Nidos receptai

Negaliu nepasidalinti svarbiausia naujiena, kuri uzurpavo pastarosiomis dienomis visą mano dėmesį taip, kad neliko laiko ne vien įrašams blog’e, bet ir maisto gaminimui, nei valgymui!!:) Mano žaislų tarpe atsirado naujas žaislas – profesionali foto kamera. Kadangi iki šiol su fotografija susidurti teko tik labai buitiniame lygmenyje, teko nužyguoti į pirmą klasę (gal net nulinę), ir pradėti intensyviai mokytis. Tos pamokos kol kas nuobodžios, bet būtinos, kad suprasčiau dar vieną “užsienio kalbą” – fotografijos kalbą:) Tikiuosi, kad ir patiekalų nuotraukose, kurias dėsiu į blog’ą pamatysite skirtumų:)

Kadangi dabar 20 valandų per parą praleidžiu skaitydama, galvodama, ir net sapnuodama(!!) apie fotografijos elementus ir naujus išmoktus terminus, tai laiko gaišti virtuvėje neturiu:) Tačiau kadangi šeima negali nukentėti dėl mano naujo hobio, reikia juos karts nuo karto palepinti. Šiuo metu pas mus vieši retas svečias – mano studentė dukružė. Džiaugiuosi, kad ji atvyko su ilgu sąrašu patiekalų, kuriuos norėtų, kad pagaminčiau. Dauguma jų sutampa su tuo, ką mėgstu ir aš (ech, tas obuolys taip netoli nusirito – lygiai taip pat kaip aš iš proto eina dėl kulinarijos, ir net rašo savo blog’ą – missnak.blogspot.com! Ir labai neblogai valdo jei ne fotoaparatą, tai tikrai nuotraukų redagavimo kompiuterines programas:)). Bet jau kaip apsidžiaugiau, kad tame sąraše atsidūrė ir Panir Palak – bene labiausiai mano mėgstamas indiškas patiekalas iš švelnaus namuose pagaminti sūrio (panir) ir tiršto špinatų padažo…

Kadangi esam dviese, šįkart nufotografavom panir gaminimo stadijas (tiesa, šios nuotraukos dar su sena kamera), ir mano pirmieji pabandymai pažaisti su kur kas rimtesne – Nikon D3S. Patiekalas labai tinkamas laukiant užtrukusio pavasario, ir sočių Velykų!:)

Panir Palak 

10 puodelių stambiai sukapotų šviežių špinatų lapų arba 2 puodeliai šaldytų špinatų

Paniras, pagamintas iš 3 litrų 3% riebumo pieno (paniro gaminimo instrukcijos – žemiau)

3/4 puodelio smulkiai supjaustyto svogūno

4 skiltelės česnako, smulkiai sukapoto

25mm gabalėlis imbiero šaknies, sutarkuotas

Gabalėlis čili pipiro, supjaustytas (pagal skonį ir pagal tai, kiek aštrumo toleruojate)

1/2 šaukštelio kurkumos (turmeric)

3/4 puodelio šviežių arba konservuotų pomidorų minkštimo

1 šaukštelis garam masala prieskonių

2 šaukštai grietinėlės

druskos pagal skonį

Aliejaus (augalinio)

Europoje visi, kurie ryžtasi ilgiems kulinarijos mokslus, savo mokslo kelionę paprastai pradeda nuo Prancūzijos virtuvės. Tai ji – klasikos klasika. Tuo tarpu tie, kurie pasirenka klaidžioti Azijos virtuvės labirintuose, turi ne vieną mokyklą, nuo kurios reikia pradėti kurti pagrindus. Azijos virtuvės be galo skirtingos: indiška, Tailando, Vietnamo, Japonijos… Viena, kuo išties gali didžiuotis Azijos meistrai – tai prieskonių gausa. Kad prieskoniai labiau atskleistų savo aromatą, prieš tai jie dažnai pakepinami, ir tik vėliau sumalami. Paprastai tipiškas prieskonių mišinys (toks kaip tikka masala) susideda iš 7-9 atskirų prieskonių, todėl net mažas žiupsnelis nudažo gaminamą patiekalą ištisa skonių gama.

Be sausų prieskonių mišinių (masala) Indijos kulinarai naudoja ir “šlapius” mišinius – pastas. Žinoma, pati Indija tokia didelė, kad kiekviename šalies regione šios pastos gaminamos skirtingai. Pavyzdžiui, žalia masala (green masala)- tai pasta, pagaminta iš žaliųjų čili pipirų, šviežios kalendros, česnako ir trupučio vandens. Galima ją praturtinti ir kitokiais skoniais: imbieru, kuminu, ciberžole (kurkuma), kalendros sėklomis, gvazdikėliais, citrinos sultimis ir trupučiu cukraus. Žalioji masala gali būti naudojama kepant žuvį – ja tiesiog patepamas žuvies file paviršius. Taip pat su šia masala galima ruošti bulves: sutarkuotą imbiero šaknį (šaukštą šios pastos) pakaitinam katrtu su ciberžole (kurkuma) truputyje įkaitinto aliejaus, sumetame išvirtas bulves (geriausia – mažutes, išvirtas nenuluptas), įdedam truputį žalios masalos ir kepinam, kol parunda. Tada įpilame šlakelį vandens ir dar maišant pakepiname, kol gaunasi gražus kvapnus padažas.

