Archive by Author

II.Baklažanai. Grilio salotos

15 May

II.Baklažanai. Grilio salotos

Tęsiu baklažanų temą. Kaip žinia, jei tik planuojate kurti ugnį (kaip gerai pastebėjo Joana praeito įrašo komentaruose – arba jei namų virtuvėje neturite dujinės viryklės), iš anksto nusipirkite keletą baklažanų, kad galėtumėte mėgautis išįskirtinio gardumo patiekalais. Šįkart siūlau pasigaminti griliuje skrudintų daržovių salotomis. Pateiktos kambario šiltos arba kambario temperatūros, jos tiks kaip užkandis prieš pagrindinį patiekalą, garnyras su griliuje kepta mėsa arba žuvimi, arba tiesiog idealus užpildas gardžiam ir sočiam sumuštiniui.

Salotoms reikės:

1 baklažano

Alyvuogių aliejaus

Druskos ir šviežiai grūstų juodųjų pipirų

2 didelių žaliųjų paprikų

2 didelių raudonųjų arba geltonųjų paprikų

1 čili pipiro (jei mėgstate aštriau)

2 česnako skiltelių, sutrintų

saujelės šviežių baziliko lapų, saujelės kapotų kalendrų

Citrinos sulčių

Supjaustome baklažanus išilgai maždaug 1cm juostomis. Teptuku patepame kiekvieną juostą iš abiejų pusių aliejumi, pabarstome pipirais ir druska. Klojame ant griliaus grotelių ir skrudiname kiekvieną pusę keletą minučių, kol gražiai patamsėja ir suminkštėja. Taip pat ant grotelių sudedame paprikas ir sviliname iš visų pusių, kol apdega, net apanglėja. Atsargiai su čili pipiru – jis sudegs greičiau, nei jūs spėsite pastebėti, tad būkite labai akyli ir dažnai vartykite :)

Apskrudintas paprikas ir čili pipirą sudedame į uždarą indą arba į plastikinį maišelį, kad atšoktų odelės. Po kelių minučių jas bus lengva nulupti. Išimame sėklas iš vidaus, supjaustome plačiomis juostelėmis. Skersomis plačiomis juostomis supjaustome ir skrudintus baklažanus.

Česnaką sumaišome su 2-4 šaukštais aliejaus, įspaudžiame citrinos sulčių, įberiame šiek tiek druskos, pipirų ir šiuo padažu užpilame grilintas daržoves. Išmaišome, suberiame smulkintus žalumynus, paragaujame, ar netrūksta rūgšties, druskos, aštrumo.

Skanaus :)

 

I. Baklažanai. Baba ganush

13 May

I. Baklažanai. Baba ganush

Ilgą laiką baklažanai man buvo tikra kulinarinė paslaptis. Bandžiau kelis kartus eksperimentuoti, dėdama baklažanus į troškinius, kepdama keptuvėje, bet skonis jokiais būdais manęs nežavėdavo. Tarsi kepminės baklažanai sugerdavo tiek riebalų, kad vieną riekelę valgydavau užsikąsdama trijomis riekelėmis duonos. Vienintelė vieta Vilniuje, kuri gamindavo tobulo skonio patiekalą su baklažanais buvo kinų restoranas Senamiestyje “Trys klevai”. Įvolioti į krakmolą gabalėliai būdavo apkepami aliejuje ir pateikiami su saldžiarūgščiu padažu. Traškūs baklažanų kubeliai taip pat būdavo permerkti riebalais, bet šiai gardžiai nuodėmei atsispirti niekada nesugebėdavau.

Baklažanai Artimuose Rytuose – tai daržovė, be kurios neįsivaizduojamas gyvenimas. Ne be reikalo sena arabų patarlė skelbia, kad “Jei tavo būsimoji žmona nemoka pagaminti bent dešimties patiekalų iš baklažano – nevesk jos”. Suprask, likusį gyvenimą teks badauti:) Kokiomis tik formomis čionykštės šeimininkės nepagamina baklažano… Išragavau tikrai begales įvairiausių būdų kaip šią daržovę paruošti, ir susidariau savas taisykles, pagal kurias “draugauju” su baklažanais, o ir į savo “firminį sąrašą” įsirašiau keletą patiekalų, kuriuos mielai gaminu ir juos mėgsta visa šeimyna. Todėl savo patirtimi pasidalinsiu su jumis.

