Archive by Author

Žuvis su prieskonių “paltuku”

12 Sep

Žuvis su prieskonių “paltuku”

Jau spėjau visam pasauliui apsigirti, kad mano biblioteka pasipildė keliomis naujomis knygomis. Vieną jų šiandien pristatau ir žodžiais, o pabaigoje – ir receptu :) Tai naujutėlis albumas apie visos Azijos virtuvę. Ne tik gausiai iliustruotas, bet svarbiausia, kad su detaliais paaiškinimais kam naudojami specifiniai įrankiai, prieskoniai. Albumas suskirstytas į keletą skyrių, kurie skirti atskiriems Azijos regionams: Kinijai, Japonijai ir Korėjai, Indijai, Pakistanui, Šri Lankai, Indokinijai (Tailandui, Vietnamui, Laosui) ir Pietryčių Azijai (Singapūrui, Malaizijai ir Indonezijai). Būtina literatūra tiems, kas mėgsta Azijos virtuvę ir nesudėtingai pagaminamus patiekalus.

Prieš pristatydama patiekalą, kurį savaitgalį gaminau iš šios knygos ir jis visus apžavėjo, būtinai turiu jums pranešti naujieną, apie dar vieną gyventoją, neseniai atsiradusį mūsų namuose. Tai Antanas. Driežas Antanas. Neklauskit, kaip jis atsirioglino iki 6 aukšto balkono, bet jis gyvena sau laimingas po vienu mano gėlių vazonų ir laikas nuo laiko išlenda pasišildyti saulėje arba mane pagąsdinti. Tiesą pasakius, pradžioje pamaniau, kad tai gyvačiukas, bet gerai įsižiūrėjusi per stiklą (na tai negi eisiu tos gyvatės medžiot plikom rankom į terasą??) pamačiau, kad turi kojas. Mūsų terasos medinės gridys kiek pakeltos nuo originalių, išklotų plytelėmis, tad Antanui apačioje atsiveria neriboti plotai lakstymui. Čia žiūrėk jis išlenda pro vieną tarpą tarp lentų, čia žiūrėk jau vartosi kitoje terasos pusėje. Kol kas šitas gyvis dar mažas, bet kas bus jei jis išaugs į kokią iguaną??? Gal kas nors turi patirties auginant ar prižiūrint driežus?:) Atsiliepkit!

Na va, grįžtu prie knygos ir naujausių mano kulinarinių atradimų. Nežinojau, kad Azijos subkontinento kulinariją ilgą laiką įtakojo graikai, mongolai ir užkariautojai persai, taip pat prieskoniais sužavėti arabų pirkliai, ir visai neseniai – britai, portugalai ir prancūzai. Štai todėl patiekaluose tiek visko daug – kvapų, skonių, spalvų…

Žuvis su prieskonių “paltuku” (čia aš pati taip pavadinau šį patiekalą, kurį, pasak autorių, knygai padovanojo Michelino žvaigždutės savininkas šefas Atul Kochhar, jis pats labiausiai mėgsta pateikti savo draugams, atėjusiems į svečius). Prieskonių mišinį ”paltukui” galite keisti ir improvizuoti tiek pagal mėgiamus ingredientus, tiek pagal prieskonių spintelės turinį. Bet kuriuo atveju rezultatas nudžiugins ir pagaminimo greičiu, ir tobulu skoniu.

4 asmenims:

8 mažos arba 4 didelės šviežios žuvies (dordos, jūros ešerio ar kt.) file

Prieskonių “paltukui”:

3 šaukštai graikiškų riešutų arba alyvuogių aliejaus

4 šaukštai kapotų šviežių kalendrų

2 česnako skiltelės, susmulkintos

1 šaukštelis kalendrų, maltų (sėklų)

1 šaukštelis kumino (malto)

1 šaukštas šviežiai spaustų citrinos sulčių

1 mažas čili pipiras, susmulkintas (arba pagal skonį)

Pomidorų salotoms pateikimui:

4 pomidorai (geriausia – slyviniai, nes turi mažiau sulčių)

1 šaukštas kapotų šviežių kalendrų lapų

1.5 šaukštelio graikiškų riešutų arba alyvuogių aliejaus

1 šaukštas graikiškų riešutų, paskrudintų sausoje įkaitintoje keptuvėje, ir vėliau stambiai sukapotų

Druska ir šviežiai grūsti juodieji pipirai

Sumaišome visus prieskonių “paltukui” skirtus ingredientus. Kepimo skardą išklojame folija ir sudėliojame žuvies file odele į apačią. Viršų padengiame prieskonių mišiniu ir pabarstome jūros druska.

Dedame skardą po pat įkaitintu griliumi (viršutinės orkaitės dalies kepimo funkcija) ir kepame apie 6-8 minutes, arba kol žuvis bus iškepusi ir gražiai parudusi. Išimame iš orkaitės ir laikome šiltai.

Per tą laiką sumaišome visus ingredientus skirtus pomidorų salotoms. Pateikiame žuvies file su salotomis ir keliomis riekelėmis citrinos užsispausti.

Aš pateikiau šį patiekalą su kuskusu, pagardintu kapotais žaliais svogūnų laiškais. Labai tiko :)

Burokėlių karpačio

10 Sep

Burokėlių karpačio

Niekaip neįsivažiuoju į kasdienį ritmą. Ir nors renginiai veja renginius, darbai – darbus, sunku pripažinti sau, kad drauge su rugsėju sugrįžta pilnai užpildyta darbotvarkė keliems mėnesiams į priekį. Artimiausiu metu laukia keletas kviestinių vakarienių, kurias ruošiu savo namuose, tad bus naujienų ir blog’e. Sunkiausia pastaruoju metu, kaip pastebėjau, ne gaminti, bet rasti laiko parašyti ką nors ir sukelti receptus į blog’ą.

Šis patiekalas, kurio receptu norėčiau pasidalinti, buvo nužiūrėtas viename itališko maisto restorane Tel Avive. Buvau be proto pasiilgusi burokėlių, todėl net nesvarstydama užsisakiau šį lengvą užkandį grietiems pietums. Patiekalas pasirodė toks skanus ir toks nesudėtingas, kad tą patį vakarą jis jau buvo pateiktas mano šeimai:) Net neabejoju, kad jį išmėginsite ir jūs.

Burokėlių karpačio (2 asm)

2 vidutinio dydžio burokėliai, išvirti, atvėsinti, nulupti

1 mažos citrinos sultys

2 česnako skiltelės, susmulkintos

Gabalėlis čili pipiro (nebūtina, bet jei mėgstate aštriai – patartina), susmulkinto

Druska, pipirai

Alyvuogių aliejus

Gabalėlis gorgonzola sūrio (arba mėgiamo pelėsinio sūrio)

Saujelė graikiškų riešutų

Žalio svogūno laiškai pateikimui

Burokėlius supjaustome kuo plonesnėmis riekelėmis (per visą plotį). Tam puikiai tinka mandolina! Išdėliojame griežinėlius vidutinio dydžio lėkštėje vienu sluoksniu.