Tuo tarpu bengališkoje virtuvėje žalia pasta gaminama kitaip: imbiero šaknis sutrinama kartu su kumino ir kalendros sėklomis, žaliaisiais čili pipirais ir trupučiu vandens. Bengališkoji Garam Masala- paprastesnė nei indiškoji, ji gaminama tik iš trijų lygiomis dalimis sumaišytų kvapnių ingredientų: kardamono, cinamono ir gvazdikėlių, prieš tai juos šiek tiek paskrudinus keptuvėje. Tokie prieskonių mišiniai tinka pagardinti daržovių troškinius, ir net paaukštinti paprasčiausio omleto statusą:)

Tad štai šia gaida kviečiu jus pasigaminti vieną vegetarišką kvapnų patiekalą, naudojant bengališką mišinį – imbiero pastą. Pati pasta puikiai stovi šaldytuve keletą savaičių, arba gali būti užšaldyta ilgesniam laikui. Beje, šią prieskonių pastą aš puikiausiai panaudojau marinuodama kalakutą, dar primaišiusi daug trinto česnako, aliejaus ir druskos. Gardumėlis:) Savo konsistencija lęšių risotto labai primena tradicišką itališką risotto, tad patiks visiems ryžių mėgėjams. Be to – jokių įmantrių produktų.

Geltonųjų lęšių risotto (4-6 asm)

3/4 puodelio geltonųjų skaldytų lęšių

1/2 puodelio ilgagrūdžių ryžių

3/4 šaukštelio druskos (arba pagal skonį)

1/2 šaukštelio ciberžolės (kurkuma)

1 šaukštas imbiero-kumino-kalendrų pastos*

1 nedidelė bulvė, supjaustyta mažais gabalėliais

1/2 puodelio susmulkinto kalafijoro

1 šaukštas tirpinto sviesto (ghee)

1 šaukštelis kumino sėklų

2-3 lauro lapai

1 cinamono lazdelė (5cm), sulaužyta į kelias dalis

Kaitinam lęšius puode ant vidutinės ugnies, nuolat maišant, apie 5 minutes, kol jie pakeičia spalvą. Įpilame apie 1 puodelį vandens ir verdame maišant, kol vanduo išgaruoja. Įpilame dar vieną puodelį vandens, suberiam ryžius, druską, ciberžolę (kurkuma), imbiero-kumino-kalendrų pastą, bulves, kalafijorus, ir troškiname ant mažos ugnies apie 20 minučių. Per tą laiką pamažu įpilame dar du puodelius vandens kai reikia, kai masė tampa per sausa. Finale lęšiai ir ryžiai turi būti ne per kieti, bet ir ne visai minkšti – kaip tradicinio kreminio risotto konsistencijos.

Mažoje keptuvėje įkaitiname ghee ir jame pakepiname kumino sėklas, lauro lapus ir cinamono lazdelę ir pakepiname, kol prieskoniai patamsėja ir sviestas prisigeria aromato. Šią masę užpilame ant risotto.

*Imbiero-kumino-kalendrų pasta

Į virtuvinį smulkintuvą sudedame šviežią imbierą (5cm), 2 šaukštus kumino sėklų, 2 šaukštus kalendrų sėklų, 1-2 žaliuosius čili pipirus ir 1/4 puodelio šilto vandens ir suplakame iki pastos konsistencijos. Gausite 1/2 puodelio mišinio, kurį laikykite šaldytuve arba užšaldykite.

Tol, kol Egipte vyko ilgai lauktas derybų tarp Izraelio ir Gazos kulminacinis momentas, mano visi namai kvepėjo indiškais prieskoniais. Tarsi žinodama, kad abiems pusėms pavyks susitarti, pagaminau tikrai šventišką patiekalą – ne vien savo išvaizda, bet ir skoniu. Gavosi tikros Paliaubos!!:) Ir nors geroms nuotraukoms padaryti nebuvo nei geros šviesos, nei laiko jos ieškoti, mielai pateikiu jums receptą ir idėją, kaip dar galima panaudoti rudens karaliumi tituluojamą moliūgą (mažą jo versiją). Šiuo atveju jis tarnauja ne tik kaip daržovė troškiniui, bet ir dubenėlis elegantiškam troškinio pateikimui.

