Archive by Author

Vyriška 3 patiekalų vakarienė sugrįžtuvėms iš Kinijos

13 Aug

Vyriška 3 patiekalų vakarienė sugrįžtuvėms iš Kinijos

Aš jau namuose!!! Po ilgų kelionių, vis dar kankinama jet lag’o, vis dar gyvendama Kinijos įspūdžiais, pagaliau miegu savo lovoje, valgau savo pagamintą maistą, matau jūrą ir saulę, o ne Šanhajaus smogą, jaučiu švelnią šilumą (+35C: argi tai temperatūra ??), o ne alinantį karštį susimaišiusį su šimtaprocentine drėgme. Kinijos maistas? Kaip čia švelniau pasisakius… Kažin ar norėsiu į kiniško maisto pusę pažiūrėti artimiausius keletą metų… Maniau, kad mėgstu bet kokį Azijos maistą, bet supratau, kad visgi europietiškam skrandžiui reikia šiokios tokios įvairovės, bet ne tris kartus dienoj patiekiamo karštuose riebaluose virto ganėtinai vienodo maisto, pagardinto tirštais padažais…

Na, bet negaliu skųstis bent jau tuo, kad praplėčiau savo ragautų egzotiškų patiekalų ribas. Ne, skorpionų, sumautų ant pagaliuko, ir vis dar bandančių vienas kitam įkąsti, neragavau, užtai su malonumu kirtau varlių šlaunelių troškinį. Sužinojusi, jog bus pateikiamas toks egzotiškas patiekalas, mūsų grupė pasidalino į dvi dalis: konservatyviųjų ir ekstremalų. Sėdėjau prie pastarųjų stalo, kadangi konservatyvieji paprašė nė nerodyti tokių “baisybių”:) O varliena – be galo skani mėsa, primenanti ir žuvį, ir vištieną.

Nepatikėsite, kas manęs laukė sugrįžus!!! Mano vyras, skausmingai vienišai leisdamas dienas vienas namuose, iš anksto pasipraktikavęs, sugebėjo paruošti man net trijų patiekalų gourmet sutiktuvių vakarienę!! Negalėjau patikėti savo akimis, nei skonio receptoriais: kiekvienas patiekalas buvo ne tik be galo gardus, bet dar ir išradingai pateiktas! Aš šią vakarienę įvertinau dešimties balų pažymiu, o visus, kurie nori nustebinti savo mylimuosius, raginu pasekti mano vyro pavyzdžiu. Viskas yra įmanoma – net tiems, kurie progą prasiveržti prie puodų turi tik kartą per keletą metų… ;)

Visi receptai pateikti 2 asmenims.

Geltonojo tuno Ceviche

200g geltonojo tuno file (tinka ir kitokia šviežia žuvis) be odos

1 citrinos sultys

1 šaukštas alyvų aliejaus

1/2 nedidelio baklažano

10 čeri pomidorų (jei turite – skirtingų spalvų)

2 žalių svogūnų stiebų

Pundelis šviežių kalendrų

Druska, pipirai,

Gabalėlis šviežio žaliojo čili pipiro

Supjaustome žuvį kuo plonesnėmis juostelėmis (permatomomis, kaip karpačio). Išdėliojame jas lėkštėje. Pašlakstome citrinos sultimis (šiek tiek sulčių pasiliekame) ir alyvų aliejumi, pabarstome druska ir pipirais.

Orkaitėje arba ant griliaus iškepame baklažaną, kol jis suminkštėja. Atvėsiname ir nulupame odelę, supjaustome kubeliais. Atskirame dubenėlyje sumaišome baklažanus, perpus arba į 4 dalis perpjautus pomirorus, žaliuosius svogūnus, susmulkiname kalendras. Pagardiname daržoves druska ir pipirais, pašlakstome trupučiu aliejaus ir likusiomis citrinų sultimis.

Daržoves sudedame lėkštės viduryje, ant žuvies. Pabarstome čili.

 

Jūros ešerio file ant kuskusu kimštų baklažanų ir saldžiosios paprikos patalo

Žuviai:

2 jūros ešerio (arba dorados) file

3 šaukštai alyvų aliejaus

3 skiltelės česnako

1/2 citrinos sultys

1 citrinos nutarkuota žievelė

2 čiobrelio šakelės

Baklažanams:

2 baklažanai, supjaustyti plonomis riekelėmis išilgai

2 puodeliai kuskuso

1 pundelis šviežių petražolių

2 pomidorai, susmulkinti

4 česnako skiltelės, susmulkintos

Druska, pipirai

1 citrinos nutarkuota žievelė

Saldžiųjų paprikų salsai:

