilam vandens ir tą vandenį supilam į troškinį. Užverdame, supilame du šaukštus balzamiko acto, dar įberiame druskos, pipirų ir uždengę troškiname apie valandą, laikas nuo laiko pamaišant.

Pateikiame pabarstę kapotomis kalendromis, su prancūziško batono ar paskrudintos duonos riekele, su virtais ryžiais, arba užpilame ant orkaitėje iškeptos bulvės su lupyna (prapjautos, ir šiek tiek išskaptuotos iš vidaus).

Šį savaitgalį turėjau neįprastą pramogą: savo grupioką, gimusį ir užaugusį Tel Avive, vedžiausi į ekskursiją po….. turgų!:)) Abiem buvo labai smagu: Itamaras pamatė gerą dešimtį metų neregėtą fenomeną, kuris vadinasi “rytietiška turgaus dvasia” (būtent tada jis paskutinį kartą lankėsi turguje, o nuo tol jis maistą perkasi tik  parduotuvėse), o aš supažindinau draugą su visais savo “turgaus draugais”: žuvininku iš Bulgarijos, arabu alyvuogių pardavėju, vaisių prekeiviais, druze moteriške, kepančia duoną, dviem broliais žydais, iš kurių perku šviežias krevetes, apelsinų pardavėju Uziu ir šalia jo pačiomis skaniausiomis bulvėmis prekiaujančiu senuku, homoseksualių vyrukų, einančių iš proto dėl skanios kavos, kompanija, falafelių kepėja Alis, kebabus pardavinėjančiu ir garsiai šaukiančiu tamsaus gymio vaikinuku, kurį vadinu “Delicious”, uzbekais mėsos pardavėjais ir sūrininkais iš Gruzijos. Abiems buvo taip smagu, kad nesumaišė nei prakiuręs dangus – kelias valandas sėdėjom vietos kavinėj, besimėgaudami šviežiai skrudinta kava, ir po lietaus tęsėm savo kelionę.

Po tokių “ekskursijų” šaldytuve vos telpa vaisiai, daržovės ir kitokie gardėsiai. Todėl šiandien jūsų dėmesiui – arabiška akimirka ir kvapnus žuvies troškinys. Nepaprastai gardus patiekalas, sušildysiantis net šalčiausią žiemišką popietę.

Marokietiškas žuvies troškinys (4 asm)

1/4 puodelio alyvų aliejaus

2 vidutinio dydžio raudonieji svogūnai, supjaustyti gabaliukais

2 kaupini šaukštai geltonųjų razinų

1/4 puodelio sūdytų paskrudintų anakardžių (cashew) riešutų

1 raudona saldžioji paprika, supjaustyta juostelėmis

1 geltona saldžioji paprika, supjaustyta juostelėmis

4 vidutinio dydžio pomidorai, nulupta odele, supjaustyti

1 šaukštas Marokietiškų eas el hanout* prieskonių

1.5 puodelio daržovių sultinio arba vandens

1 kg šviežiosjūrinės  žuvies file, supjaustytos 4-5 cm pločio juostelėmis

Druska, pipirai

Kuskusas

2 puodeliai kuskuso

1/2 šaukštelio cinamono

1/2 šaukštelio malto kumino (cumin)

1 šaukštas sviesto

2-3 žali svogūno laiškai, susmulkinti

Dideliame puode įkaitiname 2 šaukštus aliejaus. Jame ant vidutinės ugnies kepinam pusę kiekio supjaustyto svogūno maždaug 8 minutes, arba kol svogūnai pilnai sukepa ir paruduoja. Kiaurašaukščiu išimame juos iš puodo ir sudedame į lėkštelę.

Į puodą sumetame citrinas ir riešutus. Nuolat maišant pakepiname viską minutę. Išimame ir sudedame į tą pačią lėkštę, kurioje sudėti apskrudinti svogūnai.

Į puodą supilame likusį aliejų. Suberiame likusius svogūnus kartu su paprikomis. Maišant kepiname apie 7 minutes, kol daržovės tampa minkštos. Suberiame pjaustytus pomidorus, pabarstome ras el hanout prieskoniais, viską išmaišome, supilame sultinį (arba vandenį) ir uždengę troškiname 10 minučių ant silpnos ugnies.

Supjaustytus žuvies gabaliukus pasūdome rupia druska, pabarstome pipirais. Sudedame žuvį į troškinį. Troškiname apie 5 minutes, kol žuvis tampa minkšta. Patikriname skonį – įberiame druskos, cukraus, jei trūksta (taip pat jei trūksta rūgšties, įmašome šaukštelį pomidorų pastos).

Paruošiame kuskusą: į karščiui atsparų indą suberiame kuskusą ir cinamoną bei kuminą. Birius produktus išmaišome tarpusavyje. Užpilame 2 puodelius verdančio vandens, indą uždengiame ir paliekame 10 minučių pabrinkti. Nuimame dangtį, įmaišome šaukštą sviesto, pasūdome, viską išmaišome.