Receptas – iš knygos “Scrumptious food for family and friends”, tos pačios mano naujosios, iš PAR. Ir vėlgi drąsinu tuos, kurie gali išsigąsti pamatę ilgą sąrašą ingredientų – nieko šiam troškiniui nereikia išskirtinio, tikrai lengvai prieinami produktai ir prieskoniai! Tačiau suplanuokite šią vakarienę kiek labiau iš anksto, kadangi troškinys keps net dvi valandas!:)

Indiškas moliūgo troškinys, pateiktas moliūgo dubenėliuose (8asm.)

8 prinokę maži moliūgai (dydžio sulig greipfrutu)

4 šaukštai saulėgrąžų aliejaus

1 cinamono lazdelė

3 kardamono pumpurai, sutraiškyti

10 nedidelių džiovintų curry lapelių

1.5 šaukštelio juodųjų garstyčių sėklų

2 dideli svogūnai, labai smulkiai sukapoti

Nykščio didumo imbiero šaknies gabalėlis, sutarkuotas

3 česnako skiltelės, susmulkintos

1 šaukštelis druskos

600ml kokos pieno

2 šaukšteliai malto kumino

1 šaukštelis čili pipirų

1 šaukštelis maltų kalendrų

1 šaukštelis ciberžolės (turmeric, arba kurkuma)

1.5 puodeliai (375ml) vandens

2 šaukštai cintrinos sulčių

Juodieji pipirai

Orkaitę įkaitinam iki 180C.

Paruošiam moliūgus: kiekvieno viršūnę nupjauname ir pasiliekame kaip dangtelį. Iš kiekvieno moliūgo išimame sėklas. Gautą ertmę mažu aštriu peiliu arba specialiu įrankiu skabtuoti daržovėms išskabtuojam sieneles, palikdami gerą centimetrą moliūgo minkštimo. Net jei vidus nebus lygus, nesijaudinkite.

Didelėje keptuvėje įkaitiname aliejų. Jame pakepiname cinamoną, kardamoną, curry lapelius ir garstyčių sėklas. Kai sėklos pradeda spragsėti, suberiame svogūnus, imbierą, česnaką ir druską. Maišydami kepam ant nedidelės ugnies kelias minutes, kol svogūnas suminkštėja, tempa skaidrus, bet česnakas nespėja paruduoti. Tada supilame kokoso pieną ir suberiame visus likusius prieskonius, ir verdam ant mažos ugnies apie 10 minučių, kol skysčio lieka mažiau. Tada supilame vandenį ir citrinos sultis, dar paverdame 3 minutes. Paragaujame, jei trūksta įberiame druskos (aš dar įbėriau šiek tiek cukraus), pipirų, gal trūksta citrinos sulčių. Turėkite omenyje, kad moliūgo masė nebus kaip nors pagardinta, tad padažas turi turėti gan stiprią išraišką, įskaitant sūrumą.

Kiekvieną moliūgą padedame ant folijos lakšto. Į kiekvieno vidų pripilame padažo, paliekant apie centrimetrą iki viršaus. Uždengiame moliūgo “dangteliu”. Padažo turėtų šiek tiek likti, jį sunaudosite vėliau. Suvyniojam kiekvieną moliūgą į foliją ir statome į kepimo indą. Pašauname į orkaitę, kepame valandą laiko.

Išimame moliūgus iš orkaitės, sumažiname kaitrą iki 150C. Atvyniojame foliją, atidengiame dangtelius, į moliūgų vidų supilstom likusį padažą. Uždengiam dangtelius, bet jau neįsukam į foliją. Pašauname kepti dar valandai, kol moliūgo minkštimas bus visiškai iškepęs.

Pateikiame karštus, kunkuliuojančius, kartu su ryžiais arba/ir naan duona. Naan duonos receptą galite rasti čia.

Dar taip nebuvo, kad iš kelionės aš neparsivežčiau kokios gražios kulinarinės knygos į savo kolekciją. Šįkart, sakyčiau, sumušiau rekordą – parsitempiau (tikrąja ta žodžio prasme, nes į bagažą jau netilpo, tai tempiau rankose, prie skrydžio registracijos vaizduodama, kad nei tas mano rankinis bagažas sunkus, nei ką:)) net 3 storas dideles kulinarines knygas ir krūvą žurnalų. Ne visus paėmiau: pažįstama stiuardesė po savaitės atskraidino dar pundelį:) Bijau net pradėt gilintis į tuos žurnalus, kol kas dar tik darau “degančius” darbus, bet jau kai į juos įsisuksiu, tai galas mano dietoms ir optimalaus svorio palaikymo programoms – garantuotas:)

Labai graži ir įdomi man pasirodė vienos populiariausių PAR blogerių išleista jau antroji knyga “Scrumptious”. Norėjosi turėti kažką prisiminimui iš mūsų kelionės, o be to PAR, panašiai kaip Izraelyje, maistui skiriama daug dėmesio. Be to, ten suplaukę geriausios pasaulio kulinarinės tradicijos, o dar turint tokius neaprėpiamus vandens plotus su grandiozinėm krevetėm, lobsteriais, austrėm, kriauklėm ir neregėtom negirdėtom žuvim, kilometrus besidriekiančius laukus su pulkais avių, stručių, karvių, pilnas savanas antilopių ir kitokios žvėrienos, jau nekalbant apie sultingus vaisius ir nuolat šviežias daržoves, tai gėda būtų negaminti skanaus maisto!