Išspaustas citrinos sultis sumaišome su žiupsneliu druskos, smulkintais čili pipirais, smulkintu česnaku. Šiuo mišiniu pašlakstome burokėlius ir paliekame mažiausiai pusvalandžiui šaldytuve, kad pasimarinuotų.

Prieš pat pateikiant pabarstome gorgonzola sūrio gabalėliais, palaužytais graikiškais riešutais, pabarstome šviežiai grūstais juodaisiais pipirais ir pašlakstome alyvų aliejumi ir pabarstome kapotais svogūno laiškais.

Labai skanu su šviežia balta duona.

Kulinarinis nokautas Johanesburge

7 Sep

Kulinarinis nokautas Johanesburge

Kai viešėdama Pietų Afrikoje buvau pakviesta vakarienei viename prašmatniausių Johanesburgo  restoranų Sandton Sun viešbutyje, džiaugsmingai skaičiavau valandas iki ištaigingos puotos pradžios. Pasidabinusi sutartą valandą prisijungiau prie būrelio kitų svečių, besimėgaujančių šampano burbuliukais ir besigėrinčių naktinio Johanesburgo panorama, atsiveriančia pro didžiulius restorano langus. Tuomet dar  nežinojau, jog tikrosios šio
vakaro staigmenos dar nė neprasidėjo…

Kuomet baltu virėjo švarkeliu vilkintis Sandton Sun restorano šefas maloniai pakvietė sekti jam iš paskos, vakaro svečiai siaura vorele paklusniai nuvingiavo į restorano gilumą. Už kelių posūkių ir poros laiptelių labiausiai netikėtose vietose visi staiga atsidūrėme triukšmingoje restorano virtuvėje. „Visą gyvenimą svajojau atsidurti industrinėje maisto gaminimo zonoje“- skubėjau dairytis į aplink zujančius padavėjus ir pūstas virėjų kepures, kyšančias iš už šviečiančių indukcinių korsnių. Buvau įsitikinusi, kad esame tie privilegijuoti svečiai, kuriems trumpai bus leista žvilgtelt į kulinarinio pasaulio „užkulisius“.

Tačiau po akimirkos visi vakaro svečiai jau patys klegėdami rengėsi specialiai jiems pasiūtus elegantiškus dviem eilėm sagučių susagstomus virtuvės šefų kostiumus, ir net turėjo išklausyti priešgaisrinę instrukciją apie tai, kuria kryptimi reikėtų bėgti, virtuvėje staiga kilus gaisrui. Ne, mūsų nepristatė prie
daržovių pjaustymo lentų, tik iškilmingai pranešė, kad vakarieniausime čia, restorano virtuvėje.

Stalas, prie kurio visi buvome palydėti, buvo įspraustas industrinės virtuvės viduryje: iš pirmo žvilgsnio atrodė, jog tik didžiausiam keistuoliui gali šauti į galvą mintis susodinti garbingus svečius pačiame maisto gaminimo šurmulio epicentre. Dvidešimt septintuosius metus skaičiuojančio restorano raktikoje tai nėra naujas reiškinys: juk argi ne tiesa, kad patys smagiausi baliai prasideda ir baigiasi būtent virtuvėje?

Neįprastomis stalo dekoracijomis pasirūpino išradingi restorano darbuotojai: į pailgas cilindro formos vazas subėrė prinokusius vyšninius pomidorus, kvadratinėse stiklo dėžutėse surikiavo morkas, juoduosius ridikus bei salotų gūžes. Stalo viduryje apvaliose vazose puikavosi godžiai prasiskleidę kopūsto lapai, nerūpestingai pasvirę irisai, paremti citrinų puselėmis, ir raudoni gvazdikai, įsprausti tarp žalių agurkų griežinėlių. Kiekvieno svečio vietą žymėjo stiklinė plytelė, atliekanti modernios polėkštės funkciją,  ir vardo kortelė, papuošta mažojo kukurūzo burbuole ir perjuosta šiaudine juostele.

Pristatyti vakaro žvaigždės – Justino Kueko (Justin Quek/tariasi Džastin Kvuek/) – daugumai svečių nereikėjo. Gausiai keliaujantys gurmanai puikiai pažįsta pasaulinio garso virtuvės virtuozą iš Singapūro. Štai ir šį vakarą vienas bičiulis, sužavėtas Justino kulinariniais gardėsiais, ruošiamais jo restorane „The Sky on 57“ Singapūre, nutarė pasikviesti žymųjį azijietį į Johanesburgą, kad artimiausi jo draugai galėtų pasimėgauti subtilia Justino kūryba. O tikrų gurmanų vakarėliui, kaip žinia,  tinkamiausias pasirodė ne spindintis Sandton Sun restoranas, bet jo virtuvė – erdvė, kurioje kiekvienas gali stebėti, kaip patyrusio meistro rankomis lėkštėje gimsta vis kitas kulinarinis šedrvras.

Užaugęs 12 vaikų šeimoje ir anksti netekęs tėvo, Justinas vaikystėje mielai padėdavo mamai Singapūro gatvėse prekiauti daržovėmis, ir visą laiką puoselėjo viltį užaugęs daug keliauti. Atitarnavus armijoje, Justinui pavyko įsidarbinti stiuardu Singapūro laivybos kompanijoje, tačiau po dviejų jūroje praleistų metų vyras suprato, kad didžioji jo aistra – tai kulinarija. Įgijęs tinkamą išsilavinimą ir šiek tiek praktikos, jis pasiėmė viso savo gyvenimo santaupas – 40 000 dolerių – ir išvyko metams į Prancūziją, pasiruošęs iki kaulelių išnarstyti kulinarine klasika seniai pripažintą pasaulį, kuriuo itin
žavėjosi.

Po metų grįžęs atgal į gimtąją šalį, Justinas iškart gavo pasiūlymą tapti asmeniniu Prancūzijos ambasadoriaus Singapūre virėju. Tai buvo pirmas kartas istorijoje, kuomet Prancūzijos atstovybės virtuvė buvo patikėta svetimšaliui. Ne kartą oficialių vakarienių svečiai, tikri prancūziškų patiekalų žinovai, veržėsi į ambasadoriaus rezidencijos virtuvę, niekaip negalėdami patikėti, jog maistą pagamino ne grynakraujis prancūzas, o nedidelio ūgio kuklus Singapūro kinas.

