Nidos receptai

Mano draugas Itamaras pastarąsias porą savaičių viešėjo Indijoje. Kadaise net 8 mėnesius keliavęs po atokiausius Indijos kaimelius, gyvenęs vienuolynuose, išlaipiojęs Nepalo kalnus, jis jaučia ypatingą meilę šiam regionui. Itamaras visa savo esybe – tikras budistas, o kai nusipaišo ant kaktos raudoną tašką, tampa tikru indu, ir jokiais būdais ne izraeliečiu:)

Jokių dovanų iš Itamaro nesitikėjau, tačiau kai jis vos nusileidęs oro uoste paskambino paklausti kada gali mane aplankyti, iškart supratau, kad manęs laukia staigmena. Ta staigmena – tai nuostabi indiškų patiekalų kulinarinė knyga, kurią jis pargabeno iš Mumbajaus. Nereikia net rašyti, kokia buvau laiminga ją gavus, juolab, kad indiškų patiekalų knygos jau kurį laiką dairiausi, tik neatradau tinkamos! O čia - tarsi pagal užsakymą, visa puokštė vegetariškų valgių, aromatingų troškinių, curry, ryžių patiekalų ir viliojančių saldumynų…

Dar tą patį vakarą nusprendžiau išbandyti skaisčios geltonos spalvos aromatingą vištienos korma – taip vadinamą curry, atkeliavusį iš Pakistano ir šalia jo esančio Punjab regiono virtuvės. Būtent šio regiono patiekalai dažniausiai gaminami Europos ir Amerikos restoranuose, nes jų skoniai ir aromatai labiausiai patinka vakariečiams. Curry gavosi toks gardus, kad buvo sunku sustoti jį valgius:) Tikrai dar ne kartą šį patiekalą gaminsiu dėl nesudėtingų ingredientų ir labai paprasto paruošimo būdo.

Vištienos korma (curry) su migdolais (4 asm)

8 šafrano žiedeliai (jei neturit – ką padarysi, praleiskit šį punktą:))

200g (3/4 puodelio) natūralaus jogurto

3 vištienos krūtinėlės be odos, supjaustytos kąsnio dydžio gabaliukais

2 svogūnai, supjaustyti mažais gabaliukais

4 česnako skiltelės, sukapotos

1 šaukštelis tarkuotos šviežio imbiero šaknies

1 raudonasis čili pipiras (arba pagal tai kaip toleruojate aštrumą), supjaustytas

50g (1/3 puodelio) sumaltų migdolų

2 šaukštai sviesto (originaliai – ghee, bet aš neturėjau pasigaminusi)

Žiupsnelis malto kardamono

0.5 šaukštelio cinamono

1.5  šaukštelio malto kumino (cumin)

1.5 šaukštelio maltos kalendros

0.5 šaukštelio maltos ciberžolės (turmeric)

1 šaukštelis maltos saldžiosios paprikos

1-2 laimo lapai (tiks ir džiovinti)

2 curry lapeliai (neturėjau, dėjau pusę šaukštelio indiško curry prieskonio)

400ml ( 1 ir 3/4 puodelio) kokoso pieno

2 šaukštai kapotų migdolų

Saliero stiebas ir žalias svogūno laiškas, supjaustyti, papuošimui

Šafrano žiedelius užpilame vienu šaukštu karšto vandens, pokelių minučių sumaišome su jogurtu. Vištienos krūtinėles užpilame šia jogurto mase ir paliekame vėsumoje pasimarinuoti bent 4 valandas.

Sumaišome svogūnus, česnakus, imbierą, čili ir maltus migdolus. Puode storu dugnu ištirpiname sviestą (ghee) ir jame lengvai apkepiname kardamoną, cinamoną, kuminą, ciberžolę, papriką ir kalendrą. Suberiame svogūnų ir migdolų mišinį ir kepiname maišydami apie 2-3 minutes.

Supilame kokosų pieną, vištieną kartu su jogurtu,  kuriame ji marinavosi, įberiame druskos ir cukraus, ir verdame ant silpnos ugnies apie 45 minutes. Pabaigoje patikriname, ar nereikia įberti dar cukraus ar druskos, jei trūksta skonio stiprumo, įlašiname kelis lašus citrinos sulčių, taip pat įberiame du šaukštus kapotų migdolų.

Pateikiame dubenėlyje, papuošę kapotais salierais ir svogūno laiškais, su baltais indiškais ryžiais.

Man patinka “nekalti” desertai. Sakot, tokių nebūna?:) Oi kaip būna… Kaip pavyzdžiui šis ryžių pudingas. Mažuose individualiuose indeliuose iškeptas pudingas (naudojai 1% pieną!!!) – minkštutis ir kvapnus, savo specifiniu kardamono skoniu nuskraidinantis kažkur link Indijos… Švelnų jo skonį ir tekstūrą papildo šviežio mandarino skiltelės. Ech, tos saldžios akimirkos, jos galėtų niekuomet nesibaigti…

Ryžių pudingas su kardamonu ir mandarinais (8 porcijos)

750ml pieno

75g trumpagrūdžių ryžių (geriausia skirtų pudingui arba risoto)

8 kardamono žiedeliai (sutraiškyti ir su visais lukštais bei sėklytėmis sudėti į mažą medvilninį maišelį)

6 kiaušinių tryniai

75g cukraus pudros

Karamelei:

120g cukraus pudros

2 šaukštai vandens

Pateikimui:

8 mandarinai

Puode užverdame pieną ir suberiame ryžius bei maišelį su sutraiškytais kardamonais. Ant švelnios ugnies viriname apie 15 minučių, karts nuo karto pamaišant. Nukeliame nuo ugnies ir 10 minučių palaikome uždengtame puode, kad masė prisigertų kardamono aromato.

Suplakame kiaušinio trynius su cukrumi. Iš peino su ryžiais išimame maišelį su kardamonu, ir šią masę sumaišome su plaktais tryniais ir cukrumi.

Pasigaminame karamelę: cukrų ištirpiname 2 šaukštuose vandens ir kaitiname ant švelnios ugnies, kol užverda. Verdame maišant kol karamelė taps tiršta ir skaisčiai auksinė. Atsargiai, kad neprisviltų, ir kad nenusidegintumėte – karamelė ypač karšta.

