Archive by Author

Pavlova su braškėmis

14 Feb

Pavlova su braškėmis

Pavlova. Tokią pavardę turėjo viena mano mokytojų. Bet šiame įraše – ne apie ją. Apie Valentino dienos desertą. Lengvą tarsi mylimojo bučinys. Tokį skanų, kad suvalgius norisi išlaižyti lėkštę :)

Kodėl šis vasariškai atrodantis desertas turi tokį pavadinimą? Sako, jog tai vienintelis desertas, kurį gali sau leisti valgyti balerinos. Vienos jų – Pavlovos – garbei jis taip ir pavadintas. Iš tiesų – orinis morengas su švelnia plaktos grietinėlės puta ir šviežiomis braškėmis – tai desertas, kuriam nėra abejingų. Bent jau aš tokių nesutikau :)

Orinius pyragėlius turėtų prisiminti visi mano kartos žmonės. Anuomet jie kainuodavo 22 kapeikas, ir tai būdavo gardėsis, kurį sau pasidovanodavau nutempusi į supirktuvę pilną krepšį tuščių pieno ir limonado butelių ir už juos gavusi pilną kišenę metalinių kapeikų. Pasistraksėdama pakeliui namo užsukdavau į parduotuvės konditerijos skyrių ir ilgai galvodavau kurį pyragėlį iš “gausaus” trijų pyragėlių asortimento pasirinkti: plikytą, orinį ar dūdelę su kremu. Visų jų kaina buvo vienoda. Nugalėdavo dažniausiai orinis.

Kartais žmonės įsikala sau į galvą kokią nors “tiesą” ir sunkiai peržengia per save, kad ją patikrintų. Pavyzdžiui, aš visą laiką buvau įsitikinusi, kad iškepti morengą yra ne mano jėgoms. Nepasisekimo tikimybė tokia didelė, kad verčiau nė nemėginti. Kad ir kaip kratau savo smegenis, niekaip nerandu atsakymo, kodėl taip iki šiol maniau.

Mano pasitikėjimą savo jėgomis atgaivino prieš kelias dienas vykęs Dariaus kolegos gimtadienio vakarėlis. Stalas lūžo nuo įvairiausių gardėsių, buvo pateiktas net deficitinis keptas paršelio kumpis (primenu, kad tai vyko Izraelyje, kur vietos įstatymas neleidžia kiaulei stovėti ant Šventosios Žemės, tad vargšelės kiaulės atokiuose ūkiuose auga pakabintos už pažastų, o toms, kurioms labiau pasisekė – ant medinės pakylos, ir yra šeriamos vien apelsinais :) ). Tačiau vakaro kulminacija, kaip vėliau paaiškėjo, tapo ne “ilgiausių metų” giesmė, ir net ne paršelis, prie kurio tįsojo didelė eilė, bet… desertas! Nepamenu nei vieno baliaus, kuriame desertas išgaravo per kelias minutes, o tie, kurie pasikuklino prieiti arčiau stalo, liko jo neparagavę. Net vyrukai, kurie paprastai deserto džiaugsmą palieka savo smaližėms žmonoms ir draugėms, kibo į kovą dėl morenginio deserto gabalėlio. Kalbu, be abejo, apie Pavlovą. Pavlovą, pagamintą jubuliato anytos rankomis.

Ką gi, aš, pasinaudojusi proga, prirėmiau auksarankę šeimininkę prie sienos ir išsitraukiau visas morengų kepimo paslaptis. Štai kaip juos kepa ponia Liuda: suplaktus baltymus ji valandą kepa vienoje temperatūroje, paskui 45 minutes – kiek aukštesnėje ir dar 45 minutes dar aukštesnėje. Taip morengai tampa traškūs ir skaniai parudavę. Kol parėjau namo, temperatūros skaičius užmiršau :) Tada atsiverčiau vieną savo kulinarinių knygų ir pasinaudojau knygoje pateiktais patarimais. Iškart puoliau bandyti to, kas iki šiol atrodė tabu. Ir ką gi – negaliu patikėti, kad šis desertas – tai vieni juokai, o jo pagaminimas “įkandamas” net pirmokui:)

Todėl Valentino dienos proga ant mūsų šventinio stalo visu grožiu sužibo Pavlova. Turėjau skubiai fotografuoti, nes po 2 minučių lėkštė buvo jau laižoma pirmo ją pagriebusiojo :)

Pavlova (3-4 asm)

Morengo pagrindui:

2 kiaušinių baltymai kambario temperatūros

100g cukraus

Įkaitiname orkaitę iki 200C. Skardą klojame pergamentiniu popieriumi.

Baltymus suplakame iki standžių putų švariame inde (jei inde bus likę bent lašelis riebalų, rizikuojate patirti fiasko – baltymai nesusiplaks). Kai putos darysis vis standesnės, pamažu palaipsniui supilame cukrų (dozuojame šaukštais).

Baltymų masę supilame ant pergamento, formuodami kokią norime figūrą: širdelę, kvadratą, apskritimą. Galite formuoti ir atskirus apskritimus individualiems desertams. Neklokite storo sluoksnio, nes masė išaugs kepdama.

Prieš pat dedant skardą su baltymų mase į orkaitę, sumažiname karštį iki 150C. Paliekame kepti 120 min. Pasibaigus laikui išjungiame karštį ir paliekame orkaitėje, kad atvėstų ir apdžiūtų.

Kremui:

1/2 indelio grietinėlės 35% (šaltos iš šaldytuvo)

1-2 šaukšteliai cukraus pudros

Grietinėlę išplakame iki standžių putų, pabaigoje įberiame cukraus pudrą. Ant morengo dedame šaukštu kremą. Puošiame šviežiais vaisiais – braškėmis, vyšniomis, avietėmis, kiviais… Naudokite tokius vaisius, kokie prieinami (Izraelis dabar džiaugiasi pačiu braškių įkarščiu:)).

Pastaba: grietinėlę suplakite ir sudėkite ant morengo tik prieš pat pateikiant desertą ant stalo. Kitaip morengas persisunks drėgme ir visas desertas praras traškumą, skonį ir išvaizdą.

Gero visiems Valentino!  Mylėkite ir būkite mylimi :)

Pate Sablee – sausainių klasika

12 Feb

Pate Sablee – sausainių klasika

Dar vienas receptas iš mano paskutiniojo priėmimo garbiems svečiams. Pate Sablee – tai klasikinis sausainių tešlos receptas. Jūsų fantazija gali pasufleruoti kaip dar galima ją panaudoti. Aš gaminau keletą rūšių sausainių bei krepšelius su braškėmis ir maskarpone kremu.

