Straipsnių skiltis: Akimirkos

Reta kita šalis turi tiek pakrantės, kiek jos turi Meksika: Karibai, Meksikos įlanka, Ramusis vandenynas…. Pasirinkimo tiems, kurie nori pasilepinti šilto vandens ir skaisčios saulės voniomis, tikrai nestinga. Bene geriausiai visiems žinomas Meksikos kurortas – Kankunas. Tačiau juo susivilioti gali nebent tie, kuriems nė motais šalies autentika, tie, kurie mėgsta išblizgintus turistinius takus, virtines autobusų, […]

Turgus visuomet atsiranda mano lankytinų vietų sąraše, kurioje jų bebūčiau. Kuo egzotiškesnė šalis – tuo įdomesni man turgūs. Meksikoje turgus, tam tikra prasme, – kiekvienoje gatvėje:) Nes rūksta ir spragsi puodai, prijuostėmis ryšinčios senjoros lipdo tortilijas, kepa jas ant didžiulių plokščių įkaitintų metalinių “padėklų”, ir čia pat suka įdarus pagal kiekvieno šalia prisėdusio kliento pageidavimus. Vištiena, […]

Kai užsimerkiame ir mėginame įsivaizduoti meksikietį, prieš akis tikriausiai iškyla ūsuotas dėdė atsikišusiu pilvu, blizgančia storo diržo sagtimi ir didžiule plačiabryle skrybėlė, tiesa? 🙂 Tame tikrai yra tiesos, mat meksikiečiai pagal nutukimo indeksą stovi tikrai aukštoje vietoje pasaulyje. Kaltė čia verstina ne vien kukurūzams, kuriuos jie be paliovos valgo, bet greičiau cukruje, kurio Meksikoje suvartojama […]

Turiu seną ir labai stiprią meilę Meksikai. Nežinau, ar ji atsirado tada, kai pirmąkart gurkštelėjau Corona alaus, ar tada, kai susižavėjusi žiūrėjau anuomet populiarios muilo operos seriją, o gal tada, kai pirmąkart kirtau sieną ir atsidaviau egzotiškiems potyriams. Tas pirmas kartas buvo daugiau nei prieš penkiolika metų, o ir vizitas į Meksiką truko vos vieną […]

Šį post’ą rašau iš kitos Atlanto pusės, sutaupiusi minutėlę nuo lagamino pakavimo prieš rytojaus kelionę atgal į Vilnių. Rašau, nes noriu pasidalinti šviežiomis emocijomis po savaitę trukusio maratono, pristatant savo knygą “Izraelio skoniai”. Ne kartą esu sakiusi, jog nesitikėjau nei tokios knygos sėkmės, nei juolab galimybių su šia knyga keliauti po visą pasaulį… Šįkart Niujorkas ir […]

Ne kartą prisipažinau, kad turiu silpnybę lenkiškiems kepiniams. Na pavydu man, kad kaimynai kiekvienai šventei, kiekvienai progai turi po kelis nepajudinamus gardėsius, kurių nepakeistų nei dešimt naujų, modernių ar neįprstai “patiunintų”. Tie kepiniai tokie laiko patikrinti, ir tokie populiarūs, kad jiems negresia išnykimas ar nugrimzdimas užrmarštin. Pavyzdžiui, obuolių pyragai. Lenkai turi dešimtis variantų “Šarlotės” ir kiekvienas […]

Prieššventinis laikotarpis išties yra stebuklingas! Vien ką reiškia už lagno tyliai apsnigtas miškas… Ir nors metų pabaigos darbai neleidžia vien tik atsilošti ir mėgautis ateinančiomis didžiausiomis metų šventėmis, tas žinojimas, jog jau tuoj tuoj, po savaitės viską padėsime į šalį ir sėsime prie valgiais nukrauto stalo, suteikia papildomų jėgų.  Prieš šventes tarsi iš gausybės rago […]

Kas sakė, kad atsinaujinti geriausia tik pavasarį arba tik atvertus pirmą naujų metų kalendoriaus lapą? Kas sakė, kad ruduo – depresingas laikotarpis, o jau 13 diena – tai ta, kurią saugiausia leisti namuose, nekišant nosies į gatvę?:) Jei labai nuoširdžiai, tai paleisti tokio svarbaus projekto, kaip mano pačios elektroninė parduotuvė, jokiais būdais neplanavau būtent 13 dieną:) […]

Kažkada mano bičiulė lenkė prasitarė, kad geriausia paslėpti Europos perlai yra jos pakraščiuose. Ji tuomet turėjo omeny Baltijos šalis (kurias tiesiog buvo įsimylėjusi) ir Portugaliją. Portugalijoje iki šiol nebuvau buvusi, tad įsivaizdavau ją panašią į Ispaniją pietuose, po kurią teko pakeliauti. Tačiau po beveik dviejų savaičių, praleistų Portugalijoje, supratau, kad būtinai noriu dar čia sugrįžti.  […]

Sunku patikėti, kad vis dar neparašiau jums apie Pietų Korėją, savo naują meilę, iš kurios neseniai grįžau, visiškai apžavėta… Kad privalau išsiruošti į Korėją sužinojau tada, kai teko praleisti pusdienį Seulo oro uoste, pakeliuj į Birmą. Gal net teisingiau būtų pasakyti “tada, kai įlipau į Korėjos avialinijų lėktuvą”:) Nesu skridusi garsiaisiais Etihad linijų lėktuvais, bet […]