Archive by Author

Šaltibarščiai. Sezonas atidarytas

5 Mar

Šaltibarščiai. Sezonas atidarytas

Šiandien, pirmąjį kovo savaitgalį, kai Vilniuje šurmuliuoja Kaziuko muge, o šalia mūsų namo Antakalny vyksta darbščių draugų talka, išvežant 100 karučių sniego (kad jis tirpdamas ir vėl neužpiltų mūsų rūsio), mes Tel Avive atidarėme šaltibarščių sezoną! Gavau šaukštu (jei tiksliau – šakute!) per kaktą nuo Dariaus, nes kažkaip juk reikia paminėti šviežienas:) Reikia prisipažinti, kad trinktelėjau Dariui atgal su šaukštu, nes mūsų šeimoje taip buvo priimta: jei jau šviežiena, tai visi šaukštais per kaktą gauna (argi gali būti kitaip, kai augi su pora metų vyresniu broliu?:) Lygybė privalo būti kiekviename žingsnyje, o ypač ten, kur yra bent lašelis smurto :) )

Todėl nutariau šį paprastą tradicinį patiekalą aprašyti ir savo blog’e. Puikiai suprantu, kad įrašas ir receptas skirtas nepatyrusioms šeimininkėms, gal tik pradedančioms sukiotis virtuvėje, gal esančioms kur nors Anglijos studentų bendrabuty ir pasiilgusioms lietuviško kvapo ant stalo:) Šaltibarščius kiekviena šeimininkė gamina savaip, todėl mano receptas, aišku, atsineštas iš mamos virtuvės, gali būti visiškai kitoks nei jūsiškis :)

Šaltibarščiai

3-4 vidutinio dydžio burokai, išvirti su lupyna, atvėsinti, nulupti ir sutarkuoti burokine tarka

apie 15cm dydžio šviežio agurko gabaliukas

1 litras kefyro (naudoju 1,5%)

1/2 litro pieno arba vandens

Druskos, cukraus

Kapotų šviežių svogūnų laiškų, krapų, petražolių

2-3 kietai virti kiaušiniai

Eiga labai paprasta: kefyrą sumaišome su pienu arba vandeniu, sudedame burokėlius, agurką (supjaustytą arba sutarkuotą burokine tarka), žalumynus, įdedame šaukštelį cukraus, druskos pagal skonį, viską išmaišome ir padedame į šaldytuvą, kad skoniai susipintų tarpusavy. Dažniausiai paskui dar trūksta druskos, tad prieš pateikiant paragaukite ir pataisykite skonį. Prieš paduodant ant stalo, įpjaustykite kiaušinį arba padėkite kelis kiaušinio gabalėlius mažoje lėkštutėje , kad svečiai patys įsidėtų tiek, kiek nori.

Pateikite su virtomis (arba keptomis) bulvėmis, pabarstytomis šviežiais kapotais krapais.

Su pavasariu! :)

Bananų ir sūrio pyragas – tiesiai iš studentiškos virtuvės

3 Mar

Bananų ir sūrio pyragas – tiesiai iš studentiškos virtuvės

Kaip žadėjau, – štai mano studentės dukros įspūdžiai universiteto bendrabučio virtuvėje :) Mano laikais būdavo keptos bulvės su kefyru (čia geriausiu atveju, tik grįžus po savaitgalio apsilankymo pas mamą), o šių laikų studentai štai kaip pažengę į priekį :)

Studentės kasdienybė neleidžia gaminti patiekalų, reikalaujančių per daug investicijų – finansinių ar laiko. Tačiau pasižiūrėjus į kai kuriuos paveiksliukus knygose ar internete taip norėtųsi pasigaminti kažką ypatingo, kažką tokio, ką valgyčiau pas mamą, kažką neįprasto, o dažniausiai – kažką saldaus!! :] Gaminimas turėjo vykti pagal kelias taisykles: sveikai ir skaniai, ne per ilgai, ne per mažai (nes tada reikia ‘dasimušti‘ sumuštiniais), bet ir ne per daug (tą patį patiekalą pasišildyti ryt – puiku, labai susitaupo laikas, bet prie to paties patiekalo kniaubsoti kelias dienas nebesinori, o ir pats patiekalas dažnai neišsilaiko). Todėl valgiaraštis apsiribojo įvairiomis košėmis, makaronais ir troškiniais. Tokius valgius gaminant sau vienai nieko per daug įdomaus neprisigalvosi. Kartais penktadienio proga pasikviesdavau kokių draugų ir pasigamindavome kažką įmantresnio. O tas jausmas iš orkaitės, traukiant didžiulę žuvį ar nuostabiai atrodantį pyragą, erzino, nes norėjosi jį jausti dažniau.

Neseniai viskas apsivertė aukštyn kojom ir galiu džiaugtis daugybe progų gaminti ypatingesnius patiekalus. Atsirado žmogus, kuris visokeriopai prisideda prie maisto gaminimo. Gaminti kartu daug smagiau, greičiau ir pigiau. Be to, be galo džiugu atpratinti žmogų nuo šaldytų picų ir makaronų su padažu iš stiklainio ir padėti pajusti gaminimo džiaugsmą. Daugelis žino, kad cukrus padeda organizmui išskirti laimės hormoną, todėl mielai gaminame desertus, net ir be didelės progos.

Gera proga pasisukioti virtuvėje buvo Valentino diena. Aš, asmeniškai, nemėgstu vienintelio vaisiaus iš visos gausos – banano. Tačiau taip jau gavosi, kad mano draugui bananai – mylimiausi vaisiai, o dar nugirdau, kad jam labai patinka sūrio pyragas. Tad meilės dienos proga su meile sujungiau šiuos du dalykus ir pagaminau bananinį sūrio pyragą.