PAR gyvena didžiulė indų bendruomenė, tad nemažai kulinarijos persismelkusios indiškais aromatais. O va šitas tai man niekaip negali nepatikti! Apie savo meilę Bolivudui aš jau prisideklaravau šiame blog’e sočiai. Net savo vyrą baigiu pripratinti prie indiškų patiekalų, kurie jam iki šiol labai didelių simpatijų nekėlė:)

Tad štai šios dienos patiekalas, kurį suvartojome iki paskutinio kaulelio užsigerdami nuostabiu PAR vynu – jogurte marinuotas viščiukas su keptomis bulvėmis.

Jogurte marinuotas viščiukas  (4 asm)

1 didelis viščiukas, perpjautas per pilvo kremzlę išilgai, ir išskleistas “drugeliu”

1 citrinos juostelė

2 lauro lapai

Marinatui:

1 indelis tiršto natūralaus jogurto (200g)

2 česnako skiltelės, suktrintos

1.5 šaukšto tarkuoto šviežio imbiero

1 cirinos sultys

1/2 šaukšto pomidorų pastos

1/2 a. šaukštelio čili dribsnių (arba pagal skonį)

1 a.š. kumino

1 a.š. garam masala

1 a.š. maltos kalendros

1/2 a.š. malto cinamono

1/2 a.š. turmeriko (ciberžolės)

Druskos, pipirų

Pateikimui: kapotos šviežios kalendros

Aštriu peiliu padarome keletą įpjovų viščiuko šlaunelėse ir krūtinėlėj, kad geriau įsiskverbtų marinatas.

Dideliame kepimui skirtame inde dedame citrinos skiltelę ir lauro lapus, ant jų guldome viščiuką skūrele į viršų.

Atskirame dubenėlyje sumaišome visus marinatui skirtus produktus ir prieskonius, pagardiname druska ir pipirais. Užpilame marinatą ant viščiuko, įtriname gerai į odą iš visų pusių. Paliekame marinuotis 2-4 valandas.

Įkaitiname orkaitę iki 180C. jei kepimo inde yra vietos, aplink viščiuką galima apdėti perpus perpjautas bulves (su visa lupyna) ir pabarstyti jas druska, pipirais, bei aptepti trupučiu aliejaus. Kepame viščiuką 60-80 minučių, kelis kartus palaistydami išsiskyrusiomis sultimis.

Iškeptą viščiuką palaikome inde, kuriame kepė 5-10 Min., tada padaliname porcijomis ir pateikiame apibarstytą šviežiomis kalendromis bei pašlakstytą skysčiu, kuriame paukštiena kepė. Pateikiame su bulvėmis ir salotomis, užpiltomis saldžiarūgšiu padažu.

P.S. Nuotraukose gal to ir nesimato, bet patiekalas – tikrai labai skanus. Iš visos širdies rekomenduoju jį pasigaminti!

Pilnatis mane veikia neigiamai. Kol nežinojau, kad pilnatis, ji manęs neveikė. O šiandien pakėliau akis į dangų – žiūriu šviečia apvalus mėnulis visu savo gražumu. Kai spokso į mane pro langą plokščias blynas tamsiame danguje, man kažkaip nesmagu. O jūs ar jaučiate kaip nors pilnatį??

Šaldytuve jau visą savaitę guli 5 gražios kukurūzų burbuolės. Nepamenu kokiu tikslu jas nupirkau. Reikia imtis iniciatyvos jas naikinti, nes reikia ruošti vietą šviežioms turgaus gėrybėms. Prisiminiau prieš kurį laiką viename blog’e matytą receptą – trintą kukurūzų sriubą. Anas receptas buvo su dideliu kiekiu tepamo sūriu (a la Philadelphia), bet aš gi kovoju su tais savo kilogramais, tai sūris (kaip ir grietinėlė ar dar koks riebesnis pagardas) – man ne draugas. Adaptavau šią sriubą pagal savo poreikius. Tiems, kas mėgsta indiškus aromatus,- labai patiks. Nors vienintelis sriubos prieskonis (neskaitant druskos, pipirų ir čili), kurį naudojau – tai cinamonas. Tokia tiršta ir maistinga sriuba (kuri, beje, mažiausiai tinka tiems, kure kovoja su kilogramais:)) – tarsi atskiras patiekalas, nieko prie jos daugiau nereikia. Na, nebent paskrudintos duonos riekelės. Tiems, kurie nekovoja su kilogramais:) Arba pilnaties proga