Man baklažanas skaniausias tada, kai jis paskrunda ant griliaus. Vienu šūviu gaunasi du puikūs rezultatai: patiekalas įgauna malonų dūmo skonį ir kvapą, o baklažanas, turintis unikalią savybę sugerti riebalų daug daugiau, nei pats sveria, išlieka minkštas ir neriebus. Tiesa, baklažano skrudinimo procesas nėra labai žaibiškas, todėl jei jau kuriate ugnį, siūlau iš anksto paskrudinti keletą baklažanų ir kelias dienas laikyti juos šaldytuve, uždarame inde. Baklažanus skrudinkite ant grotelių nei kiek nebijodami, kad jų odelė apanglės – tai tik priduos papildomo pikantiškumo. Karts nuo karto apverskite daržovę taip, kad visos pusės vienodai apskrustų. Iš didelės bėdos baklažanus galima apskrudinti ir orkaitėje, bet galutinis rezultatas nepalyginamas. Kartą pabandę ugnį, daugiau orkaitėje neskrudinsite :)

Šiandienos pamokėlėje – tipinis, tradicinis, arba, jei norite, bazinis Artimųjų Rytų patiekalas su baklažanu – Baba Ganush. Tai švelnus baklažanų “dip’as”, viena mezė versijų, patiekiamas užkandžiui kartu su salotomis, karšta pita ir humusu.

Produktų sąrašas:

2 dideli baklažanai, apskrudinti ant atviros ugnies

1-2 skiltelės česnako, sukapotos smulkiai

2 šaukštai citrinos sulčių

1,5-2 šaukštai tchinos (sezamų pastos)

Alyvuogių aliejaus

Druskos, pipirų, kapotų petražolių

Baklažanus perpjauname pusiau. Šaukštu išskobiame minkštą vidinę dalį, sudegusias odeles išmetame. Supilame cintrinų sultis, kapotus česnakus, tchiną, įpilame šlakelį aliejaus, pagardiname druska, pipirais, sudedame kapotas petražoles (aš dar įdedu kapotų kalendrų) ir viską sutriname iki vientisos masės. Aš tam reikalui naudoju virtuvinį kombainą ar kokį rankinį mikserį. Tinkamą konsistenciją reguliuojame su aliejumi – pilame jo tiek, kad Baba Ganusg būtų majonezo tirštumo. oje patikriname, ar netrūksta druskos, aštrumo. PabaigPateikiame meze dubenėlyje, apibarstę žalumynais ir pašlakstę aliejumi.

 

Panzanella. Salotos su duona iš Toskanos

10 May

Panzanella. Salotos su duona iš Toskanos

Sergu nuo vaikystės nepagydoma liga. Nemoku išmesti maisto. Anksčiau kartais pasitaikydavo, kad netinkamai susiplanuodavau savo racioną ir pirkinius, bet dabar paprastai taip nenutinka. Ir net jei šaldytuve atsiranda kokių pusiau atsitiktinių pirkinių, tai būna dar įdomiau, nes tenka paimprovizuoti juos visus sunaudojant.

Neseniai išbandžiau nuostabias itališkas salotas, kurias gaminant puikiai susinaudoja padžiūvusi balta duona. Pridėjus kitus šviežius ingredientus – pomidorus, pakepintą papriką, traškius svogūnus, ančiovius ir žalumynus, gaunasi nepakartojamas sotus ir lengvas užkandis vasaros popietei. Ypač salotos įtiko Dariui – jis negalėjo atsižavėti geru skonio balansu ir švelniu ančiovių dominavimu:)

Panzanella – tai nebrangus patiekalas, kurį pasigaminsite per keletą minučių ir džiaugsitės sunaudoję tai, kas greičiausia būtų keliavę į kokią nors lesyklėlę paukščiukams:)

Produktai:

1 raudonas pipiras ir 1 geltonas

300g apdžiūbusios baltos duonos (puikiai tinka nesuvalgyta ciabata!)