Bananų ir sūrio pyragas

Pagrindui reikės:

Pakelio sausainių – jūsų nuožiūra – gali būti avižiniai, paprasti  (Gaidelis), bet be priedų.

Išlydyto sviesto (apie pusė pakelio)

Įdarui:

350 g kreminio sūrio (puikiai tinka Philadelphia)

½ puodelio paprasto balto cukraus

½ puodelio rudojo cukraus

3 kiaušinių

1 ½ puodelio trintų bananų (gerai prinokusių)

2 a.š. vanilės ekstrakto

Įkaitinkite orkaitę iki 160 laipsnių ir ištepkite formą sviestu. Sutrinkite bananus iki tyrelės, geriausia – virtuviniu kombainu.

Sutrinkite sausainius iki trupinių ir sumaišykite su sviestu, kad būtų standi masė, suformuokite aplink formos kraštus, kad apliptų dugnas ir kraštai.

Dubenyje sumaišykite kreminį sūrį, cukrų, įmuškite kiaušinius po vieną gerai išmaišant. Įpilkite bananų tyrę ir vanilę ir gerai išmaišykite. Įpilkite visą mišinį į sausainių formą ir kepkite valandą neatidarant orkaitės.

Leiskite atvėsti vienai ar dviem valandom orkaitėje o po to palaikykite šaldytuve prieš patiekiant.

Vaniliniai Biscotti su ruduoju cukrumi ir migdolais

28 Feb

Vaniliniai Biscotti su ruduoju cukrumi ir migdolais

Izraelis – nuostabi šalis……. tol, kol neiškyla kokios nors buitinės problemos. Bet jei jau kas nors atsitinka, patikėkit – “Artimųjų Rytų” sindromai nužudo bet kokį tikėjimą, kad civilizacija bei gi sveikas protas šioje šalyje vis dar egzistuoja.

Prieš savaitę sugedo mano orkaitė. Blyktelėjo kelis kartus ir išsijungė visiems laikams. Ir nors kiek daugiau nei metus veikusiai orkaitei gamintojas suteikęs net penkerių metų garantiją, “nagingi” Izraelio meistrai kaip mat suras 300 priežasčių kodėl lyg tyčia šiam būtent atvejui garantija, deja, jau pasibaigusi. O gal jos net nebuvo :) Bet man desperatiškai reikia orkaitės! Po kelių dienų į svečius turi atvykti mūsų draugai iš Kanados, o dar po savaitės esu pasikvietusi krūvą svečių terasos sezono atidarymui… Nevarginsiu jūsų detaliais komiškais pasakojimais kaip Izraelyje atrodo meistrų atvažiavimai, “problemos diagnostika”  vien tik pažiūrėjus į įmontuotą balduose įrenginį ir nurašius jo pavadinimą (kas man kainuoja 150Lt – argi negalėčiau to padaryti pati, tiesiog telefonu??), orkaitės ištraukimą ir įdėjimą, negailestingai nubrozdinant visus virtuvės baldus, prognozuojamo remonto sumos, gerokai viršijančios naujos orkaitės kainą… Dar pridėjus tai, kad orkaitė – ne mano nuosavybė, o nuomojamo buto šeimininkų rūpestis, ir dar tai, kad tie šeimininkai gyvena Prancūzijoje, o ne Izraelyje, neskaito emailų, nekalba angliškai ir nekelia telefono ragelio, turėtumėte įsivaizduoti mano iš nervų įelektrintą kūną, kuomet esu palikta spręsti reikalus štai tokiomis sąlygomis. Tad štai gi antra savaitė, kai po nesibaigiančio kabojimo ant telefono, valandų valandas trunkančių meistrų laukimų, derinimų ir pagaliau priimto sprendimo pirkti naują orkaitę (nes senosios remontas kainuoja brangiau), aš vis dar neturiu gyvybiškai svarbaus įrenginio savo virtuvėje! Patikėsite ar ne, kai buvo atvežta naujutėlė supakuota orkaitė ir įstatyta senosios vietoje, paaiškėjo, kad ji……. taip pat neveikia!!! Prisikviesti buitinės technikos pardavėją, pristačiusį neveikiantį naują įrenginį, beveik neįmanoma: bijau, kad tai užtruks dar ne vieną savaitę…

Ir tokią atrodo beviltišką minutę ateina emailas iš mano dukros su pirmaisiais jos kulinariniais pabandymais Anglijoje, Durham universiteto studentų bendrabutyje!! Tai neturi nieko bendro su mano sugedusia orkaite, bet tai juk tikras eliksyras mano blog’ui!:)) Todėl šįkart pristatau jos gardžiuosius vanilinius Biscotti su ruduoju cukrumi ir migdolais, o kituose įrašuose sužinosite šiek tiek daugiau apie tai, kaip šis jaunas ir gabus žmogus pamažu atranda gaminimo džiaugsmą, ir dideliais šuoliais vejasi mane (kuo aš labai didžiuojuosi) :)

Vaniliniai Biscotti su ruduoju cukrumi ir migdolais

Jums reikės:

3 ¼ puodelio miltų

1 ¼ rudojo cukraus (demera)

1 puodelis ir 2 š. cukraus

1 ½ a.š. kepimo miltelių

1 a.š. druskos

3 kiaušiniai

½ puodelio nesūdyto lydyto sviesto

2 a.š. migdolų ekstrakto (aš nedėjau)

1 a.š. vanilės ekstrakto

1 ½ puodelio migdolų be odelių

Įkaitinkite orkaitę iki 150 laipsnių. Dideliame dubenyje sumaišykite miltus su ruduoju cukrumi, paprastu cukrumi, kepimo milteliais ir druska. Kitame dubenyje

išplakite kiaušinius, įmaišykite sviestą ir ekstraktus, gerai išmaišykite ir supilkite migdolus. Palaipsniui supilkite į birių produktų dubenį ir gerai išmaišykite.