2 raudonosios paprikos, apskrudintos orkaitėje arba griliuje, nulupta odele

3 česnako skiltelės

Pundelis šviežių kelandrų

3 šaukštai alyvų aliejaus

10 juodųjų alyvuogių be kauliukų

Papuošimui:

Kalendrų lapeliai

1 raudonasis arba žaliasis čili, susmulkintas arba supjaustytas plonais šiaudeliais

1 šaukštas aliejaus

1 citrinos nutarkuota žievelė

Žuvį marinuojame mišinyje iš aliejaus, citrinos sulčių, česnako, čiobrelių ir citrinos žievelės apie 20 minučių. Per tą laiką pasigaminame kuskuso įdarą. Pasigaminame kuskusą taip, kaip nurodyta ant pakuotės. Įmaišome pomidorus, kapotas petražoles, pagardiname druska, pipirais ir citrinos žievele.

Pasigaminame saldžiųjų paprikų salsą: Apskrudintas paprikas supjaustome mažais kubeliais. Sumaišome su kapotomis kalendromis, čili pipirais, kapotomis alyvuogėmis, aliejumi, druska ir pipirais.

Baklažanų juosteles iš abiejų pusių patepame aliejumi ir kepiname ant įkaitusios keptuvės maždaug po minutę kiekvieną pusę, kol taps minkštos ir auksinės spalvos. Ant kiekvienos juostelės krašto dedame po šaukštą kuskuso įdaro ir suvyniojame į vamzdelius.

Išimame žuvį iš marinato, nusausiname. Kepame įkaitintoje keptuvėje maždaug po dvi minutes iš kiekvienos pusės.

Lėkštės viduryje išklojame saldžiųjų paprikų salsą, ant jos rikiuojame eilę baklažanų ir kuskuso vamzdelių, ir nat viršaus paguldom keptą žuvies file. Papuošiam .

 

Arbūzai ir gervuogės su imbiero sirupu

1/4 puodelio cukraus

1/2 puodelio vandens

2.5 cm ilgio imbiero šaknies gabaliukas, nuluptas

1.5 puodelio saldaus arbūzo kubelių, atvėsinto

keletas gervuogių, atvėsintų

Sumaišome vandenį, cukrų ir imbierą nedideliame puode, užverdame. Sumažiname ugnį ir viriname sirupą, kol šiek tiek sutirštės (apie 5-7  min). Atvėsiname, išmetame imbierą ir laikome šaldytuve nuo valandos iki savaitės.

Arbūzo kubelius ir gervuoges sudedame į desertui skirtus indus (puikiai tinka martinio taurės), supilame sirupą ant vaisių ir nedelsiant pateikiame.

 

Šparaginių pupelių užkandis

25 Jul

Šparaginių pupelių užkandis

Pastarąsias dvi savaites buvau „iškritusi“ iš savo kulinarinio gyvenimo. Viena vertus, atostogavau Lietuvoje, tad daugiausiai maitinausi restoranuose ir svečiuose. Kita vertus, buvo vykdomas mano blog‘o perkėlimas iš vieno serverio į kitą, dėl to keletą dienų puslapis neveikė. Šiuo metu, atrodo, viskas jau tvarkoje, techniniai nesklandumai sutvarkyti (ačiū, Tomai!!!), o aš ir vėl Tel Avive, savo virtuvėje:)

Į Lietuvą liepą grįžau po metų pertraukos. Būdama taip toli, skaitydama lietuvišką spaudą, prisipažinsiu, atvykdama turėjau pačius žemiausius lūkesčius ir į Vilnių skridau nenorom. Bet vasariškai šilta Lietuva sužavėjo mane iki begalybės. Sodri žaluma, ideali švara, gaivus oras (ypač po Izraelio karščių), mandagus vairavimas, pasipuošę žmonės- tai vaizdai, kurie stebina ir džiugina, atvykus iš Artimųjų Rytų. Ko labiausiai pritrūko tėvynėje – tai vaisių ir daržovių. Ir net kai artimieji bandė mums įrodyti, jog šiuo metu Lietuvoje – tikra gausa šviežių uogų ir žalumynų, Tel Avivo standartais tai neprilygsta net penktadaliui čionykščio sausio ar vasario pasirinkimui… Grįžę į savo laikinuosius namus tarsi išprotėję lėkėm į turgų, prispipirkom pilnus krepšius traškančių salotų, kalendrų, bazilikų, saldžių tarsi uogos vyšninių pomidorų, gaivių agurkų, prinokusių mangų, persikų, abrikosų, saldutėlio arbūso, šviežio ožkos sūrio, ir, žinoma, tik ką iš jūros ištrauktos žuvies, kuri po vienintelio „lietuviško“ šaldyto pangasijaus Vilniuje paskutinėmis dienomis jau sapnavosi net naktimis…

Kadangi šiuo metu Lietuvoje – pats šparaginių pupelių sezonas, siūlau jums vegetariško užkandžio receptą. Su šiuo patiekalu mes vakar pradėjom savo vakarienę saulės įkaitintoje savo terasoje.

