Nidos receptai

Kai sužinojau, kad keletą valandų vienoje paskutinių mūsų kelionių į Aziją teks praleisti Korėjoje, spragsėjau iš džiaugsmo. Labiausiai džiaugiausi dėl to, kad pagaliau turėsiu galimybę paskanauti tikrų kvapnių korėjietiškų patiekalų, turbūt nelabai panašių į tuos, kuriuos esu kažkada ragavusi Londono ar Varšuvos gatvėje.

Seule mus pasitiko mūsų bičiulis Kim, o pirmas jam užduotas mano klausimas buvo “koks tradicinis Korėjos patiekalas, kurio galėtumėm šiandien paskanauti?”. Kim nė nemirktelėjęs atsakė – “Ant ugnies skrudinta mėsa”.

Korėjos, kaip ir kitų Azijos šalių virtuvė persmelkta prieskoniais. Joje gausu žuvies ir jūros produktų, daržovių, marinuotų aštrių pagardų (kim chi), ir, žinoma, mėsos – kur gi ne, Korėjos klimatas panašus į lietuviškąjį, su visais keturiais metų sezonais! Čia vyrauja tradicinis azijietiškas maisto ruošimo būdas, kai visi ingredientai smulkiai supjaustomi ir trumpai apkepinami. Korėjiečiai vaglo daug ryžių, o visus patiekalus gardina sojų padažu, sezamų aliejumi, česnakais, čili pasta. Tačiau kai korėjiečiai imasi kepti mėsą, prasideda tikras ritualas, kuriame teko sudalyvauti ir mums.

Atėjus į restoraną, pirmiausiai už durų teko palikti batus – Azijoje įprasta, jog įeinant į patalpą derą nusiauti. Tačiau restoranams, kaip taisyklė, kitose šalyse taikoma išimtis. Bet ne Seule: čia prie durų pastatytos lentynos skirtos klientų batams.

Restoranas neturi vienos bendros salės, o visa patalpa padalinta į atskirus kambarius. Kiekvienam kambary stovi arba vienas didelis stalas, arba keletas mažesnių. Jei klientai pageidauja, jie gali užsidaryti duris ir aptarti verslo ar šeimos reikalus diskretiškai.

Kai kuriose restorano salėse klientai sėdi ant žemės, ir vaišinasi prie žemo staliuko. Mes, neturėdami taip gerai ištreniruotų kojų, kurios leistų sėdėti valandą “turkiškai”, pasirinkom “normalų” stalą su normalaus aukščio kėdėmis.

Vos atėjus, padavėjos iškart ėmė krauti ant mūsų stalo pačius įvairiausius užkandžius, o per patį vidurį pastatė prietaisą, ant kurio kaito apvali metalinė “lėkštė”. Kimas paaiškino, kad tai tradicinis korėjiečių grilis, ir ant jo svečiams kepama pagal tradicišką korėjiečių receptą pamarinuota mėsa. Netrukus padavėjos atnešė visą dubenį plonai supjaustytos jautienos gabalų, mirkstančių kvapniais prieskoniais pagardintame padaže, ir čia pat ant stalo padavėja ėmė juos kepinti. Iškepusią mėsą ji karpė žirklėmis ir dalino į mūsų lėkštes.

Mėsos skonis buvo dieviškas, o ypač kartu su įvairiausių skonių, spalvų ir tekstūrų pagardais ir daržovėmis, išdėliotais ant stalo. Buvo taip skanu, kad net pamiršau fotografuoti:) Gaila, kad neturėjom laiko mėgautis tais pilvo malonumais ir kepinti mėsytę iki nukritimo, nes reikėjo skubėti atgal į oro uostą ir į sekantį lėktuvą. Bet tie pietūs buvo mūsų su vyru galutinis apsisprendimas, kad mūsų sekanti kelionė bus tikrai į Korėją.

Kai grįžau namo, man vis knietėjo įminti to nepakartojamo korėjietiško grilio paslaptį, o ypač surasti korėjietiško marinato receptą. Šiais laikais – anokia čia problema: profesorius Google viską žino, tad neilgai užtrukau, kol atkūriau skonį, kuris man priminė Seulą. Ir tą patį geriausią restoraną su pačiais skaniausiais kepsniais.

Vasara dar tik įsibanguoja, o kartu su ja – ir griliaus sezonas. Jei per vasarą esate pasiruošę išbandyti tik vieną naują receptą, tebūnie šis mėsos marinatas ir būna tas vienintelis. Tikrai nenusivilsite!

Korėjietiškas kepsnių marinatas (4 žm.)

1/2 puodelio sojos padažo

1 kriaušė, sutarkuota su visa odele*

5 skiltelės česnako, labai smulkiai sukapotos arba sutarkuotos

1/2 mažo baltojo svogūno, sutarkuoto (tiks ir rudas lietuviškas, jei neturite saldaus baltojo)

1 šaukštas tarkuotos šviežios imbiero šaknies

2 šaukštai rudojo cukraus

2 šaukštai skrudintų sezamų sėklų

2 šaukštai sezamų aliejaus

1 šaukštas saldžios džiovintos paprikos

1/4 šaukštelio džiovintų čili pipirų (arba pagal skonį)

1/4 grūstų juodųjų pipirų

2 žali svogūnų laiškai, susmulkinti

Visus ingredientus sumaišome tarpusavy. Jautieną (arba kiaulieną) supjaustom nestorais gabalėliais (korėjiečiai prieš pjaustydami įdeda mėsos gabalą į šaldiklį, ir kai ji šiek tiek sukietėja, mėsą tampa lengviau plonai supjaustyti. Beje, korėjiečiai kepsnius pjausto labai plonomis riekelėmis). Mėsą iš abiejų pusių gausiai aptepame marinatu (korėjiečiai dažnai mėsą marinuoja “zip-loc” maišeliuose, nes geriau pasiskirsto marinatas ant mėsos), marinuojame mažiausiai valandą, idealu – apie 8 valandas arba pernakt šaldytuve.

*Korėjoje marinuojant mėsą, tam kad ji suminkštėtų, į marinatą įtarkuojamas vaisius. Kriaušę gali sėkmingai pakeisti tarkuotas obuolys, ananasas arba kivi.

Kai pastarąjį kartą keliavom į Myanmarą, skridom Korėjos avialinijų lėktuvu. Nuo pat pirmos minutės, kai atsiradom korėjiečių rankose, supratau kas yra geriausios pasaulyje oro linijos. Švara, tvarka, nuolankumas, estetika, – viskas buvo tobula. Tačiau pats tikrasis tobulumas atėjo tada, kai siaurais takeliais pradėjo važiuoti maisto vežimėlis…

-Vištienos, jautienos, žuvies, ar tradicinio korėjiečių patiekalo “Bibimbap”?- paklausė besišypsanti stiuardesė.