Ant lygaus paviršiaus pradėkite minkyti kol gausis nelipni tešla. Man ši dalis buvo gan sudėtinga, nes migdolai vis krito iš tešlos… Perskirkite tešlą į dvi dalis ir suformuokite dvi duoneles – gan plokščias, kad jas supjausčius gautųsi gražūs biscotti. Padenkite kepimo skardą kepimo popieriumi ir padėkite kepaliukus. Kepkite apie 45 minutes, arba kol gražiai paruduos. Tada sumažinkite temperatūrą iki 120 laipsnių. Leiskite kepaliukams atvėsti apie 10 minučių. Ant pjaustymo lentelės supjaustykite kepaliukus mažomis riekelėmis – vos storesnėmis nei jūsų pirštas. Sudėliokite atgal ant skardos ir kepkite po 15 minučių apverčiant puses, arba kol biscotti bus sausi ir gražios rudos spalvos.

Charčio sriuba

25 Feb

Charčio sriuba

Mano vyras Lietuvoje keletą metų turėjo rutina tapusią ceremoniją: kiekvieną penktadienį, kuomet darbų krūviai prieš savaitgalį mažesni, jis susitikdavo su savo geru draugu aptarti “susiklosčiusios situacijos”. Dažniausiai ta “susiklosčiusi situacija” apsiribodavo jo mėgiamų futbolo komandų įvarčiais, naujai įsigytais žaidėjais, matytų rungtynių aptarimu bei visokiais kitokiais vyriškais pasikalbėjimais. Susitikdavo vyrai vienoje ir toje pačioje vietoje – kavinėje Antakalnyje. Ir užsisakydavo visuomet tą patį patiekalą – Charčio sriubą.

Pamažu penktadieniai pas mus virto “charčio dienomis”, o posakis “šiandien eisiu charčio” pasakydavo žymiai daugiau, nei tiesioginės šių trijų žodžių reikšmės.

Kad bent mintimis savo vyrui sugrąžinčiau tas džiaugsmingas akimirkas, kuomet su artimu draugu gali pasidalinti didžiausiais savo džiaugsmais, lūkesčiais bei išgyvenimais (tai aišku, kad tik sporte, negi jūs manėte kitaip?:)), pagaminau jam aštrios charčio sriubos. Sriuba gavosi tokia skani, kad neatsisakiau ir aš dubenėlio :)

4 asmenims charčio sriubai rikės:

Avienos kauliukų

1 vidutinio dydžio svogūno, supjaustyto gabaliukais

3 skiltelių česnako, susmulkinto

1 vidutinio dydžio morkos, supjaustytos kubeliais

2 nedidelių bulvių, supjaustytų kubeliais

4 šaukštų ryžių

2 pomidorų

1 šviežio čili pipiro (arba 2 džiovintų)

Aliejaus, druskos, pipirų, šaukštelio cumino, šaukštelio kalendros

Šviežių kalendrų pateikimui ir šviežio baziliko (nebūtina)

Šaukštą aliejaus įkaitiname puode ir jame pakepiname svogūną bei česnakus, apibarstę kalendros ir cumino prieskoniais (maždaug po pusę šaukštelio). Kai svogūnai suminkštėja, suberiam morkas ir dar pakepinam. Sudedam avienos kaulus ir užpilam 1,5 litro vandens. Įberiam 2 šaukštelius druskos, pipirų, įmetam čili pipirą ir užverdam. Sumažinam ugnį ir verdam apie pusvalandį, kol sultinys bus pilnai išviręs (mėsytė ant kaulų bus minkšta). Tada suberiam ryžius, bulves ir paverdam dar 5-10  minučių, kol bulvės ir ryžiai bus minkšti. Pabaigoje suberiam supjaustytus šviežius pomidorus, ir dar paverdame apie 5 minutes. Pabaigoje patikrinam skonį, ar netrūksta druskos. Jei trūksta aštrumo (su čili pipirais visuomet sunku numatyti koks aštrus gausis patiekalas), galime įberti čili prieskonių bei dar pabarstyti šviežiai grūstais juodaisiais pipirais. Pabaigoje, kai jau išjungiam ugnį, sumetam saujelę baziliko lapų, o išpilsčius į lėkštes pabarstome kapota kalendra. Pateikiame su skrudinta šviesia duona.

Kad ir kokia temperatūra būtų už lango arba jūsų širdyje, patikėkite, po dubenėlio tokios sriubos bus taip karšta, kad net oioioi :)

Svogūnų džemas

24 Feb

Svogūnų džemas

Apie karštus garnyrus jau kalbėjomės. Dabar atėjo eilė visokiems kitokiems priedams, pagardinantiems mūsų gyvenimą :) Aš be galo mėgstu visokiausius egzotiškus chutney, uogienes, pagardus ir šiaip įdomius ir neįprastus gaminius.

Vienas tokių delikatesinių pagardų, atsiradęs mano virtuvėje iš didelio smalsumo (tuomet dar iš Vilniuje veikusios Marks and Spenser paruotuvės lentynos) buvo svogūnų džemas. Stiklainėlis ištuštėjo tuomet stebėtinu greičiu – nespėjau net įsigilinti į džemo sudėtį. Dar po kelių metų viešėjome savo pažįstamų lenkų šeimoje. Šeimos galva, anuomet sėkmingas verslininkas, o dabar – turtingas pensininkas, senatvėje atsidavė savo tikrąjai pasijai: eksperimentams su maistu. Savo prabangių namų rūsyje vyriškis įsirengė tikrą laboratoriją, kurioje kasdien vyksta jo kulinariniai eksperimentai. Tačiau savo tyrimams ir bandymams mūsų pažįstamas apsiribojo ties keletu objektų – įvairiausiomis alkoholinėmis užpiltinėmis bei keisčiausiais pagardais dažniausiai tinkamais su mėsiškais patiekalais. Tuomet išragavom jo rankomis gamintų marinuotų saldžiame sirupe neprinokusių graikiškų riešutų, pomidorų uogienės, ir, žinoma, svogūnų džemo. Dienų dienomis senukas naršydavo internete ieškodamas naujų idėjų savo kulinariniams atradimams, o juos visus pritaikęs praktikoje, “išvesdavo” savo receptą.