Išvirta karamele ištepame 8 mažus porcelianinius indelius, skirtus kepimui, padendami dugną ir maždaug 2/3 jų sienelių. Dirbti teks greitai, nes karamelė kaip matant stingsta.

Į formeles supilame pudingo masę. Indelius statome į gilią kepimo skardą ir tą skardą užpildome karštu vandeniu maždaug iki 2/3 pudingo indelių aukščio. Dedame į 120C karštumo orkaitę ir kepame 50 minučių, kol masė tampa ne skysta. Išimame indelius ant grotelių ir atvėsintus dedame į šaldytuvą 4 valandoms.

Virš dubenėlio, kad suaguti visas išvarvėjusias sultis, “išdarinėjam” mandarinus po skiltelę, nulupant (ar nupjaustant) ir skiltelių odeles.

Prieš pateikiant pudingus, juos trumpam įkišame į karšto vandens vonelę, kraštus apipjaunam peiliu ir išverčiam į lėkštutę. Jei ant dugno lieka kiek nors karamelės, ją taip pat išgramdome ir užpilame ant pudingo viršaus.  Aplink apdedame mandarino skiltelėmis. Aš papidldomai dar apdėjau raudonojo apelsino skiltelėmis (bloody orange).

Receptas iš knygos Michel Roux Desserts

Kai mano vyras, kuris nelabai mėgsta indiškų skonių, pareiškia, kad pasiilgo Azijos aromatų, man atsiveria čiakros! Kadangi esu didelė Rytieitškų patiekalų mėgėja, man specialaus nusiteikimo azijietiškai fiestai paprastai nereikia:) O kadangi šiuo metu mano universitete vieši iš Indijos atvykęs dėstytojas, skaitantis paskaitas apie Indijos verslo specifiką, tai kvapnūs curry aromatai jau kuris laikas “sėdi” mano smegenų ląstelėse:)

Daug neišsiplėsiu, kadangi teks aprašyti tris itin gardžius šiandienos vakarienės patiekalus, persmelktus kokoso aromatais…

Kokosinės krevetės (Indonezija)

16 didelių tigrinių krevečių su lukštais

2 šaukštai citrinos (arba laimo) sulčių

1/2 šaukštelio druskos

Aliejaus kepimui

Kokosinei pastai

4 kaffir lime lapeliai (aš šių šviežių lapų kažkada parsivežiau iš Tailando ir užsišaldžiau, bet būna pirkti džiovintų)

2 šaukštai tarkuoto kokoso riešuto (nesaldinto)

Gabalėlis raudonojo čili pipiro (priklausomai nuo to, kaip aštriai mėgstate)

3 česnako skiltelės

3 šalotiniai svogūnai (arba 1/2 paprasto svogūno)

1/2 šaukštelio turmeriko (kurkumos) miltelių

Su krevetėmis teks pažaisti. Aštriu peiliu arba virtuvinėmis žirklėmis nukarpome ūsus, ištraukiame kojeles. Tada išilgai per nugarą įpjaunam (įkerpam) – kartu lukštą ir minkštimą (maždaug 1/4 krevetės storio) ir išimame per nugarą einančią “gyslą” (ten suskiaupę visi krevetės nešvarumai). Nuplauname ir nusausiname.

Pasigaminame kokosų pastą: elektriniu smulkintuvu sutriname į pastą kaffir lime lapelius, kokosą, čili, stambiai supjaustytą česnaką ir šalotinius svogūnus bei turmeriko miltelius. Į gautą masę įpilame du šaukštus cintrinų sulčių ir druską.

Šia pasta “įdarome” kiekvieną krevetę – pridedame jos į įpjautą nugarinę dalį ir į lukštus. Likusia pasta aptepame krevečių išorę.

Gilioje keptuvėje įkaitiname šlaką aliejaus. Apkepiname krevetes iš abiejų pusių (per 2-3 porcijas), kol jos tampa rausvos – kelias minutes. Pateikiame su indiškais ryžiais, citrinos riekelėmis ir saldžių bulvių bei kokoso curry.

Šaltinis – Terry Tan “Asian Cook”

Saldžių bulvių ir kokoso curry (Indija)

Šis tikštesnis nei įprasta curry tradiciškai gaminamas iš moliūgo, tačiau puikiai tinka ir saldžios bulvės (arba morkos). Tai tradicinis Sadhya – Pietų Indijos šventinis patiekalas.

3 vidutinės saldžios bulvės (maždaug 1 kg), nuluptos ir supjaustytos gabaliukais

2 puodeliai vandens

1/4 šaukštelio turmeriko (kurkuma)

1/8 šaukštelio saldžios paprikos

Druskos

1/2 puodelio tarkuoto nesaldinto kokoso

1/2 puodelio baltųjų pupelių (marinuotų arba išvirtų pasūdytame vandenyje)

1 česnako skiltelė, susmulkinta

1/2 šaukštelio malto kumino

1 nedidelis čili pipiras arba pusė didelio raudonojo čili (išimkite sėklas, jei nemėgstate aštriai)

2 šaukštai aliejaus

1/2 šaukštelio rudųjų garstyčių sėklų

Šviežios kalendros lapelių saujelė

Puode užkaičiame 1.5 puodelio vandens kartu su saldžiomis bulvėmis, turmeriku, paprika ir 1 šaukšteliu druskos. Uždengiame ir verdame apie 8-10 minučių, kol bulvės taps minkštos.

Kol bulvės verda, įkaitiname sausą keptuvę ir joje pakepiname kokoso drožles. Ištisai maišome ir saugojame, kad nesusvilintumėm – kokosas labai greitai ima ruduoti. Sužeriame apkepintą kokosą į lėkštę.

Šaukštu šiek tiek patriname bulves, tačiau paliekame nesutrintų gabaliukų, viską sumaišome į tolygią masę kartu su vandeniu, kuriame bulvės virė. Sudedame kepintą kokosą, smulkintą česnaką ir cuminą. Išmaišome. Sudedame pupeles, įpilame likusią pusę puodelio vandens ir uždengę dar paverdame apie 5 minutes, karts nuo karto pamaišydami. Jei masė tampa pernelyg tiršta arba prikepa prie dugno, įpilame dar šiek tiek vandens. Išjungiame ugnį.