Izraelyje įprasta, jog pasibaigus bet kokiai vakarienei, kurios metu pateikiami užkandžiai, karšti patiekalai bei desertai, su kava bei arbata pasiūlyti dar ir sausainių. Ir nors atrodytų, jog vakarienės metu visi persivalgo skaniausiais valgiais, sausainiai paprastai būna ne mažiau šluojami nuo stalo:) Žinoma, sausainiai turi būti vieno kąsnio didumo – tada jie elegantiškai atrodo ant stalo, o svečiai net nejaučia, kaip vienas po kito gardūs kepiniai atsiduria jų pilvuose :) Argi gali būti geresnis komplimentas šeimininkei, nei po baliaus likę tuščios lėkštės?:)

Pate Sablee tešlos galima pasigaminti daugiau, ir nebūtina ją visą iškepti. Įsukta į maistinę plėvelę tešla puikiai išstovės šaldytuve ne mažiau nei savaitę, o jei padėsite ją į šaldiklį, galėsite panaudoti po kelių mėnesių. Jokiais būdais nepatariu sviesto pakeisti margarinu – skonis išties nukentės, o pinigėlių tikrai daug nesutaupysite…

Pate Sablee bazinis receptas:

250g miltų

200g sviesto, supjaustyto į mažus gabaliukus ir šiek tiek suminkštėjusio

100g cukraus pudros

žiupsnelis druskos

2 kiaušinių tryniai

Supilame miltus ant darbinio paviršiaus į kalnelį, o viduryje padarome šulinį. Į vidurį suberiam cukraus pudrą, sviestą ir druską. Pirštų galiukais triname sviestą su cukrumi ir druska, tada įpilame trynius, ir vėl pirštų galiukais suminkome su sviesto ir cukraus bei druskos mišiniu.

Pamažu iš šonų įminkome miltus, kol tešla pasidaro vienalytė. Išminkytą tešlą įvyniojame į maistinę plėvelę ir paliekame šaldytuve atvėsti, mažiausiai valandai, arba kol būsite pasiruošę formuoti sausainius.

Sausainiai su įvairiais įdarais

4 šaukštai aviečių džemo

20 migdolų plokštelių

1 šaukštas tirpios kavos

kiaušinio mišinys patepimui (1 trynys sumaišytas su 1 šaukštu pieno)

Išimame tešlą iš šaldytuvo ir iškočiojame 2-3 mm plonumo blyną. Naudojant 3,5-4 cm skersmens formelę (arba stikliuką) “suštampuojame” tešlą į apskritimukus.

Su Aviečių Džemu. Norimą skaičių išpjautų apskritimų padedame ant pergamentu išklotos skardos ir jų paviršių kepimui skirtu teptuku sutepame šaltu vandeniu. Išpjauname lygiai tokį patį skaičių vienodo dydžio diskų, ir kirkvieno šio disko viduryje išpjauname 1,5cm diametro apskritimą. Šį tuščiavidurį diską dedame ant pilno apskritimo, patepto vandeniu. Į vidų mažu šaukšteliu pridedam aviečių džemo. Kraštus patepame kiaušinio mišiniu.

Su Migdolais. Norimą skaičių apskritimų sudedame į skardą, išklotą pergamentu. Viršutinį paviršių patepame kiaušinio mišiniu ir centre sudedam maždaug 5-6 migdolų plokšteles.

Su Kava. Sudedam apskritimus į kepimo skardą. Tirpią kavą ištirpiname 1 šaukšte drungno vandens. Teptuku kiekvieną sausainio pagrindą patepame kavos mišiniu, ir šakute švelniai perbraukiame kelis kartus per visą paviršių, padarydami ornamentą.

Sausainius kepame įkaitintoje iki 170C orkaitėje 6-10 minučių (dvigubi sausainiai – su aviečių džemu – turbūt keps ilgiau, nes jie storesni). Jei mėgstate labiau apskrudintus sausainius, galite padidinti kaitrą iki 180C paskutinę minutę. Atvėsiname sausainius ant grotelių.

Atvėsusius pabarstome cukraus pudra, sudedame į puošnią lėkštę.

Krepšeliai su braškėmis ir maskarpone sūrio kremu

Klasikinė Pate Sablee tešla

Apie 20 braškių (arba kitokių šviežių vaisių arba uogų)

1 puodelis (250g) šalto maskarpone sūrio

3/4 puodelio ( 180 ml) šaltos grietinėlės 35% riebumo

1/4 puodelio (30g) cukraus pudros

1 šaukštelis vanilino ekstrakto

Mažas krepšelių formeles išklojame Pate Sable tešla (nepadarykite pagrindo per plono, kadangi iškeptus krepšelius bus sunku išimti ir jie lengvai trupės jei ne dedant į lėkštę, tai tikrai rankose, imant krepšelį). Krepšelių dugną kelis kartus subadome šakute ir kišame į įkaitintą orkaitę bei kepame, kol gražiai pagels.

Sumaišome maskarpone sūrį su grietinėle, cukraus pudra, vanilinu ir plakame plaktuvu iki tolygios kreminės masės.

Šaukštelio arba konditerinio švirkšto pagalba pripildome atvėsintus krepšelius kremu ir ant viršaus sudedame braškes. Papuošiame mėtos lapeliais.

Iš šių produktų galima iškepti ir tartą – šiuo atveju naudokite 24cm skersmens tartos formą pagrindui iškepti. Toks desertas – tikra stalo puošmena, o jį gamindamos užtruksite tikrai nedaug laiko.

Sluoksniuotos tešlos glazūruoti krepšeliai su lašišos tartare

10 Feb

Sluoksniuotos tešlos glazūruoti krepšeliai su lašišos tartare

Jei šaldymo kameroje neturite sluoksniuotos tešlos, jūs – rimtame pavojuje!:) Siūlau sekančio vizito į parduotuvę metu įsigyti paką tešlos ir turėti ją visuomet po ranka. Pravers visais gyvenimo atvejais: gaminant užkandžius, ir saldumynus, arba silpnumo akimirkai užklupus, kai iki beprotybės norisi kažko skanaus… :)

Apie sluoksniuotos tešlos privalumus ir neišsemiamą idėjų aruodą esu ne kartą rašiusi. Tuo tarpu šiandien pasidalinsiu keliomis Michel Roux knygoje atrastomis idėjomis kaip pasigaminti be galo gardžius ir puošnius užkandžius šventinei vakarienei ar kokteilių vakarėliui. Kviečiu pasigaminti glazūruotus krepšelius su lašiša – rūkyta bei lašišos tartare.