Pateikiame giliose lėkštėse: dedame kelis šaukštus kuskuso, ant viršaus pilame žuvies troškinio. Pabarstome kepintais svogūnais su razinomis ir riešutais, bei žaliaisiais svogūnų laiškais.

*Ras el hanout – Marokietiškas prieskonių mišinys, tiesiogiai išvertus iš arabų kalbos, reiškiantis “parduotuvės top’as”. Kitaip sakant, tai geriausių prieskonių, kuriais prekiauja parduotuvė mišinys. Dažnai tai 30 ir daugiau skirtingų kvapų mišinys, tačiau aš radau receptą. pagal kurį be galo paprasta patiems šį mišinį pasigaminti namuose. Tereikia sumaišyti tarpusavy šiuos prieskonius:

1 šaukštelis kumino (cumin)

1 šaukštelis malto imbiero

1 šaukštelis kurkumos (turmeric)

1 šaukštelis druskos

3/4 šaukštelio cinamono

3/4 šaukštelo maltų juodųjų pipirų

1/2 šaukštelio baltųjų maltų pipirų

1/2 šaukštelio maltų kalendrų

1/2 šaukštelio saldžiosios paprikos

1/2 šaukštelio kvapniųjų pipirų

1/2 šaukštelio muškato

1/4 šaukštelio maltų gvazdikėlių

Troškinio receptas iš Food&Wine

Užpuolė mane sloga. Pirmąkart per trejus metus, gyvenant šiame šilto klimato lopinėlyje. Šaipiausi iš visų savo grupiokų, kurie vos tik temperatūra nukrinta iki +20, tuoj ima čiaudėti ir šnarpsėti. . Kur gi ne – pastarąjį kartą pliauliant lietui ir pučiant stipriam vėjui per skylėtus pastatų langus, visų paskaitų metu veikė…. oro kondicionierius. Na nežinau kam reikia vėsinti patalpą, kurioje ir taip mažiau nei +15, o visi sėdi susisukę į striukes ir šalikus… Štai todėl dabar ir pati nepaleidžiu nosinaitės iš rankų.

Slogos slogomis, o valgyti visvien reikia. Tik ilgai krapštytis virtuvėje nesinori – verčiau susisukus į šiltą antklodę pavėpsoti į Australian Open turnyro akimirkas. Tokiu atveju sriuba – geriausias pasirinkimas. Nes reikia tik nuskusti keletą daržovių, įberti vieną kitą prieskonį, o sriuba išsiverda pati, be jokio ypatingo įsikišimo…

Tad šiai dienai siūlau Arabiškais aromatais kvepiančią raudonųjų lęšių sriubą. Beje, jei keliausite žiemos metu po Izraelyje, tai bus vienintelis metas per metus, kai kavinėse jums pasiūlys dubenėlį sriubos (šis meniu punktas parašytas ant atskiro popierėlio arba iškomunikuojamas žodžiu dėl pernelyg trumpo vėsių orų sezono ir sriubos kaip patiekalo aktualumo). Be to, jei sriubos ir pasiūlys, tai 95% tikimybė, kad tai bus lęšių sriuba.

Trinta lęšių sriuba (4 asm)

1 šaukštas sviesto

1/2 vidutinio dydžio svogūno, sukapoto

1 morka, supjaustyta gabaliukais

1-2 saliero stiebai, supjaustyti gabaliukais

2 česnako skiltelės, susmulkintos

1/2 šaukštelio malto cumino

1/4 šaukštelio džiovintos maltos kalendros

1/4 šaukštelio čili

2 vidutiniai švieži pomidorai (arba apie 200g konservuotų)

1 puodelis raudonųjų lęšių

Druksos

Pateikimui: jogurto ir šiltos pitos (arba baltos paskrudintos duonos)

Dideliame puode ištirpiname sviestą. Suberiame morkas, svogūnus, česnakus, salierus ir kepiname maišant ant vidutinės ugnies, kol daržovės suminkštėja. Suberiame prieskonius: cuminą, kalendrą, čili, ir vėl maišydami kepiname. Tada sudedame pjaustytus pomidorus, užverdame ir kelias minutes paviriname, kad suminkštėtų. Pabaigoje suberiame nuplautus lęšius ir supilame 4 puodelius vandens. Pasūdome. Užverdame, sumažiname ugnį ir verdame ant silpnos ugnies apie pusvalandį, kol lęšiai taps minkšti. Naudodami elektrinį trintuvą sumalam sriubą į vientisą masę. Patikrinam, ar netrūksta druskos.

Pateikiame su jogurtu ir šilta pita arba paskrudinta duona. Galima pabarstyti čili plunksnelėmis.