Kadangi iš prigimties esu iš tų, kurie visada ragauja viską, nė sekundės nesuabejojau, kad imu tą patiekalą su labai juokingu pavadinimu, nors ir neturiu supratimo kas tai yra:) Smagiausia, kad kartu su patiekalu man dar įteikė instrukciją kaip tą patiekalą valgyti. Lėkštėje buvo rinkinys apkepintų daržovių, mirgančių įvairiausiomis spalvomus, ir šalia daržovių buvo pateikti karštutėliai ryžiai. Sekiau instrukcijomis: susimaišiau ryžius su daržovėmis ir pakepinta mėsa, pasigardinau sezamų aliejumi ir aštriu raudonųjų pipirų padažu Cochujang, kurio galima buvo pasiimti iš stiuardesių padėklo kiek tik širdis geidė, viską susimaišiau, ir….. Tai buvo TAIP SKANU, kad visus likusius tris skrydžius su tomis pačiomis avialinijomis valgiau tik Bibimbap. O kol 18 valandų leidom ore, perskaičiau visą įmanomą informaciją apie šį tradicinį patiekalą, ir nutariau išbandyti jį pasigaminti grįžusi namo. Tiesa, dar į kišenę įsimečiau keletą tūbelių to gardžiojo aštriojo korėjietiško pipirų padažo:)

Nesibaiminkite, kad šis patiekalas – tai kažkas labai “mandro”:) Jį gaminant galima improvizuoti pagal tai, kokias daržoves turite ir mėgstate, o visi prieskoniai, kurių jums prireiks,- tai sojos padažas, sezamų aliejus ir rudasis cukrus. Tiesa, dar šiek tiek česnako, bet tai juk anokia egzotika!

Bibimbap – reiškia ryžių mišinys (bibim – maišyti, bap – ryžiai). Susidariau įspūdį, kad korėjiečių bibimbap – tai tarsi kokios italų picos: kiekvienas regionas, kiekviena šeimininkė turi savo receptą, savo būdą kaip jį pagaminti. Iš tiesų šis patiekalas – tai tradicinis ir pigus gatvės maistas, kurio galima gauti ištisą parą. Tuo tarpu Korėjos kaimai ir miesteliai rengia ne vieną Bibimbap festivalį, varžydamiesi kas skaniau tą patiekalą pagamins, kas paruoš didžiausią jo katilą ir primaitins minią žmonų. Autoritetinga komisija ragauna, vertina karto bibimbapas skanesnis, kuris vertas nugalėtojo laurų:)

Gaminti bibimbap – tikras smagumėlis:) Ypač jei tą darote ne vieni, o kokiame kviestiniame vakarėlyje. Visiems užteks darbo pjaustant daržoves, o kai jos jau bus supjaustytos, užteks vienos didelės keptuvės, kad viską greitai pakeptumėte. Korėjietišką aitrių pipirų padažą siūlau pakeisti pačiu aštriausiu pomidorų padažu, kokį galite rasti (jei neturite pašonėj kokios korėjiečių parduotuvės su būtent šiuo pagardu). O tada beliks tik viską susimaišyti ir – į sveikatą:) Tad nieko nelaukiant, kviečiu į darbą:)

Bibimbap (4 asm)

Ingredientai:

• Virti ryžiai (korėjiečiai pateikia lipnius, sušiams gaminti skirtus ryžius)
• Dėžutė sojų daigų
• 2 didelės saujos šparaginių pupelių, supjaustytų į 4-5 cm gabaliukus
• 2 mažos cukinijos
• 1 baklažanas
• 4-6 šitake grybai (išmirkyti iki minkštumo)
• 200 gramų maltos jautieinos
• 1 morka
• 4 kiaušiniai
• sojos padažas, česnakai (6 skiltelės),  sezamų aliejus, augalinis aliejus kepimui
• aštrus pomidorų padažas (pateikimui)

1. Išverdame ryžius ir juos laikome šiltai.
2. Pasiruošiame didelę lėkštę, į kurią dėsime visus paruoštus bibimbapo ingredientus.
3. Puode užverdame puodelį vandens su 1 šaukšteliu druskos. Sudedame į verdantį vandenį sojų daigus ir verdame 20 minučių. Nupilame vandenį, nusausiname. Sumaišome su 1 susmulkinta česnako skiltele, trupučiu sezamų aliejaus ir žiupsneliu druskos. Dedame į paruoštą lėkštę. 
   
4. Užverdame puode vandenį su šaukšteliu druskos. Suberiame į verdantį vandenį šparagines pupeles ir verdame porą minučių, kol pupelės šiek tiek suminkštės. Nupilame vandenį, perliejame šaltu vandeniu, nusausiname. Sumaišome pupeles su 1 šaukšteliu sojų padažo, viena susmulkinta česnako skiltele irtrupučiu sezamų aliejaus. Dedame į paruoštą lėkštę.
5. Supjaustome cukinijas plonais pagaliukais. Pabarstome trupučiu druskos, ir paliekame kelioms minutėms pastovėti. Tada nusausiname išsiskyrusias sultis. Didelėje keptuvėje įkaitiname šlakelį augalinio aliejaus ir labai karštame aliejuje apkepiname cukinijas minutę. Sudedame cukinijas į paruoštą lėkštę.
6. Supjaustome baklažanus plonais pagaliukais. Įkaitiname keptuvėje šlakelį aliejaus ir jame minutę pakepiname baklažanus, Tada įpilame 1 šaukštą sojų padažo ir pusę šaukšto rudojo cukraus. Maišydami kepiname, kol baklažanai suminkštėja ir karamelizuojasi (1-2 min.). Pabaigoje pažlakstome sezamų aliejumi ir dedame į paruoštą lėkštę.
7. Supjaustome išmirkintus šitake grybus plonomis juostelėmis. Keptuvėje įkaitiname šaukštą aliejaus ir jame kepiname grybus minutę. Įpilame  2 šaukštelius sojos padažo ir 1-2 šaukštelius rudijo cukraus ir pakepiname dar 2 minutes. Pabaigoje pašlakstome trupučiu sezamų aliejaus ir dedame į paruoštą lėkštę.
8. Įpilame į įkaitintą keptuvę truputį aliejaus, sudedame maltą jautieną. Viską maišydami pakepiname, kol jautiena pradeda keisti spalvą. Sudedame sukapotas smulkiai 4 česnako skitleles ir dar minutę pakepiname maišant. Tada supilame 1 šaukštą sojos padažo ir 1/2 šaukšto cukraus, truputį maltų juodųjų pipirų, ir šiek tiek sezamų aliejaus. Viską maišom ir kepam, kol mėsa pasidaro trapi, iškepusi. Sudedame į paruoštą lėkštę.
9. Supjautsome morkas plonais šiaudeliais ir kepiname įkaitusioje keptuvėje su trupučiu aliejaus pusę minutės, kol vos vos suminkštėja, ir dedame į paruoštą lėkštę.  
10. Iškepame kiaušinius, neapversdami.
11. Pateikiame bibimbap su virtais ryžiais. Kiekvienas įsideda į dubens apačią ryžių, ant viršaus – gamą  paruoštų daržovių, o pačiame viršuje užsideda keptą kiaušinį. Viską pasišlakstom aštriu pomidorų padažu ir sezamų aliejumi, ir susimaišom.