Jei laukiate svečių ir ruošiate sėdimą vakarienę, galite tokį krepšelį pateikti tokio dydžio, kuris tinka užkandžiui (apie 10cm skersmens krepšelis). Bet miniatiūrinės patiekalo versijos – tikra stalo puošmena ir džiaugsmas skrandžiui vaišinant svečius vieno kąsnio užkandžiais.

Produktai, kurių reikės glazūruotiems sluoksniuotos tešlos krepšeliams ir lašišos tartare:

380 g klasikinės sluoksniuotos tešlos (nesiūlau minkyti patiems, kadangi pirktinis šaldytas variantas – tai garantuota sėkmė virtuvėje)

120g cukraus pudros

240g žalios lašišos file be odos

40ml alyvų aliejaus

1,5 citrinos sultys

2 baltieji pipirai, šviežiai grūsti

Druskos ir šviežiai grūstų juodųjų pipirų

Pateikimui ir dekoracijai:

1/2 šviežio agurko

12 didelių kaparėlio uogų

Krapų šakelių arba keli laiškai svogūno

Iškočiojame atšildytą tešlą į 5mm storio kvadratą. Apvalia pjaustykle išspaudžiame 10cm dydžio apskritimus (individualiems užkandžiams) arba 3cm apskritimus vieno kąsnio užkandėlėms. Ant stalo tolygiai paskirstom cukraus pudrą ir į ją “įtiesę” sluoksniuotos tešlos apskritimą kočėlu iškočiojam iki maždaug 12 cm (4cm – ma=oms versijoms) skersmens apskritimų. Dedam į skardą, išklotą pergamentu ir kišam į šaldytuvą pusvalandžiui.

Įkaitinam orkaitę iki 200C. Skardą išklojam pergamentiniu popieriumi, šiek tiek sušlapintu šaltu vandeniu. Išimtus iš šaldytuvo apskritimus pasitiesiame ant darbinio paviršiaus, naudodami tuos pačius įrankius (pjaustykles arba stiklines aštriais kraštais, taures ar stikliukus) išspaudžiame 10cm (3cm) apskritimus. Mentelės pagalba tešlos apskritimus perkeliame į skardą cukruota puse į viršų. Dedame į įkaitintą orkaitę ir kepame apie 10 minučių. Kai viršus gražiai parunda ir cukrus pavirsta glazūra, sumažinam temperatūrą iki 180C ir pakepame dar apie 5 minutes. Išimtus iš orkaitės krepšelius atsargiai perkeliame ant grotelių, kad atvėstų.

Paruošiame lašišos tartare: aštriu peiliu supjaustome lašišą į 3mm gabalėlius. Lašišą sudedame į indą, užpilame aliejumi, citrinos sultimis, grūstais baltaisiais pipirais, pabarstome druska, juodaisiais pipirais. Paliekame pasimarinuoti bent 10 minučių.

Per tą laiką, kol marinuojasi lašišos tartare, nulupame agurko žievę ir supjaustome pjaustykle į ilgus ir plonus siūlus (julienne). Juos šakute susukame į lizdelius ir papuošiame lėkštes, kuriose pateiksime krepšelius.

Glazūruotus krepšelius užpildome lašišos tartare ir papuošiame krapo šakele arba smulkintais svogūno laiškais. Dedame į lėkštes šalia agurkų lizdelio ir papuošiame kalarėlio uogomis bei žalumynais.

Krepšelius galima užpildyti ir rūkytos lašišos juostele, susukta į gražią gėlytę – saldus sluoksniuotos tešlos pagrindas ir sūri rūkyta žuvis duoda puikią ir netikėtą skonio harmoniją.

Skanaus :)

Šokoladiniai triufeliai

6 Feb

Šokoladiniai triufeliai

Sveiki po ilgokos pertraukos! Kelios savaitės prašvilpė tarsi vėjas – sunku grįžti į ritmą:) Vos prieš porą dienų parskridom iš Pietų Afrikos, o namuose laukė visas kalnas darbų ir įsipareigojimų. Vienas svarbiausių ir ilgai planuotų – tai lietuviška vakarienė garbingiems svečiams, kurią ruošiau pati. Negaliu pasakyti, kad buvo lengva – 5 val ryto nusileidus lėktuvui laikas buvo suskaičiuotas iki minutės: iki vakarienės pradžios buvo likę 38 valandos paskaitoms, pirkiniams, kepimui, stalo serviravimui, ir, jei pasiseks – trumpam miegui:) Šiandien galiu pasakyti, kad mano vakarienė pavyko puikiai, ir visi pasisekę patiekalai palaipsniui suguls į šį blog’ą.

Pradėsiu ne nuo starterių ir canape, bet nuo kito galo – Šokoladinių triufelių. Nuostabus daiktas, jei dažnai tenka vaišinti svečius, arba patys baisiai mėgstate šokoladą:) Nesudėtingas procesas pareikalaus vos pusvalandį, o gardėsių turėsite ilgam laikui arba dideliam kiekiui svečių:) Šokoladiniai triufeliai ne tik nuostabiai atrodo ant stalo, bet juos paragavus – sunku sustoti:) Todėl likusius saldėsius mielai supakuosiu savo vyrui į darbą – galės vaišinti svečius, pateikdamas su puodeliu espresso.

Šokoladiniams triufeliams (priklausomai nuo dydžio gausis apie 40 vienetų) reikės:

230g geros kokybės karčiojo juodo šokolado (ne mažiau kaip 70% kakavos)

180ml grietinėlės (35%)

2 šaukštai (28g) sviesto

2 šaukštai alkoholio (konjako, brendžio, romo, Grand Manier, Kahlua ar kokio nors kitokio) – pagal pageidavimą

Kakavos miltelių apvoliojimui

Šokoladą sulaužome kuo mažesniais gabaliukais metaliniame dubenėlyje. Sudedam į puodą sviestą, supilam grietinėlę ir kaitinam ant vidutinės ugnies. Kai tik grietinėlė su sviestu užverda, tuoj pat nukeliam nuo ugnies ir supilam į dubenį, kuriame yra šokoladas. Maišome viską plakikliu, kol šokoladas išsilydo ir masė tampa vienalyte. Įpilam alkoholį (jei naudojame), viską dar kartą gerai sumaišom, ir dedam į šaldytuvą kelioms valandoms arba per naktį.