Nuo tada prasidėjo didžiosios Justino Queko šlovės dekada. Talentingas šefas atidarė iki šiol geriausių pasaulio restoranų šimtuke išsilaikiusį pancūziškąjį  „Les Amis“, kiek vėliau jis karjerą tęsė įkurdamas gurmaniškus restoranus Šanhajuje ir Taipėjuje. O šių metų pradžioje Justinas nusprendė grįžti į pastaruoju metu stulbinančią maisto kultūrą įvaldžiusį Singapūrą: tarptautinį pripažinimą pasiekęs meistras norėjo iš viso pasaulio plūstančius gurmanus stebinti išskirtiniu maistu išskirtiniame restorane, kur tarsi iš paukščio skrydžio matosi kvapą gniaužianti Singapūro panorama. Šių metų vasarį atidarytas restoranas „The Sky on 57“ įsikūrė paskutiniąjame 57 aukštų dangoraižio aukšte. Tame pačiame įspūdingame pastate veikia spindintis Marina Bay Stands viešbutis ir brangiausias pasaulyje kazino.

Pradžioje norėjosi sau žnybtelti į šoną, kad patikėčiau, jog čia, Pietų Afrikoje, garsais ir kvapais prisotintoje gamybinėje aplinkoje, ne ką bendro turinčia su žvilgančia Azijos prabanga, sutiksiu tiek pasiekusią pasaulinio garso žvaigždę, sukorusią tūkstančius kilometrų, kad mūsų trisdešimties žmonių grupelė galėtų pasimėgauti jo rankomis sukurtais kulinariniais šedevrais. Visi sulaikę kvapą nekantriai laukėme puotos pradžios.

Kai svečiams buvo patiektas pirmasis vakarienės patiekalas, žmonės ėmė traukti foto aparatus. Atrodė, jog stiklinėje lėkštėje kątik pražydo švelni pavasarinių gėlių puokštė. Plonytės šviežio geltonojo tuno file juostelės, marinuotos švelniame citrinų padaže, pagardintos džiovintais jūros dumbliais bei šviežiais žalumynais, ir papuoštos valgomais gėlių žiedlapiais, buvo puikus vakarienės startas, akimirksniu pelnęs simpatijas ne vien dėl tobulo skonio, bet ir įspūdingo pateikimo. Pristatydamas šį patiekalą, virtuvės šefas atskleidė savo sėkmės paslaptį: „Naudok tik geriausius produktus, ir pamiršk apie visa kita“ (use the best and forget about the rest). Visi sutartinai pritarėme, jog tokio subtilaus kokybiškų produktų skonio nesinorėtų užgožti nei druska, nei aitriais prieskoniais.

Antrasis patiekalas visus sužavėjo puikiai subalansuota skonių harmonija. Trinta Jeruzalės artišokų sriuba, pateikta su gabalėliu troškintų anties kepenėlių foie gras, ir pagardinta šviežių triufelių drožlėmis, svečių buvo aptarinėjama bene ilgiausiai. Aplodismentų verta aksominė patiekalo tekstūra ir subtiliai žaidžiantys aromatai nepaliko abejingais nei vieno ragautojo.

Pateikdamas trečią patiekalą, Justinas pademonstravo, kaip tobulai galima suderinti klasikines  prancūziškosios virtuvės tradicijas su moderniaisiais pietryčių Azijos štrichais. Karamelizuota juodosios menkės file, marinuota miso padaže, pateikta su imbieriniu sviestu ir troškintais žaliumynais, man paliko aukščiausio lygio kulinarinio nokauto įspūdį.

Ilgiausiai Justinas užtruko ruošdamas mėsą pagrindiniam vakarienės patiekalui. Pradžioje parūkytą, vėliau ant grotelių paskrudintą jautienos file, šefas apie dešimt valandų specialiame įrenginyje troškino žemoje temperatūroje, kol mėsa tapo minkšta, švelni ir sultinga. Pagardinęs mėsą trupučiu Sičiuano pipirų, patiekalą meistras pateikė su šlakeliu geltonųjų paprikų padažo, troškintomis daržovėmis ir aromatingais miško grybais.

Įdomiausia buvo stebėti, kaip Justinas, padedamas savo pagalbininko, drauge atvykusio iš Singapūro, ruošė desertą. Pailgoje lėkštėje buvo pateiktas šiltas šokolado sufle su saldžiais skrudintais ryžių makaronais, bei plonyčio obuolių pyrago juostelė su kaušeliu krem briule ledų, pabarstytų
karamelizuotais lazdyno riešutais. Keisčiausia, kad ledus šefas paskanino trupučiu jūros druskos dribsnių, taip paryškindamas išties subtilų deserto
skonį.

Pabaigoje, kai sužavėti svečiai negailėdami žėrė komplimentus aukščiausiais pasauliniais apdovanojimais įvertintam talentingam virtuvės šefui, Justinas tikino, kad tie, kas taip nuoširdžiai vertina jo kūrybą, įkvepia meistrą dar didesniems darbams ir atradimams. „Aistra. Štai pagrindinis mano variklis“ – ant spausdinto vakarienės meniu atsisveikinant ranka man užrašė Justin Quek.

Daržovių karis su avinžirniais ir anakardžių riešutais

24 Aug

Daržovių karis su avinžirniais ir anakardžių riešutais

Turiu vieną bičiulę indę. Kiekvieną kartą kai tik susitinkam, kalba būtinai pasisuka apie maistą. Klausinėju jos visokių smulkmenų ir domiuosi indiškos virtuvės ypatybėmis. Ji tvirtina, kad Indijoje egzistuoja toli gražu ne vienalytė virtuvė, ir regionai gamina labai skirtingų skonių bei aštrumo patiekalus. O man visas indiškas maistas asocijuojasi vien su aromatingais kariais…

Mano draugė – krikščionė, ne hindu. Manau, tai irgi turi įtakos tam, kas gaminama jos namuose. Tas maistas man primena Europą: ne toks aštrus visų pirma.

Negana to, kad iš pirmų lūpų gaunu visus naudingus patarimus kur ieškoti vieno ar kito prieskonio Tel Avive, tai kartais ji pasisūlo pati nupirkti man kokių įmantrybių, parduodamų tik indiškame turguje (Tel Avive gyvena pakankamai didelė indų bendruomenė, tad jie turi savo prekybos taškus, kuriuose prekiaujama tiesiai iš Indijos atgabentomis gėrybėmis). Pavyzdžiui, susitarėm, kad kitą savaitę ji parūpins man “Čiapati mišinio”, iš kurio kepami indiški paplotėliai. Bus proga išbandyti.