Žydai turi vieną įdomų patiekalą, vadinamą Čiulent. Tai išskirtinai žiemą gaminamas maistas, kuomet penktadienio popietę, prieš prasidedant šabui, šeimininkės sukrauna į didelį puodą gabalus jautienos, pupeles, bulves, kruopas, žalius kiaušinius (su visais lukštais) ir užstato ant žemos ugnies orkaitėje. Tai senoviškas “slow cooking” receptas! Pasitroškinęs per naktį (20 ir daugiau valandų), patiekalas šeštadienį vien savo kvapu išverčia visus iš lovos. Religingiems žydams, kaip žinia, negalima per šabą nieko dirbti (valgymas nesiskaito:)), tad tuo tikslu ir buvo sugalvota paprasta išeitis – lėtai besitroškinantis patiekalas.

Čiulentą izraeliečiai gamina tik žiemos metu, nes tai vėsiam orui tinkamas ir itin sunkus maistas: po jo norisi tik griūti į lovą (panašiai kaip prisikirtus cepelinų:)). Praėjo net 2.5 metų, kol man pavyko įsiprašyti į svečius pas savo draugę Anne, ir paragauti šio tradicinio žydiško troškinio.

Jei kas nuspręstų išbandyti Čiulentą pasigaminti namuose, Anne pataria produktų prikrautą puodą iš vakaro įkišti į maždaug 90-100C karštumo orkaitę, ir ten jį palikti iki sekančios dienos pietų. Anne sako, kad kai kurios šeimininkės į troškinį įdeda kelis šaukštus pomidorų pastos, o kitos įpila kokakolos (!!). Žydai iš Maroko Čiulentą gamina su vištiena ir į vidų prideda džiovintų figų, abrikosų ir slyvų.

O tas žydiškas čiulentas mane įkvėpė prancūziškam troškiniui – žymiai lengvesniam ir greitesniam. Gal susigundysit ir jūs?

Kalakuto troškinys Chasseur

1 nedidelis viščiukas (apie 1.2 kg) arba 2-4 kalakuto blauzdos

1 šaukštas aliejaus

60g sviesto

1 vidutinis svogūnas

125g pievagrybių (aš juos pakeičiau šaldytomis žaliomis pupomis)

1 šaukštas miltų

1/2 puodelio baltojo vyno

2 šaukštai brendžio (nesakykit mano vyrui, bet aš panaudojau jo brangų konjaką:))

2 šaukšteliai pomidorų pastos

1 puodelis vištienos sultinio

Saujelė šviežių kapotų petražolių

Krutonams:

4 baltos duonos riekelės

Alyvų aliejaus

Jei naudojate viščiuką – supjaustykite jį į gabalus. Nuplaukite ir nusausinkite.

Puode storu dugnu įkaitiname aliejų ir pusę sviesto. Sudedame mėsą ir apkepiname iš visų pusių, kad gražiai paskrustų. Išimame mėsos gabaliukus į atskirą lėkštę. Išpilame riebalų perteklių.

Tame pačiame puode ištirpiname likusį sviestą. Jame pakepiname svogūnus, kol suminkštėja. Suberiam grybus (jei naudojame). Jei naudosite šaldytas pupas – jas reikės suberti pačioje pabaigoje. Pamaišydami uždengę pakepiname apie 3 minutes. Į masę įberiame miltus ir nuolat maišant pakepiname dar minutę.

Supilame vyną, sultinį, brendį ir viską gerai išmaišom. Įdedam pomidorų pastą. Pasūdom, pabarstom pipirais, įberiam šaukštelį cukraus. Sudedam mėsos gabaliukus ir užverdam. Uždengiam puodą, sumažinam ungį ir troškiname mažiausiai pusvalandį, arba kol mėsa kris nuo kaulų. Likus virti 5-10 minučių, jei naudojame, suberiame šaldytas pupas. Pabaigoje pabarstome kapotpomis petražolėmis.

Pateikiame su krutonais: duonos riekeles sausainiams skirta formele supjaustome mėnulio formos gabalėliais. Pašlakstome alyvų aliejumi ir pašauname į orkaitę keletui minučių, kol apskrus.

Aš pateikiau kalakuto troškinį sukrutonais ir miniatiūrinėmis šviežiomis bulvytėmis giliose didelėse lėkštėse.

Kur gi kitur, jei ne Amerikoje gyvenančių imigrantų iš Italijos galvose galėjo gimti tokia turtinga ingredientų kombinacija? Į šį receptą, pateiktą Pastos Biblijoje žiūrėjau gana skeptiškai, bet šiendien visgi nutariau išbandyti. Negana to, tai buvo pirmoji mano kepta lazanija, naudojant šviežius makaronų mašina pasigamintus lazanijos lakštus. Rezultatas (žinoma, gerokai pakoreguotas link ”itališkai- lietuviško” skonio) ne tik pranoko lūkesčius – tai be jokios abejonės skaniausia lazanija, kokią mums su vyru teko ragauti.