Bibimbap galima gaminti ne vien su mėsa, bet ir su lašiša, taip pat vegetarišką versiją, naudoti ir kitas daržoves – saldžiąsias paprikas, špinatus.

Tiems, kurie netoeruoja aštrumo, galite pagaminti švelnų sijų ir sezamų padažą:

Supjaustome 4 svogūno laiškus ir juos mažame dubenėlyje sumaišom su 1/2 puodelio sojų padažo,  1 šaukštu sezamų sėklų, 2 a. šaukšteliais cukraus ir trupučiu sezamų aliejaus.

Jei norite, galite čia pamatyti korėjietę, kuri gamina bibimbap savo virtuvėje:)

Pasaulis verčiasi aukštyn kojomis!! Lietus Tel Avive balandį??? Niekas to nepamena. Lygiai taip, kaip mažai kas Lietuvoje balandį pamena sniegą:) Izraelio oras nuo kovo iki lapkričio būna toks lengvai prognozuojamas, kad žmonės be jokių baimių kviečiasi svečius į terasas ir rengia vakarėlius gryname ore. Viena, kuo paprastai reikia pasirūpinti, tai pavėsis nuo kaitrios saulės. Bet jau tikrai ne stogas nuo lietaus:)

Mano viena bičiulė, prisikvietusi 14 draugų vėlyviems pusryčiams savo terasoje, nustėro sulaukusi nemalonaus siurprizo – lietaus!! Kas galėjo pagalvoti?? Jos FB langas visą dieną mirguliuoja prakeiksmais! Ech, kad mums taip, lietuviams…

Mane šiandien patraukė į vegetarizmą:) Šaldytuve voliojosi pakelis tofu, tad beliko turguje pagriebti bok choy pundelį, ir pietūs per dvidešimt minučių jau buvo paruošti. Tik susidūriau su dilema: kas man pasakys, kaip lietuviškai vadinasi bok choy?? Ir ar šių dažnai Azijietiškų patiekalų gamyboje naudojamų daržovių Lietuvoje būna?…

Laukiu jūsų komentarų dėl bok choy, o kol kas naudoju recepte anglišką pavadinimą, kuris, beje neverčiamas ir Izraelyje į vietinę kalbą…

Šios dienos receptas – visiems tofu ir Azijos virtuvės gerbėjams:) Receptas iš žurnalo Food&Wine.

Traškus tofu su makaronais (4 asm)

• 200g udon makaronų
• Aliejaus kepimui (bekvapio, pavyzdžiui, rapsų)
• 1 puodelis panko (japoniškų džiūvėsių)
• 1 pakelis (apie 150Gg) tofu, supjaustyto į maždaug 1.5-2 cm kubelius
• 1 kiaušinio trynys
• 1 didelė morka supjaustyta plonais šiaudeliais
• 1 šaukštas tarkuotos imbiero šaknies
• 3 česnako skiltelės, sukapotos smulkiai
• Pundelis (apie 300-400g) baby bok choy, supjaustytų į maždaug 2-3cm gabaliukus (aš perpjoviau į 3 dalis)
• 2 šaukštai oyster padažo
• 1 ir 1/2 šaukšto hoisin padažo

1. Verdančiame pasūdytame vandenyje išverdame udon makaronus, kol jie tampa minkšti, bet dar minutės trūksta iki pilno išvirimo (al dente). Perliejame šaltu vandeniu ir pašlakstome šaukštu aliejaus, kad nesuliptų.
2. Per tą laiką  panko sudedame į tvirtą maišelį, sutriname džiūvėsius ranka į mažesnes daleles. Kiaušinio trynyje lengvai apvoliojame tofu gabalėlius, tada sudedame tofu į maišelį su panko ir gerai pavoliojame, kad tofu pasidengtų džiūvėsiais.
3. Įkaitiname vok’e (arba gilioje keptuvėje) aliejaus maždaug 2-3 cm nuo dugno. Dalimis dedame tofu gabaliukus ir skrudiname apie 2 -3 minutes, kol jie tampa traškūs. Išimame kiaurasamčiu iš aliejaus ir sudedame į lėkštę su įtiestu popieriniu rankšluosčiu, kad susigertų riebalai.
4. Išpilame aliejaus tiek, kad liktų maždaug 2-3 šaukštai ir vėl įkaitiname. Sudedame bok choy kartu su česnakais ir imbieru, ir karts nuo karto pamaišant kepiname apie 5 minutes. Likus kepti apie minutei, sudedame morkas. Pabaigoje suverčiame udon makaronus, supilame oyster ir hoisin padažus, viską labai gerai sumaišome, pakepindami dar 1-2 minutes. Nukeliame nuo ugnies ir sumaišome su traškiais tofu gabaliukais.

Prieš keletą mėnesių viešėjom svečiuose pas mūsų gerus draugus. Jie iš Pietų Afrikos, tačiau gyvena Izraelyje. Kaip visuomet, jų namuose prisiragauju pačių skaniausių gardėsių, nes namų šeimininkė Odelija – puiki kulinarė. Ir ne tik kulinarė, bet ir tortų dizainerė (esu kažkada apie ją rašiusi straipsnį). Dažniausiai po tokios viešnagės apipilu Odeliją savo klausimais ir pageidavimais, ir ryzgu, kada atsiųstų man to ar kito patiekalo receptą.

Taip nutiko ir šįkart – labai patiko gaivios kopūstų salotos, ir ypač azijietiškų tonų padažas. Iškart supratau, kad šio recepto man reikia ir ypač prireiks ateity, kai ilgą žiemą Lietuvoje kopūstai bus viena iš nedaugelio pasiekiamų daržovių, kurias galima surasti parduotuvėse…  Recepte reikėtų naudoti ir morkas – tik aš šiandien jų neturėjau, o į turgų belstis dėl vienos morkos patingėjau:)

Azijietiškos kopūstų salotos (6 asm)

1/2 nedidelio baltojo kopūsto, supjaustyto plonomis juostelėmis

1/2 nedidelio mėlynojo kopūsto, supjaustyto plonomis juostelėmis

2-3 morkos, supjaustytos plonais šiaudeliais

Pundelis šviežių kalendrų

Sojų arba ryžių vermišeliai

Sesamų sėklos, skrudinti anakardžių (cashew) ir kedro riešutai

Padažas:

6 šaukštai ryžių acto

6 šaukštai aliejaus

3 šaukštai sojos padažo

5 šaukštai (galima ir mažiau) žemės riešutų sviesto

3 šaukštai rudojo cukraus

2 šaukštai tarkuotos imbiero šaknies

1.5 šaukšto tarkuoto (trupinto) česnako

Padažui skirtus ingredinetus sumaišome tarpusavy.