Prie svogūnų džemo idėjos grįžau Izraelyje, kadangi dažnai tenka ruošti greitas užkandėles, o tokiais atvejais šis saldus egzotiškas pagardas puikiai tinka. Be to, tai nepamainomas akcentas su griliuje paskrudinta aviena ar orkaitėje iškepta višta. Pristatau jums savo pirmąjį eksperimentą, kurį, sekdama mūsų draugo iš Lenkijos pavyzdžiu, tikrai dar tobulinsiu. Šis svogūnų džemo receptas gali būti pavadintas “baziniu”. Jūs galite pasirinkti savo eksperimentams pačius įvairiausius priedus: kmynus, kalendrą, pipirus…

Ir dar viena detalė. Gražiai supakuotas svogūnų džemas gali tapti puikia kulinarine dovana! :)

Pasigaminti 1 1/2 puodelio svogūnų džemo jums reikės:

50g sviesto

4 vidutinio dydžio raudonieji svogūnai, supjaustyti plonomis plunksnelėmis

2 šaukštai rudojo cukraus

1/3 puodelio raudonojo vyno

1,5 šaukšto balzamiko acto

Gilioje keptuvėje arba puode storu dugnu išlydome sviestą ir jame kepame svogūnus ant mažos ugnies. Maišydami kepam apie 20 minučių, kol svogūnai pasidarys minkšti. Suberiam cukrų ir maišydami pakepam ant kiek didesnės ugnies apie 5 minutes arba tol, kol svogūnai apsitrauks karameliniu apvalkalėliu. Įpilam vyną bei balzamiko actą ir kepam, kol visas skystis pilnai išgaruos.

Taip paruoštas džemas stiklainėliuose gali stovėti šaldytuve kelias savaites.

Karštieji garnyrai

20 Feb

Karštieji garnyrai

Ar jums patinka karšti garnyrai, pateikiami su pagrindiniais patiekalais? Man karštas garnyras dažniausiai būna toks skanus, kad prie jo nereikia nieko daugiau – galiu šveisti jį vieną:) Pats mėgiamiausias mano gaminamas karštas garnyras – tai troškintos morkos su žaliaisiais žirneliais. Tai tarsi neatskiriama keptos vištienos dalis :) Nuo pat vaikystės, kiekvienąkart, kai namuose pakvipdavo kepamo viščiuko aromatai, galėjau užsimerkusi pasakyti, kad pietūs bus karališki (žinoma, dėl troškintų morkyčių:)). Todėl šios iš namų atsineštos tradicijos stengiuosi nepamesti.

Pasigaminti troškintų morkų garnyrą be galo paprasta (ypač jei turit kokią pagalbą pjaustant morkas – nepamainomas daiktas yra elektrinis kombainas, turintis bulvių fri pjaustymo peilį arba rankinė mandolina, smulkinanti morkas gražiais kubeliais). Puode įkaitinu porą šaukštų sviesto, ir apkepinu susmulkintą svogūną. Kai svogūnas suminkštėja ir tampa permatomas, suverčiu į puodą supjaustytas morkas (jų dedu daug – mažiausiai pusę kilogramo, nes nėra nieko skaniau, kaip pasišildyti likusį garnyrą rytojaus dieną:)), ir viską trumpai apkepinu. Tada užpilu stikline vandens arba vištienos sultinio, įberiu žiupsnį druskos, šaukštą cukraus, įmetu kelis žirniukus juodųjų pipirų, porą lauro lapų ir uždengusi troškinu, kol morkos tampa minkštutės. Pabaigoje, kai jau morkos išvirę, supilu šaldytus žaliuosius žirnelius (galima naudoti ir konservuotus). Paverdu dar kelias minutes, kol žirneliai atitirpsta ir tampa minkšti. Patikrinu skonį (garnyras turi būti saldus!), jei manau, kad per daug skystimo, jį sutirštinu miltais arba krakmolu (atpilu maždaug pusę puodelio skystimo, kuriame troškinosi garnyras, atvėsinu, sumaišau šį skystimą su 1-2 šaukštais miltų arba krakmolo, ir šią tyrelę pamažu supilu į puodą, maišydama, kad vienodai pasiskirstytų). Pabaigoje dar įdedu gabalėlį sviesto ir kelis šaukštus grietinės, pabarstau šviežiais žalumynais.

Šį morkų garnyrą pateikite iškart, kai tik jis išvirs, nes kai garnyras pastovės, jo skonis tikrai nepages, bet pasikeis (patamsės) žirnelių spalva ir jie nebus tokie ryškiai žali ir gražūs!

Praeitą savaitę prie keptos žąsies krūtinėlės nusprendžiau pateikti saldų troškintų raudonųjų kopūstų garnyrą. Gal jūs Lietuvoje ir nepasiilgote troškintų kopūstų  – ypač speiguotą žiemą, kai daržovių pasirinkimas nedidelis ir kopūstai bet kokiu pavidalu – vienas iš nedaugelio galimų pasirinkimų. Šviežių troškintų kopūstų skonis, atvirai prisipažinsiu, mane persekiojo jau kurį laiką :) Tad buvo puiki proga pasilepinti skaniomis daržovėmis.

