Archive by Author

Žuvis saldžiarūgštėje sojos glazūroje

19 Jan

Žuvis saldžiarūgštėje sojos glazūroje

Kaip gera atsibusti ryte ir žinoti, kad šiandien nereikia sėsti prie staklių, oi, atsiprašau, knygų :) Vakar baigiau sesiją, tad turiu net tris dienas laisvės nuo mokslų. O tada ir vėl prasideda naujas semestras. Su naujais namų darbais, projektais, ir, žinoma, egzaminais…

Tad kol turiu laiko ir rašymams , ir kepimams, skubu pasidalinti su jumis dar vienu žuvies gaminimo metodu. Aš tikrai negaliu pasigirti begaliniu skaičiumi būdų, kaip pasigaminti skanų žuvies patiekalą: turiu kelis išbandytus “budinčius” receptus, ir retai kada kišu nosį į ką nors naujo. Bet štai ėmiau ir surizikavau. Atsiverčiau savo brangiąją japoniškos virtuvės knygą, ir nutariau išbandyti receptą, kuriam neprireikė jokių ypatingai retų ingredientų. Galiu pasakyti, kad šis receptas iškart pakliuvo į mūsų šeimos TOP 5.

Mano pasirinktas receptas teigė, kad tinkamiausia žuvis šiam patiekalui – kuo riebesnė: pavyzdžiui, kardžuvė. Taip pat puikiai tinka lašiša! Tad ši žinia  skirta esantiems Lietuvoje (manau, kad lašiša Lietuvoje pasidarė tarsi nacionalinė žuvis:)). Taip pat skanu bus, jei naudosite menkę arba jūros ešerį. Žodžiu, didžiausias iššūkis – rasti tinkamos žuvies:)

4 žmonių vakarienei turėtų pakakti apie 800g žuvies. Ji gali būti supjaustyta kepsneliais (kaip paprastai mes pjaustome lašišą), arba file. Jei naudosite file, supjaustykite kiekvieną file į 3-4 gabalėlius (priklausomai nuo žuvies didumo). Tai svarbu, nes antraip bus ypač sudėtinga kepančią žuvį apversti keptuvėje.

Na, o dabar – produktų sąrašas:

Marinatui:

1 šaukštas laimo arba šviežių greipfrutų sulčių

2 šaukštai sake

2 šaukštai sojos padažo

3 šaukštai mirin (esminis japoniškos virtuvės elementas – saldus tirštas ryžių vynas)

1 šaukštas aliajaus

Glazūrai:

1 šaukštas laimo arba šviežių greipfrutų sulčių

1 šaukštas sojos padažo

2 šaukšteliai cukraus

1-2 šaukštai vandens (jei prireiks)

1 šaukštas nutarkuotos citrinos žievelės

Sumaišom stikliniame ar kitokiame nereaguojančiame į pašalinius kvapus dubenėlyje citrusų sultis ir sake. Sumerkiam į šį mišinį nuplautą ir popieriniu rankšluosčiu nusausintą žuvį – geriausia, jei dubenėlis tokio dydžio, kad jame žuvis tilptų vienu “aukštu”. Pamarinuojame šiame mišinyje 5-10 minučių. Supilam sojos padažą bei mirin ir marinuojame žuvį dar 10 minučių kambario temperatūroje. Jei žuvį įdėsim į šaldytuvą, galim marinuoti valandą, tačiau ne ilgiau: antraip sojos ir citrinos skonis bus per stiprus.

Išimam žuvį iš marinato, nusausinam jo likučius. Įkaitinam didelę keptuvę (kad tilptų visi žuvies gabaliukai), įpilame šiek tiek aliejaus. Sudedame žuvį ir kepinam 2 minutes nevartant. Tada apverčiam ir kepam kitą pusę maždaug minutę. Jei žuvies gabalai stori, gali prireikti keptuvę uždengti, kad žuvis iškeptų per visą storį. Jei kepame file, pradžioje dedame ta puse, kuri neturi odos, ir tik vėliau apverčiame kita puse.

Tada darome glazūrą: puodelyje sumaišytus citrusų sultis, soją ir cukrų papilame ties keptuvės kraštais ir maišom (arba geriausia, judinam keptuvę), kol cukrus ištirpsta. Jei padažas pradeda gąsdinančiai susitraukinėti ir grasinasi pradėti svilti, įpilam 2 šaukštus vandens. Apverčiame žuvį kita puse ir tęsiame glazūravimo porcedūrą, kol padažas labai suputos ir jo kiekis sumažės perpus.

Kai pateiksit svečiams, žuvį palaistykite glazūra ir pabarstykite tarkuota citrinos žievele bei papuoškite žaliais svogūno laiškais.

Skanu su ryžiais arba karštomis daržovėmis. Man labai patinka orkaitėje apkepintas brokolis su migdolais. Šis daržovių paruošimo būdas labai tinkamas pateikti svečiams: lengvas paruošti, skanus ir atrodo gražiai. Aš apverdu brokolius pasūdytame vandenyje (apie 5 minutes), tada sudedu į stiklinį indą, tinkamą kepti orkaitėje, pabarstau skaldytais migdolais, pašlakstau aliejumi ir pašaunu į įkaitusią orkaitę. Maždaug po 15 minučių brokolio žiedeliai būna gražiai parudę ir migdolai apskrudę.

Aplodismentai granatams!

17 Jan

Aplodismentai granatams!

Noriu jums pristatyti savo naują bičiulę – Anne Kleinberg. Nors esame pažįstamos daugiau nei metus, visai neseniai ėmėme ir sulipome į tikrą draugystę :) Iš Niujorko kilusi ir jau antrą dešimtį Izraelyje gyvenanti Anne – tikra energijos bomba ir užkrečiantis pavyzdys visiems, kurie dėl kokių nors priežasčių negali savęs “atrasti”! Psichologė pagal išsilavinimą, interjero dizainerė pagal darbinę patirtį, ir puiki kulinarė pagal neblėstančią meilę maistui- štai kokia visapusiška ta mano draugė. Negana to, savo išmintį, atradimus ir sukauptas žinias ji sudėjo į 4 puikias kulinarines knygas, o šiuo metu deda paskutinius taškelius pirmojoje savo novelėje “Menopauzė Manchatane”.