Sušalusią masę išimame iš šaldytuvo. Į lėkštę įberiam apie 2 šaukštus kakavos. Imame šaukšteliu (arba melionui skirtu dekoratyviniu šaukšteliu) šokolado masės gabalėlį ir pirštais formuojame triufelius – apvalius, kūgius, arba “pasišiaušusius” – kokia forma labiausia patinka. Iškart voliojam triufelius į kakavą. Jei turite vienkartinių dekoratyvinių įdėklų, sudėkite kiekvieną triufelį į skirtingų spalvų įdėklus – bus puiki stalo dekoracija.

Įvoliojimui galima naudoti ne vien kakavą, bet taip pat ir paskrudintas kokoso drožles, paskrudintus grūstus lazdyno, graikiškus arba migdolų riešutus, cukraus pudrą arba šokolado drožles.

Pagaminti triufeliai turi būti laikomi šaldytuve, jie gali stovėti uždengtame inde keletą savaičių. Jei pageidaujate, galite triufelius užšaldyti – tuomet jie stovės kelis mėnesius. Tik prieš pateikiant, atšildykite šaldytuve.

P.S. Gerai, kad aš mėgstu rinkti įvairiausias gražias saldainių dėžutes (metalines) – šįkart viena jų labai tiko triufeliams sudėti :)

Kulšelės medaus ir sojos padaže

30 Jan

Kulšelės medaus ir sojos padaže

Šis šeštadienis – tai “lagamininės” nuotaikos diena. Rytoj išskrendam trumpam vizitui į Pietų Afriką, todėl tam, kad nieko nepamirščiau, sudarinėju sąrašus. Dešimtys punktų, ką reikia nuveikti šiandien ir rytoj, prieš skrydį: priduoti namų darbus, paskambinti tam, susitarti dėl to, nusipirkti aną, nepamiršti šito… Juk puikiai žinote, kaip sukasi galva, kai viską reikia suplanuoti kelioms savaitėms į priekį.

Bet nei vienas iš tų planų ir užsiėmimų nenumalšina alkio jausmo! Todėl mūsų šios dienos vakarienė – tokia, kurią gaminant nereikia stovėti valandas prie viryklės arba įdėmiai sekti minutes. Vištienos kulšelės, kurias vakar šviežutėles Darius parnešė iš mūsų uzbeko mėsininko – puikus “gelbėjimosi ratas” tokią dieną kaip ši. Kadangi tingėjau sukti galvą ką įdomesnio su jomis padaryti, nuėjau lengviausiu keliu: įsijungiau savo vieną skaitomiausių blog’ų – www.kwestiasmaku.pl ir griebiau ten esantį receptą. Štai jis, šiek tiek pamodifikuotas, garuojantis ant mūsų stalo:

Produktai 2 žmonių vakarienei:

4-6 vištos kulšelės (priklausomai nuo apetito ir nuo kulšelių dydžio)

Mrinatui:

8 šaukštai sojos padažo

4 šaukštai ryžių acto

2 šaukštai medaus (aš naudojau 2 šaukštus datulių sirupo ir 1 šaukštą rudojo cukraus)

2 šaukštai viskio, brendžio arba konjako

1/2 svogūno, susmulkinto

3 česnako skiltelės, susmulkintos

1 šaukštelis sutarkuotos imbiero šaknies

1 šaukštelis krakmolo (jei prireiks)

Pirmiausia pasigaminam marinatą: susmulkintus svogūnus, česnakus ir sutarkuotą imbierą sumaišom su soja, ryžių actu, medumi ir viskiu (konjaku). Sumerkiam vištienos kulšeles ir paliekam marinuotis porą valandų kambario temperatūroje arba per naktį – šaldytuve.

Išimame kulšeles iš marinato ir sudedame karščiui atspariame inde. Uždengiame dangčiu arba folija ir dedame į orkaitę, įkaitintą iki 200C. Kepame apie 1 val ir 20 min., kelis kartus apverčiant. Pabaigoje nuimame dangtį (foliją) ir paskrudiname.

Likusį marinatą užkaitiname mažame puode, įdedame dar 1 šaukštelį cukraus ir viriname apie 5 minutes, kol padažas sutirštės. Padažu palaistome iškepusias kulšeles. Pateikiame su ryžiais ir daržovėmis. Kad pridėčiau spalvų, aš dar pateikiau troškintų morkų, tačiau puikiausiai tiktų brokoliai arba šparaginės pupelės.

Paišdykavimai su FILO tešla

26 Jan

Paišdykavimai su FILO tešla

Ne kartą esu rašiusi apie Filo tešlą – nuostabų atradimą virtuvėje! Negana to, kad tešloje (kaip tvirtino viena gerai žinoma Izraelio konditerė) nėra nei gramo riebalų, tai naudojant Filo atsiveria neribotos galimybės gaminant desertus, pagrindinius patiekalus, pyragėlius ir viską, kas tik šauna į galvą. Smagu, kad Vilniuje, kaip pranešė “kulinariniai agentai” komentarų skiltyje, Filo tešlos jau galima įsigyti naujame Ozo prekybos centre esančiame supermarkete (o gal ir visur kitur?:)).

Anksčiau esu rašiusi nemažai detalių instrukcijų kaip dirbti su Filo tešla, tad šįkart nesikartosiu. Veikiau pasidalinsiu su jumis idėjomis, ką, turint šaldytuve ritinėlį Filo, galima su juo nuveikti.

Pagrindinė problema, kuri dažniausiai kankina mane, kad atšildžius Filo tešlos pakelį, iš naujo užšaldyti jo nerekomenduojama, tad tenkam prisigalvoti įvairiausių dalykų, kaip panaudoti likučius. Tai, kad į filo tešlą galima įsukti krevetes, ir jas iškepti orkaitėje – bene paprasčiausias sprendimas pirštais valgomoms užkandėlėms susirinkusiems svečiams pavaišinti. Taip pat skanu ir gražu į filo tešlos juostelę įvynioti žuvies gabalėlį (lašišos) ir jį iškepti orkaitėje. Žuvis bus sultinga, o apvalkalėlis – traškus.