Žaliųjų šparaginių pupelių salotos (2 asm)

400g žalių šparaginių pupelių

2 skiltelės česnako

Nutarkuota citrinos žievelė

Citrinos sulčių

Druskos, šviežiai grūstų juodųjų pipirų

Alyvuogių aliejaus

Pupeles nuplauname ir nupjauname kotelius. Užverdame puode vandenį, įberiame šaukštelį rupios druskos, suberiame pupeles ir verdame, kol jos suminkštės (5-7 min). Nukošiame, perliejame šaltu vandeniu, paliekame atvėsti.

Česnako skilteles sutriname arba sutarkuojame per smulkią tarką. Sumaišome su citrinos žievelėmis

Atvėsusias pupeles pašlakstome keliais šaukšteliais citrinos sulčių, alyvų aliejumi, pabarstome česnakų ir citrinos žievelės mišiniu, pipirais, ir rankomis viską sumaišome, kad kiekviena pupelė pasidengtų aliejaus ir prieskonių mišiniu. Paragauname – jei trūksta druskos, pasūdome.

Skanu su traškančia balta itališka duona.

Tarta su šparagais ir raudonaisiais pipirais

20 Jul

Tarta su šparagais ir raudonaisiais pipirais

Kai pamačiau šią elegantišką tartą Michel Roux knygoje “Pastry”, vien dėl jos nusipirkau tą knygą:) Joje, tiesa, radau ir kitų gardėsių, kuriuos jau gaminau arba būtinai kada nors pagaminsiu. Tačiau ši tarta man pasirodė tiesiog tobula.

Specialiai dėl jos nusipirkau pailgą stačiakampę tartos formą su išimamu dugnu. Kaip sakant, grožis turėjo atitikti visus standartus:)

Kepiau tartą jau du kartus, ir abu kartus tai buvo didžiulė sėkmė. Tikra stalo puošmena, o kartu puikus, subalansuotas skonis.

Darbo su šiuo kepiniu nemažai, bet verta pasistengti. Teks paplušėti keliais etapais, bet neišsigąskite – procesas visai nesudėtingas, anei reikalaujantis kokių specialių produktų bei įgūdžių.  Skaniausia ji, kai pateikiama šilta, tačiau ne iškart ištraukta iš orkaitės.

Pirmiausia pradedam nuo semi-confit pipirų paruošimo. Šio kiekio užtenka dviem tartom, tačiau taip paruoštus pipirus galima panaudoti ir salotoms bei valgyti su paskrudinta duona.

500g raudonųjų (arba kitokios spalvos, arba įvairių) saldžiųjų paprikų

500ml alyvų aliejaus

2 čiobrelio šakelės

1 lauro lapas

1 rozmarino šakelė

1 česnako skiltelė (nenulupta)

1 šaukštelis baltųjų pipirų, lengvai pagrūstų

Pirštais ištepame lengvai paprikas ir dedame jas ant griliaus (taip išgausite patį geriausią skonį. tačiau jei neturite galimybės apskrudinti ant ugnies, dėkite į įkaitusią orkaitę ir skrudinkite, kol odelė patamsės). Ištraukus įmerkiame staigiai į šaltą vandenį ir tuoj pat ištraukiame. Taip lengviau paprikos nusilups.

Įpjaunam paprikas, išvalom sėklas ir membranas, nulupame odelę. Nusausiname ant popierinio rankšluosčio. Paliekam jas nepjaustytas.

Puode įkaitinam aliejų, sumetam skaldytus pipirus, čiobrelius, rozmarinus, lauro lapą, česnaką, ir galiausiai pipirus. Verdam ant mažos ugnies pusvalandį.

Atvėsiname, ir sudedame į stiklinį gerai užsidengiamą indą ir laikom šaltai, kol prireiks.

Pate Brise tešla, skirta tartos pagrindui

250g miltų

150g sviesto, supjaustyto į mažus gabalėlius, šiek tiek suminkštėjusio

1 šaukštelis smulkios druskos

1 šaukštelis cukraus

1 kiaušinis

1 šaukštas šalto pieno

Ant stalo pavirčiaus suberiame kalnelį miltų, viduje padarydami šulinį. Į vidų sudedame sviestą, druską, cukrų ir įmušame kiaušinį. Pirštais triname šiuos ingredientus tarpusavy, vėliau su miltais. Išminkome tešlą, kad ji būtų vienalytė ir elastinga, bet neliptų prie rankų. Gausis apie 450g tešlos. Visos jos tartai neprireiks, tačiau likusią tešlą galite laikyti šaldytuve įsuktą į maistinę plėvelę keletą dienų, arba užšaldytą 3 mėnesius.