Viena iš Anne kulinarinių pasijų – granatai. Toks pavadinimas puikuojasi ant jos pirmosios kulinarinės knygos. Iš JAV į Izraelį atvykusi moteris supratimo neturėjo apie tai, kaip išradingai galima panaudoti granatus virtuvėje, tačiau kai suskaičiavo visas gyvybiškai svarbias savybes, kurias iš granatų gauna mūsų organizmas, įsimylėjo šiuos vaisius iki išprotėjimo! :) Todėl visos namų dekoracijos Anne namuose šiandien – visokių pavidalų granatai, o bet kokio maisto lėkštėje bus bent menkiausias granatiškas akcentas :) Pavyzdžiui, net pateikdama Lambrusco, į taurę ji įmeta keletą prisirpusio granato grūdelių:)

Praeitą savaitę su vyru ir dukra viešėjome Anne ir jos vyro namuose. Anne namų virtuvė, kurią moteris projektavo metus, verta atskiro aprašymo, nes labiau funkcionalios patalpos aš dar kaip gyva nesu mačiusi:) Vaišės, kaip spėjate, buvo pagardintos granatais, o išvykdama gavau dovaną – kulinarinę knygą su Anne dedikacija.

Kelis patiekalus išbandžiau, ir tikrai neketinu sustoti! Granatai – išties nuostabus atradimas virtuvėje, todėl jei pamatysite parduotuvėje šį pirnokusį vaisų, griebkite negalvodami, o aš palaipsniui pasirūpinsiu, kad nepritrūktų idėjų ką su juo pasigaminti:) Jei norėsite pasmalsauti apie mano draugę ir pašmirinėti intensyviame jos gyvenime – štai Anne blogas: www.anneklreinberg.com.

Štai du receptai, kuriuos išbandžiau iš Anne knygos: Kinua salotos su žalumynais, feta ir granatais, bei krevetės su brendžiu ir granatų sultimis.

Kinua salotos su žalumynais, feta ir granatais

1 puodelis kinua kruopų

2 puodeliai vištienos sultinio arba vandens

1 puodelis žalių žirnelių (gali būti šaldyti)

1/2 puodelio sutrupinto feta sūrio

1/2 raudonojo svogūno, susmulkinto

1/2 raudonosios paprikos, supjaustytos

1/3 puodelio susmulkintų žalumynų: šviežio baziliko, kalendros ir petražolių

2 šaukštai sukapoto peletrūno

1/2 puodelio granatų sėklų

1/4 puodelio granatų sulčių

1 šaukštas apelsinų sulčių koncentrato (aš neturėjau koncentrato, tad įpyliau šaukštą apelsinų sulčių ir šaukštelį cukraus)

1 šaukštas baltojo vyno acto

2 šaukštai cintrinos sulčių

1 šaukštas alyvų aliejaus

druskos, pipirų

Praplautas kinua kruopas išverdame sultinyje arba vandenyje (apie 15 min), kol jos bus tinkamos salotoms – dar ne visai sukritę į košę :) Atvėsiname.

Kol kinua verda, išverdame ir atvėsiname žirnelius (suberiame žirnelius į verdantį vandenį ir paverdame apie 5 minutes, paskui iškart perliejame šaltu vandeniu, kad neprarastų žalios spalvos)

Į atvėsusias kinua kruopas suberiame žirnelius, pipirą, žalumynus, fetą, svogūnus ir granatų sėklas. Viską išmaišome.

Mažame indelyje sumaišome visus padažo ingredientus: granatų sultis, apelsinų koncentratą, actą, citrinos sultis ir alyvų aliejų. Paskaniname druska ir pipirais. Prieš pat pateikimą į stalą, padažą supilame į salotas ir viską sumaišome.

Krevetės brendžio ir granatų padaže

1 šaukštas sviesto

1 kg šviežių krevečių

2 žali svogūnų laiškai

Druska, šviežiai grūsti juodieji pipirai

1/4 puodelio baltojo vyno

1 šaukštas brendžio

6 skiltelės česnako, susmulkintos

1/4 puodelio grietinėlės

2 šaulštai granatų sirupo

1 šaukštas sukapotų šviežių baziliko lapų

1 šaukštas sukapotų petražolių

1/4 šaukštelio čili pipirų plokštelių

1 šaukštelis citrinos sulčių

Sviestą ištirpiname gilioje keptuvėje. Sumetame krevetes ir žaliuosius svogūnus, supjaustytus kelių centimetrų ilgio juostelėmis, pabarstome druska ir pipirais. Supilame vyną ir brendį, suberiame česnaką. Viską kepame ant didelės ugnies, maišant, kol krevetės pasidarys rausvos (tai atsitiks labai greitai – per kelias minutes). Kiaurasamčiu išimame krevetes į dubenėlį ir laikome šiltai.

Į keptuvę supilame grietinėlę, granatų sirupą, suberiame bazilikus ir petražoles, čili, ir kepame apie 1-2 minutes. Padažas turėtų šiek tiek nugaruoti. Pabaigoje, kai padažo tirštumas tinkamas, įpilame citrinos sultis. Suberiame atgal į keptuvę krevetes, viską gerai išmaišome, paragaujame ar netrūksta druskos ar aštrumo.

Papuošiame lėkštėje citrinos ketvirčiais.