Ryžių (sojos) vermišelius užpilame verdančiu vandeniu ir po minutės nukošiame. Jei vermišeliai ilgi, supjaustome juos, palikdami 5-8 cm ilgio gabalėlius.

Sumaišome visus ingredientus tarpusavy, pabaigoje užpilame gausiai padažu ir dar kartą gerai sumaišome (patogiausia – rankomis).

Nors jau keletas dienų kai grįžom iš ilgos kelionės po Aziją, ir atrodytų, kad jau ko ko, bet ryžių, curry ir stir fry turėčiau būti atsivalgiusi trims mėnesiams į priekį, turiu pasakyti, kad yra visiškai priešingai! Tarsi pratęsiant atostogas, pratęsiant kelionių malonumą, norisi ir toliau kiekviename žingsnyje jausti Azijos aromatus. Ir nors aplinka jokių Azijos asociacijų nekelia, tenka tas asociacijas susikurti pačiai:)

Švieži vietnamietiški springrolls – man tarsi į permatomą ryžių popierių suvyniotos salotos:) Šie springrolls man primena mano kelionę į Vietnamą prieš gerus 7 metus, ir tą žavesį, kurį, pasak neseniai šią šalį aplankiusių, Vietnamas pamažu praranda… Žmonės, sako, mažiau šypsosi, o tos plačios šypsenos ir yra juk didžiausias Azijos privalumas! Į springrolls (suktinukų) vidų galtite dėti ką tik turite po ranka:  ryžių makaronus, krevetes, vištieną ar kiaulieną, daržoves, tofu ir daug žalumynų. Tad šis patiekalas tiks tiems, kas nori bent jau lėkštėje susikurti pavasario nuotaiką ir bent jau mintimis nukeliauti į saulėtą Aziją…

Švieži vietnamietiški springrolls

40g ryžių vermišelių

1 morka, supjaustyta arba sutarkuota ilgais plonais šiaudeliais

3-4 salotų lapai, suplėšyti pailgais gabalėliais

Mėtų, kalendrų, bazilikų lapai

Svogūno laiškai, supjaustyti

Sojų daugai

Virtos krevetės

Virta arba kepta vištiena, sumalta arba supjaustyta mažais gabaliukais

12-14 lakštai ryžių popieriaus springroll’ams

Padažas  (Nuoc Mam Cham)
3 šaukštai žuvų padažo (fish sauce)
3 šaukštai ryžių acto
2 šaukštai cukraus
2 česnako skiltelės
1 mažas čili pipiras
2 šaukštai šviežių laimo (arba citrinos) sulčių

Pasigaminame padažą: žuvų padažą, ryžių actą, cukrų ir 1/2 puodelio vandens užkaičiame nedideliame puode. Prieš pat skysčiui užverdant, nukeliame nuo ugnies ir atvėsiname. Prieš pateikiant suberiame smulkiai sukapotą česnaką, supjaustytą čili ir pagardiname pagal skonį laimo sultimis.

Ryžių vermišelius užpilame karštu vandeniu ir paliekame 15-20 minučių, kad jie suminkštėtų. Nupilame vandenį, gerai nusausiname. Pasiruošiame visus springroll’ų priedus, susidedame juos į atskiras lėkšteles aplink didelę pjaustymo lentą, ant kurios suksite suktinukus. Ryžių popieriaus lakštą panardiname į drungną vandenį didelėje lėkštėje ir palaukiam kelias minutes, kol jis visiškai suminkštėja. Tiesiame ryžių popieriaus lakštą ant darbastalio ir į vidurį dedame po žiupsnelį kiekvieno iš ingredientų: ryžių vermišelių, žalėsių, salotų, krevečių, vištienos, svogūnų, sojų daigų. Tada tvirtai susukame suktinuką į tvirtą apvalią “dūdelę” uždarais galais. Dedame į švarią lėkštę. Taip kartojame, kol baigiasi ingredientai. Atsargiai, kad tarpusavyje susilietę springrolls nesuliptų, ir juos atskiriant nesuplištų.

Pateikiame iškart, su Nuoc Mam Cham padažu.

Visos kelionės metu savo šviežius įspūdžius stebgiausi fiksuoti iPado ekrane. Kadangi keliaujant po tokią egzotišką šalį vieni vaizdiniai keičia kitus, ir ilgainiui akys ir uoslė pripranta prie visko aplink, tuo pačiu pasimiršta ir pirmoji reakcija. Neketinu jūsų varginti ilgomis paklodėmis savo išgyvenimų, tačiau kelis savo rašinius nusprendžiau patalpinti blog’e. Negaliu surašyti visko, nes neliks ką pasakoti savo straipsniuose, kuriuos publikuos žurnalas “Laima” ir galbūt kiti spaudos leidiniai. Tad jūsų dėmesiui – nuotykiai važiuojant vietos transportu.

Kiekviena Azijos šalis turi savus transporto niuansus. Pavyzdžiui, Vietname tokia gausa motociklų, kad visos gatvės tiesiog užlietos motociklų jūra, o pėstiesiems gatvės perėjimas tampa tikru iššūkiu. Tailande, Kambodžoj vyrauja tuk-tukai, kurie yra išties patikima transporto priemone ir tikra egzotika turistams. Kinijoje nepamatysi nei tuktukų, nei juolab gatvėmis važinėjančių dviračių- eismas čia, kaip ir visa kitka, įspraustas į siaurus rėmus. Singapūras nuo visų šių šalių atsiplėšęs šviesmečius, o Birma, savo ruožtu- tais pačiais šviesmečiais atsilikusi. Žmonės važiuoja čia taip kaip moka ir tuo, kuo turi. Gatvėse nepamatysit jokių kelio ženklų, ir juolab policijos. Eismas vyksta dešine, mums iprasta kelio puse, tačiau kadangi didžioji dauguma senų mašinu atkeliauja is kaimyninės Japonijos, visos jos turi vairą dešineje, ne kairėje pusėje. Ir nieko, rodos, netrikdo, kad autobusų keleiviai įlaipinami ir išlaipinami tiesisai į gatvę, kitiems automobiliams po ratais, o ne ant šaligatvio…

