Nidos receptai

Kaip gera atsibusti ryte ir žinoti, kad šiandien nereikia sėsti prie staklių, oi, atsiprašau, knygų Vakar baigiau sesiją, tad turiu net tris dienas laisvės nuo mokslų. O tada ir vėl prasideda naujas semestras. Su naujais namų darbais, projektais, ir, žinoma, egzaminais…

Tad kol turiu laiko ir rašymams , ir kepimams, skubu pasidalinti su jumis dar vienu žuvies gaminimo metodu. Aš tikrai negaliu pasigirti begaliniu skaičiumi būdų, kaip pasigaminti skanų žuvies patiekalą: turiu kelis išbandytus “budinčius” receptus, ir retai kada kišu nosį į ką nors naujo. Bet štai ėmiau ir surizikavau. Atsiverčiau savo brangiąją japoniškos virtuvės knygą, ir nutariau išbandyti receptą, kuriam neprireikė jokių ypatingai retų ingredientų. Galiu pasakyti, kad šis receptas iškart pakliuvo į mūsų šeimos TOP 5.

Mano pasirinktas receptas teigė, kad tinkamiausia žuvis šiam patiekalui – kuo riebesnė: pavyzdžiui, kardžuvė. Taip pat puikiai tinka lašiša! Tad ši žinia  skirta esantiems Lietuvoje (manau, kad lašiša Lietuvoje pasidarė tarsi nacionalinė žuvis:)). Taip pat skanu bus, jei naudosite menkę arba jūros ešerį. Žodžiu, didžiausias iššūkis – rasti tinkamos žuvies:)

4 žmonių vakarienei turėtų pakakti apie 800g žuvies. Ji gali būti supjaustyta kepsneliais (kaip paprastai mes pjaustome lašišą), arba file. Jei naudosite file, supjaustykite kiekvieną file į 3-4 gabalėlius (priklausomai nuo žuvies didumo). Tai svarbu, nes antraip bus ypač sudėtinga kepančią žuvį apversti keptuvėje.

Na, o dabar – produktų sąrašas:

Marinatui:

1 šaukštas laimo arba šviežių greipfrutų sulčių

2 šaukštai sake

2 šaukštai sojos padažo

3 šaukštai mirin (esminis japoniškos virtuvės elementas – saldus tirštas ryžių vynas)

1 šaukštas aliajaus

Glazūrai:

1 šaukštas laimo arba šviežių greipfrutų sulčių

1 šaukštas sojos padažo

2 šaukšteliai cukraus

1-2 šaukštai vandens (jei prireiks)

1 šaukštas nutarkuotos citrinos žievelės

Sumaišom stikliniame ar kitokiame nereaguojančiame į pašalinius kvapus dubenėlyje citrusų sultis ir sake. Sumerkiam į šį mišinį nuplautą ir popieriniu rankšluosčiu nusausintą žuvį – geriausia, jei dubenėlis tokio dydžio, kad jame žuvis tilptų vienu “aukštu”. Pamarinuojame šiame mišinyje 5-10 minučių. Supilam sojos padažą bei mirin ir marinuojame žuvį dar 10 minučių kambario temperatūroje. Jei žuvį įdėsim į šaldytuvą, galim marinuoti valandą, tačiau ne ilgiau: antraip sojos ir citrinos skonis bus per stiprus.

Išimam žuvį iš marinato, nusausinam jo likučius. Įkaitinam didelę keptuvę (kad tilptų visi žuvies gabaliukai), įpilame šiek tiek aliejaus. Sudedame žuvį ir kepinam 2 minutes nevartant. Tada apverčiam ir kepam kitą pusę maždaug minutę. Jei žuvies gabalai stori, gali prireikti keptuvę uždengti, kad žuvis iškeptų per visą storį. Jei kepame file, pradžioje dedame ta puse, kuri neturi odos, ir tik vėliau apverčiame kita puse.

Tada darome glazūrą: puodelyje sumaišytus citrusų sultis, soją ir cukrų papilame ties keptuvės kraštais ir maišom (arba geriausia, judinam keptuvę), kol cukrus ištirpsta. Jei padažas pradeda gąsdinančiai susitraukinėti ir grasinasi pradėti svilti, įpilam 2 šaukštus vandens. Apverčiame žuvį kita puse ir tęsiame glazūravimo porcedūrą, kol padažas labai suputos ir jo kiekis sumažės perpus.

Kai pateiksit svečiams, žuvį palaistykite glazūra ir pabarstykite tarkuota citrinos žievele bei papuoškite žaliais svogūno laiškais.

Skanu su ryžiais arba karštomis daržovėmis. Man labai patinka orkaitėje apkepintas brokolis su migdolais. Šis daržovių paruošimo būdas labai tinkamas pateikti svečiams: lengvas paruošti, skanus ir atrodo gražiai. Aš apverdu brokolius pasūdytame vandenyje (apie 5 minutes), tada sudedu į stiklinį indą, tinkamą kepti orkaitėje, pabarstau skaldytais migdolais, pašlakstau aliejumi ir pašaunu į įkaitusią orkaitę. Maždaug po 15 minučių brokolio žiedeliai būna gražiai parudę ir migdolai apskrudę.