Žalia sriuba

16 Jan

Žalia sriuba

Mėgstu gražias spalvas lėkštėje:) Taip pat labai mėgstu trintas sriubas. Ypač tomis dienomis, kai už lango pliaupia lietus ir namuose šalta:( Tokios “šalčio” dienos Izraelyje pasitaiko itin retai, todėl skubu jas išnaudoti sušildant kūną iš vidaus karštomis sriubomis. Jei Lietuvoje nei dienos nepraleisdavau be sriubos, tai čia, Šventojoje Žemėje ypač retai jas verdu. Dar rečiau pavyksta sriubos šaukštą įsiūlyti namiškiams…

Vasario pradžioje planuojame turėti labai jau svarbių svečių, kuriems ketinu pateikti lietuviškų patiekalų vakarienę. Meniu dar nesudarytas, tad jei turite pasiūlymų arba praktikos vaišinant užsieniečius (ypač tokius, kurie matę labaaaaaaaaaaai daug pasaulio) lietuviškos virtuvės šedevrais – pasidalinkite patirtimi. Kol kas esu nusprendusi vaišinti svečius sriuba (galbūt štai tokia, žalia :) ), nes argi koks nors lietuviškas stalas apsieina be jos?:) Antram patiekalui galvoju apie žemaičių blynus ir kugelį (išbandžiau vietines bulves, tad jos puikiai tinka!). Desertui pagaminsiu ką nors su braškėmis – čia kaip tik jų sezonas :) Būčiau dėkinga už bet kokias jūsų pastabas ir pasiūlymus dėl mano planuojamo meniu!

Na, o dabar apie sriubą. Kiek esu iki šiol bandžiusi, niekaip nepavyko išgauti gražios ryškiai žalios spalvos lėkštėje: dažniausiai sriuba būdavo pilkšvai rusvai žalsva:( Ir nors skonis būdavo nepriekaištingas, visgi reprezentacinės išvaizdos sriuba neturėdavo. Šiandien ėmiau ir išbandžiau kitą technoligiją, virdama brokolių sriubą, ir ja likau be galo patenkinta. Tad šiais savo “atradimais” mielai pasidalinsiu su jumis.

Į įkaitintą puode šlakelį aliejaus įmečiau supjaustytą svogūno galvą, 2 skilteles česnako, į 4 dalis padalintą morką, saliero šaknies gabalėlį ir viską trumpai pakepinau. Svarbu, kad svogūnai nepradėtų ruduoti – tai vienas iš elementų, paverčiantis sriubos spalvą tamsesne negu norėtųsi.

Užpyliau apie litrą sultinio (naudokite vištienos arba daržovių, tačiau jei neturite, galite naudoti paprastą vandenį). Į puodą taip pat įdėjau nupjaustytas brokolio kietas dalis, palikdama vien viršūnes su žiedeliais (šios brokolio dalys išverda per kelias minutes, tad jei įmesčiau kartu su visomis daržovėmis, gražios žalios spalvos neliktų nei kvapo).

Kai sriuba užvirė, įmečiau supjaustytą nemažą bulvę, įbėriau druskos, šaukštelį cukraus, pipirų, ir uždengiau, kad virtų. Kai daržovės tapo minkštos, į puodą sumečiau likusias brokolių dalis ir paviriau apie 3-4 minutes.

Išjungiau ugnį, išėmiau brokolius su kiaurasamčiu: tam, kad jie išlaikytų savo spalvą, reikia kuo greičiau sustabdyti virimo procesą, t.y. perlieti lediniu vandeniu arba kitaip kaip skubiai atvėsinti. Aš karštus brokolius sudėjau į blenderį ir užbėriau 5-6 ledo gabaliukus (turiu mat labai mandrą šaldytuvą, kuris iš filtruoto vandens gamina ledo kubelius, ir paspaudus mygtuką galima jų bet kuriuo momentu gauti :) ). Iš sriubos išėmiau morkas – deja, jos man žalios spalvos “nesustiprins”… Ant brokolių blenderyje užpyliau šiek tiek sriubos turinio ir papildomai įmečiau saujelę susmulkintų svogūnų laiškų bei saujelę petražolių. Viską sutryniau iki vientisos masės. Kita partija sutryniau kiek pravėsusią likusią sriubą ir abi dalis sumaišiau. Puodą su trinta sriuba dar kartą užvirinau (juk naudojau ledukus, tad geriau pakaitinti sriubą iki tinkamos temperatūros). Nukėliau nuo ugnies, pataisiau skonį druska ir pipirais bei išpilsčiau į lėkštes.

Labai gražu (ir skanu!!!) į viduriuką sriubos įpilti šlakelį grietinėlės, arba, jei mėgstate, įdėti šaukštelį grietinės. Jokiais būdais nemaišyti – palikti šį malonumą svečiams :)

Kaip ir su bet kuria kita trinta sriuba, labai tinka šviežios šiltos baltos duonos riekelė arba skrebutis.

Ratatouille – gardi daržovių vaivorykštė

14 Jan

Ratatouille – gardi daržovių vaivorykštė

Šįkart noriu jus pakviesti į Provansą:) Žinau, kad kai už lango žvilga sniegas arba taškosi purvina pliurza, toks pakvietimas neturi šansų būti atmestas:) Jei nėra galimybių tuoj pat  šokti į lėktuvą ir po keleto valandų nusileisti Prancūzijos pietuose, Provanso dvasią galima susikurti bent jau lėkštėje, nors ir šį vakarą. Šalia to – butelis gero Prancūziško vyno, ir jūs – Rojuje:)

Ratatouille. Juokingas pavadinimas, ar ne?:) Kaip paprastai būna, kuo mandresnis pavadinimas, tuo paprastesnis patiekalas! Tad jei esate daržovių fanas ir spalvos jūsų gyvenime užima ne paskutinę vietą, rekomenduoju šį patiekalą įsirašyti į “budinčiųjų” kategoriją: koks sezonas bebūtų, kokios daržovės būtų po ranka, kokie svečiai beapsireikštų, jūsų laukia garantuota kulinarinė sėkmė!