Puode ištirpinau sviestą, jame pakepinau šaukštelį kmynų (kad išsiskirtų aromatas), tada subėriau supjaustytą svogūno galvą ir dvi skilteles smulkinto česnako. Viską apkepinau, ir sudėjau supjaustyto raudonojo kopūsto galvą. Užpyliau stikline vandens, pasūdžiau, įbėriau 2 šaukštus rudojo cukraus (tamsiems kopūstams rudasis cukrus labai tiko, bet žaliems kopūstams dėčiau paprastą baltą cukrų). Įbėriau grūstų juodųjų pipirų, lauro lapą, ir troškinau, kol kopūstai pasidarė minkšti. Pabaigoje į troškinį įpyliau šaukštą balzamiko acto.

Troškintų raudonųjų kopūstų garnyras savo sodria spalva lėkštėje puikiai derėjo prie orkaitėje apkepintų bulvių bei ryškių žalėsių.

O kokius karštus garnyrus gaminate ir mėgstate jūs?

Omletas Pietų Afrikoje

18 Feb

Omletas Pietų Afrikoje

Pietų Afrika – mano naujas žavesys :) Kaip gera atsidurti šalyje, kurios susikurtas vaizduotėje portretas ima ir pražysta šimteriopai gražesnėmis spalvomis… Neatmetu, jog tokiomis akimirkomis imi, žmogus, ir prarandi sveiką protą. Viską imi matyti pro rožinius akinius, viską imi vertinti per tankų subjektyvumo filtrą…

Kvapą gniaužiantys gamtos resursai ir pats geriausias visame Žemės rutulyje klimatas. Šių dviejų Pietų Afrikos sudedamųjų dalių neatims jokie politiniai ar dar kokie nors kitokie vėjai. O ką reiškia geriausias klimatas? Tai žinoma, kad kokybišką virtuvę. Milžinišką pasiūlą šviežių vaisių ir daržovių, ilgą sąrašą jūros gėrybių, gardžiausią mėsą (svarstau galimybę konvertuotis atgal iš vegetarizmo :) ) ir viską, ko gali prireikti skaniems patiekalams pagaminti. Jei dar pridėjus nepriekaištingą tenykščių skonį ir estetiką – argi tai ne svajonių kraštas?

Vieną vakarą apsilankėme tradicinius PAR patiekalus pateikiančiame restorane Johanesburge. Šokinėjau nuo lėkštės prie lėkštės ir ragavau viską, kas buvo nematyta ir negirdėta. Net skrudintus vikšrus! (kurie savo skoniu manęs, beje, nesužavėjo). Didžiausias Pietų Afrikos virtuvės pliusas visgi tame, kad šalis – tokia nevienalytė. Ji kartu su imigrantais iš viso pasaulio tarsi susiurbusi pačias geriausias kulinarines tradicijas… Žinoma, tose tradicijose tarsi perlas žiba indiški motyvai:) Na, o tikras lietuvis PARe tikrai neprapultų bent jau todėl, kad pagrindinis patiekalas – tai ant grotelių paskrudinta mėsa.

Nenusižengdama tradicijoms iš Johanesburgo parsivežiau kulinarinę knygą. Tikiuosi kada nors nustebinti savo šeimą ir blog’o skaitytojus kokiu nors Afrikietišku kulinariniu “šou” :) O tuomkart – paprasto omleto, kurį valgėme pusryčiams Johanesburgo viešbučio restorane, receptas. Nieko mandro, nieko netikėto – tik kelios idėjos, kaip savaitgalio rytą paversti kiek kitokiu :)

Omletui su rūkyta lašiša, kepintais svogūnais, kaparėliais ir feta (2 asmenims) reikės:

4 kiaušinių (mes, besibaimindami cholesterolio baubo, naudojame 5 kiaušinius – 3 tik baltymus ir 2 pilnus, su tryniais)

1 šaukštas grietinės arba jogurto

2-3 šaukštai pieno

1 -2 šaukštai miltų

pipirų, druskos

Priedams:

1 nedidelis svogūnas, supjaustytas “plunksnelėmis”

2-3 šaukštai griežinėliais supjaustyto poro

1 šaukštas kaparėlių

4-6 juostelės rūkytos lašišos

Cukraus, druskos

Fetos sūrio gabalėlis (jei pageidaujate)

Keptuvėje įkaitiname aliejų. Sudedame svogūnus bei porus ir kepiname ant vidutinės ugnies, kol jie suminkštėja, bet ne paruduoja. Pabaigoje, baigiant kepti, suberiam kaparėlius, šiek tiek druskos, pipirų ir šaukštelį cukraus. Viską išmaišome ir paliekame keptuvėje šiltai.

Omletui skirtus kiaušinius suplakame, sudedame grietinę (jogurtą), pieną, miltus, viską išmaišome iki tolygios masės. Įberiame truputį druskos (labai nedaug, kadangi pateiksite su lašiša ir feta, tad sūrumo užteks). Švarioje keptuvėje įkaitiname aliejų (arba sviestą), ir iškepame 2 omleto porcijas per visą keptuvę. Sudedame į lėkštę, perlenktą pusiau. Ant viršaus uždedame kepintus svogūnus su kaparėliais, lašišos gabalėlius, pabarstome fetos sūriu bei žalumynais.

Silkė švediškai

16 Feb

Silkė švediškai

Nagi pakelkite rankas, kas neragavo švediškos silkės! Tiems, kurie gyvenime dar nesusidūrė su šiuo kaimynų patiekalu, sufleruoju: švediška silkė – saldi tarsi saldainis:) Nieko panašaus į mūsų lietuviškąją, po kurios vandenį litrais norisi gerti. Kai pirmą kartą nuvykau į Švediją prieš gerus 15 metų, niekaip negalėjau pripratinti gomurio prie neįprastų skonių: saldžios duonos, saldžios mėsos, saldaus garnyro prie mėsiškų patiekalų, bet labiausia – prie saldžios silkės. Silkė majonezo ir krapų padaže, acto su svogūnais, garstyčių užpile – visi šie variantai neįprastai saldaus skonio. Žinant, kad silkė paprastai Švedijoje valgoma dar ir su saldžia duona, užtrukau mažumėlę, kol pamėgau šį neįprastą derinį.