Sveiki ir vėl atvykę į Bombėjų Šiandien pratęsiu variacijas Bolivudo tema ir pagundysiu jus pajausti namuose egzotiškus kvapus.  Kaip buvau užsiminusi praeitame įraše, sudalyvavusi indiškų patiekalų ruošimo pamokoje tiesiog negalėjau viso šio gėrio nepasiūlyti namiškiams:)

Labai nustebau sužinojusi, kad yra žmonių, kuriems nepatinka kokosas. Kas kas, bet šis aromatingas riešutas su tobulai subalansuota skonių ir kvapų harmonija, atrodo, turėtų būti geidžiamas kiekvieno. Anaiptol taip nėra. Tačiau paslaptis tame, kad net jei kas nors nemėgsta patiekalų su kokoso pienu, pabandykite įsiūlyti jiems štai šitaip pagamintos vištienos: savo akimis mačiau, kaip patiekalą su malonumu kramtė tas, kas visuomet purtėsi pamatęs, jog rengiuosi ruošti curry

Nors darbo gaminant kokosinę vištieną ir gražius geltonus ryžius nedaug, ir pažadu, kad užtruksite mažiau, nei pusvalandį, nesigąsdinkite ilgo sąrašo ingredientų: paprastai azijietiškuose patiekaluose ištisas stulpelis išvardintų prieskonių, ir visi jie lengvai įsigyjami mūsų parduotuvėse arba specializuotose prieskonių pardavimo vietose (Vilniuje – Basanavičiaus g. esanti berods “Skonio magija” – tinkamiausia vieta rasti įmantresnių dalykų)

Taigi, kokosinei vištienai reikės:

700g vištos krūtinėlės, supjaustytos kąsnio dydžio kubeliais

2 dideli svogūnai, supjaustyti

Aliejus kepimui

1 šaukštas tarkuoto imbiero

1 šaukštas su kaupu smulkinto arba tarkuoto česnako

3 šaukšteliai curry miltelių

1/2 šaukštelio čili

1-2 šaukšteliai druskos

1/2 tarkuoto kokoso

Aliejuje apkepiname svogūnus (apie 5-8 min), kol lengvai paruduos, tada sudedam imbierą ir česnaką ir dar kelias minutes pakepinam.

Sudedam vištieną ir kepame, kol mėsa pasidaro balta iš visų pusių. Pabarstome viską curry milteliais, čili, druska ir kokoso drožlėmis. Viską sumaišome, kad višteinos gabaliukai pasidengtų prieskoniais ir kokosu.

Į keptuvę įpilam 3 šaukštus vandens, uždengiame dangčiu ir pakepinam dar apie 3-5 minutes. Tada išjungiam ugnį ir paliekam uždengtą keptuvę dar kelioms minutėms.

Prieš pateikiant pašildome, pabarstome kapota kalendra. Skaniausia su geltonais cintrininiais basmati ryžiais.

Citrininis ryžių Pilaff

2 puodeliai basmati ryžių

1/4 puodelio sukapotų riešutų (kešju (cashew) arba skaldytų migdolų)

1/2 šaukštelio turmeriko

2 šaukšteliai druskos

1 šaukštas aliejaus

1 čili, supjaustyta gabaliukais arba žiupsnelis džiovintos čili

2 šaukšteliai geltonųjų arba juodųjų garstyčių sėklų

1 citrinos sultys

Šį patiekalą galima sėkmingai pasigaminti mikrobangų krosnelėje: sumaišom ryžius, turmeriką ir druską dubenyje, skirtame virti mikrobanginėje, užpilame 4 puodelius verdančio vandens, uždengiame indą ir dedame į krosnelę 17 minučių dideliu galingumu.

Jei verdate puode, ryžius nuplauname, suberiame turmeriką ir druską, užpilame vandeniu tiek, kad vandens būtų maždaug 1-1,5 cm virš ryžių, ir verdame ant silpnos ugnies uždengtame puode.

Keptuvėje įkaitinam aliejų su čili, įberiame garstyčių sėklas bei riešutus ir pakepiname pusę minutės. Nuimame nuo ugnies, įspaudžiame citrinos sultis, ir visa tai supilame į išvirusius ryžius. Išmaišome ir galime nešti ant stalo.

Aromatingi ryžiai

Tai dar vienas ryžių paruošimo būdas. Aliejuje apkepiname vieną supjaustytą svogūną su 3 suskaldyto kardamono galvutėmis, cinamono pagaliuku, 2 lauro lapais ir 3 gvazdikėliais. Visa tai sumaišome su 2 puodeliais nuplautų ryžių, užpilam 4 puodeliais vištienos sultinio ir verdame miklobangų korosnelėje arba tradiciškai, ant ugnies.

Štai jis! Mano patiekalas Nr.1!!! Iki šiol maniau, kad savo mėgiamiausio neturiu, bet nuo šiol – turiu:)

Tofu mano gyvenime tapo didžiuoju atradimu keliaujant po Vietnamą. Jau patį pirmą vakarą su Virgute užėjom į vieną Lonely Planet rekomenduotų restoranėlių, ir aš visai atsitiktinai užsisakiau patiekalą su Tofu. Tai buvo apkepintas sojos sūris, užpiltas skaidriu saldžiai sūriu padažu ir pabarstytas svogūnų laiškais. Taip įsimylėjau šį patiekalą, kad negalėjau savęs nugalėti išbandant vis ką nors naujo: kiekvienąkart bevartydama meniu, sąmoningai ar ne ieškodavau būtent šio patiekalo.