Keptuvėje įkaitiname aliejų. Suberiame garstyčių sėklas. Kai jos patamsėja ir pradeda sproginėti, viską (aliejų ir sėklas) supilame į bulvių ir kokoso masę. Įberiame kalendras, išmaišome, patikriname ar netrūksta druskos, ir patiekiame su krevetėmis bei ryžiais.

Indiški Basmati ryžiai

2 puodeliai basmati ryžių

2 šaukštai sviesto

3 1/3 puodelio vandens

1 šaukštelis druskos

Ryžius nuplauname 3-4 vandenimis. Nuvarviname sietelio pagalba.

Puode storesniu dugnu ištirpiname sviestą. Suberiame nuplautus ryžius. Kepiname juos svieste nuolat maišant apie 2 minutes. Supilame vandenį, įberiame druską, uždengiame ir verdame apie 20 minučių ant silpnos ugnies. Išjungus dar palaikome uždengtą puodą 5 minutes ir pateikiame.

Ryžių ir curry šaltinis – Gourmet Live žurnalas.

2011-ieji skaičiuoja paskutines valandas. Kažkur kitame pasaulio gale žmonės jau pradėjo 2012-uosius. Kitiems dar tik aušta paskutinis šių metų rytas. Dar 365 dienos praeity: su reikšmingais pasiekimais, pradėtais (ir dar nepabaigtais) darbais, išsipildžiusiomis svajonėmis, džiaugsmingomis akimirkomis, naujomis pažintimis, vertinga patirtimi, įgyta kartu su viena-kita raukšlele. Tai buvo nuostabūs metai, kokių linkėčiau ir sau, ir savo geriausiems draugams. 

Naujųjų taurę kelsime šiemet dviese. Ramioje namų aplinkoje. Ir mintimis būsim su tais, kuriuos mylime.

Ilgai negalėjau apsispręsti kokį įrašą padaryti simboliškąją gruodžio 31d. Išrinkau baltojo šokolado triufelių receptą. Desreto, žavinčio visus savo nuodėmingai švelnia tekstūra ir širdį užliejančiu malonumu. Deserrto, kuris pagaminamas begėdiškai greitai ir paprastai, ir sulaukiantis bene daugiausia susižavėjimo šūksnių. O jei dar mėgstate indiškus aromatus, nė nepajusite kaip gardėsiai išgaruos greičiau nei tikėjotės…

Balto šokolado triufeliai su kardamonu, pistacijomis ir kokosu (apie 50 triufelių)

10 kardamono ankščių

1/4 puodelio plius 2 šaukštai grietinėlės

225g baltojo šokolado

1 šaukštas sviesto (kambario temperatūros)

1/2 puodelio pistacijų, susmulkintų

Padengimui:

85g baltojo šokolado

3/4 puodelio nesaldinto kokoso drožlių

Pirmiausia prieskoniais prisotiname grietinėlę: sunkaus puodo ar keptuvės dugnu prispaudžiame kardamono ankštis taip, kad jos atsidarytų ir susismulkintų, o iš vidaus išbyrėtų juodos sėklytės. Nedideliame puode sumaišome grietinėlę, kadramono ankštis, sėklas, ir kaitiname ant vidutinės ugnies iki beveik užverdant. Nukeliame nuo ugnies ir palaikome uždengtą puodą 10-30 minučių. Perpilame grietinėlę per sietelį ir išmetame prieskonius.

Baltą šokoladą ištirpiname ant garų, vandens vonelėje. Atsargiai, kad temperatūra nepakiltų pernelyg aukšta, kad šokoladas nepradėtų prikepti arba nesušoktų gabalais. Temperatūra tirpstančio šokolado turi būti tokia, kad įkišus pirštą, jis nenudegtų. Pamažu į ištirpintą šokoladą supilame grietinėlę ir gerai išmaišome, kol masė bus tolygi ir aksominė. Įmaišome sviestą ir pistacijas, kol viskas gerai susijungia tarpusavy.

Masę sudedame į nedidelį plokščią indą ir paliekame šaldytuve atvėsti mažiausiai dviems valandoms.

Triufelius galima formuoti pirštais arba šaukšteliu, skirtu melionui (22mm diametro). Jei naudojate šaukštelį, pradžioje jį pamerkite į labai karštą vandenį, ir tik tada skobkite šokolado masės rutuliuką. Taip jis lengvai iškris iš šaukštelio. Tokius suformuotus (rankomis arba šaukšteliu) rutuliukus sudėliojame ant didelės lėkštės arba padėklo.

Pasigaminame triufelių “apvalkalą”: ant garų ištirpiname baltą šokoladą. Atskiroje lėkštelėje išberiame kokoso drožles. Susidėliojame ant stalo taip, kad viskas būtų šalia, ir šokoladuotom rankom nereiktų ieškoti spintelėse reikiamų indų ar prietaisų. Nepamirštame pasidėti indo, kuriame dėliosime pagamintus triufelius. Jei naudojame popierinius įdėklus, juos taip pat išsidėliojame ant lėkštės.

Triufelius pamirkome šokolade, kol jie apsidengia tolygiai, tada pavoliojame kokoso drožlėse ir dedame į paruoštus popierinius dėklelius. Laikome šaltai.

Juodojo šokolado triufeliai su cinamonu, espresso ir graikiškais riešutais (50 vnt)

1/2 puodelio plius 2 šaukštai grietinėlės

1/2 šaukštelio malto cinamono

225g juodojo kartaus šokolado (61-66% kakavos)

2 šaukštai sviesto

1 šaukštas sumaltos juodosios kavos

Padengimui:

85g juodojo karčiojo šokolado

1 1/4 puodelio sumaltų graikiškų riešutų

Nedideliame puode sumaišome grietinėlę, cinamoną, ir kaitiname ant vidutinės ugnies iki beveik užverdant. Nukeliame nuo ugnies ir uždengę palaikome apie 10 min, kad grietinėlė prisigertų aromato.