Mėsos padažui:

1/2 kg sumaltų vištienos blauzdelių

1 morka, supjaustyta gabaliukais

1 svogūnas, supjaustytas gabaliukais

1 saliero stiebas, supjaustytas gabaliukais

2 česnako skiltelės, susmulkintos

1/2 puodelio balto vyno

1 puodelis trintų itališkų pomidorų (passata) arba 4 švieži pomidorai

1 šaukštas pomidorų pastos

Saujelė šviežių bazilikų lapų

Saujelė šviežių petražolių

Samtis vištienos sultinio

Druskos, pipirų

Aliejaus

Didelėje keptuvėje įkaitiname aliejų. Suberiame kapotus svogūnus, česnakus, morkas ir salierą. Pakepiname ant vidutinės ugnies, kaddaržovės suminkštėtų. Sudedame maltą vištieną. Kepame maišant ir neleidžiant susidaryti didesniems mėsos gumulams.

Kai mėsa tampa baltos spalvos ir masė sausa, įpilame vyną. Kepiname toliau, kol vynas išgaruoja. Supilame sultinį, užverdame. Supilame pomidorus (passata arba pjaustytus šviežius), pasūdome, pabarstome pipirais. Suberiame petražoles ir bazilikus. Uždengiame keptuvę ir verdame padažą apie 20 minučių. Jei padažas absorbuoja per daug skysčio ir pradeda svilti, įpilame dar šiek tiek vandens arba sultinio.

Pabaigoje, jei padažas per skystas, pakepiname kurį laiką atidaroje keptuvėje, kad išsigaruotų. Paragaujame, ar netrūksta druskos, pipirų.

Sūrių įdarams:

450g (2 puodeliai) šviežio rikota sūrio

1 kiaušinis

350g (3-4 dideli rutuliai) mocarela sūrio, supjaustyto kuo plonesniais griežinėliais

100g (maždaug 1/3 puodelio) sutarkuoto Permigiano (arba Džiugo)

Druska, pipirai, muškatas

Nedideliame dubenėlyje suplakame kiaušinį. Jį sumaišome su rikota. Pagardiname druska, pipirais ir tarkuotu muškatu.

Lazanijos gamyba

Jei naudojate pirktus lazanijos lakštus, juos porą minučių apvirkite pasūdytame vandenyje ir padėkite taip, kad tarpusavy nesuliptų. Jei ryšitės šviežių lazanijos lakštų gamybai, užminkykite tešlą pagal šį receptą. Makaronų mašina pasigaminkite lakštus (aš naudojau storumą 7 iš 9).

Indo dugną, kuriame kepsite lazaniją, padenkite maždaug ketvirčiu mėsos padažo. Ant viršaus dėkite lazanijos lakštus.

Ant lazanijos lakštų užtepkite trečdalį rikotos masės. Ant rikotos išdėliokite trečdalį mocarelos, ir pabarstykite trešdaliu Permigiano sūrio.

Vėl dėkite mėsos sluoksnį (panaudokite pusę esančio mėsos kiekio). Ant mėsos vėl klokite lakštus, tepkite rikota, dėliokite mocarelą ir barstykite tarkuotu sūriu.

Pakartokite tą patį su paskutiniu sluoksniu, užbaigdami Permigiano.

Kiškite lazaniją į 180C karštumo orkaitę ir kepkite 30-40 minučių, arba kol sūris bus rudas ir burbuliuojantis. Iškeptą lazaniją palaikykite apie 10 minučių prieš pjaustydami.

Aš visuomet lazaniją pateikiu su švežiomis žaliomis salotomis, pagardintomis balzamiko actu.

Šiandien pas mus pila kaip iš kibiro… Terasoje skraidžioja kėdės, gainiojamos vėjo, o mano vargšės petunijos baigia išbarstyti gražiausius savo žiedus… Jūros bangos šoka pašėlusį šokį, o aš tuo metu bandau priversti kondicionierių į butą pūsti šiltą orą.

Geriausia tokią dieną sėdėti namuose, skaityti įdomią knygą ir mėgautis kokiu mėgiamu šildančiu patiekalu. Dubenėlis garuojančios prancūziškos svogūnų sriubos – bene geriausia, kas gali jūsų laukti ant petums padengto stalo.