O jau kai pamėgau, tai mėgstu iki šiol:) Ir kai nuvažiuoju į IKEA, nepraleidžiu progos nusipirkti vieno kito indelio Abba silkės (na gerai gerai, ne vien dėl silkės perku, bet ir dėl gražių stiklainiukų:)).

Bet brangiausia, ką parsivežiau iš savo tuomečių dažnų kelionių į Švediją – tai autentišką receptą, kaip pasigaminti saldžią silkę namuose. Švedai šiam reikalui paprastai perka miniatiūrines silkutes (šprotų didumo), ir valgo jas su visomis galvomis. Aš Lietuvoje šį patiekalą išbandžiau su stintomis, ir manau, kad tai viena tobuliausių žuvų šiam kilniam panaudojimui:) Taisyklių kokią žuvį pasirinkti – nėra: tiesiog žuvytės turi būti mažos ir šviežios.

Lietuvoje pagrindinė problema būdavo žuvų darinėjimas. Kas gi turi kantrybės terliotis su mažytėmis stintomis, ar juolab pasmerkti savo virtuvę ilgalaikiam ne itin maloniam kvapui? Čia mane gelbėdavo mano mylimas uošvis – Darius pametėdavo važiuodamas į darbą maišelį su keliais kilogramais žuviokų, o vakare, važiuodamas po darbo, paimdavo švarias ir išdarinėtas :)

Čia, Tel Avive, viskas kitaip. Čia žmogus imi ir išlempi. Žuvų pasirinkimas kiaurus metus – milžiniškas. Ir mažų žuvelių, tiesa ne stintų, – pilni prekystaliai. Man skaniausios – rausvos spalvos Barbunios (Sultan Ibrahim – arabiškai). Turiu gėdingai prisipažinti, kad 1,5 metų nepirkau šių žuvelių vien dėl to, kad galvojau, jog turgaus prekeiviai jų neišdarinėja (ech, ir vėl tas nepamatuotas įsitikinimas nebūtais dalykais). Tad kadangi pas mus kaip tik vieši mano uošvis, savanaudiškai sugalvojau jį išnaudoti, kad galėčiau pagaminti marinuotas silkes pagal švedišką receptą – patiekalą, kurį mūsų visi šeimos nariai dievina. Ir ką gi aš atradau? Kad turguje tie mikliarankiai užtrunka vos 15 minučių, ir kilogramas išdarinėtų Barbunių jau guli tavo krepšy!

Užteks tos ilgos įžangos. Kibkim prie darbo :) Ir nors švediškų silkių patiekalas – tradicinis mūsų šeimos Kūčių stalo atributas, užtikrinu jus, kad atsilaikyti neįmanoma kiarus metus.

1 kg šviežios žuvies (silkių, stintų, sardinių ar kt), išdarinėtos, bet su galvomis

Džiūvėsių

Druskos

Aliejaus kepimui

3-4 didelės galvos raudonųjų svogūnų (arba atitinkamai daugiau galvų mažesnių)

Džiūvėsius sumaišome su druska (maždaug 4 šaukštai džiūvėsių ir 1 nubrauktas šaukštas druskos). Nuplautas žuveles išvoliojame džiūvėsių ir druskos mišinyje ir dedame į įkaitintą aliejų. Kepame iš abiejų pusių, kol apskrus. Taip iškepame visas žuveles.

Svogūnus supjaustome plonais griežinėliais (ach, koks puikus daiktas mandolina!:))

Į stiklinį indą, kad matytųsi visas grožis :) dedame sluoksniais svogūnus ir žuvį: pradedame svogūnais, ant viršaus guldome sluoksnį žuvų, tada vėl klojame sluoksnį svogūnų ir taip toliau. Viršuje sudedame svogūnus.

Marinatui:

200g paprasčiausio 6% acto (arba 130g 9% acto)

350ml vandens (jei naudojate 9% actą, pilkite 420ml vandens)

300g cukraus

25-35 žirneliai kvapniųjų pipirų

5-8 žirneliai juodųjų pipirų

2-3 lauro lapai

Actą puode sumaišyti su vandeniu, supilti cukrų. Pipirų žirnelius sutraiškyti plaktuku arba virtuviniu kombainu (aš sudedu pipirus į celofaninį maišelį ir sutraiškau juos plaktuku mėsai mušti). Pipirus suberti į marinatą, įmesti lauro lapus. Marinatą užvirinti ir pavirti apie 10 minučių.

Tik nukėlus nuo ugnies dar verdančiu marinatu užpilti žuvis ir svogūnus. Paslėgti, kad visas turinys atsirastų marinato skystyje. Atvėsus indą padėti į šaldytuvą, uždengus maistine plėvele.

Tinka valgyti jau kitą dieną. Tačiau skaniausia silkė tuomet, kai pastovi keletą dienų. Tokia marinuota silkė tinkama valgyti pakankamai ilgai – ne mažiau savaitės.