Yra ilgas sąrašas receptų kaip pasigaminti ratatoulle: vieni siūlo daržoves troškinti šviežių pomidorų sultyse, kiti – pakepintas marinuoti, treti rekomenduoja suskirstyti daržoves į keletą grupių ir šias grupes troškinti atskiruose puoduose, vėliau viską sumaišant… Bet aš jums siūlau patį paprasčiausią būdą – paskrudinti daržovių rinkinį orkaitėje. Gera naujiena tiems, kurie nemėgsta valandų valandas stovėti virtuvėje smulkinant paprikas, braukiant ašarą nuo ryškaus svogūnų aromato ar bandant susitvarkyti su baklažanu… Jūsų dėmesiui – dar vienas patiekalas iš “greitukų”kolekcijos :)

4 žmonėms vakarienei:

1 pankolis (nieko baisaus, jei neturite)

1 baklažanas

2 vidutinio dydžio cukinijos

3 saldžiosios paprikos – viena geltona, viena oranžinė (arba žalia) ir viena raudona

10 – 12 vyšninių pomidorų arba 4-5 prinokę paprastieji pomidorai (geriausia – jaučio širdys, nes ši rūšis turi mažiau sulčių)

4-5 maži raudonieji svogūnai

3-4 nedideli geltonieji svogūnai

5-6 česnako skiltelės, nuluptos, nesupjaustytos

4 šviežio rozmarino šakelės

šviežio peletrūno (jei neturit, naudokit džiovintų Provanso žolelių mišinį)

Šviežiai grūsti juodieji pipirai, druska, cukrus

Alyvuogių aliejaus

Įkaitinam orkaitę iki 200C. Kol ji įkais, patiekalas bus paruoštas kepimui: keramikinį arba stiklinį indą, tinkamą kepimui, pašlakstome aliejumi. Supjaustome didelėm skiltelėm pankolį, juostelėmis supjaustome paprikas, svogūnus padalinam į keturias dalis, maždaug centimetro storio juostelėmis supjaustome cukinijas, kąsnio didumo gabalėliais supjaustome baklažaną. Visa tai sudedam į indą, sumaišom tarpusavy, kad daržovės pasiskirstytų. Į tarpus sukaišiojam česnako skilteles ir rozmarino šakeles, pabarstome peletrūnu arba Provanso žolelių mišiniu, grūstais pipirais, druska, šaukšteliu cukraus, pašlakstome aliejumi. Pašauname į orkaitę, į viršutinę jos dalį. Kepame 10 minučių, tada išimame, išmaišome daržoves ir dedame atgal kepti. Po 15-20 minučių daržovės turėtų būti gražiai apskrudę, tinkamos pateikti į stalą.

Galima pateikti su mėsos kepsneliais (aš mėgstu su pakepinta vištienos krūtinėle) arba tiesiog su traškančios baltos duonos gabalėliu.

Spaghetti Aglio e Olio – arba kai visai nėra laiko :)

12 Jan

Spaghetti Aglio e Olio – arba kai visai nėra laiko :)

Ar jums pažįstamas jausmas, kai visiškai nėra laiko? Ne tik nėra laiko maloniems pasivaikščiojimams, paplepėjimams su draugais, knygos paskaitymui ar TV pažiūrėjimui. Ar jums būna taip, kad neturite laiko net pagaminti maistą? Man pastarosios savaitės- būtent tokios. Nuo užgriuvusių mokslų besiruošiant eilinei egzaminų sesijai jau baigiu susiriesti į kablį: kėdėje prie rašomo stalo praleidžiu po 15 valandų… Be to, gaišti laiką parduotuvei ar turgui tokiomis dienomis tai pat neišeina. Tad valgau tik tai, kas dar mėtosi šaldytuve, kas pagaminta arba pasigamina per kelias minutes.

Jei ir jūsų gyvenimas toks pat intensyvus, štai puikus receptas, kaip be didelių pastangų ir laiko sąnaudų pasigaminti gardžią ir maistingą vakarienę :)

4 asmenims:

400g spagetti

6 šaukštai ekstra virgin alyvų aliejaus

3-4 česnako skiltelės, sutraiškytos ir supjaustytos

1 džiovintas raudonas čili pipiras

1 saujelė sukapotų petražolių

druskos, pipirų

Išverdame spagečius al dente pasūdytame vandenyje. Kol makaronai verda, keptuvėje pakaitinam aliejų (kadangi aliejus – vienas pagrindinių šio patiekalo ingredientų, nakite tik labai aukštos kokybės aliejų), sumetame česnakus ir čili ir ant nedidelės ugnies pakepiname, kol česnakas vos vos pradeda ruduoti. Išimame čili ir išmetame (arba galite pasilikti ir papuošti lėkštę :) )

Makaronus sumaišome su aliejumi ir česnaku, užberiame petražoles, pabarstome grūstais pipirais, sumaišom viską, kad makaronai pasidengtų. Aš šią versiją kartais patobulinu ir pabarstau paskrudintų migdolų :) Tikrai labai jie patiekalo nesugadina:) Skanaus:)

Ryžių tarta su apelsinais

7 Jan

Ryžių tarta su apelsinais

Iki atvažiuojant į Izraelį, mėgau sportuoti, tačiau vienas dalykas, kurio nekenčiau nuo vaikystės – tai bėgimas. Kai mokykloje per fizinio pamoką reikdavo bėgti aplink stadioną, žliubdavau dar prie starto linijos. Po pirmųjų 20 metrų imdavo skaudėti šoną ir normatyvų įvykdymą matydavau kaip savo ausis.