Po susitikimų su savo inde drauge, dažniausiai užsiegeidžiu indiško maisto. Taip nutiko ir šįkart. Jūsų dėmesiui – greitas ir nesudėtingas vegetariškas patiekalas, kurį gaminant ir ilgai po to visi namai kvelės švelniu kari aromatu… Neišsigąskite ilgo produktų sąrašo: didžioji jo dalis – tai prieskoniai, kuriuos, jei tik mėgstate azijietišką virtuvę, greičiausiai turite savo spintelėje.

Daržovių karis su avinžirniais ir anakardžių riešutais (4-6 asm)

4 šaukštai aliejaus

1 svogūnas, supjaustytas gabalėliais

4 česnako skiltelės, susmulkintos

2 šaukšteliai sutarkuotos šviežio imbiero šaknies

1 šaukštelis malto kumino

1/2 šaukštelio malto turmeriko

1/2 šaukštelio malto cinamono

1/4-1/2 šaukštelio čili pipirų

4 prinokę pomidorai, supjaustyti gabalėliais

300ml vandens

3-4 vidutinio dydžio bulvės, supjaustytos kąsnelio didumo kubeliais

2-3 vidutinio didumo morkos, supjaustytos tokiais pat kubeliais arba griežinėliais

Dvi saujelės pernakt išmirkytų avinžirnių (arba 400g konservuotų: nupilti skystį!)

250g pievagrybių

Saujelė nesūdytų anakardžių riešutų

4 šaukštai kapotų šviežių kalendrų

150ml natūralaus tiršto jogurto

Druskos, pipirų

Gilioje keptuvėje arba puode storu dugnu įkaitiname pusę aliejaus, suberiam svogūnus ir česnakus ir kelias minutes pakepinam ant vidutinės ugnies. Tada suberiam tarkuotą imbierą visus prieskonius, pasūdome, pabarstome pipirais ir maišydami kepiname, kad išsiskirtų aromatas ir suminkštėtų svogūnai.

Sudedame pjaustytus pomidorus ir supilame vandenį, užverdame. Sumažiname ugnį, uždengiame puodą ir viriname apie 15 minučių. Sudedame bulves, morkas ir avinžirnius ir viriname dar apie 20 minučių, kol daržovės suminkštėja.

Tuo pat metu įkaitiname kitą keptuvę ir likusiame aliejuje kepiname grybus, kol paruduoja (3-4 min). Supilame apkepintus grybus į puodą, taip pat suberiame anakardžių riešutus ir paverdame dar apie 5 minutes. Pabaigoje, bebaigiant virti, suberiame kapotas kalendras, pareguliuojame skonį.

Pateikiame su ryžiais ir jogurtu.

P.S. šiam kari galima naudoti ne vien bulves ir morkas, bet taip pat cukinijas, baklažanus.

Grikiais įdarytos daržovės

23 Aug

Grikiais įdarytos daržovės

Mano grupiokas Itamaras namuose turi… tigrą. Kai reikia susitikti ruošiant grupines užduotis, dažnas studentas nenori net svarstyti pasiūlymo mokytis pas Itamarą namuose. Kai pirmą kartą pravėriau Itamaro buto duris, kaip mat likau visa apdraskyta ir apkandžiota. Todėl net kai už lango +35, išsiruošusi pas jį į svečius dėviu senas “brezentines” haikinimo kelnes, kurios gali atlaikyti bet kokio žvėries atakas! :)

Tigro vardas, kaip ir pridera, rimtas. Simba. Jis jaunas ir labai ryžas. Kažkada Simbą visai mažutį Itamaras rado po įmonės, kurioje dirba, langais. Vaikinas paėmė vargšą padarėlį ir maitino iš vaikiško buteliuko, kol šis sustiprėjo. O kai sustiprėjo, pavirto į padūkusį žverį, saugantį namus ir šeimininką nuo bet kokių įsibrovėlių. Didžiulis modernus televizorius, kurį prieš metus įsigijo Itamaras ir visuomet labai juo didžiavosi, dabar stovi nenaudojamas, uždengtas stora antklode. Ogi Simba, matydamas savo atvaizdą išjungto televizoriaus ekrane, negailestingai nagais drąsko “drąsų priešą”, atrodantį lygiai kaip jis. Dar labiau Simba pašėlsta, kai televizorius įjungiamas, mat judančių “priešų” kiekis tuomet taip padidėja, kad jis nežino kurį pirmą pulti.

Taip ir gyvena mano grupiokas su savo drąsiuoju Simba viename Tel Avivo daugiabučių. O aš su malonumu (žinoma, vilkėdama aprangą, saugančią nuo tigrų) karts nuo karto einu jo aplankyti. Ir nors Simba retai sudaro sąlygas mokslui, nes nuolat įsitaiso arba ant kompiuterio klavišų, arba ant atverstos knygos, arba garsiai taršo spalvotus markerius mano prašmatnioje odinėje dėžutėje, mintyse džiaugiuosi, kad jis – tik katinas. Antraip Itamarui reiktų kraustytis į zoologijos sodą ir mums kartu studijuoti ten būtų dar sunkiau.

Šiai diena siūlau dar vieną įdarytų daržovių variantą iš serijos “šaldytuvo valymas”. Ir nors improvizacijoms paliekama atvira erdvė, turiu pripažinti, kad grikiai įdarui puikiai tiko (iki šiol paprastai naudodavau ryžius). Išbandykite :)

Grikiais įdarytos daržovės

5-7 daržovės  (saldžiosios paprikos, cukinijos, baklažanai, dideli cukriniai svogūnai – priklausomai nuo sezono ir nuo to, ką turite šaldytuve)

1 stiklinė sausų grikių

Pundelis šviežių žalumynų – krapų, petražolių, žaliųjų svogūnų

Saujelė juodųjų alyvuogių be kauliukų, sukapotų

Gabalėlis feta sūrio (tiks ir bet koks kitas baltas sutrupintas sūris)

1 kiaušinis

1 svogūnas, supjaustytas gabaliukais

2-3 skiltelės česnako, susmulkintos

Druskos, pipirų, čili, kumino, kvapiųjų pipirų, maltos kalendros

Džiūvėsių

Aliejaus kepimui

Grikius išverdame pasūdytame vandenyje. Išvalome ir išskaptuojame daržoves: paprikas perpjauname pusiau ir išvalome sėklas, cukinijas i rbaklažanus perpjauname pusiau ir išgremžiame vidurius, paliekant ploną sienelę, atsargiai išskabtuojam svogūnus. Cukinijų, baklažanų ir svogūnų išskaptuotą vidų susmulkiname ir panaudosime įdarui.