Išvažiavau iš Vietnamo ir niekuomet daugiau neteko ragauti to mano atrasto gardėsio. Todėl tik įsivaizduokite, kaip apsidžiaugiau Žurnale “Food And Wine” atradusi receptą patiekalo, kuris skoniu taaaaaaaaip primena mano Vietnamo kulinarinius pasimėgavimus… Tai Korėjos Tofu patiekalo versija, ir manau, kad ji netgi rafinuotesnė už tą mano vietnamietiškąją…

Produktai – tikrai patys paprasčiausi. Pasigaminti patiekalą užtruksite stebėtinai trumpai. Jei mėgstate skonių pilną Azijos virtuvę, nepraleiskit progos pasilepinti šiuo gardumynu. Lauksiu jūsų atsiliepimų, ar patiko

2 žmonėms pagrindiniam patiekalui  arba 4 žmonėms užkandžiui reikės:

2 1/2 šaukšto sojos padažo

1 šaukštas cukraus

1 šaukštas čili pipirų (pasireguliuokite šį kiekį pagal tai, kokį aštrumą toleruojate)

1 didelė česnako skiltelė, labai smulkiai sukapota

1/2 sezamų aliejaus

2 šaukšteliai sutarkuotos imbiero šaknies

1 šaukštelis paskrudintų sezamo sėklų

1 pakelis kieto tofu sūrio

Aliejaus kepimui

Svogūno laiškų pabarstymui

Virtų ryžių pateikimui

Mažame dubenėlyje sumaišome sojos padažą su cukrumi, čili, česnakais, imbieru, sezamo aliejumi ir sezamo sėklomis.

Tofu supjaustome riekelėmis per visą plotą (turėtų gautis maždaug 8 riekelės). Popierinio rankšluosčio pagalba išspaudžiame visą skystį iš tofu, nusausinam, kol jokio šlapumo nelieka

Didelėje keptuvėje įkaitinam aliejų maždaug 1,5-2 cm nuo keptuvės dugno, kol įkišus medines lazdeles jos ima burbuliuoti. Tai ženklas, kad aliejaus temperatūra tinkama skrudinimui. Sudedame tofu ir kepame, apverčiame kitą pusę, kol apskrunda, paruduoja ir tampa traškus – maždaug 5-6 minutes kiekvieną pusę. Nusausiname iškeptą tofu ant popieriniio rankšluosčio.

Ant kiekvieno gabaliuko tofu užpilame šaukšteliu padažo, apibarstome svogūno laiškais ir pateikiame su virtais ryžiais (be druskos! )

Visiems – žieminiai sveikinimai:) Šiandien prasidėjo paskutinis šių metų mėnuo. Kuo toliau, tuo greičiau tie metai šuoliuoja… Čia atšventi naujus, o čia, žiūrėk, jau kiti nauji po keleto savaičių…

Vakar tarptautinis moterų klubas, kuriam priklausau Izraelyje, surengė gražią šventę: pristatė viso Artimųjų Rytų regiono sriubas ir keletą tradicinių saldumynų. Na tai kas, kad žiemos į Artimuosius Rytus šiemet neprisišaukia net bendros žydų rabinų ir musulmonų imamų maldos: lietus šiemet čia dar nepasirodė. Visi baiminasi, kad ne už ilgo teks normuoti vandenį kasdieniam naudojimui, nes jo čia baisiai trūksta… Tačiau nepaisant neįprastai šiam metų laikui aukštos temperatūros, meniu atnaujinamas pagal kalendorių, o ne pagal termometro parodymus. O štai pagrindinis “šaltojo” sezono (tas šaltasis sezonas labiau primena be galo nusisekusią lietuvišką vasarą:)) akcentas virtuvėje – sriubos: tirštos, kvapnios, maistingos…

Popietės vinimi tapo arabė krikščionė moteriškė, užsiimanti neįprastu amatu, ir iš to pragyvenanti: ji iš daržovių drožinėja nuostabias gėlių kompozicijas. Tokios kompozicijos – mažutės arba milžiniškos – dažnai tampa didžiulių priėmimų, vestuvių, barnitztvų (a la lietuviška pirmosios komunijos šventė, kurią švenčia 13 metų sulaukę berniukai ir 12 metų – mergaitės) stalo puošmena. Tai štai įgudusi meistrė atskleidė visas paslaptis apie drožybą iš agurkų, morkų, cukinijų, ridikų ir burokų. Nieko labai sudėtingo, bet kaip ir bet  kuri tokio pobūdžio veikla, darbas reikalauja didelio kruopštumo ir įgūdžių. Prisiekiu, kada nors parsitempsiu iš turgaus maišą daržovių ir pjaustysiu iki nukritimo – labai jau gerai toks užsiėmimas ramina nervus!

Apie marokietiškas, iranietiškas, egiptietiškas, žydiškas ir palestinietiškas sriubas dar būtinai parašysiu, kai tik sudėliosiu visus reikiamus receptus. O šiandien mintimis ir receptais nuskraidinsiu jus ir vėl į Aziją – kur nors į plačiąją Kiniją! Tie, kas viešėjo Azijoje, turbūt ragavo patroškintų žalumynų, pateikiamų kaip garnyras prie pagrindinio patiekalo, arba kaip atskiras patiekalas vegetarams. Morning Glory – mano mėgiamiausios žolės, pateikiamos stir fried Tailande. Taip pat be galo skanios – bok choy. Kiek žiūrėjau internete, tai viena iš kininio kopūsto atmainų. Tikrai pamenu, kad vienu metu jo buvo Lietuvos supermarketuose. Todėl šiandien kviečiu jus pasigaminti vegetarišką vakarienę su stir fried noodles, imbieru ir tofu bei bok choy, pagardintus skrudintais česnakais.

Stir Fried Nodles reikės:

Saujos kininių makaronų (jei neturite kininių, tiks ryžių makaronai arba tradiciniai

3-4 skiltelės česnako, susmulkintos

nykščio didumo imbiero gabalėlis, susmulkintas

1/2 raudonosios paprikos, supjaustytos juostelėmis

1 morka, supjaustyta šiaudeliais

1/2 pakelio tofu, nusausinto, supjaustyto kubeliais

2 saujos sojos daigų

Saujelė kapotų kalendrų

Saujelė smulkintų svogūnų laiškų (maždaug 2-3 cm ilgio šiaudeliais)

Aliejaus kepimui, sojos padažo, saldžiarūgščio čili padažo, cukraus, oister padažo, čili pipiro

Išverdame makaronus, kad jie būtų gerai kietoki. Nusausinam, perliejam šaltu vandeniu, kad nesuliptų.