Per tą laiką ant garų ištirpiname šokoladą. Pamažu įmaišome grietinėlę. Tada dalimis sudedame ir sumaišome sviestą bei maltą kavą. Masę sudedame į nedidelį indą ir paliekame šaldytuve sustingti dviems valandoms.

Pasigaminame padengimą: ištirpiname šokoladą, lėkštėje sudedame maltus riešutus. Šaukšteliu arba rankomis formuojame triufelius, juos apvilgome tirpintame šokolade ir apvoliojame maltuose riešutuose. Laikome šaldytuve.

Daugiau triufelių receptų čia.

Laimingų Naujųjų Metų!!

Mane apsėdo moliūgų manija! Varškės ir moliūgų apkepą (http://www.nidosreceptai.lt/varskes-ir-moliugu-apkepas/) kepiau bene tris kartus, ir vėl laukiu progos jį kepti. Kas rytą mielai gardinu avižinių dribsnių košę kepto moliūgo tyrele – ir sveika, ir be galo skanu. Planuose ir moliūgų risotto, ir lazanija, ir viskas, kas turi oranžinę spalvą:) O kol kas – trupinėlis Indijos. Indiški prieskoniai ir gerklę kutenantis čili aštrumas – bene geriausias būdas sušilti sužvarbus.

Receptas 2 žmonėms:

1 kvapnusis moliūgas (butternut squash)

Sauja kraikiškų riešutų (aš dėjau pusę saujos graikiškų ir pusę saujos kapotų migdolų)

Puodelis raudonųjų lęšių (jei neturite, pakeiskite ryžiais)

1 vidutinio dydžio svogūnas, supjaustytas gabaliukais

3-4 skiltelės česnako, sukapotos

Pundelis šviežių kalendrų

Prieskonių: maltos kalendros, kumino, turmeriko (ciberžolės), kvapniųjų pipirų, cinamoni, čili

Druskos, pipirų

Alyvuogių aliejaus

Įkaitiname orkaitę iki 180C. Moliūgą perpjauname pusiau išilgai, išimame sėklas. Perpjauta puse į viršų dedame į kepimo skardą, išklotą folija arba pergamentiniu popieriumi ir kepame apie 30-45 minutes, kol moliūgas bus minkštas.

Kol moliūgas kepa pasūdytame vandenyje išverdame raudonuosius lęšius (juos verdame kaip ryžius – vandens turi būti maždaug 1-1,5 cm virš lęšių).

Sausoje keptuvėje švelniai apskrudiname riešutus. Kai jie pravėsta, lengvai susmulkiname į stambius gabalėlius.

Keptuvėje įkaitiname aliejų ir jame ant nedidelės ugnies apkepiname svogūną bei česnaką, kol suminkštėja, bet neparuduoja.

Išimame iš orkaitės moliūgą, bet orkaitės neišjungiame. Kai moliūgas šiek tiek pravėsta, atsargiai išskabtuojame moliūgo minkštimą. Dideliame dubenyje sumaišome virtus lęšius, moliūgo minkštimą, riešutus ir pakepintus svogūnus su česnakais.Pagardiname prieskoniais – kalendra, kuminu, kvapiais pipirais, cinamonu, turmeriku, čili. Pasūdome. Suberiame kapotas šviežias kalendras. Visą masę išmaišome.

Lęšių ir riešutų mišiniu užpildome tuščius išskaptuoto moliūgo “laivelius”. Juos dedame į kepimo indą ir indą uždengiame folija. Dedame į įkaitusią orkaitę pusvalandžiui. Tada išimame iš orkaitės, nuimame foliją  ir dar pakepame apie 10-15 minučių, kol viršus apskrunda.

Pateikiame su gaiviu jogurto ir mėtų padažu, kurio receptą rasite čia: http://www.nidosreceptai.lt/indiski-darzoviu-paploteliai-su-metiniu-jogurto-padazu/

Prieš prasiededant prancūziškų patiekalų (kuriuos gaminu jau nuo ketvirtadienio šeštadienio vakarėliui) serijai, siūlau jums bolivudišką štrichą. Mano vyras, iki šiol buvęs indiferentiškas, arba net neigiamai nusiteikęs indiškų patiekalų atžvilgiu, buvo itin patenkintas šiuo receptu. Todėl jei esate pradedantys Azijos virtuvės fanai, rekomenduoju startuoti būtent nuo šių paplotėlių.

Iš Gujerat vietovės Indijoje atkeliavę paplotėliai paprastai pateikiami kaip šiltas starteris. Kadangi paplotėliai aštroki, šalia būtinai pateikite jogurtinį padažą su mėtomis ir šviežiais agurkais. Iškeptus paplotėlius, beje, galima sudėti į skardą, išklotą pergamentu, ir laikyti orkaitėje 110C temperatūroje, kol būsite pasiruošę pateikti juos ant stalo.

Paplotėliams:

1 vidutinio dydžio cukinija, sutarkuota burokine tarka

1 vidutinio dydžio morka, sutarkuota burokine tarka

1 svogūnas, susmulkintas mažais gabaliukais

Sauja šviežių arba šaldytų špinatų

Gabalėlis čili pipiro, susmulkintas (pagal skonį, priklausomai kaip aštriai mėgstate)

1 šaukštas maltos kalendros

1 šaukštelis kumino

100g avinžirnių miltų (besan)

50g manų

1 šaukštelis kepimo miltelių

Aliejus kepimui

Sutarkuotas cukinijas pabarstome druska ir paliekame kiauraindyje, kad šiek tiek nusivarvėtų (tačiau tegul lieka drėgmės). Sumaišome nuvarvintas cukinijas, tarkuotas morkas, pjaustytą svogūną, čili pipirą. Šviežius špinatus supjaustome stambiais gabalėliais, o jei naudojate šaldytus – gerai nuspaudžiame skystį. Sumaišome su inde esančiomis daržovėmis, pabarstome kuminu ir kalendra.

