Archive by Author

Žuvis su morkomis krepšeliuose

12 Mar

Žuvis su morkomis krepšeliuose

Praeita savaitė buvo košmariška: Tel Avivą merkė lietūs, o temperatūra nukrito net iki 11 laipsnių šilumos! Negirdėta neregėta: praeitus metus nebuvo nei dienos, kad būtų šalčiau nei 18, o šiemet viskas kitaip… Galilėjos ežeras, iš kurio tiekiamas geriamas vanduo Izraeliui visus metus, turėtų būti užpildytas pagal visas galimas normas, nes šis lietaus epizodas šalyje buvo tikrai neplanuotas… Visi manėme, kad kovo pradžioje prasidėjo vasara, tačiau viskas pasisuko kita linkme :)

Bet nėra to blogo, kas neišeitų į gerą :) Kai reikia mokytis ir ruoštis eiliniam egzaminui,- lietingas oras – tai tikra svajonė visiems studentams :) Nėra net ką lyginti su spiginančia saule, kurios kerai prasiskverbia net per aklinai užtrauktas metalines žaliuzes. O čia – pila nuo ryto iki vakaro, sėdi apsirengęs visais megztiniais, kuriuos radai spintoje, ir griauži Managerial Accounting…

Šis šeštadienis buvo suplanuotas prieš geras tris savaites: tai turėjo būti haikinimo sezono atidarymas. Po tų juodų kabančių debesų savaitės ir nenustojančio lietaus buvau šiuos planus jau palaidojusi – užteko vakar pastovėti minutę kitą po egzamino lauke, spiginant +11C šalčiui, kaip kojos sustingo batuose, o šiandien iš rankų nepaleidžiu nosinės… Ir štai  stebuklas: šiandien iš pat ryto dangus buvo giedras giedrutėlis, saulė spigino tarsi niekada nebūtų išėjusi savaitinių atostogų, tad pagal seniai suplanuotą maršrutą patraukėme į Izraelio šiaurę, šalia Jordano slėnio.

Neišpasakytas kaifas mūsų laukė kopiant į vieną iš žaliuojančių kalnų… Koks gaivus oras, kokios gražios skaisčiai raudonos į aguonas panašios gėlės, ciklamenai ir net laukinės tulpės, kokie nuostabūs flirtuojančių paukščių balsai, koks vaiskus dangus… Nukulniavome net 13 kilometrų, įkopėme į 600m aukščio kalnelį ir laimingi grįžome į Tel Avivą. Izraelis žavus tuo, kad vos valandą praleidęs automobilyje, gali atsidurti visiškai kitame pasaulyje: dykumoje, kalnuose, slėnyje ar prie kitos jūros nei ta, kurios bangų ūžesį girdi atsidaręs savo buto langą…

O grįžus – greitai paruošiama vakarienė, nužiūrėta iš www.beatosvirtuvė.lt tinklapio, ir, kaip įprasta, pakoreguota pagal savojo šaldytuvo turinį:) Jūsų dėmesiui – sultingos žuvies file su kepintomis morkomis krepšeliuose.

2 asmenims reikia:

2 nedidelių žuvų file (tinka dorados, upėtakiai) arba vienos didelės žuvies file (naudojau sea bass)

1 morka, sutarkuota burokine tarka

1 maža svogūno galva (arba vienas poras), smulkiai supjaustyta

2 saliero stiebai

Šviežių kalendrų saujelė (arba krapų, petražolių)

Šlakelis aliejaus

Pora citrinos griežinėlių

Žuvies file pabarstome rupia jūros druska ir šviežiai grūstais pipirais. Keptuvėje įkaitiname šlakelį alyvuogių aliejaus, jame švelniai apkepiname svogūnus. Kai jie suminkštėja, sudedame tarkuotas morkas, smulkintus salierus ir viską ant mažos ugnies apkepiname, kol suminkštėja. Pagardiname pipirais.Pabaigoje, išjungus ugnį, įmaišome kapotus šviežius žalumynus.

Jei gaminame mažus žvies file, kiekvieną jų dedame ant atskiro pergamentinio popieriaus lakšto, oda į apačią. Ant viršaus dedame porą plonį citrinos griežinėlių ir klojame pakepintų morkų sluoksnį. Ant viršaus paklojame dar kelis citrinos griežinėlius (aš nemėgstu pernelyg rūgštaus žuvies prieskonio, tad su citrina elgiuosi atsargiai), ir užvožiame kita file, oda į viršų. Tokį žuvies suvožtinį įsukame į pergamentinį popierių, tarsi į krepšelį, ir kišame į orkaitę, įkaitintą iki 210C. Priklausomai nuo žuvies dydžio, kepame 15-25 minutes, kol žuvis išsitroškins savo pačios sultyse ir garuose.