Įkaitintame aliejuje apkepinam česnaką ir imbierą. Sudedame tofu gabalėlius, apkepiname maišydami minutę – dvi. Suberiam morkas, papriką, vėl skrudiname maišant apie minutę. Supilam makaronus, 2 šaukštelius cukraus, 2-3 šaukštus sojos padažo, 1-2 šaukštus čili padažo, įpilam 1/4 stiklinės vandens ir viską intensyviai sumaišome, kad prieskoniai pasiskirstytų tolygiai. Paragaujame, ar visko pakanka, pabarstome čili pipirais ir nukeliam nuo ugnies. Sudedam sojos daigus, suberiam žalumynus ir viską išmaišom.

Stir Fried Bok Choy

Saujelė Bok Choy

3-4 česnako skiltelės, susmulkintos

aliejaus, druskos

Nuplauname bok choy. Storesnius kotelius nupjauname – jie keps ilgiau, tad sudėsime į keptuvę anksčiau, nei žalius lapus. Įkaitiname aliejų, pakepiname jame česnaką ir sudedame storesnius bok choy kotelius. Kepiname juos maišydami. Jie skaitosi iškepę tada, kai pasidaro permatomi. Jei koteliai labai stori, uždengiame keptuvę minutei dangčiu, kad greičiau suminkštėtų. Tada sudedame likusius žalius bok choy lapus ir kepame maišydami, kad lapai sukristų. Procesas neturėtų užtrukti ilgiau nei 4 minutes. Pabaigoje pasūdome, išmaišome, ir nedelsiant pateikiame kaip garnyrą.

Čia tikrai japoniškas patiekalas?- negalėjo patikėti mano vyras, kai ragavo curry vištieną, pagamintą pagal receptą iš mano naujosios knygos “Washoku”. Iš tiesų patiekalas labiau priminė sotų lietuvišką maistą nei rafinuotą azijietiškos virtuvės šedevrą. Niekas nesiginčijo – skonis buvo puikus ir kiek netikėtas, o man teko priminti savo vyrui, kad “washoku” reiškia naminę kulinariją. Ji, turbūt, ir Japonijoje šiek tiek skiriasi nuo restoraninės…

Tel Avivo niekaip nepalieka vasara: jau lapkričio vidurys, o termometras tarsi užstrigęs ties +30 laipsnių padala… Teoriškai, sekant kalendorių, jau norisi rengtis megztiniais, šokti į aulinius batus, kartais pasidabinti kokiu nors paltuku ar striuke, ir, žinoma, vakarienei pasigaminti kokio nors karšto kvapnaus troškinio… Bet oras diktuoja savo: vietoj to, tenka spirtis į vasarines šlepetes ir pėdinti prie jūros, kuri, rodos, net tingi banguoti…

Po mėnesio švęsime Kūčias, Kalėdas… Ar jau pradėjote galvoti, kuo nudžiuginsite artimuosius, kaip padengsite stalą, kokius patiekalus gaminsite? Mano pastarųjų mėnesių tempai tokie, kad apie Kalėdas dar negalvoju. Tačiau vakar sugalvojau, kad šventės gali būti ne būtinai tada, kada išaušta joms skirtos dienos. Šventes galima susigalvoti. Arba pasiskolinti iš kitų šalių. Mes su Darium nutarėme pasirinkti pastarąjį variantą ir pasižadėjome, kad savaitgalį švęsime Thanks giving. Todėl netrukus važiuosiu į parduotuvę pirkti organiško, laisvai kadaise laksčiusio, viščiuko (su kalakutu neprasidėsiu – nespėtumėm dviese jo suvalgyti iki metų pabaigos Įspūdžius žadu savaitės pabaigoje, o darbo dienos vakarui siūlau pasigaminti japonišką naminį patiekalą. Nesibaiminkite, jam tikrai nereiks kokių nors be proto įmantrių ingredientų!

1 vištienos krūtinėlė (tinka ir blauzdelių mėsa), supjaustyta kąsnio didumo kvadratiniais gabalėliais

1,5 šaukšto sake (ryžių vyno)

1 šaukštas krakmolo

1 didokas svogūnas, supjaustytas juostelėmis

1 šaukštelis curry miltelių (recepte siūloma naudoti japonišką curry, bet jo neturėjau. todėl panaudojau indišką)

Žiupsnelis druskos

1/2 puodelio Dashi sultinio (parduodami milteliai,  kuriuos reikia ištirpinti vandenyje. Aišku, galima virti ir savo sultinį, bet aš dar nebandžiau – tam reikia specifinių ingredientų, džiovintos žuvies. Beje Dashi – tai žuvies sultinys. Tad jei neturėčiau Dashi miltelių, bandyčiau jį pakeisti paprastu žuvies sultiniu, kurio turiu užsišaldžiusi keletą kubelių, arba iš bėdos -  tiesiog vandeniu)

2 šaukšteliai sojos padažo

1 šaukštelis mirin – labai saldaus gintarinės spalvos ryžių vyno, naudojamo gaminant bet kurį japonišką patiekalą

Pora šaukštų aliejaus kepimui

Sakę sumaišome su krakmolu – gausis tokia tiršta tyrelė. Supjaustytą vištieną apipilame šia tyrele, pasirūpinam, kad kiekvienas gabalukas būtų ja padengtas, ir padedame pasimarintuoti (jei turite laiko – kiškite į šaldytuvą kokiom 3-4 valandom, jei ne – užteks apie 15 minučių, bet kambario temperatūroje).