P.S. Rūta, kažkada manęs klausei, koks mūsų šeimos firminis patiekalas :) Štai šitas – tikrai patenka į sąrašą:)

Pavlova su braškėmis

14 Feb

Pavlova su braškėmis

Pavlova. Tokią pavardę turėjo viena mano mokytojų. Bet šiame įraše – ne apie ją. Apie Valentino dienos desertą. Lengvą tarsi mylimojo bučinys. Tokį skanų, kad suvalgius norisi išlaižyti lėkštę :)

Kodėl šis vasariškai atrodantis desertas turi tokį pavadinimą? Sako, jog tai vienintelis desertas, kurį gali sau leisti valgyti balerinos. Vienos jų – Pavlovos – garbei jis taip ir pavadintas. Iš tiesų – orinis morengas su švelnia plaktos grietinėlės puta ir šviežiomis braškėmis – tai desertas, kuriam nėra abejingų. Bent jau aš tokių nesutikau :)

Orinius pyragėlius turėtų prisiminti visi mano kartos žmonės. Anuomet jie kainuodavo 22 kapeikas, ir tai būdavo gardėsis, kurį sau pasidovanodavau nutempusi į supirktuvę pilną krepšį tuščių pieno ir limonado butelių ir už juos gavusi pilną kišenę metalinių kapeikų. Pasistraksėdama pakeliui namo užsukdavau į parduotuvės konditerijos skyrių ir ilgai galvodavau kurį pyragėlį iš “gausaus” trijų pyragėlių asortimento pasirinkti: plikytą, orinį ar dūdelę su kremu. Visų jų kaina buvo vienoda. Nugalėdavo dažniausiai orinis.

Kartais žmonės įsikala sau į galvą kokią nors “tiesą” ir sunkiai peržengia per save, kad ją patikrintų. Pavyzdžiui, aš visą laiką buvau įsitikinusi, kad iškepti morengą yra ne mano jėgoms. Nepasisekimo tikimybė tokia didelė, kad verčiau nė nemėginti. Kad ir kaip kratau savo smegenis, niekaip nerandu atsakymo, kodėl taip iki šiol maniau.

Mano pasitikėjimą savo jėgomis atgaivino prieš kelias dienas vykęs Dariaus kolegos gimtadienio vakarėlis. Stalas lūžo nuo įvairiausių gardėsių, buvo pateiktas net deficitinis keptas paršelio kumpis (primenu, kad tai vyko Izraelyje, kur vietos įstatymas neleidžia kiaulei stovėti ant Šventosios Žemės, tad vargšelės kiaulės atokiuose ūkiuose auga pakabintos už pažastų, o toms, kurioms labiau pasisekė – ant medinės pakylos, ir yra šeriamos vien apelsinais :) ). Tačiau vakaro kulminacija, kaip vėliau paaiškėjo, tapo ne “ilgiausių metų” giesmė, ir net ne paršelis, prie kurio tįsojo didelė eilė, bet… desertas! Nepamenu nei vieno baliaus, kuriame desertas išgaravo per kelias minutes, o tie, kurie pasikuklino prieiti arčiau stalo, liko jo neparagavę. Net vyrukai, kurie paprastai deserto džiaugsmą palieka savo smaližėms žmonoms ir draugėms, kibo į kovą dėl morenginio deserto gabalėlio. Kalbu, be abejo, apie Pavlovą. Pavlovą, pagamintą jubuliato anytos rankomis.

Ką gi, aš, pasinaudojusi proga, prirėmiau auksarankę šeimininkę prie sienos ir išsitraukiau visas morengų kepimo paslaptis. Štai kaip juos kepa ponia Liuda: suplaktus baltymus ji valandą kepa vienoje temperatūroje, paskui 45 minutes – kiek aukštesnėje ir dar 45 minutes dar aukštesnėje. Taip morengai tampa traškūs ir skaniai parudavę. Kol parėjau namo, temperatūros skaičius užmiršau :) Tada atsiverčiau vieną savo kulinarinių knygų ir pasinaudojau knygoje pateiktais patarimais. Iškart puoliau bandyti to, kas iki šiol atrodė tabu. Ir ką gi – negaliu patikėti, kad šis desertas – tai vieni juokai, o jo pagaminimas “įkandamas” net pirmokui:)

Todėl Valentino dienos proga ant mūsų šventinio stalo visu grožiu sužibo Pavlova. Turėjau skubiai fotografuoti, nes po 2 minučių lėkštė buvo jau laižoma pirmo ją pagriebusiojo :)

Pavlova (3-4 asm)

Morengo pagrindui:

2 kiaušinių baltymai kambario temperatūros

100g cukraus

Įkaitiname orkaitę iki 200C. Skardą klojame pergamentiniu popieriumi.

Baltymus suplakame iki standžių putų švariame inde (jei inde bus likę bent lašelis riebalų, rizikuojate patirti fiasko – baltymai nesusiplaks). Kai putos darysis vis standesnės, pamažu palaipsniui supilame cukrų (dozuojame šaukštais).

Baltymų masę supilame ant pergamento, formuodami kokią norime figūrą: širdelę, kvadratą, apskritimą. Galite formuoti ir atskirus apskritimus individualiems desertams. Neklokite storo sluoksnio, nes masė išaugs kepdama.

Prieš pat dedant skardą su baltymų mase į orkaitę, sumažiname karštį iki 150C. Paliekame kepti 120 min. Pasibaigus laikui išjungiame karštį ir paliekame orkaitėje, kad atvėstų ir apdžiūtų.

Kremui:

1/2 indelio grietinėlės 35% (šaltos iš šaldytuvo)

1-2 šaukšteliai cukraus pudros

Grietinėlę išplakame iki standžių putų, pabaigoje įberiame cukraus pudrą. Ant morengo dedame šaukštu kremą. Puošiame šviežiais vaisiais – braškėmis, vyšniomis, avietėmis, kiviais… Naudokite tokius vaisius, kokie prieinami (Izraelis dabar džiaugiasi pačiu braškių įkarščiu:)).

Pastaba: grietinėlę suplakite ir sudėkite ant morengo tik prieš pat pateikiant desertą ant stalo. Kitaip morengas persisunks drėgme ir visas desertas praras traškumą, skonį ir išvaizdą.