Man labai patinka filo tešlos krepšeliai, į kuriuos galima pridėti žalių daržovių arba karšto daržovių garnyro. Tiesiog patepkite individualioms užkepėlėms skirtus apvalius porceliano indelius, tinkamus kepti orkaitėje, ir į vidų įklokite 3-4 sluoksnius Filo tešlos, supjaustytos kvadratais, didesniais nei indelio skersmuo. Tegul skirtingo dydžio kraštai styro išsikišę virš indo sienelių – iškepęs krepšelis bus gražesnis. Kaip žinia, kiekvieną sluoksnį Filo reikia patepti šiek tiek lydyto sviesto arba aliejaus. Iškepti štai tokius krepšelius orkaitėje, kol tešla paruduos (apie 15-20 min), tada atvėsinti, išimti iš indelių ir prikrauti norimų salotų mišinio.

Samosos – tai nuostabus indiškas užkandis, puikiai tinkamas ne tik filo tešlai pabaigti, beti ir išnaudoti nuo vakar likusį curry! Žinoma, galima įdarą pasigaminti ir išskirtinai vegetariškoms samosoms! Apie samosas taip pat esu nemažai rašiusi (paieškokite rubrikoje “Bolivudas”), tačiau neverta apsiriboti vien duotuoju receptu. Samosų įdarui tinka viskas, ką turite šaldytuve, įskaitant saldžią varškę ar tarkuotus obuolius su cukrumi ir cinamonu (tiesa, su Bolivudu šios samosos turės mažai ką bendro:)). O mano siūlomas įdaras indiškoms samosoms yra toks:

1 šaukštas aliejaus

1/2 šaukštelio juodųjų garstyčių sėklų

1 šaukštelis kumino sėklų

1 svogūnas, sukapotas

1/2 šaukštelio malto kumino

1 šaukštelis turmeriko (ciberžolės)

1 šaukštelis garam masala priekonių (šio mišinio galima rasti daugelyje prieskonių parduotuvių)

1 šaukštelis curry miltelių

1/3 puodelio supjaustyto pomidoro

1 didelė bulvė, nulupta ir supjaustyta mažais kubeliais

1/2 puodelio rudųjų lęšių (nebūtinai)

1/2 puodelio šviežios kalendros, sukapotos

Druska, pipirai

Sezamo sėklos pabarstymui

Išverdame bulves ir lęšius, jei naudojame (apie 20 min). Įkaitiname aliejų, suberiame garstyčių sėklas, ir kai jos ima spragsėti, pridedame kumino sėklas ir kitus prieskonius ir šiek tiek pakepiname, kad išsiskirtų aromatas. Suberiame svogūnus ir kepiname maišant. Įmaišome pomidorus, bulves, lęšius, kalendras ir paverdame viską apie 10 min. Atvėsiname.

Filo tešlos lakštus supjaustome juostelėmis (4-5 juostelės), patepame kiekvieną lydytu sviestu arba aliejumi, į kampą dedame šaukštelį įdaro, tada tą kampą užlenkiame trikampiu iki krašto. Po to vėl trikampį lenkiam link kito krašto. Taip suvyniojam į trikampės formos pyragėlį ir dedame ant kepimo skardoje ištiesto pergamento. Viršų patepame aliejumi ir pabarstome sezamo sėklomis. Kepame kol parunda tešla apie 20 minučių. Beje, pagamintas samosas (nekeptas) galima užsišaldyti, ir kepti iškart ištraukus ir kameros. Tačiau šiuo atveju reikia pridėti papildomas 5 minutes prie kepimo laiko.

Jei jau pradėjome su Bolivudu, tai štai dar viena mintis, kaip panaudoti filo – šįkart desertui.

Jums reikės:

Filo tešlos

aliejaus

1 puodelio vandens

1 puodelio cukraus

1/2 puodelio medaus

2 šaukštų citrinos sulčių

1 cinamono lazdelės arba pusės šaukštelio cinamono

kapotų pistačio riešutų

Kiekvieną filo tešlos lapą supjaustome į 12 kvadratų. Juos galima išvirti aliejuje, kol pasidarys traškūs, arba iškepti orkaitėje (aš labiau mėgstu pastarąjį būdą :) ). Taigi, sudedam kvadratus į skardą, išklotą pergamentu, patepame kiekvieną aliejumi, ir kepame 180C orkaitėje apie 10 minučių, kol paruduos.

Sumaišome vandenį, cukrų, medų, citrinos sultis ir cinamoną mažame puodelyje, užverdame, tada sumažiname ugnį ir viriname apie 7 minutes, kol sirupas šiek tiek sutirštės. Išimame cinamono lazdelę ir atvėsiname

Prieš pat pateikiant, pašlakstome filo tešlos iškeptus kvadratėlius sirupu, pabarstome riešutais ir sudėliojame vieną ant kito didelėje lėkštėje.

Kur dar panaudoti Filo? Niekada nebandžiau šio recepto pati, bet girdėjau daug liapusių iš jį ragavusio. Taigi, į siauras filo tešlos juosteles galima įvunioti šokolado plytelę, sandariai iš visų pusių uždarant visus tešlos kapmpus, ir štai tokius šokolado gabalėlius iškepti įkaitusioje orkaitėje. Tik atvėsinkite prieš vartojant, kad karštas šokiladas nenuplikintų liežuvio :)

Jei jau pradėjome apie šokoladinį filo tešlos įdarą, tai šokilado plytelę dar galima pagardinti čili prieskoniais – bus pikantiškas gardėsis suaugusiems. Į filo tešlą galima įvynioti obuolių, cinamono ir riešutų įdarą, o pikantiškam užkandžiui tiktų špinatų, sūrio ir rūkytos lašišos įdaras. Beje, vietoje suvynioto pyragėlio formos, galima filo tešlos kvadratėlį įkloti į keksiuko formelč, į vidų dėti įdarą ir viršų suraukti suspaudus: taip gausis simpatiški krepšeliai.

Dar filo tešla tinkama gražiam ir skaniam vištienos pyrago viršui papuošti: tiesiog paimkite 3 lapus Filo tešlos, suglamžykite, ir uždėkite ant pyrago viršaus, prieš baigiant kepti.