Yangono gatvėse  nepamatysi motociklų! Sako, kad kažkada motociklininkas “nuskynė” svarbų Myanmaro armijos generolą, nuo to laiko dviratės transporto priemonės čia nepageidaujamos. Visiems kitiems gatvėmis važiuojantiems “prietaisams” (kitaip jų tiesiog neišeina pavadinti) neteikiama kokių nors specialių reikalavimų: jie gali būti be langų, be durų, be variklio dangčio, šviesos ir atšvaitai – apskritai prabangos dalykas. Šiaip susidaro įpūdis kad kiekviena judančios transporto priemonės detalė – tai vairuotojo asmeninis pasirinkimas, ir niekas čia nerašo paibrėžimų, kaip turi atrodyti automobilis: kiek ratų jis privalo turėti, kokios detales būtinos, kokiu kuru jis turi būti varomas ar kiek dūmų kamuolių jis paleidžia kaskart paspaudus gazo pėdalą. Keleiviams taip pat tinka bet kas, kas turi bent centimetrą laisvo, nepanaudoto ploto. Tas plotas gali būti ant mašinos stogo, arba ant ant to stogo sukrautų statybinių medžiagų, svogūnų maišų, sunkvežimio kuzave, drauge su kiaulėmis, vištomis arba kitais keleiviais, lengvosios mašinos bagažineje, kabant viena koja ant pikapo priekabos kraštelio ar vos laikantis ant pergrūsto autobuso su atidarytomis durimis laiptelio. Dažniausiai vietiniai į darbą ir iš jo keliauja specialiais “pick-up”: nedidelio krovininio automobilio kuzave ištiesiamas kilimas, ir visi kaip vištos sutupia vienas šalia kito, arba net ir vienas ant kito, greta keturių didžiulių dujų balionų, kurių dujomis ta mašina važiuoja. Vairuotojas pakeliui vis stoja paimti kitų keleiviu, ir jam visai nė motais, kad jie jau netelpa į kuzavą: šie ropščiasi ant stogo arba rankomis laikydamiesi uz kuzavo rėmo vienas laikosi uz kto ir rizikuoja vaziuojant nukristi.

Vienąkart tokia transporto priemoe teko važiuoti ir mums, tiesa, labai trumpą atstuma iki autobusų stoties (jei tą vietą galima autobusų stotimi pavadinti).  Tąkart Ppckupe buvo vien užsieniečiai. Susėdom visi ant to kilimuko ir pajudejom. Suskaičiavau- mūsų buvo 10 zmoniu, ir priekaba buvo pilnutėlė persipynusiu koju, rankų ir kuprinių (kelioniniai lagaminai buvo užkelti ant stogo). Mus pralenkė lygiai toks pat pickupas su vietiniais – jų tokio pat dydžio priekaboje buvo mažiausiai 50, ir niekas taip kaip mes nesiskundė atkratytu užpakaliu!:)

Provincijoje transportas dar įdomesnis: prie visų motorinių transporto priemonių dar prisideda dviračiai, traktoriai, vežimuose įkinkyti arkliai, buliai, traukiantys ratelius su permesta medine lenta, karučiai ir dar visokie zodžiais sunkiai nupasakojami judantys išradimai. Bagane mudu su Darium įsiliejom i vietinių būrį, ir, tarsi Tour de Birma dalyviai skriejome duobėtomis gatvelėmis ir smėlėtais kelkraščiais dviračiais! Tik paskui dar tris dienas nuo kūnų gramdėm nežmonišką dulkių kiekį…

Štai ir prabėgo pralėkė beveik trys savaitės, kai kojos mano nebuvo ne vien šiame blog’e, bet internete apskritai! Į Birmą turėtų važiuoti visi tie, kurie serga priklausomybe nuo interneto:) Jo ten paprasčiausiai nėra! Na, ne visai nėra, bet yra tik tiek, kad kas penktą dieną atradęs silpną interneto srovelę kokio didelio viešbučio vestibiulyje, trijų sakinių emailą krauni 15 minučių… Kantrybė išsiugdo puikiai.

Kelionė po Birmą buvo išties įspūdinga. Kupina egzotikos, prieštaringų jausmų, vargo, džiaugsmų, ir visokių kitokių nesibaigiančių kontrastų.

Tai buvo tarsi keliavimas “laiko mašina” į šalį, kurioje gyvenimas sustojo 1948- aisiais… Nuo tada, kai Birmą paliko okupantai britai, šalis, atrodo, nedaug pasistūmėjo į priekį savo infrastruktūra ir gyvenimo būdu.

Tačiau tuo pačiu ji išlaikė savo tyrumą ir nuostabius, nuoširdžius, darbščius žmones.

Ir nors Aziją ir dalį Afrikos esu pakankamai nemažai išvažinėjus, tai buvo labiausiai atsilikusi ekonomiškai šalis, po kurią teko keliauti. Įspūdžių tiek daug, kad nežinia nuo ko pradėti juos pasakoti. Tad papasakosiu dalimis, galbūt per straipsnius, kuriuos artimiausiu metu ketinu parašyti.

O kadangi šis blog’as skirtas maistui, tai keletą žodžių apie Birmos maistą visgi parašysiu. Maistas Myanmare be galo skanus, ir, žinoma, pigus. Sočią vakarienę dviese su trimis karštais patiekalais, dviem porcijom ryžių, dviem dideliais buteliais alaus ir mineraliniu vandeniu galite suvalgyti Yangono centre už 35 litus. Pusė šios sumos – už alų:)

Patiekalai, kuriuose persipynę Kinijos, Indijos, Tailando ir Vietnamo kulinarinės tradicijos, gaminami tik juos užsakius, tad viskas šviežia, skanu ir nekaloringa. Desertų Azijoje ieškoti neverta – juos atstoja prinokę egzotiški vaisiai: papaja, ananasas, maži bananai, jack fruit ir kiti. Todėl džiaugiuosi, kad grįžau be papildomų kilogramų:)

Tikiuosi, kad per artimiausias dienas pavyks išeiti iš jet lag būsenos ir pilnai grįšiu į šeimininkavimo rėžimą:) Iki greito pasimatymo!

Jaučiuosi, tarsi būčiau užsikonservavusi žiemoj. Psichologinėj žiemoj, jokiu būdu ne tikroj:) Ir nors už lango šviečia saulė, nors oras šiltas ir malonus, jaučiuosi tarsi man reiktų kažkokio stipraus impulso, kad pagaliau pradėčiau gyventi pavasariu! Manau, kad tokiu impulsu taps mūsų kelionė į mylimą Aziją, į Birmą.