Aš žuvies paketėlį pateikiau su apvirtomis (su lupyna) ir juostelėmis supjaustytomis mažomis bulvytėmis, apkepintomis orkaitėje, prieš tai apšlaksčius aliejumi, pabarsčius rupia druska, šviežio rozmarino šakelėmis ir keletu sutraiškytų česnakų skiltelėmis.  Garnyrui pateikiau labai išsiilgtų šviežių kopūstų salotas :)

Argi gali būti tinkamesnis patiekalas sezono atidarymui?:) Kitą savaitgalį trauksime pramankštinti kojas į Negevo dykumą šalia Negyvosios jūros…

Nekeptas varškės tortas su braškėmis

9 Mar

Nekeptas varškės tortas su braškėmis

Praūžė, pradundėjo mano gimtadienis :) Metai užskaityti, prasideda nauji! Nors nemėgstu savo gimtadienio, retai išsisuku jo neatšventusi. Nebent pavyksta pabėgti kur nors nuo visų, kur neveikia telefono ryšys ir niekas nežino, kad tai mano diena…

Bet turiu prisipažinti ir dar vieną keistą dalyką: kasmet, kad ir kaip purtyčiausi, kad ir kaip nelaukčiau to savo ateinančio gimtadienio, po jo tik gūžčioju pečiais ir stebiuosi – o ko gi čia nemėgti?? Dažniausiai būna smagu ir gera pasimatyti/susirašyti/susigirdėti su senais draugais :)

Nenusižengdama Izraelyje gyvuojančioms lietuviškoms tradicijoms, savo šventės proga pakviečiau svečius iš Ambasados lietuviškam vakarėliui. Na, to lietuviškumo, be gimtosios kalbos bendraujant tarpusavy, buvo nedaug: ant stalo puikavosi kiek kitokių kraštų patiekalai. Tačiau vienas patiekalas – pagrindinis – priminė man ir Lietuvą, ir vasarą. Tai nekeptas braškių tortas, kurį su mieliausiu noru gaminu tada, kai Lietuvoje atsiranda braškės:) Ir taip jį visi mėgstame, kad nė mintis nekiltų vidurvasarį gaminti kokį nors kitą gardėsį :) Bet kas gi galėtų patikėti, kad braškių sezono įkarštis Izraelyje – kovą! Tad natūraliau ir būti negali: desertas buvo “sugalvotas” akimirksniu :)

Kitus patiekalus pristatysiu palaipsniui, prisėsdama prie blog’o, o dabar jūsų dėmesiui – mano firminis nekeptas tortas su braškėmis.

Pagrindui:

100g sausainių (Lietuvoje – “Gaidelių”, Izraelyje – “Pettit Beurre”)

100g graikiškų riešutų, paskrudintų trumpai orkaitėje (apie 15 min 180C, maišant karts nuo karto)

100g  lydyto sviesto

Sausainius ir riešutus sugrūdame į trupinius. Geriausia tam tinka virtuvinis kombainas arba blenderis. Sumaišome trupinius su lydytu sviestu ir šia mase išklojame tortinės su išimamu dugnu (24cm) apačią. Prispaudžiame stipriai prie dugno (geriausia tą daryti su bulvėms grūsti skirtu įrankiu). Padedame tortinę į šaldytuvą, kad pagrindas sustingtų.

Varškės masei:

2 šaukštai su kaupu želatinos

400ml grietinėlės 36%

8-10 šaukštų cukraus pudros

800g varškės

Braškių

Želatiną ištirpdome mažame kiekyje vandens (geriausia laikytis instrukcijų, parašytų ant įpakavimo). Varškę išsukame su cukraus pudra. Grietinėlę suplakame iki standžių putų. Po šaukštą į grietinėlės masę įmaišome varškės masę. Pabaigoje supilame (dalimis) ir gerai išmaišome želatiną.

Ant torto apačios, išklotos sausainių ir riešutų mase, dedame 1/3 varškės masės. Ant pirmos dalies dėliojame braškes (labai tinka didelės, nes kai tortą prapjausite, jos sudarys puikius papuošimus kiekviename gabalėlyje). Ant braškių supilame likusią varškės masę, išlyginame paviršių ir įsitikiname, kad visos ertmės tarp braškių užpildytos. Dedam kelioms valandoms tortą į šaldytuvą, kad sustingtų.

Ant viršaus kartais užlieju braškių žele sluoksnį. Tačiau nepamirškite, kad vandens kiekį, kuris parašytas ant pakelio instrukcijoje, reikia stipriai sumažinti, antraip žele bus skysta ir nelaikys formos.

Galima tortą dekoruoti šviežiomis braškėmis (kaip aš šį kartą pasielgiau), pabarstyti paskrudintais kapotais graikiškais riešutais, papuošti mėtos šakelėmis. Galima naudoti ne tik braškes, bet ir kitokius vaisius, kurie kaip tik yra po ranka: kivius, ananasus, kriaušes, mangus…

Išduosiu paslaptį, kad Darius, iš esmės ne didžiausias saldumynų mėgėjas, šį tortą dievina. Nors jis ir ruošiasi pusės maratono bėgimui ir be proto laikosi griežtos dietos, ėmė ir atsipalaidavo: kartojo torto net 3 kartus, tad vos spėjau padaryti nuotrauką su tuo mažučiu gabalėliu, kuris liko…

Na, o pabaigai, pasidalinsiu savo nauju kulinariniu atradimu Izraelyje – restoranu Segev. Panašu, kad Segevas – tai viena didžiausių ir gerai žinomų Izraelio kulinarijos žvaigždžių, diktuojančių virtuvės madas. Neseniai Izraelio nacionalinės avialinijos pasisamdė jį vyriausiu šefu, kuriančiu ir atnaujinančiu keleivių meniu. Teko ragauti skrendant į PARą, ir tikrai nenusivylėme – tokį skanų maistą lėktuve ragavau pirmą kartą.