Nesvylančioje keptuvėje įkaitinam aliejų, ir dedam vieną po kito pamarinuotus mėsos gabalėlius. Padažą, jei jo lieka, palaistom ant vištienos gabalėlių keptuvėje. Kepam nejudindami apie 1,5  minutės, kol vištiena atšoka nuo dugno, tik tada apverčiame. Apkepame kitą pusę taip pat – neliesdami, nevartydami.Nepergyvenkite, jei mėsa dar neatrodo, jog būtų iki galo iškepusi.

Vištienos gabaliukus sustumiame į keptuvės kraštą ir sudedame svogūnus. Sumažiname ugnį ir kepiname, kol svogūnai sukrenta, suminkštėja – apie 3 minutes. Tada sumaišome svogūnus su keptuvės krašte esančiais vištienos gabaliukais. Pabarstome curry milteliais ir druska, sumaišome, kad tolygiai pasiskirstytų. Tada užpilame sultinį ir maišome, pagrandydami keptuvės dugną, jei prie jo prikibo koks gabalėlis mėsos arba krakmolinio marinato. Troškiname viską apie 5 minutes, maišydami, kol svogūnai dar labiau suminkštėja, ir tampa tarsi tirštas padažas. Jei trūksta, galime dar įpilti šiek tiek sultinio. Pabaigoje įpilame soją ir mirin. Paragaujame, jei reikia, pareguliuojame skonį.

Pateikiame su virtais japoniškais ryžiais. Sukurdami harmoniją lėkštėje, galime pateikti su smulkintomis žaliomis daržovėmis arba salotomis. Aš patiekalą papuošiau marinuotomis keptomis paprikomis (aprašytos šiame blog’e anksčiau).

P.S. Porą žodžių reiktų tarti apie ryžius. Jei norite teisingai išvirti japoniškus ryžius, pirmiausia juos kruopščiai nuplaukite. Užpilkite dideliu kiekiu šalto vandens ir rankomis sukite,  maišykite, kol nusiplaus ryžius dengiantis sluoksnis, o vanduo bus balsvas. Šį vandenį nupilkite, užpilkite vėl švariu vandeniu. Taip vandenį keiskite mažiausiai 3 kartus, kol vanduo po plovimo bus skaidrus. Tokiu būdu ryžiai nesulips, bus birūs.

Vandens reikia pilti daugiau, nei ryžių (ir gink Dieve, jokios druskos!!!). Geriausia pamatuoti taip: suberkite nuplautus ryžius į puodą, ir vandens užpilkite tiek, kad jie apsemtų ryžius: kai statmenai į vandenį įikšate savo nykštį, vandens turi būti iki pirmosios nykščio susilenkimo linijos.

Ryžius su vandeniu palaikome 10 minučių, kad jie išbringtų. Tada užverdame ant karštos ugnies, kai pradeda burbuliuoti, ugnį sumažiname. Idealu, jei nekilnosite dangčio, žiūrėdami, ar jau jie išvirė. Paverdame apie 10 minučių ir išjungiame ugnį. Nukeliame nuo karštos viryklės ir puodą palaikome uždengtą dar 10 minučių. Tik tada ryžiai jau paruošti valgymui.

Nežinau, kada mano gyvenime atsirado Japonija. Ne, ne ta prasme, kada pirmąkart sužinojau žemėlapyje kur ji yra:). Niekuomet nesu buvusi Japonijoje ir tai be jokių abejonių šalis, kuri yra mano top 5 geidžiamiausių sąraše.

Kuo daugiau sužinau apie Japonijos kultūrą, tradicijas, maistą, papročius, tuo didesnę meilę ir pagarbą šiai šaliai jaučiu… Minėjau keliuose ankstesniuose savo blogo įrašuose, kad laukiau naujos savo knygos apie japonišką maistą. Pagaliau ji atkeliavo!!! Pradėjau skaitinėti, ir negaliu atsižavėti šia šalimi dar labiau… Harmonija, kurios siekiama patiekiant ir valgant maistą, neapsiriboja vien nepriekaištingu skoniu. Koks spalvų balansas, kokia energija turi spinduliuoti iš lėkštės, kaip maistas atrodo, koks nepriekaištingas įvairių skonių derėjimas… Net neabejoju, kad patirtimi ir įspūdis dalinsiuosi su jumis dar ne vienu savo įrašu

O atidarydama “naują” – japonišką – erą savo virtuvėje pagaminau šiandien sušius. Jei kas nors nesiryžtate sušių gaminti, labai raginu perskaityti mano įrašą “Sušiai” šiame bloge ir nieko nelaukus imtis darbo. Sušius pasigaminti gali ir vaikai! Na, o pagal japonišką filosofiją, kiekviename patiekale turi būti bent 5 spalvos: balta, juoda, žalia, raudona ir geltona. Manau, šiandien man pavyko šią taisyklę išlaikyti.

Kai stabtelėjau šalia savo namų esančioje žuvies parduotuvėje, jos savininkas tik plačiai nusišypsojo, kai pasakiau, kad norėčiau kokios nors žuvies gabaliuko, tinkamos sušiams. “Ir kas čia visiems šiandien pasidarė? – gūžčiojo pečiais mano “žuvies draugas” – “visi ateina šiandien žuvies sušiams!”:) Gal aš kažką praleidau, gal lapkričio 11-oji – tai sušių diena?:)

Ritinėlius šiandien susukau su šviežia lašiša ir šviežia ispaniška makrele (tokia balta skani žuvis…), paprikomis, agurkais, “japonišku omletu” ir šviežiai paskrudintais sezamais. Mmmmm, gardumėlis!