1/2 kg prinokusių šviežių pomidorų, supjaustytų kąsnio dydžio gabaliukais

1 saliero stiebas, supjaustytas gabaliukais

6 ančiovių file (nupiltas aliejus)

maža saujelė kaparėlių, nuplautų vandeniu

1/2 raudonojo svogūno, supjaustyto plunksnelėmis

Saujelė šviežio baziliko lapelių ir saulėlė šviežių kapotų petražolių

Padažas:

kokybiškas raudonojo vyno actas

labai kokybiškas alyvų aliejus

1 česnako skiltelė

jūros druska ir šviežiai grūsti pipirai

Duoną supjaustome gabaliukais ir paskrudiname orkaitėje, kad apdžiūtų (atsargiai, kad nesudegtų :) ). Pipirus taip pat įkišame į įkaitintą orkaitę ir skrudiname apie 15 minučių, kol odelė pajuoduos. Jei turite galimybę, apskrudinkite pipirus ant griliaus – bus dar geresnis skonis, persmelktas dūmais. Apskrudusius pipirus dar karštus sudedam į sandariai užsidarantį indą arba celofaninį maišelį, kad jie “paprakaituotų” ir taip lengviau nusiluptų jų odelė. Beje, dažnai nusipirkusi daug paprikų taip jas apskrudinu ir pasidedu į šaldytuvą. Tai nuostabus priedas bet kokioms salotoms ar greitam sumuštiniui.

Kiek atvėsusius pipirus nulupam, perpjaunam pusiau, išimam sėklas, supjaustom kąsnio dydžio gabalėliais.

Pomidorus supjaustome, sudedame į kiauraindį, po kuriuo padedame lėkštutę, juos pabarstome druska ir paliekame, kad nusivarvėtų sultys. Po keletos minučių juos gerai pamaišom, kad dar daugiau sulčių nuvarvėtų.

Dideliame dubenyje sudedam sulaužytas kąsnio didumo gabalėliais duonos riekeles. Sudedame paprikas, pomidorus, suberiam pjaustytus salierus, svogūną, sudedam nuplautus kaparėlius, supjaustytus ančiovius.

Pasigaminame padažą: į sultis, kurios liko nuvarvinus pjaustytus pomidorus, įmaišome šaukštelį raudonojo vyno acto, suberiame susmulkintą česnako skiltelę, įberiame šiek tiek druskos (nepamirštame, kad pasūdėme pomidorus, o ir kaparėliai bei ančioviai gana sūrūs), šviežiai grūstų juodųjų pipirų. Tada negailėdami įpilame šlaką aliejaus (gerus 5-6 šaukštus), viską sumaišome. Paragauname, ie jei reikia, pagardiname actu, druska ir pipirais. Užpilame ant salotų, suberiame baziliko lapelius, petražoles, ir viską gerai išmaišome (geriausia – rankomis).

Štai ir viskas :)

Kalmarai a la Manta Ray

9 May

Kalmarai a la Manta Ray

Jei kur nors žemėje yra rojus, tai ta vieta yra mano terasoje :) Mudu su Darium šiandien taip nusprendėm :) Nes tokia vakarienė, kokią sau pasigaimone, gali būti ragaujama tik rojuje..

Na, gerai, ne tik rojuje, bet dar ir Manta Ray – viename mūsų mėgiamiausių restoranų Tel Avive, skalaujamų Viduržemio jūros bangų. Tai restoranas, kuris garsėja savo žuvies ir jūros gėrybių patiekalais, ir į jį dažnai vedamės savo svečius. Ir tame restorane yra vienas patiekalas, kuriam ištikimybę mano vyras demonstruoja jau kokius metus laiko:) Jis užsisako tik vieną vienintelį variantą – keptus kalmarus su feta ir keptais vyšniniais pomidorais. Aš iš begalinio smalsumo išragavau visą meniu, o jis liko ištikimas savo mėgiamiausiam patiekalui.