Tad štai mano draugė Anne Kleinberg pakvietė mane į šio virtuozo restoraną, kur mudvi turėjom neišpasakyto gardumo pietus, o dovanų gavau jos pačios parašytą ir prieš kelias savaites išleistą knygą “Menopouse in Manchattan”. Suintrigavo pavadinimas? Apsilankykite šios knygos saite ir sužinokite daugiau www.menopauseinmanhattan.com.

Blynai su varške ir ikrais

7 Mar

Blynai su varške ir ikrais

Blynai – šventas žodis mano gyvenime ;) Ir ne tik per užgavėnes, bet  kiaurus metus! Visokiais būdais, visokiomis progomis, pusryčiams, pietums ar vakarienei. Tiesiog Užgavėnės – tai legalizuotas būdas kirsti blynus nuo ryto iki vakaro (antraip sąžinė šiek tiek kutena). O kai dar žinau, kad kažkur tolimoj Lietuvoj tas mano blynų kirtimas padės išguiti žiemą, tai prisižadu rytoj suvalgyti dvigubą porciją. Kad tik saulės daugiau būtų, kad sniegai daugiau neerzintų, kad greičiau paukščiai parskristų (oi kokiais būriais jie čia virš mūsų praskrenda – matyt pakeliui į Lietuvą ;) ), kad gėlės pražystų, kad medžiai sužaliuotų…

Čia, Izraelyje, pavasaris jau džiugina visu savo grožiu. Ypač laukais, pilnais margaspalvių gėlių ir žiedais apsipylusiais sodais… Gražu, kad net kvapą užima. Universiteto, kuriame studijuoju,  teritorija – visa apsodinta apelsinmedžiais. Kai jie žydi, oras pakvimpa jazminais… Neišpasakytas grožis, svaiginantis kvapas…

Dar vienas pavasario ženklas – tai gražus mažas paukščiukas, kasdien atskrendantis į mūsų balkoną, ir švilpaujantis iš viso mažo savo pilvelio taip, kad sustoji ką bedaręs, kad paklausytum jo simfonijų :) Neįtikėtina, bet to mažiaus repertuaras baisiai platus. O kai jam atsibosta tupėti ant terasos turėklo, jis vis bando nutūpti ant mūsų kalėdinės eglutės :) Darius aną dieną pasiūlė paberti jam trupinių – ech, tas lietuviškas supratimas, kad žiemą paukštelius reikia lesinti… Čia žiema – tai nusisekusi lietuviška vasara, tad manau nei paukščiai, nei kiti gyviai anaiptol nebadauja… Beje, patikrinome internete ir manome, kad šis mūsų dainininkas – tai pats tikriausias perlamutrinis kolibris!

Grįžtant prie Užgavėnių repertuaro – jūsų dėmesiui lietiniai blynai su pikantišku varškės įdaru ir ikrais. Patiekalas, pelnęs laurus per mano garsiąją vakarienę itin garbingiems svečiams :)

Lietiniams blyneliams reikės:

2 kiaušinių

1 puodelio miltų

Vandens

žiupsnelio druskos

3 šaukštų aliejaus

Kiaušinius suplakam, suberiam miltus ir druską, išsukam iki vientisos masės. Tada dalimis pilame vandenį ir maišom, kad neliktų jokių tešlos gumuliukų. Vandens pilame tiek, kad tešla būtų tokio tirštumo kaip aliejus. Pabaigoje supilame aliejų ir gerai išmaišome.

Kepame gerai įkaitintoje švarioje keptuvėje, dedam po 4-5 šaukštus tešlos, paskirstom po visą keptuvę. Kai apačia apkepa, apverčiam ir apkepam kitą pusę.

Pikantiškam varškės įdarui:

1 pakelis riebesnės varškės

1 šaukštelis cukraus

1 šaukštelis druskos (arba pagal skonį)

žiupsnelis šviežiai grūstų juodųjų pipirų

truputis čili pipirų (nebūtina)

1 šaukštas kapotų šviežių krapų

Varškę sumaišome su prieskoniais ir žolelėmis. Varškės įdaras turi gautis švelniai sūrus, tad druskos dėkite pagal skonį.

Į lietinius blynelius suvyniojame po šaukštą pikantiško įdaro. Apkepame aliejuje arba svieste ir pateikiame su ikrais (ir grietine, jei mėgstate).

Šaltibarščiai. Sezonas atidarytas

5 Mar

Šaltibarščiai. Sezonas atidarytas

Šiandien, pirmąjį kovo savaitgalį, kai Vilniuje šurmuliuoja Kaziuko muge, o šalia mūsų namo Antakalny vyksta darbščių draugų talka, išvežant 100 karučių sniego (kad jis tirpdamas ir vėl neužpiltų mūsų rūsio), mes Tel Avive atidarėme šaltibarščių sezoną! Gavau šaukštu (jei tiksliau – šakute!) per kaktą nuo Dariaus, nes kažkaip juk reikia paminėti šviežienas:) Reikia prisipažinti, kad trinktelėjau Dariui atgal su šaukštu, nes mūsų šeimoje taip buvo priimta: jei jau šviežiena, tai visi šaukštais per kaktą gauna (argi gali būti kitaip, kai augi su pora metų vyresniu broliu?:) Lygybė privalo būti kiekviename žingsnyje, o ypač ten, kur yra bent lašelis smurto :) )