Kitame inde sumaišome avinžirnių miltus, manus ir kepimo miltelius. Sausus ingredientus sumaišome su daržovėmis. Tešla neturi būti vandeninga, o veikiau savo tirštumu priminti tirštą bulvinių blynų tešlą. Todėl jei ji per sausa, įpilame šiek tiek vandens, jei per skysta – dar pridedame avinžirnių miltų.  Taęiau nepamirškite, kad cukinijos išskirs skysčio, tad atsargiai, kad paskui tešla nebūtų per skysta. Paliekame kelioms minutėms, kad manai pabringtų.

Keptuvėje įkaitinam šlakelį aliejaus ir šaukštu dedame masės, formuodami paplotėlius, kol iš abiejų pusių apskrus. Pateikiame karštus su jogurtiniu padažu.

Jogurtinis mėtų padažas

250ml natūralaus jogurto

1 mažas šviežias agurkas, nuluptas ir sutarkuotas stambia tarka

2 šaukštai smulkiai kapotų šviežių mėtų lapų

1 šaukštas kapotų šviežių kalendrų

Druska ir pipirai

Jogurtą sumaišome su agurkais, mėtomis ir kalendromis, pagardiname druska ir pipirais. Gerai atšaldome šaldytuve prieš pateikiant.

Turiu vieną bičiulę indę. Kiekvieną kartą kai tik susitinkam, kalba būtinai pasisuka apie maistą. Klausinėju jos visokių smulkmenų ir domiuosi indiškos virtuvės ypatybėmis. Ji tvirtina, kad Indijoje egzistuoja toli gražu ne vienalytė virtuvė, ir regionai gamina labai skirtingų skonių bei aštrumo patiekalus. O man visas indiškas maistas asocijuojasi vien su aromatingais kariais…

Mano draugė – krikščionė, ne hindu. Manau, tai irgi turi įtakos tam, kas gaminama jos namuose. Tas maistas man primena Europą: ne toks aštrus visų pirma.

Negana to, kad iš pirmų lūpų gaunu visus naudingus patarimus kur ieškoti vieno ar kito prieskonio Tel Avive, tai kartais ji pasisūlo pati nupirkti man kokių įmantrybių, parduodamų tik indiškame turguje (Tel Avive gyvena pakankamai didelė indų bendruomenė, tad jie turi savo prekybos taškus, kuriuose prekiaujama tiesiai iš Indijos atgabentomis gėrybėmis). Pavyzdžiui, susitarėm, kad kitą savaitę ji parūpins man “Čiapati mišinio”, iš kurio kepami indiški paplotėliai. Bus proga išbandyti.

Po susitikimų su savo inde drauge, dažniausiai užsiegeidžiu indiško maisto. Taip nutiko ir šįkart. Jūsų dėmesiui – greitas ir nesudėtingas vegetariškas patiekalas, kurį gaminant ir ilgai po to visi namai kvelės švelniu kari aromatu… Neišsigąskite ilgo produktų sąrašo: didžioji jo dalis – tai prieskoniai, kuriuos, jei tik mėgstate azijietišką virtuvę, greičiausiai turite savo spintelėje.

Daržovių karis su avinžirniais ir anakardžių riešutais (4-6 asm)

4 šaukštai aliejaus

1 svogūnas, supjaustytas gabalėliais

4 česnako skiltelės, susmulkintos

2 šaukšteliai sutarkuotos šviežio imbiero šaknies

1 šaukštelis malto kumino

1/2 šaukštelio malto turmeriko

1/2 šaukštelio malto cinamono

1/4-1/2 šaukštelio čili pipirų

4 prinokę pomidorai, supjaustyti gabalėliais

300ml vandens

3-4 vidutinio dydžio bulvės, supjaustytos kąsnelio didumo kubeliais

2-3 vidutinio didumo morkos, supjaustytos tokiais pat kubeliais arba griežinėliais

Dvi saujelės pernakt išmirkytų avinžirnių (arba 400g konservuotų: nupilti skystį!)

250g pievagrybių

Saujelė nesūdytų anakardžių riešutų

4 šaukštai kapotų šviežių kalendrų

150ml natūralaus tiršto jogurto

Druskos, pipirų

Gilioje keptuvėje arba puode storu dugnu įkaitiname pusę aliejaus, suberiam svogūnus ir česnakus ir kelias minutes pakepinam ant vidutinės ugnies. Tada suberiam tarkuotą imbierą visus prieskonius, pasūdome, pabarstome pipirais ir maišydami kepiname, kad išsiskirtų aromatas ir suminkštėtų svogūnai.

Sudedame pjaustytus pomidorus ir supilame vandenį, užverdame. Sumažiname ugnį, uždengiame puodą ir viriname apie 15 minučių. Sudedame bulves, morkas ir avinžirnius ir viriname dar apie 20 minučių, kol daržovės suminkštėja.

Tuo pat metu įkaitiname kitą keptuvę ir likusiame aliejuje kepiname grybus, kol paruduoja (3-4 min). Supilame apkepintus grybus į puodą, taip pat suberiame anakardžių riešutus ir paverdame dar apie 5 minutes. Pabaigoje, bebaigiant virti, suberiame kapotas kalendras, pareguliuojame skonį.

Pateikiame su ryžiais ir jogurtu.

P.S. šiam kari galima naudoti ne vien bulves ir morkas, bet taip pat cukinijas, baklažanus.