Ši sušių lėkštė – tai siurprizas mano mylimam vyrui. Kol aš sėdėsiu paskaitose, jis suras ją šaldytuve grįžęs iš darbo su gražiais mano palinkėjimais

Šios dienos vakarienė buvo inspiruota įspūdžių, kuriuos patyriau Japonijos ambasadoje. Šiandien dalyvavau tikrų tikriausioje japoniškos arbatos ceremonijoje. Japonų kultūra visuomet man kėlė didžiausią pagarbą ir susižavėjimą. Bet po to, kai sužinojau visas arbatos gėrimo plonybes, ši šalis tapo man dar geidžiamesne…

Tam, kad išmokti pateikti arbatą, tenka trinti suolą mažiausiai penkerius metus. Vėlesnė 15 metų praktika – anoks rodiklis, kad sugebi pateikti arbatą pagal visus ritualus. Beje, svečiui, dalyvaujančiam arbatos gėrimo ceremonijoje, reikia mokytis 3 metus! Per tris valandas trunkančią įvairiausių indų kilnojimo, pilstymo, maišymo, dėliojimo ceremoniją, negalima nei juokauti, nei šypsotis, nei kalbėtis. Argi tokia ceremonija būtų pakeliama kokiam tūlam lietuvaičiui? Ką lietuvaičiui, izraeliečiui tai būtų tikra kankynė:)

Ketinu arbatos ceremoniją aprašyti smulkiai,  tuomet patalpinsiu ją savo blog’e. O šios dienos aliuzija į Azijos kultūrą ir kvapus – daržovių curry su tofu. Tiksliau, curry iš tų produktų, kurie buvo mano šaldytuve (nepamenu kada buvau parduotuvėj ar turguje, tad tenka būti ypač išradingai, kai išalkstu, o šaldytuvas – beveik tuščias:)).

1 indelis kokoso pieno

4  lapeliai laimo (kafir lime)

2 šaukšteliai curry pastos (geltonos, žalios arba raudonos)

1/2 pakelio tofu sūrio, supjaustyto gabaliukais

1 nedidelė bulvė, supjaustyta gabaliukais

1 nedidelė morka, supjaustyta gabaliukais

1 nedidelė batata (saldi bulvė), arba gabalėlis cukinijos, arba baklažano, arba paprika – ką tik turite po ranka, supjaustyta gabaliukais

1 vidutinis svogūnas, supjaustytas kąsnio didumo gabalais

Sauja šaldytų (jei turit – šviežių) žalių sojos pupelių arba šparaginių pupelių

Saujelė smulkintos kalendros arba tailandietiško baziliko, arba saujelė smulkintų žalių svogūnų laiškų

2 šaukštai cukraus (geriausia palmių arba rudojo)

4 šaukštai žuvų padažo (fish sauce)

1/4 citrinos sulčių

Įkaitinam gilią keptuvę (woką), įpilam truputį kokoso pieno. Kai jis užverda, įdedame curry pastą ir pakaitiname. Sudedame laimo lapus ir tofu ir apkepiname šiame padaže. Galima curry virti ir su vištiena, šiuo atveju vietoj tofu dedame vištienos gabaliukus ir kepiname, kol pabaltuos. Supilame likusį kokoso pieną, pjaustytas daržoves,  išskyrus svogūną, supilame cukrų ir žuvies padažą ir viriname geras 4-5 minutes. Kai daržovės šiek tiek suminkštėja, bet dar nebūna iki galo išvirę, sudedame svogūną ir šaldytas pupeles, verdam toliau dar apie 3-4 minutes. Jei per tą laiką išgaruoja per daug skysčio, pripilam šiek tiek vandens. Pabaigoje, išjungus ugnį, pataisom skonį jei trūksta žuvies padažu ir cukrumi, įspaudžiam citrinos sulčių ir pabarstom žalumynais. Pateikiame su virtais ryžiais (be druskos).

Viena iš MBA programos, kurią šiuo metu studijuoju, dalykų – asmeninė komunikacija. Mandrai skambantis pavadinimas slepia paprasčiausią iškalbos meno pamoką. Per ją, be to, kad klausome naudingų teorinių patarimų, privalome atlikti praktines užduotis. Pavyzdžiui, atsistoję prieš auditoriją pasakyti tam tikros trukmės kalbą anglų kalba. Negana to, kad kalbėti reikia prieš auditoriją, tave dar ir filmuoja. Po to visi smagiai žiūrime “filmukus” ir retas gali patikėti, kad taip kvailai elgiasi ir keistai kalba Iš pradžių atrodė, jog tai lengviausia ir įdomiausia paskaita. Bet po išbandymų viešomis kalbomis tai tapo tikrų tikriausiu košmaru. Ypač man, kuriai rašymas (net ir viešas! ) – kur kas mielesnis už viešą kalbėjimą

Ketvirtadieniais, kai sėdžiu ir zubrinu eilinį pasisakymą, o vien nuo minties, kad ir vėl teks save matyti slebizavojančią ekrane, išpila prakaitas, gaminti sudėtingus pietų patiekalus nėra nei laiko, nei noro, nei įkvėpimo. Sakyčiau, prapuola net apetitas Todėl geriausia išeitis visus šiuos trūkumus paversti privalumas – greitai pagaminamas patiekalas, kuriam sunku atsispirti. Žinoma, lenkiu link kažko iš tolimosios Azijos virtuvės… Šiandien mano pietūs buvo Tom Kha Kai – Tailandietiška sriuba su kokoso pienu ir vištiena.