Tai štai toks šiandien fantazijos ir patirties protrūkis. Pasidalinkite mintimis kaip jūs panaudojate Filo tešlą, ir ypač jos likučius :)

Sotūs blyneliai sekmadienio pusryčiams

23 Jan

Sotūs blyneliai sekmadienio pusryčiams

Man patinka sausis Tel Avive. Ir ne tik todėl, kad sausį nekankina beprotiškas karštis, o naktį galima miegoti atsidarius balkoną ir girdėti jūros ošimą. Ir net ne todėl, kad skirtingai nuo Lietuvos, kurioje statistiškai saulė visą sausį šviečia ….. 24….. valandas. Bet labiausiai sausis Tel Avive man patinka todėl, kad tai pats šviežių braškių sezono karštymetis :)

Šiemet kaip niekuomet esu apsileidus ir visai neišnaudoju šio specifinio metų laiko kulinarijoje. Net gėda pasakyti, tačiau šiemet neiškepiau nei vieno torto su braškėmis, nepadariau jokio deserto, ir dar visaip kaip nepasidžiaugiau įmantriais braškiniais patiekalais. Tiesa, negaliu skųstis, kad ir uogų nenusipirkau :) Todėl šiandien nutariau atsigriebti ir sekmadieniniams pusryčiams (kuriuos labiausiai mėgstu, nes visa šalis dirba, o mes galim šildytis terasoje ir tinginiauti :) ) nutariau pagaminti gardumyno iš vaikystės – sočių blynelių. Žinoma, su šviežiomis braškėmis!

Šiais blyneliais mane mama maitino visus 12 metų, kas rytą, prieš einant į mokyklą :) Ir jie man nei kiek nenusibodo!

2 asmenims pusryčiams reikės:

2-3 kiaušinių (kuo daugiau, tuo skaniau ir sočiau :) )

1 puodelio miltų

vandens

druskos, cukraus

3 šaukštų aliejaus

Kiaušinius suplakame, įmaišome miltus bei cukrų ir druską. Tada pamažu pilame vandenį, nuolat maišydami – taip išvengsime trupinių susidarymo tešloje. Vandens pilame tiek, kad tešla būtų kefyro tirštumo.Įmaišome aliejų (geriausia su karotinu, tuomet blyneliai gausis labaaaai geltoni), viską suplakame iki vienalytės masės.

Įkaitiname keptuvę, geriausia nepridegančią. Jei bijote, kad pirmas blynas prilips prie keptuvės, galite įlašinti kelis lašus aliejaus ir padengti tolygiai keptuvės paviršių. Pilame samtelį tešlos, paskirstome po keptuvę, kai apačia iškepa, apverčiam kita puse, šiek tiek pakepinam. Dedam į pašildytą lėkštę ir, kol kepam sekantį blynelį, kišam jau iškeptus blynelius kur nors į pakaitintą orkaitę,  kad neatvėstų. Visus likusius blynus kepant tikrai nereikia kaskart tepti keptuvės riebalais, nes turėtų pakakti į tešlą įpilto aliejaus. Tačiau jei tešla vistiek limpa prie keptuvės, galite arba dar įpilti šiek tiek aliejaus į tešlą, arba prieš kepant blynelius patepti keptuvę riebalais.

Pateikite su smulkintomis šviežiomis braškėmis ir cukraus pudra. Taip pat tinka šaldyta braškių uogienė ar bet koks kitas džemas,  taip pat smulkinti persimonai, tarkuoti obuoliai su cukrumi ir cinamonu, bananai ar bet koks kitoks saldus pagardas.

Žuvis saldžiarūgštėje sojos glazūroje

19 Jan

Žuvis saldžiarūgštėje sojos glazūroje

Kaip gera atsibusti ryte ir žinoti, kad šiandien nereikia sėsti prie staklių, oi, atsiprašau, knygų :) Vakar baigiau sesiją, tad turiu net tris dienas laisvės nuo mokslų. O tada ir vėl prasideda naujas semestras. Su naujais namų darbais, projektais, ir, žinoma, egzaminais…

Tad kol turiu laiko ir rašymams , ir kepimams, skubu pasidalinti su jumis dar vienu žuvies gaminimo metodu. Aš tikrai negaliu pasigirti begaliniu skaičiumi būdų, kaip pasigaminti skanų žuvies patiekalą: turiu kelis išbandytus “budinčius” receptus, ir retai kada kišu nosį į ką nors naujo. Bet štai ėmiau ir surizikavau. Atsiverčiau savo brangiąją japoniškos virtuvės knygą, ir nutariau išbandyti receptą, kuriam neprireikė jokių ypatingai retų ingredientų. Galiu pasakyti, kad šis receptas iškart pakliuvo į mūsų šeimos TOP 5.

Mano pasirinktas receptas teigė, kad tinkamiausia žuvis šiam patiekalui – kuo riebesnė: pavyzdžiui, kardžuvė. Taip pat puikiai tinka lašiša! Tad ši žinia  skirta esantiems Lietuvoje (manau, kad lašiša Lietuvoje pasidarė tarsi nacionalinė žuvis:)). Taip pat skanu bus, jei naudosite menkę arba jūros ešerį. Žodžiu, didžiausias iššūkis – rasti tinkamos žuvies:)

4 žmonių vakarienei turėtų pakakti apie 800g žuvies. Ji gali būti supjaustyta kepsneliais (kaip paprastai mes pjaustome lašišą), arba file. Jei naudosite file, supjaustykite kiekvieną file į 3-4 gabalėlius (priklausomai nuo žuvies didumo). Tai svarbu, nes antraip bus ypač sudėtinga kepančią žuvį apversti keptuvėje.

Na, o dabar – produktų sąrašas:

Marinatui:

1 šaukštas laimo arba šviežių greipfrutų sulčių

2 šaukštai sake

2 šaukštai sojos padažo

3 šaukštai mirin (esminis japoniškos virtuvės elementas – saldus tirštas ryžių vynas)

1 šaukštas aliajaus

Glazūrai:

1 šaukštas laimo arba šviežių greipfrutų sulčių

1 šaukštas sojos padažo

2 šaukšteliai cukraus

1-2 šaukštai vandens (jei prireiks)

1 šaukštas nutarkuotos citrinos žievelės

Sumaišom stikliniame ar kitokiame nereaguojančiame į pašalinius kvapus dubenėlyje citrusų sultis ir sake. Sumerkiam į šį mišinį nuplautą ir popieriniu rankšluosčiu nusausintą žuvį – geriausia, jei dubenėlis tokio dydžio, kad jame žuvis tilptų vienu “aukštu”. Pamarinuojame šiame mišinyje 5-10 minučių. Supilam sojos padažą bei mirin ir marinuojame žuvį dar 10 minučių kambario temperatūroje. Jei žuvį įdėsim į šaldytuvą, galim marinuoti valandą, tačiau ne ilgiau: antraip sojos ir citrinos skonis bus per stiprus.