Pasiruošimas kelionei man tiek pat pakilus, nei pati kelionė. Knygų vartymas, skaitymas, domėjimasis, viešbučių rinkimas, maršruto sudarymas – tai ištisos valandos gerų emocijų priešais kompiuterio ekraną. Į tokias keliones mėgstu keliauti be didelių įsipareigojimų, tačiau mano vyras, būdamas kurkas didesnis pedantas nei aš, neramiai miega, kol nežino, kuriame viešbutyje tą ar kitą kovo dieną jis miegos Myanmare:) Neseniai varčiau vieno kelionių blog’erio pasakojimus apie jo klaidžiojimus po įvairiausius Žemės kontinentus, ir toks man savas pasirodė jo suvokimas. Tas vaikinas, išsiruošęs į pirmąją savo trijų mėnesių kelionę po Artimuosius Rytus, susidarė smulkų kelionės planą, kuris užėmė net 38 puslapius!! Būdamas labai savimi patenkintas, kad nudirbo tokį sunkų darbą, po kelionės jis dievagojosi, kad niekada daugiau nedarys tokios klaidos. Pasak keliautojo (ir jam aš labai pritariu), kai savo kelionę įspraudi į tikslų maršrutą su dešimtimis lankytinų vietų, su tiksliu grafiku kada ir kur turi būti, su viešbučių rezervacijomis ir lėktuvų bilietais vidiniams skrydžiams, prarandi tą spontaniškumo džiaugsmą, kuris aplanko beveik kiekvienoje kelionėje. Vietoj to, kad džiaugtumeisi kiekviena minute laisvės ir poilsio, esi įspraustas į tokius griežtus rėmus, kad jauti pareigą “atidirbti” viską, ką esi suplanavęs. Būtent todėl keliaudama aš NIEKADA nesinaudoju jokiais iš anksto kažkieno kito (agentūros – apsaugok Viešpatie!!) sudarytais kelionės maršrutais, ar keliauju su visu autobusu kitų žmonių, paskui kuriuos būčiau priversta lakstyti iš vieno objekto į kitą…  Atvirkščiai – maksimaliai vengiu lankytinų turistinių vietų, ir stengiuosi nusitrenkti ten, kur netavažiuoja nei vienas turistinis autobusas.  Man įdomiausia keliauti dviese, ir, atsisėdus po kokia palme po pusryčių, nuspręsti kasdien ką noriu daryti toliau. Todėl galutinis mūsų su vyru kelionės maršrutas gims kažkur ore, kai jau lėktuvas iš Tel Avivo pakils P. Korėjos link. Juk turėsime ištisas 10 valandų iki Seulo, o paskui dar 6 skrisim į Yangoną – Myanmaro sostinę.

Panašu, kad nuotykių ištroškę keliautojai iš viso pasaulio skuba kuo greičiau aplankyti Myanmarą, kol šis dar netapo antru Tailandu… Juk Birma vos prieš metus pilnai išlaisvėjo nuo karinės huntos, valdžiusios šalį savitais metodais, tad viskas ten kol kas autentiška, nenublizginta, nepagražinta. Įskaitant, žinoma, kainas. Vidutinės klasės viešbučiai Birmoje kainuoja ne daugiau nei 30USD (kai tuo tarpu Tel Avive normalesnio viešbučio, kuriame galėtum tikėtis nepamatyti tarakonų, nė neverta pradėti ieškoti be visų 150USD). Maistas taip pat pigus, ir, tikiuosi, skanus. Jau nužiūrėjau kelias Cooking Schools – neketinu praleisti progos išmokti Birmos patiekalų gaminimo. Juk Birmos kulinarijoje susiplakę Tailando ir Indijos virtuvės – ar gali kas nors būti labiau tobula???:) Kuomet Tel Avive esančioje Birmos ambasadoje tvarkėmės vizas kelionei, su Ambasadoriumi išsikalbėjome, kad mėgstu gaminti, ir ypač mėgstu Azijos virtuvę. Tad šis, nieko nelaukęs, paskambino į Birmą savo sūnui, ir prisakė nupirkti man Birmos kulinarinę knygą!:) Vakar sulaukėm skambučio iš Birmos ambasados, kad knyga jau laukia manęs Jangone:) Na ir kaip gi nebūti excited???

Na, o paskutinės dienos prieš kelionę tarsi buvo suplanuotos iš anksto: vakar Kinijos ambasada pakvietė į triukšmingą Kinų Naujų Metų šventę su šokiais, dainom, kaukėm ir net virtuvės šefais, specialiai atvykusiais iš Sičiuano valstijos pagaminti ypatingų patiekalų. Viskas buvo tikrai labai super, bet jau Sičiuano maisto negalėjo valgyti net mano vyras, kuris prie aštrumų labai jau pripratęs:) Vienas jautienos patiekalas, kai priėjau arčiau, buvo pagamintas vien iš aitriųjų pipirų! Taip, jis buvo pagardintas jautiena:) Visi svečiai, paragavę šio užkandžio, braukė prakaitą nuo kaktos, ir čiaudėjo, nesitikėję tokios čili pipirų dozės:)

Tuo tarpu mano pagaminta šios dienos vakarienė buvo taip pat savotiška įžanga į mūsų kelionę į Aziją. Stir Fry su tofu, daržovėmis ir makaronais – pats geriausias būdas sunaudoti visus šaldytuve esančius likučius:)

Dabar šaldytuvas jau tuščias. Galima griebti lagaminus ir mėgautis atosotogomis. Iki pasimatymo kovo vidury!

Sena meilė nerūdija:) Kai pirmą kartą gyvenime mano koja palietė Azijos žemę, įsimylėjau ją iki pat širdies gelmių. Dabar, planuodama savo greit įvyksiančią kelionę į Birmą, mintimis vis dažniau grįžtu prie Azijos virtuvės. Juk, kaip sakant, reikia pradėti pamažu pratintis prie dviejų savaičių kulinarinių (ir kitokių kultūrinių) išbandymų:)

Vietnamietiškas Pho gali drąsiai vadintis Vietnamo nacionaliniu patiekalu. Šią tirštą, bet neriebią sriubą siurbia visas Hanojus, paprastai pusryčiams. Tradicinio Pho aromatas sklinda iš kiekvieno skersgatvio ir iš kiekvieno puodo, kunkuliuojančio ant šaligatvio. Ant miniatiūrinių kėdučių “sutūpę” žmonės su pilnais sriubos dubenimis- tai tradicinis Hanojaus vaizdelis, tarsi atvirutė pasilieka atminty… Šviežių ryžių makaronų kalnai, ir kvapnių žolių, kuriomis gardinamas gardusis Pho, rinkiniai ant kiekvieno stalelio – tai prisiminimai, kurie skatina pagreitintą seilių išsiskyrimą:)

Vietname viešėjau du kartus, o patį pirmąjį kartu su savo geriausia kelionių pakeleive ir pačia geriausia drauge Virgute baigėm net kulinarinę mokyklėlę, kad išmoktumėm tradicinius patiekalus pasigaminti pačios. Anuomet išmoktos pamokos labai pravertė (receptą, pagal kurį gaminau iki šiol Pho aprašiau čia), tačiau dabar jaučiu, kad išaugau iš to “turistinio” vietnamietiško maisto gaminimo varianto ir norisi paieškoti daugiau autentikos. Tąkart verdant Pho, mūsų mokytoja mums siūlė naudoti paprsčiausią sultinio kubelį (!!!! Aš ir šiaip niekuomet nei iki tol, nie nuo tol jokių sultinių kubeliuose nenaudoju), bet man vis trūko to išskirtinio vietnamietiškos sriubos kvapo ir skonio. Todėl be galo džiaugiuosi, kad yra puikių knygų (pavyzdžiui, Vietnamese Cooking made easy), kuriose galima rasti aiškias instrukcijas autentiškesnei Pho versijai.