Šaipiausi šaipiausi aš iš jo, kad jis toks nuobodus, o paskui pagalvojau: “aš jau mintinai išmokau to nepakartojamo skonio Dariaus mėgiamo patiekalo ingredientus ir esu pasiruošusi pasigaminti šiuos kalmarus namuose. Tad šį vakarą taip ir padarėme: pasigaminome dieviško skonio šviežių kalmarų patiekalą, kuriam iškart pelnytai prilipo Manta Ray pavadinimas:)

2 porcijoms reikia:

14-18 mažų kalmarų (baby squids) [jei turite didelius, tiks ir jie, tik supjaustykite kalmarus žiedeliais]

Marinatui: šlakelis sezamų aliejaus, druskos,čili pipirų, juodųjų pipirų ir ketvirtadalio citrinos sultys.

Šlakas aukščiausios kokybės balzamiko acto

Alyvuogių aliejaus

Gabalėlis fetos sūrio

Šviežiai grūstų pipirų

2 šakelių vyšninių pomidorų (po 8-10 pomidoriukų)

Saujelės kapotų šviežių kalendrų

Visus marinatui skirtus ingredientuis sumaišie tarpusavy ir marinuojame kalmarus 2-6 valandas.

Įkaitiname grilį. Ant smulkių grotelių (kad per skyles susitraukę kalmarai neiškristų ant ugnies) sudedame pomidorus ir kalmarus. Kepame kalmarus iš visų pusių, kol jie apskrunda. Pomidorus apverčiame vieną kartą – atsargiai, nes odelės gali prilipti prie įkaitusio metalo. Su kalmarais elgiamės atsargiai: kepame ne per ilgai, nes perkepti bus kieti tarsi guma. Kalmarams iškepti pakanka keleto minučių kiekvienai pusei.

Lėkštėje išdėliojame kalmarus, per vidurį įklojame kepintų vyšninių pomidorų šakelę, pabarstome trupintu feta sūriu, pašlakstome balzamiko aliejumi, pašlakstome alyvuogių aliejumi, užtarkuojame juodųjų pipirų ir pateikiame su baltu vynu.

Midijos baltojo vyno padaže

6 May

Midijos baltojo vyno padaže

Midijos midijos midijos…. Nežinau kiek laiko vaikščiojau su mintimi jas pasigaminti. Skirtingai  nuo savo vyro,  kuris kadaise smarkiai apsinuodijo skrandį netinkamai pagamintomis midijomis, aš tiesiog dievinu šį Viduržemio jūros regiono delikatesą. Bet prisipažinsiu – niekuomet nebuvau iki šioj jų gaminusi. O ir liūdna mano vyro patirtis, kai nepatyrusi šeimininkė padarė kažką ne taip, stabdė mane nuo eksperimentavimo. Bet pagaliau pavyko prikalbėti Darių – grįžęs iš Lietuvos ir pora dienų pagyvenęs “ant lietuviško maisto” jis tapo labai atviras bet kokiems šių pietinių Europos kraštų virtuvės šedevrams:) Šiandien ryte, mūsų turgaus dieną, pats nuėjo į mūsų žuvies parduotuvėlę ir nupirko maišelį šviežutėlių midijų, lėktuvu atgabentų iš……. Lietuvos kaimynystės – Švedijos :)

Ach, kaip mudu kaiavome savo terasoje triuškendami sultingas midijas, pasigardžiuodami balto vyno apadažu, ir užsigerdami gaiviu atšaldytu Sauvignon Blanc… Ne gyvenimas – o rojus… Ir puikiai atšvęstas artėjantis savaitgalis:)

Produktai dviems asmenims:

Šlakas alyvų aliejaus

1 kg šviežių midijų

2 stiebai saliero

3-5 česnako skiltelės, susmulkintos

3 mažučiai (shallot) arba 1 vidutinio dydžio paprastas geltonasis svogūnas

200ml baltojo vyno

druskos, pipirų

Saujelė šviežių petražolių, sukapotų, ir pora šaukštų kapotų šviežių krapų

Pirmiausia kruopščiai perrenkame ir nuplauname midijas: nuvalome visus prilipusius augalus nuo jų kevalų ir patikriname, ar nėra atsidariusių kriauklių. Jei randame kurią atsivėrusią, pabeldžiame švelniai į stalą, ir jei kriauklė užsiveria, ji tinkama naudojimui. Jei ne – metame į šiukšlių dėžę. Taip pat išmetame visas sulūžusias, aptrupėjusias kriaukles. Šioje vietoje verčiau netaupyti ir išmesti įtartinas midijas, nei rizikuoti smarkiai apsinuodyti skrandį…