Todėl nutariau šį paprastą tradicinį patiekalą aprašyti ir savo blog’e. Puikiai suprantu, kad įrašas ir receptas skirtas nepatyrusioms šeimininkėms, gal tik pradedančioms sukiotis virtuvėje, gal esančioms kur nors Anglijos studentų bendrabuty ir pasiilgusioms lietuviško kvapo ant stalo:) Šaltibarščius kiekviena šeimininkė gamina savaip, todėl mano receptas, aišku, atsineštas iš mamos virtuvės, gali būti visiškai kitoks nei jūsiškis :)

Šaltibarščiai

3-4 vidutinio dydžio burokai, išvirti su lupyna, atvėsinti, nulupti ir sutarkuoti burokine tarka

apie 15cm dydžio šviežio agurko gabaliukas

1 litras kefyro (naudoju 1,5%)

1/2 litro pieno arba vandens

Druskos, cukraus

Kapotų šviežių svogūnų laiškų, krapų, petražolių

2-3 kietai virti kiaušiniai

Eiga labai paprasta: kefyrą sumaišome su pienu arba vandeniu, sudedame burokėlius, agurką (supjaustytą arba sutarkuotą burokine tarka), žalumynus, įdedame šaukštelį cukraus, druskos pagal skonį, viską išmaišome ir padedame į šaldytuvą, kad skoniai susipintų tarpusavy. Dažniausiai paskui dar trūksta druskos, tad prieš pateikiant paragaukite ir pataisykite skonį. Prieš paduodant ant stalo, įpjaustykite kiaušinį arba padėkite kelis kiaušinio gabalėlius mažoje lėkštutėje , kad svečiai patys įsidėtų tiek, kiek nori.

Pateikite su virtomis (arba keptomis) bulvėmis, pabarstytomis šviežiais kapotais krapais.

Su pavasariu! :)

Bananų ir sūrio pyragas – tiesiai iš studentiškos virtuvės

3 Mar

Bananų ir sūrio pyragas – tiesiai iš studentiškos virtuvės

Kaip žadėjau, – štai mano studentės dukros įspūdžiai universiteto bendrabučio virtuvėje :) Mano laikais būdavo keptos bulvės su kefyru (čia geriausiu atveju, tik grįžus po savaitgalio apsilankymo pas mamą), o šių laikų studentai štai kaip pažengę į priekį :)

Studentės kasdienybė neleidžia gaminti patiekalų, reikalaujančių per daug investicijų – finansinių ar laiko. Tačiau pasižiūrėjus į kai kuriuos paveiksliukus knygose ar internete taip norėtųsi pasigaminti kažką ypatingo, kažką tokio, ką valgyčiau pas mamą, kažką neįprasto, o dažniausiai – kažką saldaus!! :] Gaminimas turėjo vykti pagal kelias taisykles: sveikai ir skaniai, ne per ilgai, ne per mažai (nes tada reikia ‘dasimušti‘ sumuštiniais), bet ir ne per daug (tą patį patiekalą pasišildyti ryt – puiku, labai susitaupo laikas, bet prie to paties patiekalo kniaubsoti kelias dienas nebesinori, o ir pats patiekalas dažnai neišsilaiko). Todėl valgiaraštis apsiribojo įvairiomis košėmis, makaronais ir troškiniais. Tokius valgius gaminant sau vienai nieko per daug įdomaus neprisigalvosi. Kartais penktadienio proga pasikviesdavau kokių draugų ir pasigamindavome kažką įmantresnio. O tas jausmas iš orkaitės, traukiant didžiulę žuvį ar nuostabiai atrodantį pyragą, erzino, nes norėjosi jį jausti dažniau.

Neseniai viskas apsivertė aukštyn kojom ir galiu džiaugtis daugybe progų gaminti ypatingesnius patiekalus. Atsirado žmogus, kuris visokeriopai prisideda prie maisto gaminimo. Gaminti kartu daug smagiau, greičiau ir pigiau. Be to, be galo džiugu atpratinti žmogų nuo šaldytų picų ir makaronų su padažu iš stiklainio ir padėti pajusti gaminimo džiaugsmą. Daugelis žino, kad cukrus padeda organizmui išskirti laimės hormoną, todėl mielai gaminame desertus, net ir be didelės progos.

Gera proga pasisukioti virtuvėje buvo Valentino diena. Aš, asmeniškai, nemėgstu vienintelio vaisiaus iš visos gausos – banano. Tačiau taip jau gavosi, kad mano draugui bananai – mylimiausi vaisiai, o dar nugirdau, kad jam labai patinka sūrio pyragas. Tad meilės dienos proga su meile sujungiau šiuos du dalykus ir pagaminau bananinį sūrio pyragą.

Bananų ir sūrio pyragas

Pagrindui reikės:

Pakelio sausainių – jūsų nuožiūra – gali būti avižiniai, paprasti  (Gaidelis), bet be priedų.

Išlydyto sviesto (apie pusė pakelio)

Įdarui:

350 g kreminio sūrio (puikiai tinka Philadelphia)

½ puodelio paprasto balto cukraus

½ puodelio rudojo cukraus

3 kiaušinių

1 ½ puodelio trintų bananų (gerai prinokusių)

2 a.š. vanilės ekstrakto

Įkaitinkite orkaitę iki 160 laipsnių ir ištepkite formą sviestu. Sutrinkite bananus iki tyrelės, geriausia – virtuviniu kombainu.

Sutrinkite sausainius iki trupinių ir sumaišykite su sviestu, kad būtų standi masė, suformuokite aplink formos kraštus, kad apliptų dugnas ir kraštai.