Vėliau, jau po studijų, kelis kartus bandžiau “išmokti” bėgioti. Kad ir kaip buvo sunku prisiversti, kas rytą keldavausi prieš darbą ir sąžiningai sukdavau ratus aplink mokyklos stadioną. Bet ir tai nepadėjo: bėgimas nepasidarė mielesnis, o komfortas baigdavosi ties pirmais 500 metrų…

Kas lankėsi Izraelyje, neliko abejingas sportuojančioms masėms. Koks paros metas bebūtų, promenada šalia jūros tiesiog knibžda nuo judančių telaviviečių. Darius visą gyvenimą buvo bėgimo fanas, nepraleidžiantis nei vienų rimtesnių varžybų, tad judėti pamažu pradėjau ir aš. Iš pradžių nudribsnodavau kilometrą, kaskart atstumas augo. Jei kas būtų pasakęs, nieku gyvu nebūčiau patikėjus, kad artėjant 40-mečiui sugebėsiu nubėgti 10 kartų ilgesnį atstumą nei būdama paaugle. Ką gi, nuoširdus darbas duoda rezultatus: vakar dalyvavau bėgimo varžybose šalia Galilėjos ežero, kur 10 kilometrų atstumą nubėgau per 60,52 minučių! Beje, savo amžiaus grupėje buvau 11-ta! Kaip šios srities naujokei – puikus pasiekimas!:)

O šia gražia proga – itališkas gaivus desertas su ryžiais ir apelsinais. Kadangi šiuo metu pats citrusinių vaisių sezonas, reikia naudotis puikia proga ir gaminti apelsininius desertus:) Ši tarta – veikiau ne saldėsis prie kavos puodelio, bet nesunkūs pusryčiai prieš einant į darbą. Skanu ir šilta, su jogurtu, ir šalta. Beje, labai tinkama skaičiuojantiems kalorijas :)

Tartos pagrindui:

125g sviesto

100g cukraus pudros

žiupsnelis druskos

255g miltų

vanilijos ekstrakto

nutarkuota 1/2 apelsino žievelė

2 dideli kiaušinių tryniai

2 šaukštai šalto vandens arba pieno

Pasiruoškite kepimui tartos formą (28cm) – ištepkite ją riebalais. Sumaišykite sausus produktus, įpjaustykite šaltą sviestą ir mikseriu arba rankomis suminkykite masę, kad gautųsi trupiniai. Įmuškite kiaušinio trynius, pieną (vandenį) ir suminkykite vientisą tešlą. Tik nepersistenkite ilgai minkydami, nes tešla nebus trapi. Padėkite tešlą bent valandai į šaldytuvą. Išimkite, iškočiokite tartos kepimo indo dydžio apvalų blyną ir juo išklokite kepimo formos dugną. Padėkite visą kepimo formą su išklota tešla į šaldymo kamerą valandai.

Per tą laiką pasigaminkite ryžių masę:

55g sviesto

Vanilijos (2 ankštys arba šaukštelis ekstrakto)

325g risotto ryžių

3 šaukštai cukraus

3 apelsinų nutarkuota žievelė

1 taurė balto vyno

1 litras riebaus pieno (3%)

2 kiaušiniai, išplakti

2 šaukštai cukraus pudros

Puode storu dugnu ištirpinkite sviestą. Sudėkite vaniliją ir išmaišykite. Suberkite ryžius su cukrumi ir apelsino žievelėmis, viską išmaišykite, kad ryžiai pasidengtų sviestu, cukrumi ir apelsinų aromatu. Padidinkite šiek tiek ugnį, supilkite vyną ir maišydami virinkite, kol vynas visiškai išgaruos. Tada pamažu pilkite pieną, bet nuolat ryžius maišykite, kad jie nepriliptų prie dugno ir tolygiai minkštėtų. Tai užtruks maždaug 15 minučių. Ryžiai bus dar kiek kietoki, bet jie suminkštės galutinai kepdami.

Palikite ryžių masę kiek atvėsti, tada įmaišykite suplaktus kiaušinius.

Tartos pagrindą pašaukite į orkaitę, įkaitintą iki 180C ir kepkite 12 minučių, arba kol gražiai pagels. Išėmę ant viršaus supilkite ryžių masę. Visą viršų pabarstykite 2 šaukštais cukraus pudros. Orkaitės temperatūrą padidinkite iki 200C ir joje kepkite tartą maždaug 20 minučių.

Pateikite šiltą arba atvėsusią, su riebiu natūraliu jogurtu, pabarstykite cukraus pudra ir apelsino žievelėmis.

Žirnių sriuba su spirgučiais

3 Jan

Žirnių sriuba su spirgučiais

Sveiki įžengę į Naujuosius 2011 metus! Tikiuosi, kad šampanas liejosi laisvai, ant stalo garavo gardūs valgiai, visi valgė, per barzdą nevarvėjo, visi liko sotūs ir laimingi :)

Mes naujuosius pasitikom Nazarete – arabiškoje Šventosios Žemės dalyje. Po pernykščio nusivylimo, kuomet švęsdami naujametinę šventę viename restoranų Tel Avive buvom vieninteliai, keliantys vidurnaktį šampano taures ir dainuojantys ilgiausių metų (kas iššaukė gausius gretimų staliukų aplodismentus už gražiai paruoštą programą:)), tai šiemet išties visa širdimi jaučiu, kad naujieji atėjo. Baliuje, kuriame turėjom garbės dalyvauti, buvo pateiktas aukščiausios klasės maistas, gyvai dainavo net trys solistai, visi 200 svečių trypė pagal skambius muzikos ritmus, laisvai liejosi prancūziškas šaampanas, o vidurnaktį, per patį metų virsmą, ant galvų pažiro šūsnys blizgančių popiėrėlių, pučiamų galingo ventiliatoriaus (užuojauta valytojoms, kurios turėjo tuos popierėlius surinkti po baliaus…).