Prancūziška svogūnų sriuba (4-6 asm)

50g sviesto

750g rudųjų svogūnų, supjaustytų plonais žiedeliais

2 česnako skiltelės, susmulkintos

2 šaukštai (su kaupu) miltų

2 litrai jautienos arba vištienos sultinio

1 puodelis (250ml) baltojo sauso vyno

1 lauro lapas

2 čiobrelio šakelės

12 riekelių prancūziškos bagetės

100g sutarkuoto geltonojo sūrio (Gruyere ar panašaus)

Puode storu dugnu ištirpiname sviestą. Sudedame svogūnus ir ant nedidelės ugnies kepiname, laiks nuo laiko pamaišant, apie 25 minutes, arba kol svogūnai įgauna tamsią auksinę spalvą ir pradeda karamelizuotis. Sudedame smulkintus česnakus ir miltus, viską nuolat maišant pakepiname dar apie dvi minutes.

Pamažu supilame sultinį ir vyną, nuolat maišant, kad nesigautų gumulėlių. Užverdame. Įmetame lauro lapą ir čiobrelius. Uždengiame, sumažiname ugnį ir viriname apie 25 minutes. Pabaigoje išimame lauro lapą ir čiobrelius, patikriname ar netrūksta druskos (jei vynas buvo labai sausas, gal trūkta šiek tiek cukraus, dėl tobulo skonio balanso)

Įkaitiname orkaitės viršutinę dalį. Dedame skardą su supjaustytomis batono riekelėmis ir keletą minučių jas apsrkrudiname, kad taptų traškios. Į dubenėlius pilame kelis šaukštus svogūnų sriubos, ant viršaus dedame po dvi riekeles paskrudinto batono, ant batono barstome tarkuotą sūrį. Dubenėlius statome į skardą ir kišame į orkaitę, kad sūris išsileistų ir pradėtų burbuliuoti.  Pateikiame iškart, ant lėkštelės (nes dubenėlis labai karštas).

Kai mano vyras, kuris nelabai mėgsta indiškų skonių, pareiškia, kad pasiilgo Azijos aromatų, man atsiveria čiakros! Kadangi esu didelė Rytieitškų patiekalų mėgėja, man specialaus nusiteikimo azijietiškai fiestai paprastai nereikia:) O kadangi šiuo metu mano universitete vieši iš Indijos atvykęs dėstytojas, skaitantis paskaitas apie Indijos verslo specifiką, tai kvapnūs curry aromatai jau kuris laikas “sėdi” mano smegenų ląstelėse:)

Daug neišsiplėsiu, kadangi teks aprašyti tris itin gardžius šiandienos vakarienės patiekalus, persmelktus kokoso aromatais…

Kokosinės krevetės (Indonezija)

16 didelių tigrinių krevečių su lukštais

2 šaukštai citrinos (arba laimo) sulčių

1/2 šaukštelio druskos

Aliejaus kepimui

Kokosinei pastai

4 kaffir lime lapeliai (aš šių šviežių lapų kažkada parsivežiau iš Tailando ir užsišaldžiau, bet būna pirkti džiovintų)

2 šaukštai tarkuoto kokoso riešuto (nesaldinto)

Gabalėlis raudonojo čili pipiro (priklausomai nuo to, kaip aštriai mėgstate)

3 česnako skiltelės

3 šalotiniai svogūnai (arba 1/2 paprasto svogūno)

1/2 šaukštelio turmeriko (kurkumos) miltelių

Su krevetėmis teks pažaisti. Aštriu peiliu arba virtuvinėmis žirklėmis nukarpome ūsus, ištraukiame kojeles. Tada išilgai per nugarą įpjaunam (įkerpam) – kartu lukštą ir minkštimą (maždaug 1/4 krevetės storio) ir išimame per nugarą einančią “gyslą” (ten suskiaupę visi krevetės nešvarumai). Nuplauname ir nusausiname.

Pasigaminame kokosų pastą: elektriniu smulkintuvu sutriname į pastą kaffir lime lapelius, kokosą, čili, stambiai supjaustytą česnaką ir šalotinius svogūnus bei turmeriko miltelius. Į gautą masę įpilame du šaukštus cintrinų sulčių ir druską.

Šia pasta “įdarome” kiekvieną krevetę – pridedame jos į įpjautą nugarinę dalį ir į lukštus. Likusia pasta aptepame krevečių išorę.

Gilioje keptuvėje įkaitiname šlaką aliejaus. Apkepiname krevetes iš abiejų pusių (per 2-3 porcijas), kol jos tampa rausvos – kelias minutes. Pateikiame su indiškais ryžiais, citrinos riekelėmis ir saldžių bulvių bei kokoso curry.

Šaltinis – Terry Tan “Asian Cook”

Saldžių bulvių ir kokoso curry (Indija)

Šis tikštesnis nei įprasta curry tradiciškai gaminamas iš moliūgo, tačiau puikiai tinka ir saldžios bulvės (arba morkos). Tai tradicinis Sadhya – Pietų Indijos šventinis patiekalas.