Kai vieną rytą Pekino viešbutyje nusileidau valgyti pusryčių, ir besišypsančios kinės buvau paklausta koks mano kambario numeris, nė nemirktelėjus išpyškinau, jog 1201. Ji, žvilgtelėjusi į savo sąrašus, baisiai nustebusi sako: ”Ne, šiame kambaryje jūs negyvenate”. Manyje užvirė kraujas. Kaip negyvenu, jei tik ką iš ten nusileidau liftu?? “Šiame kambaryje gyvena žmonės su kiniška pavarde” – ištarė viešbučio darbuotoja, kai buvau pasirengusi kibti jai į atlapus. Ji matyt pamanė, jog atėjau iš gatvės, ir bandžiau prasmukti į restorano erdves su plačia gama pusrytinių gardėsių. Tik tuomet suvokiau, kad 1201 – tai kambario numeris praeitame viešbutyje, bet ne šiame… Kai kelionėje beveik kasdien keičiasi viešbučiai, ankstyvą rytą dar pusiau miegančios smegenys nesugeba atgaminti, kuriame jų šiąnakt miegojai

Bet aš jau namie ir rytais nereikia sukti galvą, koks tavo šios nakties numeris Be to, koks malonumas atgauti kulinarinius gebėjimus savo virtuvėje, o ne stumdytis eilėje prie atvėsusios kiaušinienės… Kai jau diena su naktimi ima nesimaišyti, kai lagaminai savo sekančios kelionės laukia sandėly, o ne maišosi pusiau iškrauti po kojomis, kai visi kelionės drabužiai, išskalbti, kvepiantys, gražiai ir vėl sugula į spintą, tada visa širdimi pajaučiu, kad esu namie, o ne laikonoj stotelėj eiliniame viešbutyje… Tik tada atgimsta noras kurti.

Šios dienos vakarienė – tai trijų kontinentų skoniai ant vieno stalo. Nusipirkusi tris mažučius, kiek didesnius nei vyriška sauja, viščiukus, nutariau juos pagaminti trimis skirtingais būdais. Ir nors viščiukų marinavimas užtruko šiek tiek ilgiau, nei ruošiant didelę vištą kuriuo nors vienu būdu, abu su vyru ilgai mėgavomės kiekvienu skirtingai paruoštos sultingos mėsytės kąsniu, užsigerdami sodriu Australijos vynu.

Amerika, Azija ir Europa. Meksika, Indija ir Graikija. Štai tokie kontinentai ir tokios trys šalys buvo pristatytos ant mūsų vakarienės stalo.

Meksikietiškas viščiukas

1 nedidelis viščiukas

Marinatui:

1/2 citrinos sultys

4 česnako skiltelės, sutrintos

1/2 šaukštelio aitriosios paprikos  (galite berti ir daugiau, jei mėgstate aštriai)

1 šaukštelis saldžiosios paprikos

1 šaukštelis džiovinto oregano

1/4 šaukštelio grūstų juodųjų pipirų

1 šaukštas alyvų aliejaus

1 šaukštelis druskos

Aštriu peiliu arba kulinarinėmis žirklėmis perpjauname centrinį kaulą, esantį paukščio nugaroje. Viščiukas tampa plokščias. Kad išlaikytų tokią formą, perveriame mediniu arba metaliniu iešmu išilgai per šlauneles. Pašlakstome viščiuką cintrinos sultimis. Iš likusių ingredientų sumaišome pastą ir ja aptepame abi viščiuko puses. Paliekame marinuotis keletą valandų. Kepame 190C orkaitėje (dedame į neįkaitintą orkaitę, kad būtų traškesnė odelė) maždaug valandą, karts nuo karto palaistant išsiskyrusiomis sultimis. Pateikiame su ryžiais.

Graikiškas viščiukas su daržovėmis

Nedidelis viščiukas

Marinatui:

1/2 citrinos

1/4 puodelio alyvų aliejaus

Druskos, pipirų

Daržovėms:

300g šviežių mažų bulvyčių, neskustų, nuplautų šepetuku

2 morkos, supjaustytos stambiais šiaudeliais

1 nedidelis baklažanas, supjaustytas maždaug 2,5cm kubeliais

1 nedidelė cukinija, supjaustyta panašaus dydžio kubeliais

1 raudonoji paprika, išvalyta, supjaustyta į 4-6 dalis

8 česnako skiltelės, nenuluptos

5-8 maži svogūnėliai, arba didelis saldus svogūnas, supjaustytas į 4 dalis

Druska, pipirai

Kelios čiobrelių šakelės kepimui ir papuošimui.

Viščiuką ištepam aliejumi ir pabarstome pipirais. Citriną perpjaunam į kelias dalis ir įdedam į viščiuko vidų. Galime į vidų įdėti kelias šakeles čiobrelio. Dedam viščiuką į kepimo indo centrą ir pašauname į įkaitusią orkaitę. Kepam maždaug 15 min. Išimam iš orkaitės, pabarstome visą viščiuką druska, pašlakstom iš visų pusių išsiskyrusiomis sultimis. Aplink viščiuką sudedame bulves, morkas, viską pašlakstome išsiskyrusiomius sultimis ir dedame į orkaitč. Po maždaug 30 minučių išimame, apverčiame viščiuką, sudedame likusias daržoves, sumaišome jas su apkepusiomis bulvėmis ir morkomis, pašlakstome aliejumi, pabarstome druska, pipirais, ir vėl pašauname į orkaitę pusvalandžiui. Karts nuo karto pašlakstome paukštieną ir daržoves sultimis išsiskyrusiomis kepant.

Indiškas viščiukas tandoori

1 viščiukas

Marinatui:

200g natūralaus jogurto

1 šaukštelis tarkuotos šviežios imbiero šaknies

2 česnako skiltelės, sutrintos

1 šaukštelis garam masala prieskonių

2 šaukšteliai maltų kalendrų

1/4 šaukštelio turmeriko

1 šaukštas tandoori masala prieskonių

4 šaukštai citrinos sulčių

1 šaukštas aliejaus

Druska

Dubenėlyje sumaišom jogurtą su visais išvardintais prieskoniais, citrinos sultimis ir aliejumi. Pasūdome, ir šia mase ištepame visą viščiuką iš išorės ir vidaus. Paliekame marinuotis keletą valandų arba per naktį šaldytuve. Kepame viščiuką šiame marinate 200C orkaitėje apie 40-60 minučių, kol mėsa iškeps. Pateikiame su virtais indiškais basmati ryžiais.

Ne kartą esu rašiusi apie Filo tešlą – nuostabų atradimą virtuvėje! Negana to, kad tešloje (kaip tvirtino viena gerai žinoma Izraelio konditerė) nėra nei gramo riebalų, tai naudojant Filo atsiveria neribotos galimybės gaminant desertus, pagrindinius patiekalus, pyragėlius ir viską, kas tik šauna į galvą. Smagu, kad Vilniuje, kaip pranešė “kulinariniai agentai” komentarų skiltyje, Filo tešlos jau galima įsigyti naujame Ozo prekybos centre esančiame supermarkete (o gal ir visur kitur?:)).