Dubenyje sumaišykite kreminį sūrį, cukrų, įmuškite kiaušinius po vieną gerai išmaišant. Įpilkite bananų tyrę ir vanilę ir gerai išmaišykite. Įpilkite visą mišinį į sausainių formą ir kepkite valandą neatidarant orkaitės.

Leiskite atvėsti vienai ar dviem valandom orkaitėje o po to palaikykite šaldytuve prieš patiekiant.

Vaniliniai Biscotti su ruduoju cukrumi ir migdolais

28 Feb

Vaniliniai Biscotti su ruduoju cukrumi ir migdolais

Izraelis – nuostabi šalis……. tol, kol neiškyla kokios nors buitinės problemos. Bet jei jau kas nors atsitinka, patikėkit – “Artimųjų Rytų” sindromai nužudo bet kokį tikėjimą, kad civilizacija bei gi sveikas protas šioje šalyje vis dar egzistuoja.

Prieš savaitę sugedo mano orkaitė. Blyktelėjo kelis kartus ir išsijungė visiems laikams. Ir nors kiek daugiau nei metus veikusiai orkaitei gamintojas suteikęs net penkerių metų garantiją, “nagingi” Izraelio meistrai kaip mat suras 300 priežasčių kodėl lyg tyčia šiam būtent atvejui garantija, deja, jau pasibaigusi. O gal jos net nebuvo :) Bet man desperatiškai reikia orkaitės! Po kelių dienų į svečius turi atvykti mūsų draugai iš Kanados, o dar po savaitės esu pasikvietusi krūvą svečių terasos sezono atidarymui… Nevarginsiu jūsų detaliais komiškais pasakojimais kaip Izraelyje atrodo meistrų atvažiavimai, “problemos diagnostika”  vien tik pažiūrėjus į įmontuotą balduose įrenginį ir nurašius jo pavadinimą (kas man kainuoja 150Lt – argi negalėčiau to padaryti pati, tiesiog telefonu??), orkaitės ištraukimą ir įdėjimą, negailestingai nubrozdinant visus virtuvės baldus, prognozuojamo remonto sumos, gerokai viršijančios naujos orkaitės kainą… Dar pridėjus tai, kad orkaitė – ne mano nuosavybė, o nuomojamo buto šeimininkų rūpestis, ir dar tai, kad tie šeimininkai gyvena Prancūzijoje, o ne Izraelyje, neskaito emailų, nekalba angliškai ir nekelia telefono ragelio, turėtumėte įsivaizduoti mano iš nervų įelektrintą kūną, kuomet esu palikta spręsti reikalus štai tokiomis sąlygomis. Tad štai gi antra savaitė, kai po nesibaigiančio kabojimo ant telefono, valandų valandas trunkančių meistrų laukimų, derinimų ir pagaliau priimto sprendimo pirkti naują orkaitę (nes senosios remontas kainuoja brangiau), aš vis dar neturiu gyvybiškai svarbaus įrenginio savo virtuvėje! Patikėsite ar ne, kai buvo atvežta naujutėlė supakuota orkaitė ir įstatyta senosios vietoje, paaiškėjo, kad ji……. taip pat neveikia!!! Prisikviesti buitinės technikos pardavėją, pristačiusį neveikiantį naują įrenginį, beveik neįmanoma: bijau, kad tai užtruks dar ne vieną savaitę…

Ir tokią atrodo beviltišką minutę ateina emailas iš mano dukros su pirmaisiais jos kulinariniais pabandymais Anglijoje, Durham universiteto studentų bendrabutyje!! Tai neturi nieko bendro su mano sugedusia orkaite, bet tai juk tikras eliksyras mano blog’ui!:)) Todėl šįkart pristatau jos gardžiuosius vanilinius Biscotti su ruduoju cukrumi ir migdolais, o kituose įrašuose sužinosite šiek tiek daugiau apie tai, kaip šis jaunas ir gabus žmogus pamažu atranda gaminimo džiaugsmą, ir dideliais šuoliais vejasi mane (kuo aš labai didžiuojuosi) :)

Vaniliniai Biscotti su ruduoju cukrumi ir migdolais

Jums reikės:

3 ¼ puodelio miltų

1 ¼ rudojo cukraus (demera)

1 puodelis ir 2 š. cukraus

1 ½ a.š. kepimo miltelių

1 a.š. druskos

3 kiaušiniai

½ puodelio nesūdyto lydyto sviesto

2 a.š. migdolų ekstrakto (aš nedėjau)

1 a.š. vanilės ekstrakto

1 ½ puodelio migdolų be odelių

Įkaitinkite orkaitę iki 150 laipsnių. Dideliame dubenyje sumaišykite miltus su ruduoju cukrumi, paprastu cukrumi, kepimo milteliais ir druska. Kitame dubenyje

išplakite kiaušinius, įmaišykite sviestą ir ekstraktus, gerai išmaišykite ir supilkite migdolus. Palaipsniui supilkite į birių produktų dubenį ir gerai išmaišykite.