Na, o pirmasis šių metų įrašas, kaip ir reikia tikėtis po geros šventės, – tai soti sriuba, atstatanti prarastas jėgas ir sveikatą:) Tai tradicinė tiršta žirnienė. Kažkodėl man žirnienė asocijuojasi su kareiviškomis lauko virtuvėmis, garuojančiomis tarp sniego pusnynų vidury baltos žiemos. Ir nesvarbu, kad Tel Avive +23, po Naujųjų lietuviškas skrandis reikalauja sriubos ir su juo nepasiginčysi :)

Sriubai reikės:

2-3 juostelių rūkytų lašinukų, supjaustytų mažais gabaliukais

Vidutinio svogūno

2-3 česnako skiltelių

1 didelės morkos, supjaustytos gabaliukais

2 vidutinių bulvių, supjaustytų gabaliukais

1 puodelio žirnių (geriausia, jei išmirkysite juos kelias valandas arba pamerksite iš vakaro)

Druskos, pipirų, lauro lapų (2)

Keptuvėje arba puode storu dugnu paspirginam lašinukus, jei trūksta riebalų, įpilam šiek tiek alyvų aliejaus. Pakepiname riebaluose svogūnus, kol suminkštėja, sudedam česnakus, tada supilam morkas. Viską apkepinam nuolat pamaišant. Sudedam žirnius, užpilam vandens (apie 2 Litrus), užverdam. Įberiam 1,5 šaukštelio druskos, šaukštelį cukraus, pipirų, 2 lauro lapus ir paliekame virti, kol žirniai suminkštės. Pabaigoje suberiame supjaustytas bulves ir dar paverdame, kol suminkštėja bulvės. Pataisome skonį, jei trūksta druskos. Jei pageidaujate, galite sriubą supilti į blenderį ir sutrinti iki tirštos vientisos masės.

Valgome su grietine (jei mėgstate) ir kapotomis petražolėmis, su paskrudinta balta duona.

Aromatinga vištiena su kokosais ir 2 būdai kaip paruošti indiškus ryžius

30 Dec

Aromatinga vištiena su kokosais ir 2 būdai kaip paruošti indiškus ryžius

Sveiki ir vėl atvykę į Bombėjų :) Šiandien pratęsiu variacijas Bolivudo tema ir pagundysiu jus pajausti namuose egzotiškus kvapus.  Kaip buvau užsiminusi praeitame įraše, sudalyvavusi indiškų patiekalų ruošimo pamokoje tiesiog negalėjau viso šio gėrio nepasiūlyti namiškiams:)

Labai nustebau sužinojusi, kad yra žmonių, kuriems nepatinka kokosas. Kas kas, bet šis aromatingas riešutas su tobulai subalansuota skonių ir kvapų harmonija, atrodo, turėtų būti geidžiamas kiekvieno. Anaiptol taip nėra. Tačiau paslaptis tame, kad net jei kas nors nemėgsta patiekalų su kokoso pienu, pabandykite įsiūlyti jiems štai šitaip pagamintos vištienos: savo akimis mačiau, kaip patiekalą su malonumu kramtė tas, kas visuomet purtėsi pamatęs, jog rengiuosi ruošti curry :)

Nors darbo gaminant kokosinę vištieną ir gražius geltonus ryžius nedaug, ir pažadu, kad užtruksite mažiau, nei pusvalandį, nesigąsdinkite ilgo sąrašo ingredientų: paprastai azijietiškuose patiekaluose ištisas stulpelis išvardintų prieskonių, ir visi jie lengvai įsigyjami mūsų parduotuvėse arba specializuotose prieskonių pardavimo vietose (Vilniuje – Basanavičiaus g. esanti berods “Skonio magija” – tinkamiausia vieta rasti įmantresnių dalykų)

Taigi, kokosinei vištienai reikės:

700g vištos krūtinėlės, supjaustytos kąsnio dydžio kubeliais

2 dideli svogūnai, supjaustyti

Aliejus kepimui

1 šaukštas tarkuoto imbiero

1 šaukštas su kaupu smulkinto arba tarkuoto česnako

3 šaukšteliai curry miltelių

1/2 šaukštelio čili

1-2 šaukšteliai druskos

1/2 tarkuoto kokoso

Aliejuje apkepiname svogūnus (apie 5-8 min), kol lengvai paruduos, tada sudedam imbierą ir česnaką ir dar kelias minutes pakepinam.

Sudedam vištieną ir kepame, kol mėsa pasidaro balta iš visų pusių. Pabarstome viską curry milteliais, čili, druska ir kokoso drožlėmis. Viską sumaišome, kad višteinos gabaliukai pasidengtų prieskoniais ir kokosu.

Į keptuvę įpilam 3 šaukštus vandens, uždengiame dangčiu ir pakepinam dar apie 3-5 minutes. Tada išjungiam ugnį ir paliekam uždengtą keptuvę dar kelioms minutėms.

Prieš pateikiant pašildome, pabarstome kapota kalendra. Skaniausia su geltonais cintrininiais basmati ryžiais.

Citrininis ryžių Pilaff

2 puodeliai basmati ryžių

1/4 puodelio sukapotų riešutų (kešju (cashew) arba skaldytų migdolų)

1/2 šaukštelio turmeriko

2 šaukšteliai druskos

1 šaukštas aliejaus

1 čili, supjaustyta gabaliukais arba žiupsnelis džiovintos čili

2 šaukšteliai geltonųjų arba juodųjų garstyčių sėklų

1 citrinos sultys

Šį patiekalą galima sėkmingai pasigaminti mikrobangų krosnelėje: sumaišom ryžius, turmeriką ir druską dubenyje, skirtame virti mikrobanginėje, užpilame 4 puodelius verdančio vandens, uždengiame indą ir dedame į krosnelę 17 minučių dideliu galingumu.

Jei verdate puode, ryžius nuplauname, suberiame turmeriką ir druską, užpilame vandeniu tiek, kad vandens būtų maždaug 1-1,5 cm virš ryžių, ir verdame ant silpnos ugnies uždengtame puode.

Keptuvėje įkaitinam aliejų su čili, įberiame garstyčių sėklas bei riešutus ir pakepiname pusę minutės. Nuimame nuo ugnies, įspaudžiame citrinos sultis, ir visa tai supilame į išvirusius ryžius. Išmaišome ir galime nešti ant stalo.