Įkaitiname keptuvėje aliejų, jame pakepiname svogūnus ir česnakus. Sudedame išskobtų daržovių masę, supjaustytą gabaliukais ir viską kepam, kol daržovės suminkštės ir paruduos.

Dubenyje išplakam kiaušinį, suberiam grikius, sutrupintą sūrį, smulkintas alyvuoges, smulkintus žalumynus, pasūdom, suberiam prieskonius, porą šaukštų džiūvėsių ir pabaigoje įmaišome pakepintas daržoves.

Paruoštas išskabtuotas daržoves guldome į skardą, išklotą folija arba kepimo popieriumi, jas pripildome iki viršaus grikių mase. Ant viršaus pabarstome sluoksnį maltų džiūvėsių. Viską pašlakstome alyvų aliejumi, uždengiam folija ir kepam orkaitėje, įkaitintoje iki 180C apie pusvalandį. Tada nuimame foliją ir kepame dar 15-20 min., kol viršus apskrus.

Pateikiame su aštriu pomidorų ir salierų padažu.

Aštrus pomidorų ir salierų padažas

3 saliero stiebai

3-4 pomidorai

1 svogūnas

2-3 česnako skiltelės

1 čili pipiras (arba pagal skonį)

1/2 puodelio vandens arba daržovių sultinio

1 puodelis baltojo vyno

Cukraus, druskos, juodųjų pipirų, aliejaus

Saujelė kapotų petražolių

Puode storu dugnu įkaitinam aliejų, jame pakepinam svogūnus ir česnakus, kol suminkštėja. Suberiam smulkintus salierų stiebus, čili pipirą. Dar kelias minutes pakepinam. Pabaigoje suberiam į kelias dalis supjaustytus šviežius pomidorus (galite naudoti ir konservuotus, jei nėra šviežių), įberiame cukraus, druskos, pipirų ir pakepiname, kol visos daržovės suminkštėja. Supilame vyną, vandenį (sultinį) ir troškiname, kol masė nugaruoja ir tampa pakankamo tirštumo padažui (apie 10 min). Šiek tiek atvėsiname ir virtuviniu smulkintuvu sumalam į vientisą masę kartu su supjaustytais žalumynais. Prieš pateikiant padažą užvirinam, jei jis per tirštas – praskiedžiam vandeniu arba sultiniu, sureguliuojam skonį.

Kokosinių ryžių ir mango desertas

21 Aug

Kokosinių ryžių ir mango desertas

Šiandien baisiai ant savęs supykau. Todėl, kad kai užsimanau ko nors skanaus, namuose nei su žiburiu nerasi jokio deserto. Anksčiau turėdavome specialiai sausainiams paskirtą lentyną spintelėje, ir vis pasmaguriaudavom, gerdami rytinę kavutę. Bet paskui ėmėm ir griežtai atsisakėm šio įpročio. Nes kai žinai, kad atsidarius dureles rasi kokį gardėsį, ranka pati tiesiasi, o paprastai vienu sausainiu neapsiriboji… Todėl kai sausainiai pradėjo vis greičiau ir greičiau garuoti, su vyru priėmėm savididciplinos sprendimą: namuose – jokių saldumynų.

Bet šiandien taip užsimaniau deserto, kad nors sienom lipk. Laikas per vėlus, kad eiti į medžioklę parduotuvėje, o ir per vėlu minkyti tešlai. Todėl permetusi akimis šaldytuvo turinį greitai priėmiau sprendimą. Po gero pusvalandžio abu su vyru buvom sotūs, laimingi, ir nelabai sąžinės užgriaužti:) Be to, rytoj, eilinio teniso mačo metu, išsigaruos tos mūsų kelios papildomos kalorijos:)

2 porcijoms prireikė:

1 nedidelio prinokusio mango

4 šaukštų virtų indiškų ryžių

3/4 puodelio kokoso pieno

3 šaukštelių cukraus ir žiupsnelio druskos

Lašelis vanilijos ekstrakto

Virtus ryžius (kurie buvo likę iš po vakar dienos) sudėjau į puodą storu dugnu, supyliau kokoso pieną ir užvirinau. Subėriau cukrų, druską, ir nuolat maišydama pavirinau ant vidutinės ugnies, kol visas kokoso pienas sutirštėjo ir kartu su ryžiais patapo vientisa mase. Pabaigoje įlašinau vaniliją ir paragavau, ar nieko netrūksta (saldumo?).

Mangą nulupau, supjausčiau gabalėliais, ir virtuviniu smulkintuvu sutryniau į piure.

Puodą su karšta ryžių mase įstačiau į dubenį su ledukais ir maišydama greitai atvėsinau. Į stiklines sluoksniais sudėjau ryžių masę ir mangų piure. Papuošti, jei yra ūpo , galima plakta giretinėle ir skrudintais kokoso riešutais. Šįkart nė nemėginau puošti, nes desertas išgaravo vos spėjus jį nufotografuoti :)

Midijos pomidorų padaže

20 Aug

Midijos pomidorų padaže

Pastaroji savaitė buvo itin užimta: paskaitos, projektai, pirkiniai, ir… pasiruošimas naujai kelionei. Po poros dienų išskrendam į Pietų Afriką. Jau dabar svajoju kaip nardysiu didžiausiam kada nors mano matytam knygyne Johanesburge, kuriame tūkstančiai kulinarinių knygų… Ir visos jos – anglų kalba! Ten galėčiau praleisti kiaurą dieną, versdama puslapį po puslapio aukščiausios kokybės albumus…

Be to, kad tikrai parsivešiu naujos literatūros (esu visiškas ligonis šiuo klausimu, ir nė nenoriu sau pripažinti, kad vietos mano knygų lentynoje naujiems pirkiniams seniai nėra…), dar ir dalyvausiu keletame įdomių renginių, vakarienių. Todėl padedama savo bičiulės dizainerės Žydrūnes (ech, na ir pasisekė man, kad ji ėmė ir atsikraustė gyventi į Izraelį:)), šią savaitę dar ir rinkausi, derinausi vakarines Žydrūnės auksinių rankų darbo sukneles…

Todėl kadangi esu beveik visai pasiruošusi naujai kelionei, o suknelės su drąsiais iškirpimais įpareigoja bent iki kito penktadienio nepriaugti papildomų gramų, savaitgalio vakarienė buvo kaip ir nulemta iš anksto:) Ir nors kalorijomis ji buvo palanki mano kūno formoms, tai viską sugadino kiekiai: tiesiog negalėjau sustoti valgiusi! Nuostabus reikalas tos midijos, kaip sau nenorit… Greitai pagaminamos, nereikalaujančios jokių ypatingų įgūdžių, ir visuomet pasisekančios. Todėl jei dar neturit minčių ką pasigaminti šeštadienio vakarui, dumkit į parduotuvę- gal ten dar užsilikęs šviežių midijų ryšulėlis?…