Kukurūzų sriuba

2 šviežios kukurūzų burbuolės (arba indelis konservuotų kukurūzų)

1 mažas svogūnas, supjaustytas

2-3 skiltelės česnako, sukapotos

Šlakelis aliejaus

Cinamono, druskos, cukraus, pipirų, čili (nebūtina, bet jei mėgstate aštrumą – patartina)

1/2 vištienos krūtinėlės

3 Puodeliai vandens

Kukurūzų grūdelius nupjauname nuo kotelio (burbuolės). Patogiausia tai daryti perpjaunant burbuolę pusiau, tada pastatant ją tvirtai ant pjaustymo lentos nupjauta dalim į apačią, ir peiliu važiuojant nuo viršaus į apačią iš visų pusių.

Puode storu dugnu įkaitintame aliejuje pakepinam svogūnus, kol jie suminkštėja. Baigiant kepti suberiam česnaką, kai jis paskleidžia aromatą – įberiam šaukštelį cinamono. Suberiam kukurūzų grūdelius ir pačias burbuoles, įdedame gabalėliais supjaustytą krūtinėlę ir užpilame vandeniu. Pasūdome, įberiame šaukštelį cukraus, pipirų, užverdame. Verdame ant silpnos ugnies apie 15-20 minučių, kol vištiena išverda ir kukurūzai suminkštėja.

Išimame iš puodo burbuoles, o likusią masę sutriname virtuviniu kombainu. Pareguliuojam skonį. Pateikiam su kapotais zaliais svogūnais, galime pagardinti jogurtu arba trupučiu citrinos sulčių, pabarstyti saldžia paprika.

Ech, ir vėl paerzinsiu tuos, kurių šaldytuvo kamera per maža, kad sutalpintų ledų gaminimo kibirėlį:))

Mėgstate ledus? Mėgstate kokosą? Tada šis receptas – jums. Kadangi aš dėl kokoso atiduočiau viską, man šie namų gamybos ledai, kurių sudėtyje yra kreminio sūrio, tapo šios prasidėjusios vasaros top’u. Kokoso švelnus aromatas ir salstelėjęs skonis, sumaišytas su grietine (!!) ir kreminiu sūriu sudaro tobulą skonio harmoniją, o jo konsistencija išlieka kreminė ir be galo turtinga. Tai jau ne primas ledų receptas, kuriuo naudojuosi skaitydama K. Zuckerman knygą “The Sweet Life. Desserts from Canterelle”, ir esu be galo patenkinta. Siūlau išbandyti ir jums.

Kokosiniai ledai

1/2 puodelio riebesnio pieno (3%)

1 indelis kokosų pieno

1 puodelis tarkuoto nesaldinto kokoso

1 puodelis + 1 šaukštas cukraus

8 kiaušinių tryniai

1 ir 1/4 puodelio kreminio sūrio (pvz., Filadelfija), kambario temperatūros

1 ir 1/4 puodelio grietinės, kambario temperatūros

Pasigaminame creme anglaise: vidutinio dydžio puode užkaitiname pieną, kokoso pieną, kokoso drožles ir 1/2 puodelio cukraus. Kai tik šis mišinys pradeda rodyti užvirimo ženklus, nuimame nuo ugnies. Kitame puode sumaišome kiaušinių trynius su likusiu cukrumi, plakdami minutę, kol masė pabals. Naudodami samtį, pamažu supilame į kiaušinio masę truputį karštos pieno masės, sumaišome. Tą kartojame dalimis tol, kol abi masės susijungia. Tada viską supilame atgal į puodą, kuriame virė pienas, ir ant vidutinės ugnies nuolat maišant kaitiname šį padažą, kol jis sutirštės tiek, kad padengtų šaukšto galinę dalį. Nuimame nuo ugnies ir įstatome į indą, pilną ledukų, kad skubiai atvėstų. Karts nuo karto pamaišom, kad nesusidarytų gumulų. Į atvėsusią masę įmaišom grietinę ir kreminį sūrį. Gautą masę padedame į šaldytuvą mažiausiai 2 val., bet galima laikyti ir 2 dienas (nes skaniausi ledai tuomet, kai jie išsukti su ledų mašina prieš maždaug 6 valandas iki juos pateikiant svečiams).

Išsukame masę ledų mašina,  kol masė padvigubės. Perpilame į plastmasinį arba metalinį indą ir statome uždengę į šaldiklį mažiausiai 4 valandoms.