Recepto ingredientai – vienai porcijai. Be to, ingredientų improvizacijos visada mielai priimtinos:) Šalia lietuviškų parašysiu ir angliškus pavadinimus, nes su mūsų tautiniais atitikmenimis bijau ką nors pripainioti

1 puodelis kokoso pieno (jei naudojate kokoso grietinėlę, praskieskite ją vandeniu 1:1)

1 stiebelis citrinžolės (lemongrass)- sutrintas ir perpjautas perpus (kai neturiu šviežios, naudoju “budinčią” – džiovintą)

1-2 juostelės galangal šaknies (nežinau kaip ji vadinasi lietuviškai)

2-3 laimo lapeliai (kafir lime) – suplėšyti į 4 dalis

2-3 maži čili pipirai, sutrinti (arba atitinkamai gabalėlis didelio čili pipiro, priklausomai nuo to, kaip aštriai mėgstate)

1/2 pomidoro, supjaustyto į kąsnio didumo gabalėlius

1-2 grybai, supjaustyti kąsnio didumo gabalėliais, arba kitos daržovės – šparaginės pupelės, kukurūzai ar kt.

1 mažas svogūnas, supjaustytas kąsnio didumo gabalėliais

50g žalios vištienos, supjaustytos gabalėliais (puikiai tinka krūtinėlė)

Pagardinimui – smulkintos kalendros ir svogūnų laiškai

1 šaukštelis cukraus

2 šaukšteliai žuvų padažo (fish sauce)

1 šaukštas laimo sulčių

Visus reikiamus ingredientus pasiruošiame iš anksto: susipjaustom, pasidedam padažus, nes sriuba išvirs per kelias minutes, tad viskas turi būti paruošta.

Kokoso pieną užverdame puode, įmetame citrinžolę, laimo lapus, galangal ir čili pipirus. Paviriname 2-3 minutes.

Sudedame vištieną, paverdame kol mėsa taps baltos spalvos.

Sudedame pomidorus, svogūnus ir grybus (ar kitas daržoves). Paverdame dar 2-3 minutes.

Suberiame cukrų, įpilame laimo sultis ir žuvies padažą. Paragaujame, ar nieko netrūksta. Išpilstome į lėkštes, pabarstome šviežiomis kalendromis ir svogūnų laiškais.

Nuo spalio pradžios smarkiai pasikeitė mano grafikas: prasidėjo intensyvios studijos universitete. Todėl laiko mažiau liko ne tik rašymui blog’e, bet ir pačiam maisto gaminimui! Tikiuosi, mano nuolatiniai skaitytojai dėl to neliks alkani?

Meilę Azijos virtuvei deklaravau ne vieną kartą. O savo pastarąjį susižavėjimą japonų patiekalais taip pat esu ne kartą reiškusi šiame blog’e. Laukiu kol iš Amazon.com paštu ateis didžiulė knyga apie japonų virtuvę, o tada jau pasiraitosiu rankoves rimčiau. Šiuo metu subtilybių mokausi iš knygos pradedantiesiems, tad patiekalai nėra kokie nors labai rafinuoti ar reikalaujantys neįmanomų ingredientų ar kokių nors sudėtingų technikų. Tad jei ir jūs norite išmėginti savo jėgas, labai raginu tą padaryti pasigaminant šį nesudėtingą patiekalą – japonišką sriubą su soba makaronais (soba – tai grikių miltų makaronai, parduodami egzotiško maisto skyreliuose arba specializuotose parduotuvėse).

Kai aš nusprendžiau išbandyti savo jėgas japoniškuose patiekaluose, pirmas dalykas, kurį padariau, nusipirkau štai tokius ingredientus:

Dashi - japoniško sultinio granulės. jos gaminamos iš žuvies BONITO, kurioje daug vitaminų, baltymų.

Mirin - labai saldus, gintarinės spalvos ryžių vynas, naudojamas virimui. Jis turi šiek tiek alkoholio, bet šis ištirpsta verdant.

Miso pasta – fermentuota sojų pupelių pasta. Ją šaldytuve galima laikyti metus. Ji tinka ne tik miso sriubai.

Sojos padažas – reiktų rinktis japonišką variantą, kadangi kinų sojų padažas per saldus.

Ryžių actas – naudojamas daugiausiai sušių gamyboje.

Vasabi - pasta arba milteliai

Tempura Mix – milteliai, naudojami gaminant tempuros tešlą (sumaišomi su vandeniu ir kiaušiniu)

Makaronai Soba, Somen, Udon, Harusame, Chukasoba, Shirataki (aš iki šiol naudojau pirmus tris).

Štai ir viskas! Jei turite tokius bazinius ingredientus, galite drąsiai pasiraitoti rankoves ir imtis darbo. Siūlau išbandyti Tempura Soba sriubą. Nesunkus, bet sotus patiekalas pietums arba vakarienei.

2 didelėms porcijoms sriubos reikės:

100g Soba arba Udon makaronų

2 puodelių vandens

1/4 puodelio sojos padažo

1/4 puodelio mirin

1 šaukštelis dahi granulių

4 didelės krevetės, be lukštų, su uodegėle

4 žalios pupelių ankštys (tinka snieginės arba šparaginės)

2 gabaliukai paprikos

Žalių svogūnų laiškų

Tempurai reikės:

1 kiaušinio

1/2 puodelio šalto vandens

3-5 šaukštų tempura miltelių

2 šaukštų miltų

Aliejaus kepimui

Puode užverdame vandenį, jame išverdame makaronus, kaip nurodyta ant pakuotės (apie 5 minutes). Paragaujame, kad žinotume, jog jau išvirė. Nupilame vandenį, perliejame šaltu vandeniu, kad nesuliptų ir nustotų virti.