Šįkart siūlau jums Pho versiją šiek tiek pažengusiems. Neišsigąskit – tai nėra labai sudėtingas variantas (apskritai, ar gali būti sudėtingas SRIUBOS virimo būdas??), tiesiog užimsite kiek ilgėliau, nes užtruksite virdami savo jautienos sultinį. Tačiau užtikrinu – tikrai nesigailėsite, kad ėmėtės darbo:) Beje, ši sriuba – tai pilnas sotus (ir kartu neriebus, labai lengvas) patiekalas, nes sukirtus tiršto sultinio lėkštę antro patiekalo kažin ar prireiks!

Vietnamietiška jautienos ir makaronų sriuba Pho Bo (6-8 asm)

300 g džiovintų ryžių makaronų arba vermišelių
3 šaukštai fish sauce
500 g jautienos nugarinės, supjaustytos į plonytes juosteles
2 vidutiniai svogūnai, labai plonai supjaustyti plunksnelėmis
4 puodeliai (200 g) sojų daigų
Čili pipiro – pagal skonį- supjaustyto žiedeliais
Maltų baltųjų pipirų
Šviežios kalendros (pateikimui)
Šviežio baziliko arba mėtos – arba abiejų (pateikimui)

Švieži svogūnų laiškai (pateikimui)

Grūsti pakepinti žemės riešutai (pateikimui)

1 porcija Fish Sauce Dip*

Sultinys
2 vidutiniai svogūnai, supjaustyti į ketvirčius
5 cm ilgio šviežios imbiero šaknies gabalėlis
3 šalotiniai svogūnai
10 puodelių(2.5l) vandens
500 g jautienos su kaulu, arba vien kaulų sultiniui
2 žvaigždiniai anyžiai
1 cinamono lazdelė
1 šaukštelis juodųjų pipirų, sutraiškytų
1 šaukštas druskos

1 Paruošiame sultinį: Svogūnus, šalotinius svogūnus, imbierą ir jautieną sudedame į skardą ir paskrudiname aukštoje temperatūroje, apverčiant kelis kartus orkaitėje, kol viskas gerai paruduoja. Išimame ir visas daržoves bei mėsą sudedame į didelį puodą. Sudedame likusius sultinio ingredientus ir užverdame. Nugraibome putas ir ant silpnos ugnies verdame mažiausiai valandą, kol jautiena visiškai suminkštėja (idealu sultinį virti per naktį ant mažytės ugnies, bet kas gi iš mūsų gali sau tą leisti?:) Bet kuriuo atveju, kuo ilgiau sultinį virsite, tuo jis bus tikresnis, geresnis).

2 Pasiruošiame Fish Sauce Dip*. Užverdame puodą vandens, ir šiuo verdančiu vandeniu užpilame ryžių makaronus. Paliekame pastovėti, kad suminkštėtų (makaronams – apie 5min., vermišeliams – 2 min). Perliejame šaltu vandeniu ir paliekame sausai.

3  Supjaustome plonytėmis juostelėmis jautienos nugarinę. Jei sultiniui naudojote kaulus, ant kurių buto mėsos, mėsą išimame, kaulus išmetame, išvirtą jautieną supjaustome gabalėliais ir padedame atskirai. Toliau šiame etape reiktų elgtis prisitaikant prie sąlygų kokias turite. Vietname greičiausiai pietautumėte (pusryčiautumėte:)) prie stalo, kurio centre įtaisytas kaitinimo elementas, ir ant jo pastačius puodą, tame puode ramiai sau virtų jautienos sultinys. Todėl mėsos plonyčiai gabalėliai spėtų išvirti, jei juos užpiltumėt karštutėliu sultiniu jūsų dubenėlyje. Bet aš, pavyzdžiui, nerizikavau pateikti žalios mėsos, ir jos “pabaigti virti” dubenėliuose, o su žnyplėmis (arba pagaliukais) nuleidau į verdantį sultinį (kol jis dar buvo ant viryklės)  ir kelias sekundes “paskalavau”, kol pasikeitė mėsos spalva ir jautiena apvirė. Tik tuomet pateikiau mėsos juosteles ant stalo. Sultinį prieš pateikiant taip pat pravartu perkošti.

4 Dabar jau galime “surinkti” iš atskirų dalių sriubą: į kiekvieną dubenėlį įdedame išbrinkusių ir nusausintų ryžių makaronų, padėliojame išvirtusius ir apvirusius (arba žalios) jautienos gabalėliais, sojų daigus, čili pipirus. Samčiu užpilame sultinio, pabarstome baltaisiais pipirais ir žalumynais (kalendromis, mėtomis, žaliais svogūnų laiškais), pašlakstome Fish Sauce Dip, Fish Sauce (jei trūksta sūrumo) ir grūstais kepintais žemės riešutais.

* Fish Sauce Dip (250ml)

2-3cm čili gabalėlis (arba pagal skonį)
3 česnako skiltelės
1/4 puodelio (50 g) cukraus
3 šaukštai šviežiai spaustų laimo sulčių
1 šaukštas acto
3 šaukštai fish sauce
1/2 puodelio (125 ml) vandens
1/2 šaukštelio druskos

Blenderiu sutriname čili ir česnakus iki pastos ir sumaišome su likusiais ingredientais. Palaukiame, kol cukrus pilnai ištirps.

Ar kada nors susimąstėt, ką pasirinktumėte vakarienei, jei žinotumėt, jog tai bus jūsų paskutinis gyvenimo patiekalas? Ilgą laiką galvojau, kad mano pasirinkimas būtų kokia nors žuvis, jūros gėrybės arba kokie nors blyneliai su varške:) Bet po to, kai pagaminau šią antį su apelsinais, ir dar su visais priedais – džiovintų slyvų chutney ir aromatingais ryžiais, supratau, kad būtent jis ir nugalėtų šioje konkurencinėje kovoje.

Nežinau kokia situacija su antimis Lietuvoje, ar galima jų įsigyti, ir ypač užaugintų tikrų ūkininkų balose, bet žinau, kad lenkai labai šiuo klausimu pažengę… Antiena – vienas populiariausių patiekalų, pateikiamų Lenkijos restoranuose. Puikiai pamenu, kai vakarieniavome restorane, kuriame didžioji dalis meniu sukurta vien iš antienos patiekalų. Izraelyje taip pat nemažai vietų, kuriose ruošiama antiena, tik niekaip mes neradome kur tų ančių nusipirkti. Ir vienąkart mano vyras, eidamas per šaldytos mėsos skyrių tik žvilgt – ogi prikrauta ančių pilnas šaldytuvas!! Žinoma, šaldytų.