Išimam žuvį iš marinato, nusausinam jo likučius. Įkaitinam didelę keptuvę (kad tilptų visi žuvies gabaliukai), įpilame šiek tiek aliejaus. Sudedame žuvį ir kepinam 2 minutes nevartant. Tada apverčiam ir kepam kitą pusę maždaug minutę. Jei žuvies gabalai stori, gali prireikti keptuvę uždengti, kad žuvis iškeptų per visą storį. Jei kepame file, pradžioje dedame ta puse, kuri neturi odos, ir tik vėliau apverčiame kita puse.

Tada darome glazūrą: puodelyje sumaišytus citrusų sultis, soją ir cukrų papilame ties keptuvės kraštais ir maišom (arba geriausia, judinam keptuvę), kol cukrus ištirpsta. Jei padažas pradeda gąsdinančiai susitraukinėti ir grasinasi pradėti svilti, įpilam 2 šaukštus vandens. Apverčiame žuvį kita puse ir tęsiame glazūravimo porcedūrą, kol padažas labai suputos ir jo kiekis sumažės perpus.

Kai pateiksit svečiams, žuvį palaistykite glazūra ir pabarstykite tarkuota citrinos žievele bei papuoškite žaliais svogūno laiškais.

Skanu su ryžiais arba karštomis daržovėmis. Man labai patinka orkaitėje apkepintas brokolis su migdolais. Šis daržovių paruošimo būdas labai tinkamas pateikti svečiams: lengvas paruošti, skanus ir atrodo gražiai. Aš apverdu brokolius pasūdytame vandenyje (apie 5 minutes), tada sudedu į stiklinį indą, tinkamą kepti orkaitėje, pabarstau skaldytais migdolais, pašlakstau aliejumi ir pašaunu į įkaitusią orkaitę. Maždaug po 15 minučių brokolio žiedeliai būna gražiai parudę ir migdolai apskrudę.

Aplodismentai granatams!

17 Jan

Aplodismentai granatams!

Noriu jums pristatyti savo naują bičiulę – Anne Kleinberg. Nors esame pažįstamos daugiau nei metus, visai neseniai ėmėme ir sulipome į tikrą draugystę :) Iš Niujorko kilusi ir jau antrą dešimtį Izraelyje gyvenanti Anne – tikra energijos bomba ir užkrečiantis pavyzdys visiems, kurie dėl kokių nors priežasčių negali savęs “atrasti”! Psichologė pagal išsilavinimą, interjero dizainerė pagal darbinę patirtį, ir puiki kulinarė pagal neblėstančią meilę maistui- štai kokia visapusiška ta mano draugė. Negana to, savo išmintį, atradimus ir sukauptas žinias ji sudėjo į 4 puikias kulinarines knygas, o šiuo metu deda paskutinius taškelius pirmojoje savo novelėje “Menopauzė Manchatane”.

Viena iš Anne kulinarinių pasijų – granatai. Toks pavadinimas puikuojasi ant jos pirmosios kulinarinės knygos. Iš JAV į Izraelį atvykusi moteris supratimo neturėjo apie tai, kaip išradingai galima panaudoti granatus virtuvėje, tačiau kai suskaičiavo visas gyvybiškai svarbias savybes, kurias iš granatų gauna mūsų organizmas, įsimylėjo šiuos vaisius iki išprotėjimo! :) Todėl visos namų dekoracijos Anne namuose šiandien – visokių pavidalų granatai, o bet kokio maisto lėkštėje bus bent menkiausias granatiškas akcentas :) Pavyzdžiui, net pateikdama Lambrusco, į taurę ji įmeta keletą prisirpusio granato grūdelių:)

Praeitą savaitę su vyru ir dukra viešėjome Anne ir jos vyro namuose. Anne namų virtuvė, kurią moteris projektavo metus, verta atskiro aprašymo, nes labiau funkcionalios patalpos aš dar kaip gyva nesu mačiusi:) Vaišės, kaip spėjate, buvo pagardintos granatais, o išvykdama gavau dovaną – kulinarinę knygą su Anne dedikacija.

Kelis patiekalus išbandžiau, ir tikrai neketinu sustoti! Granatai – išties nuostabus atradimas virtuvėje, todėl jei pamatysite parduotuvėje šį pirnokusį vaisų, griebkite negalvodami, o aš palaipsniui pasirūpinsiu, kad nepritrūktų idėjų ką su juo pasigaminti:) Jei norėsite pasmalsauti apie mano draugę ir pašmirinėti intensyviame jos gyvenime – štai Anne blogas: www.anneklreinberg.com.

Štai du receptai, kuriuos išbandžiau iš Anne knygos: Kinua salotos su žalumynais, feta ir granatais, bei krevetės su brendžiu ir granatų sultimis.

Kinua salotos su žalumynais, feta ir granatais

1 puodelis kinua kruopų

2 puodeliai vištienos sultinio arba vandens

1 puodelis žalių žirnelių (gali būti šaldyti)

1/2 puodelio sutrupinto feta sūrio

1/2 raudonojo svogūno, susmulkinto

1/2 raudonosios paprikos, supjaustytos

1/3 puodelio susmulkintų žalumynų: šviežio baziliko, kalendros ir petražolių

2 šaukštai sukapoto peletrūno

1/2 puodelio granatų sėklų

1/4 puodelio granatų sulčių

1 šaukštas apelsinų sulčių koncentrato (aš neturėjau koncentrato, tad įpyliau šaukštą apelsinų sulčių ir šaukštelį cukraus)

1 šaukštas baltojo vyno acto

2 šaukštai cintrinos sulčių

1 šaukštas alyvų aliejaus

druskos, pipirų

Praplautas kinua kruopas išverdame sultinyje arba vandenyje (apie 15 min), kol jos bus tinkamos salotoms – dar ne visai sukritę į košę :) Atvėsiname.

Kol kinua verda, išverdame ir atvėsiname žirnelius (suberiame žirnelius į verdantį vandenį ir paverdame apie 5 minutes, paskui iškart perliejame šaltu vandeniu, kad neprarastų žalios spalvos)

Į atvėsusias kinua kruopas suberiame žirnelius, pipirą, žalumynus, fetą, svogūnus ir granatų sėklas. Viską išmaišome.

Mažame indelyje sumaišome visus padažo ingredientus: granatų sultis, apelsinų koncentratą, actą, citrinos sultis ir alyvų aliejų. Paskaniname druska ir pipirais. Prieš pat pateikimą į stalą, padažą supilame į salotas ir viską sumaišome.