Midijos pomidorų padaže

1 svogūnas, supjaustytas gabalėliais

5 česnako skiltelės, susmulkintos

3-4 saliero stiebai, supjaustyti mažais gabalėliais

1/2 raudonojo čili pipiro (arba pagal skonį)

Šlakas aliejaus

3 vidutiniai pomidorai, supjaustyti gabaliukais (arba indelis konservuotų be odelių)

1/2 puodelio žuvies sultinio arba vandens

1 puodelis vyno

Sauja kapotų šviežių petražolių

Druskos, cukraus, pipirų

Ryšulėlis šviežių midijų

Dideliame puode įkaitinam aliejų, jame pakepiname svogūnus, kol jie suminkštėja, bet ne parunda. Suberiam česnakus, salierus, čili pipirą ir maišant kepinam, kol pasklinda gardus aromatatas:)

Sudedame pjaustytus pomidorus, dar pakepiname maišant. Tada supilame sultinį arba vandenį (aš paprastai kameroje turiu užsišaldžiusi ledų formelėse  pačios pasigaminto žuvies ir vištienos sultinio kubeliais). Šliukštelim vyną, įberiam šaukštelį cukraus, jūros druskos, pabarstome pipirais ir troškiname, kol dalis skysčio nugaruos.

Per tą laiką nuplauname midijas, nukrapštome visokias prilipusias šiukšleles. Išmetame visas midijas, kurios sulūžę arba atsidarę (juk nežinote kiek laiko jos tokios atsidarę pragulėjo…).

Midijas suberiam į puodą, padidinam ugnį, uždengiam ir karts nuo karto pakratydami puodą troškiname viską apie 3-5 minutes, kol visos midijos atsidaro. Pabaigoje įberiam saują petražolių, dar patikriname skonį, sumaišome ir pateikiame giliose lėkštėse, kartu su pomidorų padažu.

Man taip paruoštos midijos skaniausios su skrudintomis bulvytėmis. Nuskustas bulves supjaustau šiaudeliais, nuplaunu, nusausinu (kad neliktų nereikalingo krakmolo), pašlakstau aliejumi, pabarstau druska ir pipirais, ir rankomis viską išmaišau, kad bulvių šiaudeliai pasidengtų aliejumi. Iškloju plonu sluoksniu ant pergamentiniu popieriumi padengtos skardos ir kepu įkaitintos orkaitės viešutinėje dalyje, kol parunda ir apskrunda. Tačiau taip pat midijas galima pateikti su orkaitėje pakepintais šviežio batono arba itališkos duonelės riekelėmis, pagardintomis česnakiniu sviestu.

Trijų skonių viščiukai

16 Aug

Trijų skonių viščiukai

Kai vieną rytą Pekino viešbutyje nusileidau valgyti pusryčių, ir besišypsančios kinės buvau paklausta koks mano kambario numeris, nė nemirktelėjus išpyškinau, jog 1201. Ji, žvilgtelėjusi į savo sąrašus, baisiai nustebusi sako: ”Ne, šiame kambaryje jūs negyvenate”. Manyje užvirė kraujas. Kaip negyvenu, jei tik ką iš ten nusileidau liftu?? “Šiame kambaryje gyvena žmonės su kiniška pavarde” – ištarė viešbučio darbuotoja, kai buvau pasirengusi kibti jai į atlapus. Ji matyt pamanė, jog atėjau iš gatvės, ir bandžiau prasmukti į restorano erdves su plačia gama pusrytinių gardėsių. Tik tuomet suvokiau, kad 1201 – tai kambario numeris praeitame viešbutyje, bet ne šiame… Kai kelionėje beveik kasdien keičiasi viešbučiai, ankstyvą rytą dar pusiau miegančios smegenys nesugeba atgaminti, kuriame jų šiąnakt miegojai :)

Bet aš jau namie ir rytais nereikia sukti galvą, koks tavo šios nakties numeris :) Be to, koks malonumas atgauti kulinarinius gebėjimus savo virtuvėje, o ne stumdytis eilėje prie atvėsusios kiaušinienės… Kai jau diena su naktimi ima nesimaišyti, kai lagaminai savo sekančios kelionės laukia sandėly, o ne maišosi pusiau iškrauti po kojomis, kai visi kelionės drabužiai, išskalbti, kvepiantys, gražiai ir vėl sugula į spintą, tada visa širdimi pajaučiu, kad esu namie, o ne laikonoj stotelėj eiliniame viešbutyje… Tik tada atgimsta noras kurti.

Šios dienos vakarienė – tai trijų kontinentų skoniai ant vieno stalo. Nusipirkusi tris mažučius, kiek didesnius nei vyriška sauja, viščiukus, nutariau juos pagaminti trimis skirtingais būdais. Ir nors viščiukų marinavimas užtruko šiek tiek ilgiau, nei ruošiant didelę vištą kuriuo nors vienu būdu, abu su vyru ilgai mėgavomės kiekvienu skirtingai paruoštos sultingos mėsytės kąsniu, užsigerdami sodriu Australijos vynu.

Amerika, Azija ir Europa. Meksika, Indija ir Graikija. Štai tokie kontinentai ir tokios trys šalys buvo pristatytos ant mūsų vakarienės stalo.

Meksikietiškas viščiukas

1 nedidelis viščiukas

Marinatui:

1/2 citrinos sultys

4 česnako skiltelės, sutrintos

1/2 šaukštelio aitriosios paprikos  (galite berti ir daugiau, jei mėgstate aštriai)

1 šaukštelis saldžiosios paprikos

1 šaukštelis džiovinto oregano

1/4 šaukštelio grūstų juodųjų pipirų

1 šaukštas alyvų aliejaus

1 šaukštelis druskos

Aštriu peiliu arba kulinarinėmis žirklėmis perpjauname centrinį kaulą, esantį paukščio nugaroje. Viščiukas tampa plokščias. Kad išlaikytų tokią formą, perveriame mediniu arba metaliniu iešmu išilgai per šlauneles. Pašlakstome viščiuką cintrinos sultimis. Iš likusių ingredientų sumaišome pastą ir ja aptepame abi viščiuko puses. Paliekame marinuotis keletą valandų. Kepame 190C orkaitėje (dedame į neįkaitintą orkaitę, kad būtų traškesnė odelė) maždaug valandą, karts nuo karto palaistant išsiskyrusiomis sultimis. Pateikiame su ryžiais.