Aromatingi ryžiai

Tai dar vienas ryžių paruošimo būdas. Aliejuje apkepiname vieną supjaustytą svogūną su 3 suskaldyto kardamono galvutėmis, cinamono pagaliuku, 2 lauro lapais ir 3 gvazdikėliais. Visa tai sumaišome su 2 puodeliais nuplautų ryžių, užpilam 4 puodeliais vištienos sultinio ir verdame miklobangų korosnelėje arba tradiciškai, ant ugnies.

Bolivudas. Moliūgų sriuba, pagardinta imbieru ir cinamonu

28 Dec

Bolivudas. Moliūgų sriuba, pagardinta imbieru ir cinamonu

Šiomis dienomis mano blogui sukanka vieneri metukai :) Labai džiaugiuosi, kad nuo jo gyvavimo pradžios šiame puslapyje apsilankė net 21 tūkstantis lankytojų, kurie iš viso peržiūrėjo beveik 40 tūkstančių puslapių!! Jei tiek pat gardžių patiekalų atsirado ant jūsų visų stalų, manau, visi galime džiaugtis puikiais pasiekimais :)

Kaip žadėjau, pristatau šio sezono naujieną – naują rubriką “Bolivudas”. Įkvėpimas indiškai virtuvei atėjo iš dviejų šaltinių – mano meilės rytietiškiems prieskoniams ir spalvoms, bei Nancy – mūsų namų tvarkytojos, grynakraujės indės, kurią matau bent kartą per savaitę ir turiu galimybę aptarti indiškos virtuvės aktualijas:) O galiausiai turiu pasigirti, kad vakar atsėdėjau indiškų patiekalų ruošimo pamokoje, tad palaipsniui savo patirtimi pasidalinsiu ir su jumis!

Bolivudo vakarėlis – puiki idėja šventiniam susibūrimui! Jei neturite minčių kaip švęsti naujuosius, pakvieskite visus į indišką puotą :) Kelis receptus rasite mano blog’e – indiškų samosų, padažų. Jei spėsiu, iki naujų metų šventės įdėsiu indiško curry receptą. O šiandien dalinuosi puikios šildančios tirštos sriubos receptu.

Sriubai vietoje moliūgo galima naudoti saldžias bulves – nuo to skonis tikrai nesuprastės. O ingredientai, kurie reikalingi šiai nesudėtingai sriubai – greičiausiai guli jūsų spintelėse. Štai receptas 8-10 žmonių:

2 šaukštai aliejaus

1 didelis svogūnas, supjaustytas gabaliukais

2 dideli puodeliai supjaustyto kubeliais moliūgo arba saldžios bulvės (batatos)

1 vidutinio didumo morka, supjaustyta gabaliukais

1 didelė bulvė, supjaustyta gabaliukais

Nutarkuota vieno apelsino žievelė

1 šaukštelis su kaupu sutarkuotos imbiero šaknies

1/2 šaukštelio cinamono

1 šaukštelis saldžiosios paprikos

1/2 šaukštelio čili

5 puodeliai vištienos arba daržovių sultinio (jei naudojat sultinio kubelius – 3 kubeliai Knor ir 5 puodeliai vandens)

Šaukštas cukraus ir druskos

Įkaitintame aliejuje apkepam svogūnus, kol suminkštėja, bet neparuduoja. Suberiam moliūgo (batatos) gabaliukus, morkas, bulves, apelsinio žievelę, imbierą, suberiam prieskonius – cinamoną, papriką, čili, viską išmaišome ir pakepiname trumpai, kol visos daržovės apsivelia prieskoniais.

Supilam sultinį, suberiam druską, pipirus, ir uždengus verdame ant silpnos ugnies 25 minutes, kol daržovės suminkštėja. Viską supilame į blenderį ir sutriname iki vienalytės masės. Pabaigoje pakaitinam atgal supylę į puodą, patikriname, ar netrūksta druskos, cukraus.

Šią sriubą galima pasigaminti iš anksto – atšildyta ji dar skanesnė :) Todėl labai patogu organizuojant draugų vakarėlius. Pateikti sriubą siūlau mažuose stikliukuose, kol svečiai renkasi. Papuošti galima petražolės arba kalendros lapeliu, jei mėgstate – užberti kelis čili trupinėlius.

O štai keletas idėjų kaip pasidekoruoti Bolivudo vakarėlio stalą. Ieškokite visko, kas blizga auksu ir sidabru! Vietoj staltiesės puikiausiai tiks švytinti geltona organza. Indai nenaudoja peilių ir šakučių, tad pateikite vien šaukštus (tikrumoj indai maistą valgo rankomis, bet galite negąsdinti savo svečių:)) Dekoruokite stalą kokosais, miniatiūriniais prieskonių kibirėliais (pripilkite į kibirėlį ar kitą indą smėlio, ir tik ant viršaus priberkite prieskonių – juk jie dėl grožio), kokosais, blizgučiais, švaigždutėmis, rožių žiedlapiais (kai gėlės nuvys, sudėkite žiedlapius į celofaninį maišelį ir laikykite 1-2 savaites šaldytuve),  cinamono lazdelėmis, raudonais čili pipirais ir visokiais menkniekiais iš parduotuvės “viskas po 1 eurą” :) Kuo stalas labiau blizgės, tuo tikresnis bus vakarėlis :) Svečius paraginkite ateiti pasipuošus sariais ir kitokiais indiškais atributais, o sutinkant padalinkit visiems po mažą blizgų lipduką, skirtą ant kaktos užsiklijuoti :) Net neabejoju, kad laukia didžiulė sėkmė :)

Silkių balius. Kūčių stalas per 2 valandas

27 Dec

Silkių balius. Kūčių stalas per 2 valandas

Atslinkau į savo blogą žemai iš gėdos nuleidusi galvą – šitiek dienų čia nesirodžiau!…  Jei mano ištikimiausi skaitytojai manęs dėl to dar neišsižadėjo, pasižadu pasitaisyti, ir kitąmet įrašus daryti reguliariai. Be to, jau dabar galiu anonsuoti, kad atsidėkosiu naujomis rubrikomis ir egzotišku turiniu :)