Recepto ieškoti daug nereikėjo. Tam reikalui turiu vieną patikimą tinklapį (lenkišką) Kwestia Smaku, tad drąsiai naudojuosi jame publikuojamais receptais. Nenusivyliau ir šįkart. Ne tik nenusivyliau, bet likau sužavėta puikiu skonių deriniu, lengvai persmelktu Azijos aromatais. Artėja Vasario 14-oji, gal sugalvosite savo Valentinui pagaminti sultingą antį ir pateikti ją su gero raudono vyno taure?…

Kepta antis su apelsinais ir džiovintų slyvų padažas

1 antis*
• 5 šaukštai žuvų padažo (fish sauce)
• apie1/2 šaukšto rupios druskos (arba pagal skonį ir pagal anties dydį)
• 1/2 šaukšto šviežiai sumaltų juodųjų pipirų
• 50 g imbiero, nulupto ir smulkiai sutarkuoto
• 1 šaukštelis čili pipirų dribsnių (arba pagal skonį)
• 5 anyžiaus žvaigždės
• 2 švieži apelsinai
• 1 citrinžolės šakelė
• 1 stiklinė apelsinų sulčių

* Visi šie ingredientai paskaičiuoti ančiai, kuri sveria 2.5 kg, maniškė buvo maždaug 2kg, tad kiek sumažinau druskos kiekį. Jūs galite mažiau dėti imbiero, taip pat pipirų, jei nemėgstate aštriai (aštrumo čia tikrai nedaug)

Pateikimui:

Džiovintų slyvų padažas**

Ryžiai su tarkuotais obuoliais ir svogūnų laiškais**

** Receptai – žemiau

• Antį atšildome (jei ji buvo užšaldyta), išimame visus vidaus organus. Įkaitiname orkaitę iki 180 C. Kol antis keps bus laiko paruošti džiovintų slyvų padažą ir ryžius.
• Antį nusausiname, odą ties krūtinėlėmis įpjauname keliais dryžiais aštriu peiliu. Visą antį palaistome žuvies padažu (2 šaukštus supilame į anties vidų, 3 viršų), ištepame pipirais, druska, imbieru ir čili. Į vidų sudedame supjaustytą į ketvertukus apelsiną su visa skūrele, anyžiaus žvaigždes ir citrinžolę. Antį dedame krūtinėlėmis į viršų ant grotelių, groteles statome į gilesnę kepimo formą.  Sparnelius, kad nesudegtų, apsukame aliuminio folija. Pašauname į orkaitę ir kepame 1 valandą.

• Antį išimame (neišjungiame orkaitės), nueimame nuo grotelių. Išpilame visą nuvarvėjusį skystį (riebalus) į nedidelį puodą (apsiliekame anties laistymui, o galbūt ir kitiems patiekalams ateityje gaminti – keptoms bulvėms pagardinti arba troškiniams). Vėl dedame paukštį ant grotelių į kepimo indą, nuimame foliją nuo sparnelių, užpilam ant anties apelsinų sultis ir vėl pašauname į orkaitę. Kepame 1 valandą. Per tą laiką mažiausiai 3 kartus palaistome antį apelsinų sultimis, kurios viso subėgo į kepimo indo apačią ir keliais šaukštais nupiltų anties riebalų.
• Nuimame antį nuo grotelių ir padedameją  tiesiog ant kepimo indo dugno, be grotelių. Palaistom antį, sudedame ketvertukais supjaustytus apelsinus į tą patį kepimo indą ir vėl pašaunam į orkaitę. Kepame dar valandą (šis kepimo laikas labai priklauso nuo to, kokio dydžio jūsų antis. Mano 2kg ančiai šioje stadijoje pakako 35min). Kai anties viršus labai apskrunda, galima jį pridengti folija. Antį kepant ir toliau laikas nuo laiko laistom išsiskyrusiomis sultimis ir riebalais, kuriuos nupylėte į atskirą indą.

• Jei manote, kad antis dar nepakankamai iškepė, pridėkite dar  20 – 25 minutes kepimo. Išimame antį iš orkaitės, kelias minutes palaukiame, kol mėsa “pailsės”, tada padaliname ją visą gabaliukais, sudedame į serviravimo lėkštę, apdedame iš šonų keptus apelsinus, viską palaistome kepimo formoje likusiu skysčiu. Pateikiame su virtais ryžiais, pagardintais tarkuotais obuoliais ir svogūnų laiškais bei džiovintų slyvų padažu.

Džiovintų slyvų padažas 

• 1 puodelis džiovintų slyvų
• 1 stiklinė sakė (arba baltojo vyno, arba 1/2 stiklinės baltojo vyno sumaišyto su 1/2 stiklinės apelsinų sulčių)
• 50 g cukraus
• 50 g vandens
• 2 šaukštai slyvų (arba apelsinų) džemo
• 1 šaukštas sutarkuotos imbiero šaknies
• 1/2 anyžiaus žvaigždutės
• 2/3 stiklinės apelsinų sulčių
• 1 šaukštelis krakmolo
• 1/2 šaukštelio kakavos
• 1/2 citrinos sultys

Slyvas užpilame sake ir paliekame pastovėti (mažiausiai – valandai, bet jei turite laiko palikite ilgiau, parai). Supilame vandenį, cukrų ir užverdame. Sudedame džemą, anyžius, imbierą, supilame apelsinų sultis. Verdame maždaug 10 minučių, kol slyvos suminkštės ir padažas truputį sutirštės (gali užtrukti itri ilgiau). Pabaigoje mažame puodelyje sumaišome kelis šaukštus vandens su krakmolu ir kakava, supilame į karštą padažą ir gerai išmaišome. Pagardiname citrinos sultimis. Padažas turi gautis tirštas.

Ryžiai su tarkuotu obuoliu ir laiškiniais svogūnais

• 200 g ryžių (tinka ilgagrūdžiai, bet taip pat labai tinka ir lipnūs, naudojami sušiams)
• 1/2 obuolio
• 1 šaukštas citrinos sulčių
• 2 šaukštai supjaustytų žalių svogūno laiškų

Ryžius išverdame kaip parašyta ant pakuotės. Išvirtusius truputį pasūdome. Obuolį sutarkuojame burokine tarka, juos pašlakstome citrinos sultimis, kad nepatamsėtų. Tarkuotus obuolius ir svogūnus sumaišome su virtais ryžiais ir gerai išmaišę pateikiam.

Recepto originalas čia.