 

Graikiškas viščiukas su daržovėmis

Nedidelis viščiukas

Marinatui:

1/2 citrinos

1/4 puodelio alyvų aliejaus

Druskos, pipirų

Daržovėms:

300g šviežių mažų bulvyčių, neskustų, nuplautų šepetuku

2 morkos, supjaustytos stambiais šiaudeliais

1 nedidelis baklažanas, supjaustytas maždaug 2,5cm kubeliais

1 nedidelė cukinija, supjaustyta panašaus dydžio kubeliais

1 raudonoji paprika, išvalyta, supjaustyta į 4-6 dalis

8 česnako skiltelės, nenuluptos

5-8 maži svogūnėliai, arba didelis saldus svogūnas, supjaustytas į 4 dalis

Druska, pipirai

Kelios čiobrelių šakelės kepimui ir papuošimui.

Viščiuką ištepam aliejumi ir pabarstome pipirais. Citriną perpjaunam į kelias dalis ir įdedam į viščiuko vidų. Galime į vidų įdėti kelias šakeles čiobrelio. Dedam viščiuką į kepimo indo centrą ir pašauname į įkaitusią orkaitę. Kepam maždaug 15 min. Išimam iš orkaitės, pabarstome visą viščiuką druska, pašlakstom iš visų pusių išsiskyrusiomis sultimis. Aplink viščiuką sudedame bulves, morkas, viską pašlakstome išsiskyrusiomius sultimis ir dedame į orkaitč. Po maždaug 30 minučių išimame, apverčiame viščiuką, sudedame likusias daržoves, sumaišome jas su apkepusiomis bulvėmis ir morkomis, pašlakstome aliejumi, pabarstome druska, pipirais, ir vėl pašauname į orkaitę pusvalandžiui. Karts nuo karto pašlakstome paukštieną ir daržoves sultimis išsiskyrusiomis kepant.

 

Indiškas viščiukas tandoori

1 viščiukas

Marinatui:

200g natūralaus jogurto

1 šaukštelis tarkuotos šviežios imbiero šaknies

2 česnako skiltelės, sutrintos

1 šaukštelis garam masala prieskonių

2 šaukšteliai maltų kalendrų

1/4 šaukštelio turmeriko

1 šaukštas tandoori masala prieskonių

4 šaukštai citrinos sulčių

1 šaukštas aliejaus

Druska

Dubenėlyje sumaišom jogurtą su visais išvardintais prieskoniais, citrinos sultimis ir aliejumi. Pasūdome, ir šia mase ištepame visą viščiuką iš išorės ir vidaus. Paliekame marinuotis keletą valandų arba per naktį šaldytuve. Kepame viščiuką šiame marinate 200C orkaitėje apie 40-60 minučių, kol mėsa iškeps. Pateikiame su virtais indiškais basmati ryžiais.

Vyriška 3 patiekalų vakarienė sugrįžtuvėms iš Kinijos

13 Aug

Vyriška 3 patiekalų vakarienė sugrįžtuvėms iš Kinijos

Aš jau namuose!!! Po ilgų kelionių, vis dar kankinama jet lag’o, vis dar gyvendama Kinijos įspūdžiais, pagaliau miegu savo lovoje, valgau savo pagamintą maistą, matau jūrą ir saulę, o ne Šanhajaus smogą, jaučiu švelnią šilumą (+35C: argi tai temperatūra ??), o ne alinantį karštį susimaišiusį su šimtaprocentine drėgme. Kinijos maistas? Kaip čia švelniau pasisakius… Kažin ar norėsiu į kiniško maisto pusę pažiūrėti artimiausius keletą metų… Maniau, kad mėgstu bet kokį Azijos maistą, bet supratau, kad visgi europietiškam skrandžiui reikia šiokios tokios įvairovės, bet ne tris kartus dienoj patiekiamo karštuose riebaluose virto ganėtinai vienodo maisto, pagardinto tirštais padažais…

Na, bet negaliu skųstis bent jau tuo, kad praplėčiau savo ragautų egzotiškų patiekalų ribas. Ne, skorpionų, sumautų ant pagaliuko, ir vis dar bandančių vienas kitam įkąsti, neragavau, užtai su malonumu kirtau varlių šlaunelių troškinį. Sužinojusi, jog bus pateikiamas toks egzotiškas patiekalas, mūsų grupė pasidalino į dvi dalis: konservatyviųjų ir ekstremalų. Sėdėjau prie pastarųjų stalo, kadangi konservatyvieji paprašė nė nerodyti tokių “baisybių”:) O varliena – be galo skani mėsa, primenanti ir žuvį, ir vištieną.

Nepatikėsite, kas manęs laukė sugrįžus!!! Mano vyras, skausmingai vienišai leisdamas dienas vienas namuose, iš anksto pasipraktikavęs, sugebėjo paruošti man net trijų patiekalų gourmet sutiktuvių vakarienę!! Negalėjau patikėti savo akimis, nei skonio receptoriais: kiekvienas patiekalas buvo ne tik be galo gardus, bet dar ir išradingai pateiktas! Aš šią vakarienę įvertinau dešimties balų pažymiu, o visus, kurie nori nustebinti savo mylimuosius, raginu pasekti mano vyro pavyzdžiu. Viskas yra įmanoma – net tiems, kurie progą prasiveržti prie puodų turi tik kartą per keletą metų… ;)

Visi receptai pateikti 2 asmenims.

Geltonojo tuno Ceviche

200g geltonojo tuno file (tinka ir kitokia šviežia žuvis) be odos

1 citrinos sultys

1 šaukštas alyvų aliejaus

1/2 nedidelio baklažano

10 čeri pomidorų (jei turite – skirtingų spalvų)

2 žalių svogūnų stiebų

Pundelis šviežių kalendrų

Druska, pipirai,

Gabalėlis šviežio žaliojo čili pipiro

Supjaustome žuvį kuo plonesnėmis juostelėmis (permatomomis, kaip karpačio). Išdėliojame jas lėkštėje. Pašlakstome citrinos sultimis (šiek tiek sulčių pasiliekame) ir alyvų aliejumi, pabarstome druska ir pipirais.

Orkaitėje arba ant griliaus iškepame baklažaną, kol jis suminkštėja. Atvėsiname ir nulupame odelę, supjaustome kubeliais. Atskirame dubenėlyje sumaišome baklažanus, perpus arba į 4 dalis perpjautus pomirorus, žaliuosius svogūnus, susmulkiname kalendras. Pagardiname daržoves druska ir pipirais, pašlakstome trupučiu aliejaus ir likusiomis citrinų sultimis.

Daržoves sudedame lėkštės viduryje, ant žuvies. Pabarstome čili.