Ant lygaus paviršiaus pradėkite minkyti kol gausis nelipni tešla. Man ši dalis buvo gan sudėtinga, nes migdolai vis krito iš tešlos… Perskirkite tešlą į dvi dalis ir suformuokite dvi duoneles – gan plokščias, kad jas supjausčius gautųsi gražūs biscotti. Padenkite kepimo skardą kepimo popieriumi ir padėkite kepaliukus. Kepkite apie 45 minutes, arba kol gražiai paruduos. Tada sumažinkite temperatūrą iki 120 laipsnių. Leiskite kepaliukams atvėsti apie 10 minučių. Ant pjaustymo lentelės supjaustykite kepaliukus mažomis riekelėmis – vos storesnėmis nei jūsų pirštas. Sudėliokite atgal ant skardos ir kepkite po 15 minučių apverčiant puses, arba kol biscotti bus sausi ir gražios rudos spalvos.

Charčio sriuba

25 Feb

Charčio sriuba

Mano vyras Lietuvoje keletą metų turėjo rutina tapusią ceremoniją: kiekvieną penktadienį, kuomet darbų krūviai prieš savaitgalį mažesni, jis susitikdavo su savo geru draugu aptarti “susiklosčiusios situacijos”. Dažniausiai ta “susiklosčiusi situacija” apsiribodavo jo mėgiamų futbolo komandų įvarčiais, naujai įsigytais žaidėjais, matytų rungtynių aptarimu bei visokiais kitokiais vyriškais pasikalbėjimais. Susitikdavo vyrai vienoje ir toje pačioje vietoje – kavinėje Antakalnyje. Ir užsisakydavo visuomet tą patį patiekalą – Charčio sriubą.

Pamažu penktadieniai pas mus virto “charčio dienomis”, o posakis “šiandien eisiu charčio” pasakydavo žymiai daugiau, nei tiesioginės šių trijų žodžių reikšmės.

Kad bent mintimis savo vyrui sugrąžinčiau tas džiaugsmingas akimirkas, kuomet su artimu draugu gali pasidalinti didžiausiais savo džiaugsmais, lūkesčiais bei išgyvenimais (tai aišku, kad tik sporte, negi jūs manėte kitaip?:)), pagaminau jam aštrios charčio sriubos. Sriuba gavosi tokia skani, kad neatsisakiau ir aš dubenėlio :)

4 asmenims charčio sriubai rikės:

Avienos kauliukų

1 vidutinio dydžio svogūno, supjaustyto gabaliukais

3 skiltelių česnako, susmulkinto

1 vidutinio dydžio morkos, supjaustytos kubeliais

2 nedidelių bulvių, supjaustytų kubeliais

4 šaukštų ryžių

2 pomidorų

1 šviežio čili pipiro (arba 2 džiovintų)

Aliejaus, druskos, pipirų, šaukštelio cumino, šaukštelio kalendros

Šviežių kalendrų pateikimui ir šviežio baziliko (nebūtina)

Šaukštą aliejaus įkaitiname puode ir jame pakepiname svogūną bei česnakus, apibarstę kalendros ir cumino prieskoniais (maždaug po pusę šaukštelio). Kai svogūnai suminkštėja, suberiam morkas ir dar pakepinam. Sudedam avienos kaulus ir užpilam 1,5 litro vandens. Įberiam 2 šaukštelius druskos, pipirų, įmetam čili pipirą ir užverdam. Sumažinam ugnį ir verdam apie pusvalandį, kol sultinys bus pilnai išviręs (mėsytė ant kaulų bus minkšta). Tada suberiam ryžius, bulves ir paverdam dar 5-10  minučių, kol bulvės ir ryžiai bus minkšti. Pabaigoje suberiam supjaustytus šviežius pomidorus, ir dar paverdame apie 5 minutes. Pabaigoje patikrinam skonį, ar netrūksta druskos. Jei trūksta aštrumo (su čili pipirais visuomet sunku numatyti koks aštrus gausis patiekalas), galime įberti čili prieskonių bei dar pabarstyti šviežiai grūstais juodaisiais pipirais. Pabaigoje, kai jau išjungiam ugnį, sumetam saujelę baziliko lapų, o išpilsčius į lėkštes pabarstome kapota kalendra. Pateikiame su skrudinta šviesia duona.

Kad ir kokia temperatūra būtų už lango arba jūsų širdyje, patikėkite, po dubenėlio tokios sriubos bus taip karšta, kad net oioioi :)

Svogūnų džemas

24 Feb

Svogūnų džemas

Apie karštus garnyrus jau kalbėjomės. Dabar atėjo eilė visokiems kitokiems priedams, pagardinantiems mūsų gyvenimą :) Aš be galo mėgstu visokiausius egzotiškus chutney, uogienes, pagardus ir šiaip įdomius ir neįprastus gaminius.

Vienas tokių delikatesinių pagardų, atsiradęs mano virtuvėje iš didelio smalsumo (tuomet dar iš Vilniuje veikusios Marks and Spenser paruotuvės lentynos) buvo svogūnų džemas. Stiklainėlis ištuštėjo tuomet stebėtinu greičiu – nespėjau net įsigilinti į džemo sudėtį. Dar po kelių metų viešėjome savo pažįstamų lenkų šeimoje. Šeimos galva, anuomet sėkmingas verslininkas, o dabar – turtingas pensininkas, senatvėje atsidavė savo tikrąjai pasijai: eksperimentams su maistu. Savo prabangių namų rūsyje vyriškis įsirengė tikrą laboratoriją, kurioje kasdien vyksta jo kulinariniai eksperimentai. Tačiau savo tyrimams ir bandymams mūsų pažįstamas apsiribojo ties keletu objektų – įvairiausiomis alkoholinėmis užpiltinėmis bei keisčiausiais pagardais dažniausiai tinkamais su mėsiškais patiekalais. Tuomet išragavom jo rankomis gamintų marinuotų saldžiame sirupe neprinokusių graikiškų riešutų, pomidorų uogienės, ir, žinoma, svogūnų džemo. Dienų dienomis senukas naršydavo internete ieškodamas naujų idėjų savo kulinariniams atradimams, o juos visus pritaikęs praktikoje, “išvesdavo” savo receptą.