Jei sąžiningai ir atvirai, tai padaryti tokią ilgą pertrauką privertė prieššventinis gyvenimo tempas: darbai vijo darbus, turėjome puikų Premjero oficialų vizitą Šventojoje Žemėje, paskui reikėjo atsigriebti su mokslais, o čia dar visai netikėtai atėjo Kūčios… Kai už lango šalta, kai gatvės žybsinčiomis lemputėmis pasipuošia vos nuėmus Heloweeno dekoracijas, kai visi šturmuoja parduotuves ir tempia namo glėbius blizgiu popieriumi supakuotų dovanų, kai namuose pakvimpa šviežios eglutės aromatas – pamiršti apie besiartinančias Kalėdas sudėtinga. Bet kai nei vieno iš šių mano išvardintų požymių nėra, tuomet į galvą stukteli keista mintis: iš kur Kalėdos vidury vasaros?…

Šiemet mano Kūčios (kaip ir Kalėdos) buvo viskuo kitokios nei prieš tai buvę… Visų pirma dėl to, kad joms pasiruošti turėjau vos 4 valandas (kurių finale buvo net per daug:)) – visą pusdienį sėdėjau paskaitose, o paskui lėkiau “prie puodų”. Be to, pirmąkart gyvenime Kūčias šventėme dviese, tik su savo vyru. Nors savo svajonėse turėjau padaryti net keletą aprašymų apie mūsų šeimoje iš kartos į kartą perduodamas Kūčių stalo tradicijas, kaip kasmet, priruošti dešimtis gardžiausių patiekalų, šiuos planus teks atidėti kitiems metams.

Arabai turi gerą patarlę: “Jei tavo būsimoji žmona nemoka iš baklažano pagaminti bent 20 patiekalų,- nevesk jos!” (suprask, santuokoje mirsi iš bado :) ). Mūsiškėms marčioms, turbūt galima būtų padaryti testą su bulvėmis arba silke. Jau ko ko, bet silkės paruošimo būdų kiekvienoje šeimoje – dešimtys. Buvo laikas, kai Kūčių tradicijos man atrodė pasenę ir skubiai keistinos, kai ant šventinio stalo puikavosi folijoje kepta lašiša, bet su amžiumi atėjo pagarba ir pasimėgavimas tradicijomis – tai vienintelis metas per metus, kai mūsų šeima skanauja šitiek rūšių silkės!

Ant mūsų šiemetinio kūčių stalo, neskaitant tradicinio aguonpienio, kūčiukų ir kitų atributų, buvo silkė su keptomis morkomis (sutarkuotas burokine tarka morkas apkepiau aliejuje, bebaigiant kepti įbėriau saujelę išmirkytų razinų ir pagardinau muškato riešutu), su marinuotas svogūnais (žiedais supjaustytus raudonuosius svogūnus valandą – kitą pamarinavau acte, šiek tiek praskiestame vandeniu, su cukrumi, druska ir pipirais), su keptais svogūnais (svogūno pusžiedžius apkepinau aliejuje, kol apskrudo, pabaigoje įbėriau šaukštelį cukraus ir pabarsčiau cinamonu), su keptais burokėliais (tiesiog apkepinau burokine tarka sutarkuotus burokėlius), su kepintomis saulėgrąžomis – mano dukros Rūtos mėgiamiausias receptas :) (tiesiog sausoje keptuvėje apskrudintos saulėgrąžos, pabaigoje užpiltos alyvuogių aliejumi), ir silkė pagal Narmontaitės receptą :) – kažkada vaišinausi Nijolės namuose ir labai šis silkės pagaminimo būdas man prilipo (kubeliais supjaustyti svogūnai kepinami ant labai silpnos ugnies, kad suminkštėtų, bet neapskrustų, atvėsinti sudedami ant silkės gabaliukų, o viršus prismaigstomas paskrudintais žemės riešutais. Aš neturėjau šiemet žemės riešutų, tai pagaminau su skrudintais migdolais, kas labai tiko ir patiko :) ).

Kad jau toks trumpas šios dienos receptų aprašymas, tai pasakysiu dar vieną priežastį, kodėl Kūčios šiemet buvo ypatingos. Ogi Kūčių naktį išsiruošėm su Darium į Betliejų, į Bernelių mišias Kristaus gimimo bažnyčioje. Šiemet į Betliejų suvažiavo net 100 tūkstančių maldininkų, tad galite tik įsivaizduoti kokios buvo žmonių ir automobilių spūstys. Patekti į mišias bažnyčioje – itin sudėtinga. Pakvietimai išdalinami likus keletui mėnesių iki švenčių, o mišiose tradiciškai dalyvauja Palestinos Autonomijos Prezidentas, garbingi svečiai, diplomatai. Visi kiti ceremoniją stebi milžiniškame ekrane aikštėje šalia bažnyčios.  Tačiau mums pasisekė ne tik patekti į vidų, bet buvom pasodinti pačiame šventoriuje, šalia altoriaus, tarp gero šimto kunigų ir Pranciškonų vienuolių, atvykusių iš įvairių pasaulio šalių, mišias aukojant Popiežiaus paskirtam Lotynų Patriarchui Šventojoje Žemėje. Tokią stebuklingą naktį būti vietoje, kurioje gimė Kristus – neapsakomas jausmas. Lotynų kalba aukojamos mišios su nuostabiai giedančiu mišriu choru, pritariant styginių orkestrui, ir miškas pritariančių kunigų – tai įspūdis, kuris išliks visam gyvenimui. Mišios, trukusios ilgiau nei 3 valandas ir pasibaigę 2:30 nakties, visiškai neprailgo, o mes turėjome galimybę stebėti ceremoniją ištiestos rankos atstumu ir matyti visus šventinių mišių “užkulisius”… Grįžom sužavėti ir pakylėti. Tai buvo vienas stipriausių mano gyvenimo įspūdžių.