Puode sumaišome vandenį, sojos padažą, mirin ir dashi miltelius, užverdame. Nukeliame nuo ugnies

Sumaišome tempura tešlą: lengvai suplakame kiaušinį, įpilame vandenį ir įmaišome miltelius. Neplakame labai intensyviai, tiesiog sumaišome, kad gautųsi blynų tirštumo tešla. Įkaitiname aliejų. Į lėkštelę įdedame porą šaukštų miltų. Į miltus įvoliojame krevetes, nupurtome miltų perteklių, tada įdedame krevetes į tempuros tešlą ir atsargiai nuleidžiame krevetę į karštą aliejų. Verdame iš abiejų pusių, kol gražiai paruduos. Taip pat pagaminame ir daržovių tempurą: iš pradžių pavoliojame į miltus, paskui į tempura tešlą ir išverdame aliejuje.Ištrauktas iš aliejaus krevetes ir daržoves dedame ant popierinio rankšluosčio, kad susigertų aliejaus perteklius.

Pašildome makaronus, minutei juos įdedami į dantį vandenį, ir padaliname juos į du dubenėlius. Užverdame sojos, mirin ir dashi sultinį. Ant makaronų sudedame tempurą – krevetes ir daržoves – ir užpilame sultiniu. Pabarstome smulkintais svogūnų laiškais.

P.S. Kadangi labai mėgstu tempurą, aš paprastai į šią sriubą dar pridedu kelis šiaudelius morkų ar dar kitų daržovių – iš jų taip pat pagaminu tempurą, kaip aprašyta aukščiau. Kitu atveju lieka tempura tešlos ir man gaila ją išpilti. O tempura daržoves galima smagiai suvalgyti vienas, jei pasigaminote per daug, arba su padažu, kuris aprašytas mano ankstesniame įraše apie tempurą šiame blog’e.

To amžinojo Azijos ilgesio vedama prisiminiau savo kelionę į Vietnamą. Su savo geriausia drauge Virgute, kaip mums įprasta, apkeliavom skersai ir išilgai nuostabųjį Vietnamą. Beje, būtent po šios kelionės aš nustojau valgyti mėsą Lūžio taškas nebuvo koks nors pasišlykštėjimas mėsos produktais ar gyvuliukų gailestis. Tai veikiau buvo išbandyta galimybė visą mėnesį išgyventi be mėsos. O kai išgyvenau mėnesį, nutariau  pabandyti ir toliau išbraukti ją iš savo valgiaraščio. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad paukštienos aš nevadinu mėsa Todėl mano “vegetarizmas” – labai jau savotiškas ir tikrai neabsoliutus.

Sriuba Pho – patiekalas, kurio visada pageidauja mūsų vaikai. Didžiulis puodas su garuojančia sriuba ir joje plūduriuojančiais ryžių makaronais – tai tipiškas mūsų šventinės azijietiškos vakarienės vaizdelis. Tik gaila, kad senokai tą vaizdelį turėjome Tad šiandien nusprendėme jį prisiminti…

Pho sriuba su krevetėmis (2 asm.)

100 g. krevečių apibarstyti vienu šauštu daržovių sultinio miltelių (arba puse sutrupinto sultinio kubelio), šaukšteliu cukraus, šaukšteliu čili pastos bei apšlakstyti šaukštu sezamo aliejaus. Palikti marinuotis 15-20 minučių (galima ir daugiau).

Per tą laiką galima pasigaminti pagardą: grūstuvėje arba mikseriu sugrūsti šaukštą pakepintų žemės riešutų, kaupiną šaukštelį sezamo sėklų, žiupsnelį druskos, žiupsnelį cukraus bei pusę šaukštelio čili pastos. Pagardo prireiks patiekiant pho sriubą.

Gilioje keptuvėje (wok) arba puode pakaitinti šlakelį aliejaus, minutę apkepti krevetes, užpilti puse litro karšto vandens, įberti saujelę susmulkintos šviežių kalendros lapelių. Užvirus įdėti saują ryžių makaronų ir po pusės minutės nukelti nuo ugnies.

Į gilius dubenėlius sudėti šviežius sojų daigus ir užpilti karšta sriuba. Apibarstyti pagardu. Valgyti šaukštu ir pagaliukais.

Vietnamiečiai ant stalo visuomet padeda įvairių šviežių žolių – kalendros, Tailandietiško baziliko ir kitokių, man nepažįstamų. Smagu, kad Izraelyje Tailandietiško baziliko galima be vargo rasti turguje, bet Lietuvoje mano akiratyje jis nepasitaikė. Šis bazilikas turi specifinį kvapą, šiek tiek primenantį anyžius.

Pho sriubą galima analogiškai virti su žuvimi, vištiena, kiauliena ar jautiena.

Čili pasta

Jei nerandate šio produkto įsigyti parduotuvėje, galite pastą pasigaminti patys: uždarame indelyje šaldytuve ji nesuges net mėnesį! Tačiau nepamirškite prieš pjaustydami aitriąsias paprikas išimti jų sėklas ir būtinai dėvėti gumines pirštines. Taip pat labia gerai nuplauti pjaustymo lentelę ir peilį.

Susmulkinti 5 skilteles česnako ir jį apkepti pusėje puodelio augalinio aliejaus. Į aliejų suberti pusę kilogramo smulkiai pjaustytų aitriųjų paprikų (čili) ir įpilti 30 gramų cukraus. Ant silpnos ugnies padažą patroškinti pusvalandį.