Krevetės brendžio ir granatų padaže

1 šaukštas sviesto

1 kg šviežių krevečių

2 žali svogūnų laiškai

Druska, šviežiai grūsti juodieji pipirai

1/4 puodelio baltojo vyno

1 šaukštas brendžio

6 skiltelės česnako, susmulkintos

1/4 puodelio grietinėlės

2 šaulštai granatų sirupo

1 šaukštas sukapotų šviežių baziliko lapų

1 šaukštas sukapotų petražolių

1/4 šaukštelio čili pipirų plokštelių

1 šaukštelis citrinos sulčių

Sviestą ištirpiname gilioje keptuvėje. Sumetame krevetes ir žaliuosius svogūnus, supjaustytus kelių centimetrų ilgio juostelėmis, pabarstome druska ir pipirais. Supilame vyną ir brendį, suberiame česnaką. Viską kepame ant didelės ugnies, maišant, kol krevetės pasidarys rausvos (tai atsitiks labai greitai – per kelias minutes). Kiaurasamčiu išimame krevetes į dubenėlį ir laikome šiltai.

Į keptuvę supilame grietinėlę, granatų sirupą, suberiame bazilikus ir petražoles, čili, ir kepame apie 1-2 minutes. Padažas turėtų šiek tiek nugaruoti. Pabaigoje, kai padažo tirštumas tinkamas, įpilame citrinos sultis. Suberiame atgal į keptuvę krevetes, viską gerai išmaišome, paragaujame ar netrūksta druskos ar aštrumo.

Papuošiame lėkštėje citrinos ketvirčiais.

Žalia sriuba

16 Jan

Žalia sriuba

Mėgstu gražias spalvas lėkštėje:) Taip pat labai mėgstu trintas sriubas. Ypač tomis dienomis, kai už lango pliaupia lietus ir namuose šalta:( Tokios “šalčio” dienos Izraelyje pasitaiko itin retai, todėl skubu jas išnaudoti sušildant kūną iš vidaus karštomis sriubomis. Jei Lietuvoje nei dienos nepraleisdavau be sriubos, tai čia, Šventojoje Žemėje ypač retai jas verdu. Dar rečiau pavyksta sriubos šaukštą įsiūlyti namiškiams…

Vasario pradžioje planuojame turėti labai jau svarbių svečių, kuriems ketinu pateikti lietuviškų patiekalų vakarienę. Meniu dar nesudarytas, tad jei turite pasiūlymų arba praktikos vaišinant užsieniečius (ypač tokius, kurie matę labaaaaaaaaaaai daug pasaulio) lietuviškos virtuvės šedevrais – pasidalinkite patirtimi. Kol kas esu nusprendusi vaišinti svečius sriuba (galbūt štai tokia, žalia :) ), nes argi koks nors lietuviškas stalas apsieina be jos?:) Antram patiekalui galvoju apie žemaičių blynus ir kugelį (išbandžiau vietines bulves, tad jos puikiai tinka!). Desertui pagaminsiu ką nors su braškėmis – čia kaip tik jų sezonas :) Būčiau dėkinga už bet kokias jūsų pastabas ir pasiūlymus dėl mano planuojamo meniu!

Na, o dabar apie sriubą. Kiek esu iki šiol bandžiusi, niekaip nepavyko išgauti gražios ryškiai žalios spalvos lėkštėje: dažniausiai sriuba būdavo pilkšvai rusvai žalsva:( Ir nors skonis būdavo nepriekaištingas, visgi reprezentacinės išvaizdos sriuba neturėdavo. Šiandien ėmiau ir išbandžiau kitą technoligiją, virdama brokolių sriubą, ir ja likau be galo patenkinta. Tad šiais savo “atradimais” mielai pasidalinsiu su jumis.

Į įkaitintą puode šlakelį aliejaus įmečiau supjaustytą svogūno galvą, 2 skilteles česnako, į 4 dalis padalintą morką, saliero šaknies gabalėlį ir viską trumpai pakepinau. Svarbu, kad svogūnai nepradėtų ruduoti – tai vienas iš elementų, paverčiantis sriubos spalvą tamsesne negu norėtųsi.

Užpyliau apie litrą sultinio (naudokite vištienos arba daržovių, tačiau jei neturite, galite naudoti paprastą vandenį). Į puodą taip pat įdėjau nupjaustytas brokolio kietas dalis, palikdama vien viršūnes su žiedeliais (šios brokolio dalys išverda per kelias minutes, tad jei įmesčiau kartu su visomis daržovėmis, gražios žalios spalvos neliktų nei kvapo).

Kai sriuba užvirė, įmečiau supjaustytą nemažą bulvę, įbėriau druskos, šaukštelį cukraus, pipirų, ir uždengiau, kad virtų. Kai daržovės tapo minkštos, į puodą sumečiau likusias brokolių dalis ir paviriau apie 3-4 minutes.

Išjungiau ugnį, išėmiau brokolius su kiaurasamčiu: tam, kad jie išlaikytų savo spalvą, reikia kuo greičiau sustabdyti virimo procesą, t.y. perlieti lediniu vandeniu arba kitaip kaip skubiai atvėsinti. Aš karštus brokolius sudėjau į blenderį ir užbėriau 5-6 ledo gabaliukus (turiu mat labai mandrą šaldytuvą, kuris iš filtruoto vandens gamina ledo kubelius, ir paspaudus mygtuką galima jų bet kuriuo momentu gauti :) ). Iš sriubos išėmiau morkas – deja, jos man žalios spalvos “nesustiprins”… Ant brokolių blenderyje užpyliau šiek tiek sriubos turinio ir papildomai įmečiau saujelę susmulkintų svogūnų laiškų bei saujelę petražolių. Viską sutryniau iki vientisos masės. Kita partija sutryniau kiek pravėsusią likusią sriubą ir abi dalis sumaišiau. Puodą su trinta sriuba dar kartą užvirinau (juk naudojau ledukus, tad geriau pakaitinti sriubą iki tinkamos temperatūros). Nukėliau nuo ugnies, pataisiau skonį druska ir pipirais bei išpilsčiau į lėkštes.

Labai gražu (ir skanu!!!) į viduriuką sriubos įpilti šlakelį grietinėlės, arba, jei mėgstate, įdėti šaukštelį grietinės. Jokiais būdais nemaišyti – palikti šį malonumą svečiams :)

Kaip ir su bet kuria kita trinta sriuba, labai tinka šviežios šiltos baltos duonos riekelė arba skrebutis.