3 vidutinės saldžios bulvės (maždaug 1 kg), nuluptos ir supjaustytos gabaliukais

2 puodeliai vandens

1/4 šaukštelio turmeriko (kurkuma)

1/8 šaukštelio saldžios paprikos

Druskos

1/2 puodelio tarkuoto nesaldinto kokoso

1/2 puodelio baltųjų pupelių (marinuotų arba išvirtų pasūdytame vandenyje)

1 česnako skiltelė, susmulkinta

1/2 šaukštelio malto kumino

1 nedidelis čili pipiras arba pusė didelio raudonojo čili (išimkite sėklas, jei nemėgstate aštriai)

2 šaukštai aliejaus

1/2 šaukštelio rudųjų garstyčių sėklų

Šviežios kalendros lapelių saujelė

Puode užkaičiame 1.5 puodelio vandens kartu su saldžiomis bulvėmis, turmeriku, paprika ir 1 šaukšteliu druskos. Uždengiame ir verdame apie 8-10 minučių, kol bulvės taps minkštos.

Kol bulvės verda, įkaitiname sausą keptuvę ir joje pakepiname kokoso drožles. Ištisai maišome ir saugojame, kad nesusvilintumėm – kokosas labai greitai ima ruduoti. Sužeriame apkepintą kokosą į lėkštę.

Šaukštu šiek tiek patriname bulves, tačiau paliekame nesutrintų gabaliukų, viską sumaišome į tolygią masę kartu su vandeniu, kuriame bulvės virė. Sudedame kepintą kokosą, smulkintą česnaką ir cuminą. Išmaišome. Sudedame pupeles, įpilame likusią pusę puodelio vandens ir uždengę dar paverdame apie 5 minutes, karts nuo karto pamaišydami. Jei masė tampa pernelyg tiršta arba prikepa prie dugno, įpilame dar šiek tiek vandens. Išjungiame ugnį.

Keptuvėje įkaitiname aliejų. Suberiame garstyčių sėklas. Kai jos patamsėja ir pradeda sproginėti, viską (aliejų ir sėklas) supilame į bulvių ir kokoso masę. Įberiame kalendras, išmaišome, patikriname ar netrūksta druskos, ir patiekiame su krevetėmis bei ryžiais.

Indiški Basmati ryžiai

2 puodeliai basmati ryžių

2 šaukštai sviesto

3 1/3 puodelio vandens

1 šaukštelis druskos

Ryžius nuplauname 3-4 vandenimis. Nuvarviname sietelio pagalba.

Puode storesniu dugnu ištirpiname sviestą. Suberiame nuplautus ryžius. Kepiname juos svieste nuolat maišant apie 2 minutes. Supilame vandenį, įberiame druską, uždengiame ir verdame apie 20 minučių ant silpnos ugnies. Išjungus dar palaikome uždengtą puodą 5 minutes ir pateikiame.

Ryžių ir curry šaltinis – Gourmet Live žurnalas.

Prisipažinsiu jums vieną paslaptį, kurios negaliu išduoti savo grupiokams (gerai, kad jie lietuviškai neskaito:)), nes jie sprogtų iš pasiutimo. O ta paslaptis – kad jau pridaviau du egzaminų projektus visa savaite anksčiau nei turėjau, o jie visi vargšeliai dabar tikriausiai prakaituoja rašydami sudėtingas tezes. Ir užtai turiu dabar laiko parašyti savo vieną paišdykavimą su aviena.

Kai žioplinėjau elėje savo mylimoje mėsos paruodtuvėje pas arabus, išsikalbėjau su šalia stovinčiu pagyvenusiu vyruku. “Ką pirksi?”- kaip visuomet betarpiškai pasiteiravo nepažįstamasis. Pasakiau, kad planuose turiu padaryti tikrą avienos fiestą mus lankančiam uošviui, kuris šiuo metu lankosi pas mus (ir už avieną galėtų atiduoti viską). Reikėjo pamatyti, kaip nušvito to vyriškio veidas… Jis su tokia pasija pasakojo kaip kurį gabalėlį troškinti, kepti, laistyti vynu, kokius prieskonius naudoti, kokiomis žolelėmis barstyti… “Iš kur jūs taip smulkiai žinot, kaip gaminti tokius sudėtingus patiekalus??” – išpūtusi akis jo paklausiau. Pasirodo, jo sūnus – vienas žinomiausių Izraelio šefų, ant savo pečių laikantis vieno populiaraus Tel Avivo restorano virtuvę! Matyt, sūnus meilę maistui paveldėjo iš tėvo…

Patiekalas, kurį pagaminau tą vakarą – iš mano naujos knygos French Braserie Cookbook, kurią Kalėdų rytą radau po eglute:) Kai mano vyras ją pervertė, jis paliko atverstą 68 puslapį ir per visą puslapį šviečiančią avienos troškinio nuotrauką. Patiekalą pagaminau pagal tikslias intrukcijas ir pateikiau taip, kaip tą padaryti rekomendavo autorius. Už tai užsidirbau milžinišką pliusą ir noriu, kad tuo mano pliusu pasinaudotumėte ir jūs.