Anksčiau esu rašiusi nemažai detalių instrukcijų kaip dirbti su Filo tešla, tad šįkart nesikartosiu. Veikiau pasidalinsiu su jumis idėjomis, ką, turint šaldytuve ritinėlį Filo, galima su juo nuveikti.

Pagrindinė problema, kuri dažniausiai kankina mane, kad atšildžius Filo tešlos pakelį, iš naujo užšaldyti jo nerekomenduojama, tad tenkam prisigalvoti įvairiausių dalykų, kaip panaudoti likučius. Tai, kad į filo tešlą galima įsukti krevetes, ir jas iškepti orkaitėje – bene paprasčiausias sprendimas pirštais valgomoms užkandėlėms susirinkusiems svečiams pavaišinti. Taip pat skanu ir gražu į filo tešlos juostelę įvynioti žuvies gabalėlį (lašišos) ir jį iškepti orkaitėje. Žuvis bus sultinga, o apvalkalėlis – traškus.

Man labai patinka filo tešlos krepšeliai, į kuriuos galima pridėti žalių daržovių arba karšto daržovių garnyro. Tiesiog patepkite individualioms užkepėlėms skirtus apvalius porceliano indelius, tinkamus kepti orkaitėje, ir į vidų įklokite 3-4 sluoksnius Filo tešlos, supjaustytos kvadratais, didesniais nei indelio skersmuo. Tegul skirtingo dydžio kraštai styro išsikišę virš indo sienelių – iškepęs krepšelis bus gražesnis. Kaip žinia, kiekvieną sluoksnį Filo reikia patepti šiek tiek lydyto sviesto arba aliejaus. Iškepti štai tokius krepšelius orkaitėje, kol tešla paruduos (apie 15-20 min), tada atvėsinti, išimti iš indelių ir prikrauti norimų salotų mišinio.

Samosos – tai nuostabus indiškas užkandis, puikiai tinkamas ne tik filo tešlai pabaigti, beti ir išnaudoti nuo vakar likusį curry! Žinoma, galima įdarą pasigaminti ir išskirtinai vegetariškoms samosoms! Apie samosas taip pat esu nemažai rašiusi (paieškokite rubrikoje “Bolivudas”), tačiau neverta apsiriboti vien duotuoju receptu. Samosų įdarui tinka viskas, ką turite šaldytuve, įskaitant saldžią varškę ar tarkuotus obuolius su cukrumi ir cinamonu (tiesa, su Bolivudu šios samosos turės mažai ką bendro:)). O mano siūlomas įdaras indiškoms samosoms yra toks:

1 šaukštas aliejaus

1/2 šaukštelio juodųjų garstyčių sėklų

1 šaukštelis kumino sėklų

1 svogūnas, sukapotas

1/2 šaukštelio malto kumino

1 šaukštelis turmeriko (ciberžolės)

1 šaukštelis garam masala priekonių (šio mišinio galima rasti daugelyje prieskonių parduotuvių)

1 šaukštelis curry miltelių

1/3 puodelio supjaustyto pomidoro

1 didelė bulvė, nulupta ir supjaustyta mažais kubeliais

1/2 puodelio rudųjų lęšių (nebūtinai)

1/2 puodelio šviežios kalendros, sukapotos

Druska, pipirai

Sezamo sėklos pabarstymui

Išverdame bulves ir lęšius, jei naudojame (apie 20 min). Įkaitiname aliejų, suberiame garstyčių sėklas, ir kai jos ima spragsėti, pridedame kumino sėklas ir kitus prieskonius ir šiek tiek pakepiname, kad išsiskirtų aromatas. Suberiame svogūnus ir kepiname maišant. Įmaišome pomidorus, bulves, lęšius, kalendras ir paverdame viską apie 10 min. Atvėsiname.

Filo tešlos lakštus supjaustome juostelėmis (4-5 juostelės), patepame kiekvieną lydytu sviestu arba aliejumi, į kampą dedame šaukštelį įdaro, tada tą kampą užlenkiame trikampiu iki krašto. Po to vėl trikampį lenkiam link kito krašto. Taip suvyniojam į trikampės formos pyragėlį ir dedame ant kepimo skardoje ištiesto pergamento. Viršų patepame aliejumi ir pabarstome sezamo sėklomis. Kepame kol parunda tešla apie 20 minučių. Beje, pagamintas samosas (nekeptas) galima užsišaldyti, ir kepti iškart ištraukus ir kameros. Tačiau šiuo atveju reikia pridėti papildomas 5 minutes prie kepimo laiko.

Jei jau pradėjome su Bolivudu, tai štai dar viena mintis, kaip panaudoti filo – šįkart desertui.

Jums reikės:

Filo tešlos

aliejaus

1 puodelio vandens

1 puodelio cukraus

1/2 puodelio medaus

2 šaukštų citrinos sulčių

1 cinamono lazdelės arba pusės šaukštelio cinamono

kapotų pistačio riešutų

Kiekvieną filo tešlos lapą supjaustome į 12 kvadratų. Juos galima išvirti aliejuje, kol pasidarys traškūs, arba iškepti orkaitėje (aš labiau mėgstu pastarąjį būdą ). Taigi, sudedam kvadratus į skardą, išklotą pergamentu, patepame kiekvieną aliejumi, ir kepame 180C orkaitėje apie 10 minučių, kol paruduos.

Sumaišome vandenį, cukrų, medų, citrinos sultis ir cinamoną mažame puodelyje, užverdame, tada sumažiname ugnį ir viriname apie 7 minutes, kol sirupas šiek tiek sutirštės. Išimame cinamono lazdelę ir atvėsiname

Prieš pat pateikiant, pašlakstome filo tešlos iškeptus kvadratėlius sirupu, pabarstome riešutais ir sudėliojame vieną ant kito didelėje lėkštėje.