Prie svogūnų džemo idėjos grįžau Izraelyje, kadangi dažnai tenka ruošti greitas užkandėles, o tokiais atvejais šis saldus egzotiškas pagardas puikiai tinka. Be to, tai nepamainomas akcentas su griliuje paskrudinta aviena ar orkaitėje iškepta višta. Pristatau jums savo pirmąjį eksperimentą, kurį, sekdama mūsų draugo iš Lenkijos pavyzdžiu, tikrai dar tobulinsiu. Šis svogūnų džemo receptas gali būti pavadintas “baziniu”. Jūs galite pasirinkti savo eksperimentams pačius įvairiausius priedus: kmynus, kalendrą, pipirus…

Ir dar viena detalė. Gražiai supakuotas svogūnų džemas gali tapti puikia kulinarine dovana! :)

Pasigaminti 1 1/2 puodelio svogūnų džemo jums reikės:

50g sviesto

4 vidutinio dydžio raudonieji svogūnai, supjaustyti plonomis plunksnelėmis

2 šaukštai rudojo cukraus

1/3 puodelio raudonojo vyno

1,5 šaukšto balzamiko acto

Gilioje keptuvėje arba puode storu dugnu išlydome sviestą ir jame kepame svogūnus ant mažos ugnies. Maišydami kepam apie 20 minučių, kol svogūnai pasidarys minkšti. Suberiam cukrų ir maišydami pakepam ant kiek didesnės ugnies apie 5 minutes arba tol, kol svogūnai apsitrauks karameliniu apvalkalėliu. Įpilam vyną bei balzamiko actą ir kepam, kol visas skystis pilnai išgaruos.

Taip paruoštas džemas stiklainėliuose gali stovėti šaldytuve kelias savaites.

Karštieji garnyrai

20 Feb

Karštieji garnyrai

Ar jums patinka karšti garnyrai, pateikiami su pagrindiniais patiekalais? Man karštas garnyras dažniausiai būna toks skanus, kad prie jo nereikia nieko daugiau – galiu šveisti jį vieną:) Pats mėgiamiausias mano gaminamas karštas garnyras – tai troškintos morkos su žaliaisiais žirneliais. Tai tarsi neatskiriama keptos vištienos dalis :) Nuo pat vaikystės, kiekvienąkart, kai namuose pakvipdavo kepamo viščiuko aromatai, galėjau užsimerkusi pasakyti, kad pietūs bus karališki (žinoma, dėl troškintų morkyčių:)). Todėl šios iš namų atsineštos tradicijos stengiuosi nepamesti.

Pasigaminti troškintų morkų garnyrą be galo paprasta (ypač jei turit kokią pagalbą pjaustant morkas – nepamainomas daiktas yra elektrinis kombainas, turintis bulvių fri pjaustymo peilį arba rankinė mandolina, smulkinanti morkas gražiais kubeliais). Puode įkaitinu porą šaukštų sviesto, ir apkepinu susmulkintą svogūną. Kai svogūnas suminkštėja ir tampa permatomas, suverčiu į puodą supjaustytas morkas (jų dedu daug – mažiausiai pusę kilogramo, nes nėra nieko skaniau, kaip pasišildyti likusį garnyrą rytojaus dieną:)), ir viską trumpai apkepinu. Tada užpilu stikline vandens arba vištienos sultinio, įberiu žiupsnį druskos, šaukštą cukraus, įmetu kelis žirniukus juodųjų pipirų, porą lauro lapų ir uždengusi troškinu, kol morkos tampa minkštutės. Pabaigoje, kai jau morkos išvirę, supilu šaldytus žaliuosius žirnelius (galima naudoti ir konservuotus). Paverdu dar kelias minutes, kol žirneliai atitirpsta ir tampa minkšti. Patikrinu skonį (garnyras turi būti saldus!), jei manau, kad per daug skystimo, jį sutirštinu miltais arba krakmolu (atpilu maždaug pusę puodelio skystimo, kuriame troškinosi garnyras, atvėsinu, sumaišau šį skystimą su 1-2 šaukštais miltų arba krakmolo, ir šią tyrelę pamažu supilu į puodą, maišydama, kad vienodai pasiskirstytų). Pabaigoje dar įdedu gabalėlį sviesto ir kelis šaukštus grietinės, pabarstau šviežiais žalumynais.

Šį morkų garnyrą pateikite iškart, kai tik jis išvirs, nes kai garnyras pastovės, jo skonis tikrai nepages, bet pasikeis (patamsės) žirnelių spalva ir jie nebus tokie ryškiai žali ir gražūs!

Praeitą savaitę prie keptos žąsies krūtinėlės nusprendžiau pateikti saldų troškintų raudonųjų kopūstų garnyrą. Gal jūs Lietuvoje ir nepasiilgote troškintų kopūstų  – ypač speiguotą žiemą, kai daržovių pasirinkimas nedidelis ir kopūstai bet kokiu pavidalu – vienas iš nedaugelio galimų pasirinkimų. Šviežių troškintų kopūstų skonis, atvirai prisipažinsiu, mane persekiojo jau kurį laiką :) Tad buvo puiki proga pasilepinti skaniomis daržovėmis.