Kokosų ledai – puikus priedas prie šilto morkų pyrago arba su tešloje keptais bananais indiškai vakarienei pabaigti:)

Su indiškais desertais – sudėtinga. Arba jie labai riebūs, arba labai saldūs, arba reikia kokių nors labai keistų ingredientų (rožių vandens, valgomos auksinės folijos ar kt.). Todėl surasti tinkamą variantą buvo nelengva. Pasirinkau labai nekaltą (ir nesaldų, beje) desertą, kuris, sakyčiau, tiktų ir kaip sekmadienio pusryčiai:)) Man patiko. Bet jei kas mėgstate labai saldžius dalykus, dėkite kur kas daugiau cukraus į tešlą:)

Tešloje kepti bananai (4 asmenims)

150g (1 ir 1/4 puodelio) miltų

100g ryžių miltų

100ml kokoso pieno

1 kiaušinio baltymas

1 a. šaukštelis valgomosios sodos

žiupsnelis druskos

2-3 šaukštai rudojo cukraus

4 kieti bananai, nulupti, supjaustyti per pusę

Aliejus virimui

Sumaišome miltus tarpusavy ir įpilame 100ml šalto vandens. Išmaišome. Supilame likusius ingredientus ir gerai sumaišom tešlą. Jei ji per tiršta, įpilame dar šiek tiek vandens.

Bananus gerai apvoliojame tešloje ir kepame juos įkaitintame aliejuje, kol apskrunda. Išėmę nusausiname riebalus ant popierinio rankšluosčio.

Pateikiame su šviežiais ananasais arba su kokosų ledais ir šviežiais kokosais. Papuošiame mėtos šakele.

Jūs galvojate, kad labai sudėtinga iškepti tikrą indišką duoną naan??:) Užtikrinu, kad tai – vieni juokai (ypač dėl to, kad laukimo žymiai daugiau negu paties aktyvaus darbo). Ir nors Indijoje ši duona kepama spaecialiose krosnyse, vadinamose “tandur”, kur duonos lakštai prilipdomi prie karštos krosnies sienos, mūsiškė orkaitė tam irgi puikiai tinka. Receptas, kuriuo naudojausi – tai Londono “La Porte des Indes” franko-indiško restorano šefo Mehernosh Mody naudojama technika. Man ji pasiteisino.

Kai besiruošdama savo indiškam vakarėliui varčiau visas turimas knygas, ieškodama geriausio recepto indiškai duonai iškepti, negalėjau apsispręsti kurį jų naudoti. Abu buvo pakankamai skirtingi, tad nusprendžiau pasitarti su savo inde namų tvarkytoja. Kai ji atėjo, puoliau ją su klausimais – kaip gaminti tą, aną, kaip kepti duoną… O ji nustėrusi tik žiūrėjo į mane ir tikino, kad naan niekuomet gyvenime nėra pati kepusi:)) Tad teko remtis tik intuicija ir teorinėmis žiniomis. Bet viskas gavosi tikrai puikiai. Mano patarimas būtų toks: kepkite duonelę visai prieš pat susirenkant svečiams, arba, jei turit tokią galimybę, jau jiems susirinkus. Kadangi duona be galo gardi kol tik ištraukta iš orkaitės (ji iškepa per 5-6 minutes). Aš iškepiau savo duonas prieš geras dvi valandas, ir prieš pateikdama pašildžiau grilyje. Buvo skani, bet ne tokia minkšta kaip šviežia.

Naan (skirta 14 žmonių)

900 g miltų

1  šaukštas kepimo miltelių

1 a. šaukštelis cukraus

1 kiaušinis, lengvai suplaktas

300ml pieno, užvirinto ir atvėsinto iki drungnos temperatūros

300ml drungno vandens

4 šaukštai aliejaus

2 šaukštai sezamų arba nigela sėklų

Tirpintas sviestas patepimui

Dideliame dubenyje persijojame miltus, sumaišome juos su kepimo milteliais, cukrumi ir trupučiu druskos. Centre padarom šulinį, supilam kiaušinį ir dalimis pieną bei vandenį. Sumaišome, kol tešlos dalys susijungia tarpusavy. Ant miltais pabarstyto stalviršio minkom tešlą kol ji galutinai susijungia ir padedam atgal į dubenį. Uždengiame drėgnu šiltu rankšluosčiu ir paliekame pusvalandžiui pastovėti šiltai.

Į tešlą įminkome aliejų ir dar paliekame tešlą pastovėti šiltai pridengtą rankšluosčiu mažiausiai valandai.

Padaliname tešlą į 14 lygių dalių, juos sudedam ant miltais pabarstyto padėklo, pridengiam rankšluosčiu ir dar paliekam pastovėti pusvalandį.

Įkaitinam orkaitę iki 240C kartu su dviem kepimo skardom, kad ir jos įkaistų. Lengvai miltais pabarstytame paviršiuje iškočiojam lašo formos ploną paplotėlį, truputį patepame lydytu sviestu ir pabarstome sezamu arba nigela sėklomis.