Kur dar panaudoti Filo? Niekada nebandžiau šio recepto pati, bet girdėjau daug liapusių iš jį ragavusio. Taigi, į siauras filo tešlos juosteles galima įvunioti šokolado plytelę, sandariai iš visų pusių uždarant visus tešlos kapmpus, ir štai tokius šokolado gabalėlius iškepti įkaitusioje orkaitėje. Tik atvėsinkite prieš vartojant, kad karštas šokiladas nenuplikintų liežuvio

Jei jau pradėjome apie šokoladinį filo tešlos įdarą, tai šokilado plytelę dar galima pagardinti čili prieskoniais – bus pikantiškas gardėsis suaugusiems. Į filo tešlą galima įvynioti obuolių, cinamono ir riešutų įdarą, o pikantiškam užkandžiui tiktų špinatų, sūrio ir rūkytos lašišos įdaras. Beje, vietoje suvynioto pyragėlio formos, galima filo tešlos kvadratėlį įkloti į keksiuko formelč, į vidų dėti įdarą ir viršų suraukti suspaudus: taip gausis simpatiški krepšeliai.

Dar filo tešla tinkama gražiam ir skaniam vištienos pyrago viršui papuošti: tiesiog paimkite 3 lapus Filo tešlos, suglamžykite, ir uždėkite ant pyrago viršaus, prieš baigiant kepti.

Tai štai toks šiandien fantazijos ir patirties protrūkis. Pasidalinkite mintimis kaip jūs panaudojate Filo tešlą, ir ypač jos likučius

Sveiki ir vėl atvykę į Bombėjų Šiandien pratęsiu variacijas Bolivudo tema ir pagundysiu jus pajausti namuose egzotiškus kvapus.  Kaip buvau užsiminusi praeitame įraše, sudalyvavusi indiškų patiekalų ruošimo pamokoje tiesiog negalėjau viso šio gėrio nepasiūlyti namiškiams:)

Labai nustebau sužinojusi, kad yra žmonių, kuriems nepatinka kokosas. Kas kas, bet šis aromatingas riešutas su tobulai subalansuota skonių ir kvapų harmonija, atrodo, turėtų būti geidžiamas kiekvieno. Anaiptol taip nėra. Tačiau paslaptis tame, kad net jei kas nors nemėgsta patiekalų su kokoso pienu, pabandykite įsiūlyti jiems štai šitaip pagamintos vištienos: savo akimis mačiau, kaip patiekalą su malonumu kramtė tas, kas visuomet purtėsi pamatęs, jog rengiuosi ruošti curry

Nors darbo gaminant kokosinę vištieną ir gražius geltonus ryžius nedaug, ir pažadu, kad užtruksite mažiau, nei pusvalandį, nesigąsdinkite ilgo sąrašo ingredientų: paprastai azijietiškuose patiekaluose ištisas stulpelis išvardintų prieskonių, ir visi jie lengvai įsigyjami mūsų parduotuvėse arba specializuotose prieskonių pardavimo vietose (Vilniuje – Basanavičiaus g. esanti berods “Skonio magija” – tinkamiausia vieta rasti įmantresnių dalykų)

Taigi, kokosinei vištienai reikės:

700g vištos krūtinėlės, supjaustytos kąsnio dydžio kubeliais

2 dideli svogūnai, supjaustyti

Aliejus kepimui

1 šaukštas tarkuoto imbiero

1 šaukštas su kaupu smulkinto arba tarkuoto česnako

3 šaukšteliai curry miltelių

1/2 šaukštelio čili

1-2 šaukšteliai druskos

1/2 tarkuoto kokoso

Aliejuje apkepiname svogūnus (apie 5-8 min), kol lengvai paruduos, tada sudedam imbierą ir česnaką ir dar kelias minutes pakepinam.

Sudedam vištieną ir kepame, kol mėsa pasidaro balta iš visų pusių. Pabarstome viską curry milteliais, čili, druska ir kokoso drožlėmis. Viską sumaišome, kad višteinos gabaliukai pasidengtų prieskoniais ir kokosu.

Į keptuvę įpilam 3 šaukštus vandens, uždengiame dangčiu ir pakepinam dar apie 3-5 minutes. Tada išjungiam ugnį ir paliekam uždengtą keptuvę dar kelioms minutėms.

Prieš pateikiant pašildome, pabarstome kapota kalendra. Skaniausia su geltonais cintrininiais basmati ryžiais.

Citrininis ryžių Pilaff

2 puodeliai basmati ryžių

1/4 puodelio sukapotų riešutų (kešju (cashew) arba skaldytų migdolų)

1/2 šaukštelio turmeriko

2 šaukšteliai druskos

1 šaukštas aliejaus

1 čili, supjaustyta gabaliukais arba žiupsnelis džiovintos čili

2 šaukšteliai geltonųjų arba juodųjų garstyčių sėklų

1 citrinos sultys

Šį patiekalą galima sėkmingai pasigaminti mikrobangų krosnelėje: sumaišom ryžius, turmeriką ir druską dubenyje, skirtame virti mikrobanginėje, užpilame 4 puodelius verdančio vandens, uždengiame indą ir dedame į krosnelę 17 minučių dideliu galingumu.

Jei verdate puode, ryžius nuplauname, suberiame turmeriką ir druską, užpilame vandeniu tiek, kad vandens būtų maždaug 1-1,5 cm virš ryžių, ir verdame ant silpnos ugnies uždengtame puode.

Keptuvėje įkaitinam aliejų su čili, įberiame garstyčių sėklas bei riešutus ir pakepiname pusę minutės. Nuimame nuo ugnies, įspaudžiame citrinos sultis, ir visa tai supilame į išvirusius ryžius. Išmaišome ir galime nešti ant stalo.

Aromatingi ryžiai

Tai dar vienas ryžių paruošimo būdas. Aliejuje apkepiname vieną supjaustytą svogūną su 3 suskaldyto kardamono galvutėmis, cinamono pagaliuku, 2 lauro lapais ir 3 gvazdikėliais. Visa tai sumaišome su 2 puodeliais nuplautų ryžių, užpilam 4 puodeliais vištienos sultinio ir verdame miklobangų korosnelėje arba tradiciškai, ant ugnies.