Kodėl siūlau jums gaminti būtent šį patiekalą? Todėl, kad jis paprastas savo gaminimo procesu ir pralenkia visus lūkesčius dėl savo rezultato. O jau kvapas, kuris pasklis po visą butą, kol jūs jį gaminsit, vertas atskiro aprašymo…

Avienos blauzdos troškintos raudoname vyne (4 asm)

4 nedidelės avienos blauzdos arba 2 didelės

2 šaukštai saulėgrąžų aliejaus

1 šaukštas alyvų aliejaus

1 svogūnas, supjaustytas į 8 dalis

2 morkos, supjaustytos stambiai

1 saliero stiebas, supjaustytas

2 pomidorai, supjaustyti į 4 dalis

1 česnako galva, perpjauta skersai, bet nenulupta

750ml raudono vyno

500ml avienos sultinio arba vandens

3 čiobrelio šakelės arba rozmarino šakelės (jei neturit – saujelė džiovintų Provanso žolelių)

Druska, pipirai

Mėsą pabarstome jūros druska, pipirais ir rankomis įtriname į vidų. Gilioje keptuvėje arba troškintuve įkaitiname aliejų ir iš abiejų pusių ant vidutinės ugnies apkepiname iš abiejų pusių pusiau pridengtame inde (apie 20 min., arba kol mėsa gražiai apskrus). Tik svarbu, kad neapsviltų mėsa. Sumetame svogūnus, morkas, salierus, pomidorus, česnaką ir dar 10 minučių apkepame, maišant. Tada supilame vyną ir padidiname ugnį. Paviriname apie 5 minutes, kol vynas nugaruoja perpus – taip vynas praranda rūgštumą.

Supilame vandenį (arba sultinį), užverdame, tada sumažiname ugnį, uždengiame indą, palikdami tarpelį ir troškiname apie dvi valandas, kol aviena pasidaro tokia minkšta, kad krenta nuo kaulo, o padažo lieka maždaug pusė kiekio. Jei matote, kad padažas pernelyg greitai nugaruoja, pripilkite papildomai vandens, nes pabaigoje jums to padažo reikės

Likus maždaug pusvalandžiui iki virimo pabaigos, sudedame žoles ir vėl pridengiame. Aš jau jaučiu tą kvapą, kuris pasklido jūsų virtuvėje:)

Pabaigoje paraugaujame padažą – man trūko saldumo, tad įbėriau šiek tiek cukraus. Šias avienos blauzdeles pateikiame su prancūziška bulvių koše ir Provanso Ratatoule – daržovių troškiniu (receptai žemiau)

Provanso Ratatule (daržovių troškinys)

100ml alyvų aliejaus

1 baklažanas, supjaustytas stambiais kubeliais

1 svogūnas, sukapotas

4 česnako skiltelės, sukapotos

1 žalia paprika, išvalyta ir supjaustyta juostelėmis

1 raudona paprika, išvalyta ir supjaustyta juostelėmis

2 vidutinės cukinijos, supjaustytos stambiais kubeliais

400g pomidorų, nublanširuotų ir supjaustytų

Žiupsnis cukraus

Ryšulėlis žolių, surištas virtuviniu siūlu: saujelė petražolių, keli stiebai čiobrelio

Druska, šviežiai grūsti pipirai

Saujelė šviežių baziliko lapelių pateikimui

Dideliame sunkiame puode (troškintuve) įkaitiname aliejų. Suberiame baklažanus ir kepiname maišant apie 4-5 minutes, kol jie suminkštėja, bet neparuduoja. Sudedame svogūnus, česnakus ir paprikas ir dar kepiname apie porą minučių maišant. Pabaigoje sudedame pomidorus ir cukinijas bei įberiame cukrų. Į puodą įmetame puokštę žalumynų, švelniai pamaišome, pridengiame ir ant silpnos ugnies paliekame troškintis, kol daržovės tampa jūsų norimo mikštumo (aš troškinau apie valandą, bet galima ir trumpiau).

Pabaigoje pagardiname druska, pipirais. Pateikiant pabarstome šviežiais bazilikais.

Prancūziška bulvių košė

1 kg bulvių

1/2 puodelio (100ml) pieno

1/2 puodelio (100ml) grietinėlės

2 česnako skiltelės, sukapotos

Druska ir pipirai

Įkaitiname orkaitę iki 200C. Nuplauname bulves su šepetėliu ir sudedame į didelį puodą su pasūdytu verdančiu vandeniu. Verdame apie 30-40 min, kol bulvės tampa visiškai minkštos.

Nupilame vandenį ir bulves išdėliojame skardoje, išklotoje pergamentiniu popieriumi. Kišame į įkaitusią orkaitę ir kepiname apie 10 min. Nulupame kol dar karštos.