Sviestu lengvai patepame įkaitusias skardas ir į jas klojame po du naan paplotėlius. Kepame apie 5-6 Minutes, kol duona iškils ir taps auksinės spalvos. Dedame į pašildytą indą ir uždengiame drobele, kad neatauštų. Prieš pateikiant patepame lydytu sviestu.

Šis aromatingas lęšių troškinys labai tinka pradedantiesiems kulinarams:) Jis puikiai šildo, kai lauke vėsu. O jei lauke nėra vėsu, jį norisi pagardinti agurkų raita. Tinka su ryžiais arba šviežia indiška naan duona. Vegetarams turėtų itin patikti, nes yra super maistingas, ir be galo lengvai pagaminamas. Neišsigąskite ilgo produktų sąrašo: didžioji dauguma ingredientų – tai prieskoniai.

2 šaukštai aliejaus

2 česnako skiltelės, sukapotos

1 cm dydžio gabalėlis imbiero šaknies, sutarkuotas

1 vidutinis rudasis svogūnas, supjaustytas

3 a. šaukšteliai čili (arba tiek, kiek mėgstat aštriai)

2 a. šaukšteliai cukraus

2 a. šaukšteliai garam masala

2 a. šaukšteliai malto kurkuma prieskonio (turmeric)

1/2 a. šaukštelio maltų džiovintų kalendrų

1 šaukštas malto kumino

1 puodelis (200g) raudonųjų lęšių

400g konservuiorų pomidorų savo sultyse (aš naudojau šviežius)

1 saliero stiebas (100g), supjaustytas smulkiai

2 šaukštai citrinos sulčių

2.5 puodeliai (625ml) daržovių sultinio arba vandens

1/3 puodelio (80ml)  grietinėlės

2 šaukštai sukapotų šviežių kalendrų

Dideliame puode įkaitinam aliejų, jame apkepiname česnakus, imbierą ir svogūnus, kol suminkštėja. Suberiam čili, cukrų, garam masala, kurkuma, kalendras ir kuminą, kepinam maišant, kol pasklinda puikus aromatas.

Suberiame nuplautus lęšius, pomidorus su visomis sultimis, salierus, citrinos sultis ir sultinį (vandenį). Užverdame, tada sumažiname ugnį ir uždengę troškiname 30 min., arba kol lęšia itampa minkšti.

Suplakame visą masę blenderiu (dalimis), kol gauname vientisą piure. Supilam atgal į puodą. Įpilame grietinėlės, ir užverdame maišydami. Patikriname ar netrūksta druskos. Pabaigoje, prieš pateikiant, įmaišome kapotas kalendras.

Prisipažinsiu, Indijoje niekuomet nebuvau:) Bet beprotiškai mėgstu indišką maistą:)) O pažįstu jį vien iš indiškų restoranų ir literatūros. Ruošdamasi šiam indiškam vakarėliui gausiai naudojausi Terry Tan knygoje “Asian Cook” pateiktais receptais. Pasak autorių, šis avienos biriani – tai būtinas didelės šventės centrinis patiekalas. Tai Šiaurės Indijos kvapais ir skoniais persismelkęs ryžių ir minkštos avienos troškinys, šiek tiek primenantis mums pažįstamą plovą.

Iš karto perspėju, kad tai nemažai laiko suryjantis procesas. Aš gamindama kelis kartus savęs klausiau, ar man tikrai šio patiekalo reikia:) Bet rezultatas neapvylė. Tiesa, tiems, kas nepratę prie tokios gausos prieskonių, patartina šiek tiek pamažinti jų kiekius:)

Avienos biriani (6-8 asm)

1/2 a. šaukštelio šafrano žiedelių

3/4 a. šaukštelio kardamono sėklų

1/2 a. šaukštelio muškato riešuto

4 svogūnai

90ml aliejaus plius dar šiek tiek skrudinimui

8cm šviežio imbiero šaknies

6 česnako skiltelės, sutrupintos

1 a. šaukštelis čili miltelių

1 citrinos sultys

750g avienos sprandinės arba blauzdos be kaulo, supjaustytos 4cm gabaliukais

6 žaliųjų kardamonų pumpurai

6 juodųjų kardamonų pumpurai

5cm ilgio cinamono lazdelė

1/2 a. šauktelėio gvazdikėlių (visų, nemaltų)

2 lauro lapai

1 a. šaukštelis garam masala*

3 švieži žalieji čili pipirai be sėklų, supjaustyti

200g graikiško tipo natūralaus jogurto

450g (2.5 puodelio) basmati ryžių

Sauja mėtų lapelių

30g sviesto

1. Šafraną užpilame 2 šaukštais karšto vandens ir paliekame mirkti, kol jo prireiks.

2. Elektriniu malūnėliu sumalam kardamono sėklas ir sumaišom jas su muškatu. Padedam į šalį – šio mišinio mums prireiks vėliau.