Dideliame puode įkaitiname didelį šlaką alyvų aliejaus. Jame patroškiname česnakus, svogūnus ir salierus. Nuolat maišome, neleidžiame jiems apskrusti, pakeisti spalvos, o tik suminkštėti. Kai svogūnai tampa permatomi, suberiame midijas, supilame vyną, įberiame druskos, pipirų ir uždengiame. Padidiname ugnį ir troškiname ant didelės ugnies 3-4 minutes. Paprastai per tokį laiką visos midijos atsiveria, ir yra tinkamos valgyti. Jei midijas pervirsime, jos taps tarsi guminės. Tad nepamirštame žiūrėti į laikrodį ir laiks nuo laiko pamaišyti.

Pabaigoje išjungiame ugnį ir pabarstome kapotomis petražolėmis ir krapais.

Taip paruoštos midijos gali būti pateikiamos su skrudinta balta duona (prancūziškas variantas) arba paskrudintomis bulvytėmis (belgiškas variantas). Mes valgėme su bulvytėmis: nuskutau 4 dideles bulves, supjausčiau jas šiaudeliais, nuploviau, nusausinau virtuviniu rankšluosčiu. Išdėliojau skardoje, ištiestoje pergamentiniu popieriumi, pabarsčiau šviežio čiobrelio šakelėmis, stambia jūros druska, apšlaksčiau alyvuogių aliejumi ir pašoviau pusvalandžiui į įkaitintą iki 180C orkaitę.

Kokteilis su džinu, agurkais ir rozmarinu

5 May

Kokteilis su džinu, agurkais ir rozmarinu

Prieš porą dienų mano vyras grįžo iš trumpos viešnagės Lietuvoje. Pirmas šokas, kuris sugrąžino į lietuvišką realybę, buvo krosas, kurį jis nusprendė prabėgti ankstyvą rytą Vingio parke. Atvažiavęs iš Tel Avivo, kur temperatūra dienomis jau perlipa +30, jis buvo įsimetęs tik trumpą sportinę aprangą. O kadangi Vilniuje tą rytą termometras rodė minus 2, tai neblogai vargšelis atšalo rankas ir nuogas kojas:)

Su didžiausia užuojauta ir su paguoda, kad vasara visvien jau tuoj tuoj ateis, siunčiu jums vieno mūsų itin mėgiamo gaivinančio vasariško koteilio receptą su džinu ir šviežiais agurkais. Paprastai tokiu kokteiliu pasitinkame svečius, kai susirenkame pasėdėti mūsų terasoje šiltą vasaros vakarą. Mano vyras, kuris šeimoje atsakingas už visus alkoholinius ir nealkoholinius gėrimus, juokais vadina šį kokteilį “agurkų salotomis”:) Išbandykite patys – gaivus skonis ir graži prezentacija tikrai nenuvils.

1 kokteilio porcijai reikės:

5 riekelių agurko

Riekelės citrinos

1 dalies džino

4 dalių toniko

Ledukų

Šakelės šviežio rozmarino

Grūstuvu viskio stiklinėje sumaigyti agurką ir citriną,  kad išsiskirtų sultys. supilti džiną, toniką, ledukus, o vietoje šiaudelio įdėti rozmarino šakelę. Ji skirta kokteilio pasimaišymui, papuošimui ir nepakartojamam aromatui:)

Kepti artišokai

4 May

Kepti artišokai

Artišokai. Argi ne tobulas gamtos kūrinys? Puokštė, kurią galima merkti į vazą ir gėrėtis stambiais sodrios žalios spalvos žiedais. O jei netingiu pamiklinti rankų tas gėles darinėdama, pradžiuginu ir save, ir artimuosius pačiais gardžiausiais patiekalais su šia šviežutėle pavasario daržove.

Iki atvažiuojant į Izraelį, buvau ragavusi tik marinuotų artišokų vienoje Vilniaus vyninių. Šviežių artišokų skonis nė neprilygsta anų ragautųjų… Vienintelė bėda, kad iš stambiausio žiedo, jį išvalius, gaunasi vos keleto centimetrų gabalėlis, tinkamas valgymui. Ir, žinoma, milžiniška šiukšlių krūva.