 

Jūros ešerio file ant kuskusu kimštų baklažanų ir saldžiosios paprikos patalo

Žuviai:

2 jūros ešerio (arba dorados) file

3 šaukštai alyvų aliejaus

3 skiltelės česnako

1/2 citrinos sultys

1 citrinos nutarkuota žievelė

2 čiobrelio šakelės

Baklažanams:

2 baklažanai, supjaustyti plonomis riekelėmis išilgai

2 puodeliai kuskuso

1 pundelis šviežių petražolių

2 pomidorai, susmulkinti

4 česnako skiltelės, susmulkintos

Druska, pipirai

1 citrinos nutarkuota žievelė

Saldžiųjų paprikų salsai:

2 raudonosios paprikos, apskrudintos orkaitėje arba griliuje, nulupta odele

3 česnako skiltelės

Pundelis šviežių kelandrų

3 šaukštai alyvų aliejaus

10 juodųjų alyvuogių be kauliukų

Papuošimui:

Kalendrų lapeliai

1 raudonasis arba žaliasis čili, susmulkintas arba supjaustytas plonais šiaudeliais

1 šaukštas aliejaus

1 citrinos nutarkuota žievelė

Žuvį marinuojame mišinyje iš aliejaus, citrinos sulčių, česnako, čiobrelių ir citrinos žievelės apie 20 minučių. Per tą laiką pasigaminame kuskuso įdarą. Pasigaminame kuskusą taip, kaip nurodyta ant pakuotės. Įmaišome pomidorus, kapotas petražoles, pagardiname druska, pipirais ir citrinos žievele.

Pasigaminame saldžiųjų paprikų salsą: Apskrudintas paprikas supjaustome mažais kubeliais. Sumaišome su kapotomis kalendromis, čili pipirais, kapotomis alyvuogėmis, aliejumi, druska ir pipirais.

Baklažanų juosteles iš abiejų pusių patepame aliejumi ir kepiname ant įkaitusios keptuvės maždaug po minutę kiekvieną pusę, kol taps minkštos ir auksinės spalvos. Ant kiekvienos juostelės krašto dedame po šaukštą kuskuso įdaro ir suvyniojame į vamzdelius.

Išimame žuvį iš marinato, nusausiname. Kepame įkaitintoje keptuvėje maždaug po dvi minutes iš kiekvienos pusės.

Lėkštės viduryje išklojame saldžiųjų paprikų salsą, ant jos rikiuojame eilę baklažanų ir kuskuso vamzdelių, ir nat viršaus paguldom keptą žuvies file. Papuošiam .

 

Arbūzai ir gervuogės su imbiero sirupu

1/4 puodelio cukraus

1/2 puodelio vandens

2.5 cm ilgio imbiero šaknies gabaliukas, nuluptas

1.5 puodelio saldaus arbūzo kubelių, atvėsinto

keletas gervuogių, atvėsintų

Sumaišome vandenį, cukrų ir imbierą nedideliame puode, užverdame. Sumažiname ugnį ir viriname sirupą, kol šiek tiek sutirštės (apie 5-7  min). Atvėsiname, išmetame imbierą ir laikome šaldytuve nuo valandos iki savaitės.

Arbūzo kubelius ir gervuoges sudedame į desertui skirtus indus (puikiai tinka martinio taurės), supilame sirupą ant vaisių ir nedelsiant pateikiame.

 

Šparaginių pupelių užkandis

25 Jul

Šparaginių pupelių užkandis

Pastarąsias dvi savaites buvau „iškritusi“ iš savo kulinarinio gyvenimo. Viena vertus, atostogavau Lietuvoje, tad daugiausiai maitinausi restoranuose ir svečiuose. Kita vertus, buvo vykdomas mano blog‘o perkėlimas iš vieno serverio į kitą, dėl to keletą dienų puslapis neveikė. Šiuo metu, atrodo, viskas jau tvarkoje, techniniai nesklandumai sutvarkyti (ačiū, Tomai!!!), o aš ir vėl Tel Avive, savo virtuvėje:)

Į Lietuvą liepą grįžau po metų pertraukos. Būdama taip toli, skaitydama lietuvišką spaudą, prisipažinsiu, atvykdama turėjau pačius žemiausius lūkesčius ir į Vilnių skridau nenorom. Bet vasariškai šilta Lietuva sužavėjo mane iki begalybės. Sodri žaluma, ideali švara, gaivus oras (ypač po Izraelio karščių), mandagus vairavimas, pasipuošę žmonės- tai vaizdai, kurie stebina ir džiugina, atvykus iš Artimųjų Rytų. Ko labiausiai pritrūko tėvynėje – tai vaisių ir daržovių. Ir net kai artimieji bandė mums įrodyti, jog šiuo metu Lietuvoje – tikra gausa šviežių uogų ir žalumynų, Tel Avivo standartais tai neprilygsta net penktadaliui čionykščio sausio ar vasario pasirinkimui… Grįžę į savo laikinuosius namus tarsi išprotėję lėkėm į turgų, prispipirkom pilnus krepšius traškančių salotų, kalendrų, bazilikų, saldžių tarsi uogos vyšninių pomidorų, gaivių agurkų, prinokusių mangų, persikų, abrikosų, saldutėlio arbūso, šviežio ožkos sūrio, ir, žinoma, tik ką iš jūros ištrauktos žuvies, kuri po vienintelio „lietuviško“ šaldyto pangasijaus Vilniuje paskutinėmis dienomis jau sapnavosi net naktimis…

Kadangi šiuo metu Lietuvoje – pats šparaginių pupelių sezonas, siūlau jums vegetariško užkandžio receptą. Su šiuo patiekalu mes vakar pradėjom savo vakarienę saulės įkaitintoje savo terasoje.

Žaliųjų šparaginių pupelių salotos (2 asm)

400g žalių šparaginių pupelių

2 skiltelės česnako

Nutarkuota citrinos žievelė

Citrinos sulčių

Druskos, šviežiai grūstų juodųjų pipirų

Alyvuogių aliejaus

Pupeles nuplauname ir nupjauname kotelius. Užverdame puode vandenį, įberiame šaukštelį rupios druskos, suberiame pupeles ir verdame, kol jos suminkštės (5-7 min). Nukošiame, perliejame šaltu vandeniu, paliekame atvėsti.

Česnako skilteles sutriname arba sutarkuojame per smulkią tarką. Sumaišome su citrinos žievelėmis

Atvėsusias pupeles pašlakstome keliais šaukšteliais citrinos sulčių, alyvų aliejumi, pabarstome česnakų ir citrinos žievelės mišiniu, pipirais, ir rankomis viską sumaišome, kad kiekviena pupelė pasidengtų aliejaus ir prieskonių mišiniu. Paragauname – jei trūksta druskos, pasūdome.

Skanu su traškančia balta itališka duona.