3. Supjaustome 2 svogūnus juostelėmis, apibarstome druska ir paliekame maždaug 20 minučių. Nuspaudžiame visą išsiskyrusią sunką, nudžioviname ant popierinio rankšluosčio. Skrudiname svpgūnus įkaitintame aliejuje, kol jie pasidarys rudi. Nusausiname ant popierinio rankšluosčio. Pusę pakeptų svogūnų atidedam ateičiai biriani pabarstymui [abaigoje.

4. Likusius keptus svogūnus sudedam į maisto kombainą, įpilam 3 šaukštus karšto vandens ir viską sumalam į vientisą pastą. Gausis maždaug 2 šaukštai svogūnų pastos.

5. Sutarkuojame pusę imbiero, sumaišome su kapotais česnakais, čili milteliais, citrinos sultimis. Įmaišome svogūnų pastą. sumaišome su avienos gabalėliais ir paliekame pasimarinuoti bent 1 valandą.

6. Supjaustome 2 likusius svogūnus kubeliais. Didelėje keptuvėje įkaitinam 90 ml aliejaus ir lengvai jame apkepiname svogūnus, koj jie suminkštėja.

7. Supjaustome smulkiai likusį imbierą juostelėmis. Į keptuvę su svogūnais sudedame juodus ir žalius kardamono pumpurus, cinamoną ir lauro lapus. Pakepame trumpai, kol pasklinda malonus aromatas.

8. Į keptuvę supilame mėsą su visu marinatu, suberiame garam masala, žaliuosius čili ir imbiero juosteles. Užverdame ir pamažu dalimis supilame jogurtą. Uždengiame ir ant nedidelės ugnies troškiname apie 45 min., kol aviena suminkštėja ir padažas pasidaro labai tirštas. Padažas turi būti sumažėjęs kiekiu labai ženkliai, ir turi lipti prie mėsos.

9. Per tą laiką ryžius užpilame šaltu vandeniu ir paliekame pastovėti maždaug 20 minučių. Įkaitiname orkaitę iki 160C. Likus maždaug 10 Minučių iki mėsos troškinimo pabaigos, dideliame puode užverdame pasūdytą vandenį ir jame apverdame ryžius 5 Minutes (jie turi būti pusiau išvirę). Nusausiname kiauraindyje.

10. Dideliame kepimui orkaitėje tinkame inde (troškintuve) ant dugno išklojame pusę kiekio troškintos mėsos, ant viršaus dedame pusę kiekio ryžių. Pabarstome puse kiekio kardamono ir muškato mišinio ir puse kiekio mėtų.

11. Ant viršaus dedame likusią mėsą ir sudedame likusius ryžius, pabarstome prieskonių mišiniu ir mėtomis. Viršų pabarstome pakepintais svogūnais (kuriuos apkepinome 3 žingsnyje). Sviestą supjaustome nedideliais gabaliukais ir juos sukaišome į ryžių paviršių, ant viršaus pašlakstant išmirkusiais šafranais su visu skysčiu, kuriame jie mirko. Uždengiam visč biriani sušlapintu pergmentiniu popieriumi ir sandariai uždengiame sunkiu dangčiu.

12. Kepame biriani 40 minučių, kol ryžiai pilnai iškepa ir skoniai persipina tarpusavy. Pateikiame inde, kuriame biriani kepė.

*Jei sugalvotumėte pasigaminti garam masala namuose, štai receptas:

Sausoje keptuvėje pakepiname atskirai kiekvieną iš šių sudedamųjų ingredientų:

20g juodųjų kardamono pumpurėlių

20g cinamono lazdelę, sulaužytą gabaliukais

20g juodųjų pipirų (nemaltų)

3 su kaupu šaukštelius kumino sėklų

1/2 šaukštelio muškato riešuto

2 šaukštelius gvazdikėlių (visų, nemaltų)

Atvėsintus pakepintus prieskonius sudedam į kavos malūnėlį arba virtuvinį kombainą. Kardamoną išlukštename iš pumpurėlių, sudedam tik sėklas. Sumalam iki miltelių ir supilam į stiklinį indelį. Tinka naudoti 2 mėnesius.

Agurkų raita

1 agurkas su išimtomis sėklomis (130g), sutarkuotas stambia tarka

1 nedidelis rudasis svogūnas (80g), sukapotas smulkiai

400g natūralaus tiršto jogurto

1/4 a. šaukštelio čili pipirų

1 a. šaukštelis juodųjų garstyčių sėklų, paskrudintų sausoje keptuvėje

1  šaukštas sukapotų šviežių kalendrų

1 šaukštas sukapotų šviežių mėtų

Visus ingreidientus sumaišom ir pateikiam stipriai atšaldytą. Tinka su aštriais kariais, avienos birianiu.