Jei kada ryšitės darinėti artišokus, būtinai mūvėkite pirštines, nes rankos taip pajuoduos, kad artimiausią savaitę teks gėdintis pajuodusių ir neatsiplaunančių pirštų ir panagių. Artišokai juoduoja žaibiškai, todėl išdarinėtas galvutes reikia pamerkti į vandenį su actu arba juos gausiai apšlakstyti citrinų sultimis.

Darinėjant artišokus reikia nupjauti visą gražųjį žiedą ir palikti kelis centimetrus virš kotelio. Tada nulupti visus išorinius kietus tamsiai žalius lapus, ir galiausiai išskobti visus viduryje esančius pūkelius. Tada aštriu bulvių skustuku apskusti visą galvutę ir kotelį aplinkui, kol nusiskus kietas sumedėjęs viršutinis sluoksnis. Štai toks tas darbas. Tačiau nesidžiaukite nepabandę, nes praeina nemažai laiko, kol rankos įgunda :)

O dabar – Oliverio pasiūlytas ir mano ne vieną katrtą išbandytas keptų artišokų receptas. Taip paruošti artišokai tiks lengvam vasariniam užkandžiui arba garnyrui prie mėsos ar žuvies patiekalų.

Produktų sąrašas:

8 artišokai

3-4  skiltelės česnako, smulkintos

1 sauja migdolų, sukapotų

2 saujos džiūvėsių

1 sauja susmulkintų šviežių mėtų

1 sauja susmulkintų šviežių petražolių

Druskos, pipirų

Alyvuogių aliejaus

Šlakas balto vyno

Artišokus išdarinėjam ir pamerkiam į vandenį su actu, kad netamsėtų.

Dubenyje sumaišom riešutus, džiūvėsius, žalumynus, česnakus, pabarstome jūros druska, pipirais, tada įpilame šiek tiek aliejaus, kad masė suliptų.

Įkaitiname orkaitę iki 200C. Imame kiekveiną artišoką ir prigrūdame į vidų sumaišytos masės. Guldome artišokus į skardą šalia vienas kito. Ant viršaus pabarstome džiūvėsių mase, kuri liko įdarius visus artišokus. Galiausiai pašlakstome alyvų aliejumi, užpilame geru šlaku balto vyno. Skardos viršų kuo sandariau uždengiame sušlapintu pergamentiniu popieriumi ir pašauname į įkaitintą orkaitę pusvalandžiui. Pabaigoje nuimame pergamentinį popierių ir viską paskrudiname adar 10 minučių.

 

Filo tešlos ir ožkos sūrio užkepėlės

2 May

Filo tešlos ir ožkos sūrio užkepėlės

Ir vėl buvau prašepusi kelioms savaitėms… Ne dėl to, jog nieko negaminau, bet dėl to, kad nebuvo laiko prisėsti ir surašyti. Šią savaitę mano namuose vieši mano pati geriausia draugė su dukrytėmis, todėl laiką leidžiam kartu. Ir dažniausiai ne prie kompiuterio:)

Šiandien noriu pasidalinti savo firminių užkepėlių receptu. Kaskart kai nežinau ką svečiams pateikti pirmiesiems patiekalams (užkandai), paprastai pasirenku šį gardų ir ypač gražiai atrodantį receptą. Tiek kartų esu jas gaminusi, bet niekuomet nepasisekdavo padaryti nuotraukos:) Juk kai svečiai jau sėdi prie stalo, o aš dar krapštausi su užkepėlėmis, kad jos neatvėstų turiu skubiai jas pateikti, o ne pleškėti fotoaparatu:) Tad taip ir gaudavosi, kad visos užkepėlės išgaruodavo tarsi dūmas, ir nelikdavo ką fotografuoti :) Negaliu pasakyti, kad didžiuojuosi šiomis nuotraukomis, labai jau paskubomis padarytomis, su netinkama šviesa bei prezentacija, na, bet vis šis tas:)

Produktų sąrašas 6 porcijoms:

6-8 lapai filo tešlos

4 šaukštai sviesto, išlydyto

Apie 6-10 cm ilgio gabaliukas apvalaus ožkos sūrio

9 vyšniniai pomidorai

1/2 puodelio pieno

2 kiaušiniai

2 šaukštai grietinėlės

1/8 šaukštelio maltų baltųjų pipirų

Taip pat reikės 6 formelių kepimui banguotais kraštais ir išsiimamu dugnu. Su kitokiomis formelėmis dirbti nebandžiau, tad nežinau ar užkepėlės išsiimtų nesulūžę.