Puode ištirpinau sviestą, jame pakepinau šaukštelį kmynų (kad išsiskirtų aromatas), tada subėriau supjaustytą svogūno galvą ir dvi skilteles smulkinto česnako. Viską apkepinau, ir sudėjau supjaustyto raudonojo kopūsto galvą. Užpyliau stikline vandens, pasūdžiau, įbėriau 2 šaukštus rudojo cukraus (tamsiems kopūstams rudasis cukrus labai tiko, bet žaliems kopūstams dėčiau paprastą baltą cukrų). Įbėriau grūstų juodųjų pipirų, lauro lapą, ir troškinau, kol kopūstai pasidarė minkšti. Pabaigoje į troškinį įpyliau šaukštą balzamiko acto.

Troškintų raudonųjų kopūstų garnyras savo sodria spalva lėkštėje puikiai derėjo prie orkaitėje apkepintų bulvių bei ryškių žalėsių.

O kokius karštus garnyrus gaminate ir mėgstate jūs?

Omletas Pietų Afrikoje

18 Feb

Omletas Pietų Afrikoje

Pietų Afrika – mano naujas žavesys :) Kaip gera atsidurti šalyje, kurios susikurtas vaizduotėje portretas ima ir pražysta šimteriopai gražesnėmis spalvomis… Neatmetu, jog tokiomis akimirkomis imi, žmogus, ir prarandi sveiką protą. Viską imi matyti pro rožinius akinius, viską imi vertinti per tankų subjektyvumo filtrą…

Kvapą gniaužiantys gamtos resursai ir pats geriausias visame Žemės rutulyje klimatas. Šių dviejų Pietų Afrikos sudedamųjų dalių neatims jokie politiniai ar dar kokie nors kitokie vėjai. O ką reiškia geriausias klimatas? Tai žinoma, kad kokybišką virtuvę. Milžinišką pasiūlą šviežių vaisių ir daržovių, ilgą sąrašą jūros gėrybių, gardžiausią mėsą (svarstau galimybę konvertuotis atgal iš vegetarizmo :) ) ir viską, ko gali prireikti skaniems patiekalams pagaminti. Jei dar pridėjus nepriekaištingą tenykščių skonį ir estetiką – argi tai ne svajonių kraštas?

Vieną vakarą apsilankėme tradicinius PAR patiekalus pateikiančiame restorane Johanesburge. Šokinėjau nuo lėkštės prie lėkštės ir ragavau viską, kas buvo nematyta ir negirdėta. Net skrudintus vikšrus! (kurie savo skoniu manęs, beje, nesužavėjo). Didžiausias Pietų Afrikos virtuvės pliusas visgi tame, kad šalis – tokia nevienalytė. Ji kartu su imigrantais iš viso pasaulio tarsi susiurbusi pačias geriausias kulinarines tradicijas… Žinoma, tose tradicijose tarsi perlas žiba indiški motyvai:) Na, o tikras lietuvis PARe tikrai neprapultų bent jau todėl, kad pagrindinis patiekalas – tai ant grotelių paskrudinta mėsa.

Nenusižengdama tradicijoms iš Johanesburgo parsivežiau kulinarinę knygą. Tikiuosi kada nors nustebinti savo šeimą ir blog’o skaitytojus kokiu nors Afrikietišku kulinariniu “šou” :) O tuomkart – paprasto omleto, kurį valgėme pusryčiams Johanesburgo viešbučio restorane, receptas. Nieko mandro, nieko netikėto – tik kelios idėjos, kaip savaitgalio rytą paversti kiek kitokiu :)

Omletui su rūkyta lašiša, kepintais svogūnais, kaparėliais ir feta (2 asmenims) reikės:

4 kiaušinių (mes, besibaimindami cholesterolio baubo, naudojame 5 kiaušinius – 3 tik baltymus ir 2 pilnus, su tryniais)

1 šaukštas grietinės arba jogurto

2-3 šaukštai pieno

1 -2 šaukštai miltų

pipirų, druskos

Priedams:

1 nedidelis svogūnas, supjaustytas “plunksnelėmis”

2-3 šaukštai griežinėliais supjaustyto poro

1 šaukštas kaparėlių

4-6 juostelės rūkytos lašišos

Cukraus, druskos

Fetos sūrio gabalėlis (jei pageidaujate)

Keptuvėje įkaitiname aliejų. Sudedame svogūnus bei porus ir kepiname ant vidutinės ugnies, kol jie suminkštėja, bet ne paruduoja. Pabaigoje, baigiant kepti, suberiam kaparėlius, šiek tiek druskos, pipirų ir šaukštelį cukraus. Viską išmaišome ir paliekame keptuvėje šiltai.

Omletui skirtus kiaušinius suplakame, sudedame grietinę (jogurtą), pieną, miltus, viską išmaišome iki tolygios masės. Įberiame truputį druskos (labai nedaug, kadangi pateiksite su lašiša ir feta, tad sūrumo užteks). Švarioje keptuvėje įkaitiname aliejų (arba sviestą), ir iškepame 2 omleto porcijas per visą keptuvę. Sudedame į lėkštę, perlenktą pusiau. Ant viršaus uždedame kepintus svogūnus su kaparėliais, lašišos gabalėlius, pabarstome fetos sūriu bei žalumynais.