Kol bulvės dar šiltos, sumalame jas arba sutriname grūstuve (tik ne elektriniu mikseriu, nes jos taps tąsios). Uždengiame ir padedame trumpam į šoną.

Tuo metu mažame puodelyje užkaičiame pieną kartu su grietinėle, ir suberiame česnaką. Vos užvirus nuimame nuo ižugnies ir masę užpilame ant trintų bulvių. Išmaišome, pagardiname druska, pipirais.

Skanios fiestos!

Visai nejuokinga, bet man švenčių šventimas gaunasi geriausias joms jau praėjus. Bijau, kad taip nesigautų su Kalėdom: ar neteks tik kokią žąsį ar kalakutą išsikepti sausio menesį vietoj gruodžio 25?

Kai visa Amerika ruošėsi Padėkos dienai, švenčiamai lapkričio pabaigoje, visas internetas mirgėte mirgėjo nuo tradicinių Padėkos dienos patiekalų: kalakuto ir įvairiausių pasiūlymų kuo tą kalakutą prikimšti, salotų ir užkandžių, ir, be jokios abejonės, moliūgo pyrago. Varvinau seilę ir planavau bent pyragu tą dieną paminėti:) Bet, kaip jau supratote, nieko nesigavo. Tačiau planų nepalaidojau iki kitų metų, o išbandžiau šį klasikinį amerikietišką kepinį šį savaitgalį. Viltys pasiteisino su kaupu – pasigardžiuodami sukirtom beveik visą pyragą per kartą. Vienas mano svečių, kuris dievagojosi į burną neimantis pyragų, suvalgė net tris porcijas. Todėl jei dar turite moliūgo, raginu išnadyti be galo paprastai pagaminamą gardumyną.

Klasikinis amerikietiškas moliūgų pyragas, kaip manoma, senovėje buvo gaminamas taip: iš moliūgo pašalinus sėklas, ertmė buvo pirpildoma pienu, medumi ir prieskoniais, ir kepamas, kol vidus tapdavo minkštas. Moliūgai, pienas ir prieskoniai ir išliko pagrindiniais pyrago ingredientais iki šių dienų.

Klasikinis Moliūgų pyragas (23cm.)
Pagrindui:
125g šalto sviesto

60g margarino

2 puodeliai (315g) miltų

4 šaukšteliai cukraus

1/4 šaukštelio druskos

6 šaukštai vandens

Moliūgo masei

450g moliūgo (su nulupta odele ir be sėklų)

3 dideli kiaušiniai

3/4 puodelio rudojo cukraus (185g)

1 puodelis (250ml) grietinėlės arba nesaldinto kondensuoto pieno

2 šaukštai tirpinto sviesto

1 šaukštelis vanilijos ekstrakto

1 šaukštelis malto cinamono

1/2 šaukštelio malto imbiero

1/4 šaukštelio tarkuoto muškato

1/4 šaukštelio druskos

Pasigaminame pagrindą: Dideliame dubenyje sumaišome miltus, cukrų ir druską. Sudedame supjaustytą gabaliukais sviestą ir margariną, ir virtuviniu kombainu arba rankomis maišom, kol gaunasi trupiniai. Po šaukštą supilam vandenį nuolat minkant, kol gaunasi tolygi tešla.

Padalinam tešlą į 1/3 ir 2/3 masės ir abu gabalėlius atšaldome šaldytuve, kad sukietėtų. Didesnį gabalėlį tešlos iškočiojame ir juo išklojame kepimo formos (tartos) dugną ir kraštus. Uždengiame folija, ant viršaus sudedame saują pupų, ir kepame 180C temperatūroje apie 15min. Nuimame foliją ir pakepame pagrindą dar 2 min.

Likusią tešlą iškočiojame ir išspaudžiame iš jos norimos formos papuošimus: rudeninius lapus, žvaigždutes ar kt. Kepame sausainėlius skardoje, ištiestoje pergamentiniu popieriumi, kol gražiai paruduoja.

Įdarui: moliūgą supjaustome nedideliais kubeliais ir apverdame ant garų arba apkepiname orkaitėje, kol masė suminkštėja. Nuvarviname visus skysčius ir moliūgą sutriname kombainu iki tyrelės.

Dideliame dubenyje išplakame kiaušinius, supilame cukrų, vaniliją, prieskonius, druską ir moliūgo piure ir viską gerai suplakame. Supilame grietinėlę ir viską gerai išmaišome. Masę supilame į pyrago pagrindą. Kepame apie 50-55 min., kol įdaras sutvirtės. Į kepimo pabaigą atidžiai stebime situaciją ir jei pyrago viršus pernelyg sparčiai tamsėja ir yra rizikos, kad pradės svilti, uždengiame folija.