Kiekvienai formelei išpjauname po 4 apvalius apskritimus iš filo tešlos (šiek tiek didesnio diametro nei formelių viršutinis kraštas). Uždedame vieną lapelį ant formelės dugno, išklojame juo paviršių, patepame lydytu sviestu, ir klojame kitą lapelį. Taip padarome su visais 4 sluoksniais. Pakartojame tą su visomis formelėmis.

Supjaustome ožkos sūrio gabaliuką maždaug centimetro (ar daugiau) griežiniais. Kiekvieną apvalų sūrio gabaliuką įdedame į formelės vidurį, ant išklotos filo tešlos.

Pomidorus supjaustome į 4 dalis ir kiekvienoje formelėje esantį sūrio gabalėlį apdedame apvaliai ratu pomidoro ketvertukais.

Suplakame kiaušinius, pieną, grietinėlę ir pipirus dubenėlyje ir šiuo užpilu pripildome formeles iki pat viršaus. Iškart pašauname į iki 190C įkaitintą orkaitę ir kepam apie 30-40 min., kol gražiai paruduos viršus.  Pateikiame užkepėles šiltas su žaliomis salotomis.

T

Pasta su jūros gėrybėmis ir degtine

20 Apr

Pasta su jūros gėrybėmis ir degtine

Suintrigavo pavadinimas?:) mane taip pat, kai varčiau Pastos Bibliją. Kurį laiką nesiryžau bandyti šios modernios pastos versijos, bet vakar ėmiau ir įsidrąsinau. Juolab, kad turėjau šviežutėlių kalmarų ir didžiulių tigrinių krevečių. Pasisekimas buvo stulbinantis. Beje, kadangi neturėjome skaidrios degtinės (iki šiandien negaliu patikėt, kad mūsų namuose nėra degtinės poros šaukštų:)), panaudojau Stumbro degtinę su pipirais ir medumi. Skonio tikrai nesugadinau, o tik jį pataisiau:) Todėl galite drąsiai sekti mano pavyzdžiu:)

Pastą šiam patiekalui siulyčiau naudoti a la tagliateles, arba kokius nors storus spagečius. Tačiau knygoje rašo, jog tiks ir trumpa pasta (penne, rigatoni). Prisipažinsiu, kad man labai patinka, kai kreminiu padažu apsidengia būtent ilgi plokšti makaronai.

Ingredientų sąrašas:

Pora šaukštų alyvuogių aliejaus

1/2 didelio arba visas vidutinis svogūnas, supjaustytas gabaliukais

2-3 česnako skiltelės, sukapotos

2 šaukštai saulėje džiovintų pomidorų pastos (neturėjau, tad naudojau paprastą pomidorų pastą)

200ml virimui skirtos grietinėlės (aš naudojau plakimui skirtą 35%)

600g šviežių kalmarų, supjaustytų žiedeliais

6-8 šviežių karališkų krevečių

2 šaukštai degtinės

Druskos, šviežiai grūstų juodųjų pipirų

Pakelis mėgiamos pastos

Didelėje keptuvėje įkaitinam aliejų ir jame pakepinam svogūnus su česnakus, kol suminkštėja. Įdedam pomidorų pastą ir viską gerai išmaišom. Supilam grietinėlę, užverdam ir virinam, kol padažas sutirštėja. Pasūdome, įberiame pipirų. Nuimam nuo ugnies.

Išverdame pagal instrukcijas pastą. Likus virti porai minučių, padažą užkeliam ant ugnies ir į jį sudedam kalmarus, krevetes ir įpilam degtinę. Viską maišydami pakepinam (gal geriau tinka pavirinam:)) apie 2-3 minutes, kol jūros gėrybės pakeis spalvą, bet netaps guminėmis.