Gero visiems Valentino!  Mylėkite ir būkite mylimi :)

Pate Sablee – sausainių klasika

12 Feb

Pate Sablee – sausainių klasika

Dar vienas receptas iš mano paskutiniojo priėmimo garbiems svečiams. Pate Sablee – tai klasikinis sausainių tešlos receptas. Jūsų fantazija gali pasufleruoti kaip dar galima ją panaudoti. Aš gaminau keletą rūšių sausainių bei krepšelius su braškėmis ir maskarpone kremu.

Izraelyje įprasta, jog pasibaigus bet kokiai vakarienei, kurios metu pateikiami užkandžiai, karšti patiekalai bei desertai, su kava bei arbata pasiūlyti dar ir sausainių. Ir nors atrodytų, jog vakarienės metu visi persivalgo skaniausiais valgiais, sausainiai paprastai būna ne mažiau šluojami nuo stalo:) Žinoma, sausainiai turi būti vieno kąsnio didumo – tada jie elegantiškai atrodo ant stalo, o svečiai net nejaučia, kaip vienas po kito gardūs kepiniai atsiduria jų pilvuose :) Argi gali būti geresnis komplimentas šeimininkei, nei po baliaus likę tuščios lėkštės?:)

Pate Sablee tešlos galima pasigaminti daugiau, ir nebūtina ją visą iškepti. Įsukta į maistinę plėvelę tešla puikiai išstovės šaldytuve ne mažiau nei savaitę, o jei padėsite ją į šaldiklį, galėsite panaudoti po kelių mėnesių. Jokiais būdais nepatariu sviesto pakeisti margarinu – skonis išties nukentės, o pinigėlių tikrai daug nesutaupysite…

Pate Sablee bazinis receptas:

250g miltų

200g sviesto, supjaustyto į mažus gabaliukus ir šiek tiek suminkštėjusio

100g cukraus pudros

žiupsnelis druskos

2 kiaušinių tryniai

Supilame miltus ant darbinio paviršiaus į kalnelį, o viduryje padarome šulinį. Į vidurį suberiam cukraus pudrą, sviestą ir druską. Pirštų galiukais triname sviestą su cukrumi ir druska, tada įpilame trynius, ir vėl pirštų galiukais suminkome su sviesto ir cukraus bei druskos mišiniu.

Pamažu iš šonų įminkome miltus, kol tešla pasidaro vienalytė. Išminkytą tešlą įvyniojame į maistinę plėvelę ir paliekame šaldytuve atvėsti, mažiausiai valandai, arba kol būsite pasiruošę formuoti sausainius.

Sausainiai su įvairiais įdarais

4 šaukštai aviečių džemo

20 migdolų plokštelių

1 šaukštas tirpios kavos

kiaušinio mišinys patepimui (1 trynys sumaišytas su 1 šaukštu pieno)

Išimame tešlą iš šaldytuvo ir iškočiojame 2-3 mm plonumo blyną. Naudojant 3,5-4 cm skersmens formelę (arba stikliuką) “suštampuojame” tešlą į apskritimukus.

Su Aviečių Džemu. Norimą skaičių išpjautų apskritimų padedame ant pergamentu išklotos skardos ir jų paviršių kepimui skirtu teptuku sutepame šaltu vandeniu. Išpjauname lygiai tokį patį skaičių vienodo dydžio diskų, ir kirkvieno šio disko viduryje išpjauname 1,5cm diametro apskritimą. Šį tuščiavidurį diską dedame ant pilno apskritimo, patepto vandeniu. Į vidų mažu šaukšteliu pridedam aviečių džemo. Kraštus patepame kiaušinio mišiniu.

Su Migdolais. Norimą skaičių apskritimų sudedame į skardą, išklotą pergamentu. Viršutinį paviršių patepame kiaušinio mišiniu ir centre sudedam maždaug 5-6 migdolų plokšteles.

Su Kava. Sudedam apskritimus į kepimo skardą. Tirpią kavą ištirpiname 1 šaukšte drungno vandens. Teptuku kiekvieną sausainio pagrindą patepame kavos mišiniu, ir šakute švelniai perbraukiame kelis kartus per visą paviršių, padarydami ornamentą.

Sausainius kepame įkaitintoje iki 170C orkaitėje 6-10 minučių (dvigubi sausainiai – su aviečių džemu – turbūt keps ilgiau, nes jie storesni). Jei mėgstate labiau apskrudintus sausainius, galite padidinti kaitrą iki 180C paskutinę minutę. Atvėsiname sausainius ant grotelių.

Atvėsusius pabarstome cukraus pudra, sudedame į puošnią lėkštę.

Krepšeliai su braškėmis ir maskarpone sūrio kremu

Klasikinė Pate Sablee tešla

Apie 20 braškių (arba kitokių šviežių vaisių arba uogų)

1 puodelis (250g) šalto maskarpone sūrio

3/4 puodelio ( 180 ml) šaltos grietinėlės 35% riebumo

1/4 puodelio (30g) cukraus pudros

1 šaukštelis vanilino ekstrakto

Mažas krepšelių formeles išklojame Pate Sable tešla (nepadarykite pagrindo per plono, kadangi iškeptus krepšelius bus sunku išimti ir jie lengvai trupės jei ne dedant į lėkštę, tai tikrai rankose, imant krepšelį). Krepšelių dugną kelis kartus subadome šakute ir kišame į įkaitintą orkaitę bei kepame, kol gražiai pagels.

Sumaišome maskarpone sūrį su grietinėle, cukraus pudra, vanilinu ir plakame plaktuvu iki tolygios kreminės masės.

Šaukštelio arba konditerinio švirkšto pagalba pripildome atvėsintus krepšelius kremu ir ant viršaus sudedame braškes. Papuošiame mėtos lapeliais.

Iš šių produktų galima iškepti ir tartą – šiuo atveju naudokite 24cm skersmens tartos formą pagrindui iškepti. Toks desertas – tikra stalo puošmena, o jį gamindamos užtruksite tikrai nedaug laiko.