Nusausinam išvirusią pastą ir ją sumaišom su padažu. Pateikiame iš karto, pašildytose lėkštėse.

Žydiškas varškės apkepas su macomis Pesachui

18 Apr

Žydiškas varškės apkepas su macomis Pesachui

Šiandien žydai pradeda švęsti Pesachą – savotišką katalikiškųjų Velykų šventę. Tai didžiausia ir svarbiausia metų šventė, kurią paprastai pažymi didžiulis būrys šeimos narių ir giminaičių. Pesachas, kaip ir visos kitos žydiškos šventės, prasideda saulei nusileidus, ir tęsiasi net visą savaitę! Ceremonija pradžioje kiek nuobodi, nes kelias valandas reikia skaityti Ha Gada – švento rašto istoriją apie tai, kaip žydų protėviai nusprendė atsisakyti vergovės ir sprukti iš Egipto. Kaip žinia, Mozė tautą net 40 metų vedžiojo po dykumą, kol pasiekė Pažadėtąją Žemę – Izraelį.

Po tų skaitinių, paįvairintų dainomis ir visokiais keistais ritualais, seka apsivalgymo šventė. Kadangi žydai žino kaip reikia gaminti maistą, Pesachui paprastai parodomas aukštasis kulinarijos pilotažas. Pesachosimbolis Macos būna dažnai vienaip ar kitaip įkomponuotos į šventinius patiekalus.

Vienas dalykas, kurį reikia žinoti apie Pesachą – tai draudimas valgyti kvietinius produktus. Sąrašas gana ilgas, nes kviečiai – tai ne vien miltai, bet ir duona, sausainiai, makaronai, alus… Savaitę prieš Pesachą visi kuopiasi savo virtuves ir valosi, kad neliktų nei trupinėlis kokio milto ar džiuvėsio… Visi restoranai ir kavinės taip pat užsidaro generaliniam apsišvarinimui. Daugiau įspūdžių iš Pesacho ir ypač duonos nebuvimo visą savaitę esu rašiusi pernai http://www.nidosreceptai.lt/pusrytines-bandeles-arba-kai-salyje-savaite-nera-duonos/.

Viename žydiškame žurnale aptikau labai patraukliai nuskambėjusį Pesacho patiekalą – varškės apkepą, ruošiamą su macomis. Tai nėra tradicinis pagrindinės Pesacho vakarienės – Sederio – valgis. Kadangi, kaip rašiau, šventė trunka savaitę, patiekalų reikia sugalvoti daug ir įvairių. Iškepiau šį apkepą sekmadienio pusryčiams ir jau žinau, kad tai taps vienu mano šventinių pusryčių tradiciniu receptu.

Produktų sąrašas:

4 macos

3 dideli kiaušiniai

6 šaukštai cukraus

2 pakeliai varškės

1/2 puodelio grietinės arba jogurto

1-2 šaukštai apelsinų sulčių

1-2 šaukšteliai nutarkuotos apelsino arba citrinos žievelės

1 šaukštelis vanilinio cukraus

1/2  kapotų pekano riešutų (arba graikiškų)

1/2 puodelio džiovintų spanguolių arba razinų

4-6 šaukštai (maždaug 50g) lydyto sviesto

Orkaitę įkaitinam iki 165C. Macas pamerkiame į šaltą vandeni 1-2 minutėms, kol suminkštėja. Nusausinam gerai su popieriniais rankšluosčiais.

Lengvai išplakam kiaušinius su cukrumi, tada įmaišome varškę, grietinę (jogurtą), apelsinų sultis, žievelę, vanilinį cukrų, riešutus ir spanguoles.

Maždaug 2 šaukštus sviesto ištepame kepimo indo apačiojei ir šonuose. Apačią išklojame macomis (ten, kur trūksta, macas sulaužome tokio dydžio gabaliukais, kokių reikia užpildyti visam plotui). Ant viršaus užtepam pusę varškės masės. Tada vėl viršų išklojame macomis. Tepame antrą sluoksnį likusios varškės ir patį apkepo viršų vėl išklojame macomis. Viršų patepame likusiu lydytu sviestu.

Kepam apie valandą, kol apkepas paruduoja, iškyla. Tinka valgyti karštas arba atvėsęs.