Tarta su šparagais ir raudonosiomis paprikomis

340g Pate Brise

Sauja šviežių šparagų

Druska ir šviežiai malti pipirai

5 semi-confit raudonieji pipirai

1 kiaušinis

2 tryniai

200g grietinėlės

Žiupsnelis šviežiai tarkuoto muškato

Šviežių krapų dekoracijai

Iškočiojame tešlą maždaug 3ml storiu. Naudodamiesi kočėlu, perkeliam ją ant kepimo formos, išklodami visą paviršių, ir šonus. Padedame į šaldytuvą apie 20 minučių.

Įkaitinam orkaitę iki 190C. Tešlą subadom šakute, uždengiam pergamentiniu popieriumi, ant viršaus užberiam pupų ir kepame 20 min. Sumažinam karštį iki 170C, nuimam pupas ir popierių, ir kepame dar 10 Minučių. Ištraukiame iš orkaitės ir leidžiame atvėsti, kol pasigaminame įdarą.

Šparagus išverdame pasūdytame vandenyje, kol suminkštėja (4-5 minutes). Perpilame skubiai šaltu vandeniu, kad nustotų virę ir neprarastų spalvos. Supjaustome šparagus į gabaliukus tokio dydžio, kokio pločio yra kepimo skarda.

Išimame pipirus iš aliejaus, supjaustome juos mažais gabalėliais, nusausiname ant popierinio rankšluosčio. Išklojame pipirais tartos apačią.

Sumiksuojame kiaušinį, trynius, grietinėlę, įberiame druskos, muškato, pipirų. Ketvirtį šios masės užpilam ant išklotų pipirų. Ant viršaus guldome šparagus, lygiuodami juos skirtingomis kryptimis (kaip nuotraukoje) per visą kepimo indo ilgį.

Atsargiai šaukštu užpilame likusią kaiušinių ir grietinėlės masės dalį ant šparagų ir nedelsiant kišame į orkaitę. Kepame 30 min., tada išimame ir paliekame pastovėti apie 20 min.

Naudodami ilgą platų peilį atsargiai išimame tartą iš kepimo formos. Papuošiame krapais.

 

 

Sezaminiai sausainiai su migdolais

10 Jul

Sezaminiai sausainiai su migdolais

Kai “atradau” vaikiškai paprastą šokoladinį pyragą, kuriam pagaminti užtenka vos kelių minučių, neskaitant kepimo proceso (http://www.nidosreceptai.lt/labai-sokoladinis-pyragas-vaikiskas/), maniau, kad lengvesnių pagaminimui desertų nebūna. Tačiau buvau labai labai neteisi. Būna ir dar kaip :)

Praeitą pirmadienį mano draugė - rašytoja Anne Kleinberg – pakvietė į smagią merginų puotą Amerikos nepriklausomybės dienos proga. Tiesą pasakius, taip jau sutapo, jog kaip tik tą dieną buvo Amerikos šventė:) Mes buvom nusiteikę pliuškentis baseine, gurkšnoti Lambrusco, ir mėgautis pačių atsineštais patiekalais. Kadangi svečių tarpe buvo šveicarė, marokietė, arabės, amerikietės, suomė, izraelietė ir aš, lietuvė, tai stalas taip pat buvo be galo spalvingas ir pilnas pačių įvairiausių gardėsių:)

Man be galo patiko lengvučiai sezamų sausainiai – juos iškepė marokietė. Užsirašiau receptą ir tą patį vakarą iškepiau sausainius. Stebėtinas paprastumas ir greitumas:) Be to, – nei gramo miltų!! Rekomenduoju išbandyti.

Sezaminiai sausainiai su migdolais

500g sezamų

250g migdolų (lengvai skaldytų)

6 šaukštai baltojo cukraus

6 šaukštai rudojo cukraus

6 šaukštai aliejaus (aš naudojau alyvuogių, bet tinka ir canola)

2 kiaušiniai

Kiaušinius lengvai suplakame, sumaišome su cukrumi, aliejumi, sezamais ir migdolais. Imame arbatiniu šaukšteliu gabalėlį tešlos, dedame ant pergamentu išklotos skardos, nubraukdami kitu šaukšteliu. Tešlą suplojame, padarydami mažą blynelį. Kepame 170C karštumo orkaitėje apie 12 minučių.

Fokačia su pomidorais, svogūnais ir čili

9 Jul

Fokačia su pomidorais, svogūnais ir čili

Izraelyje sparčiai populiarėja restoranai su atvira virtuve. Maistas gaminamas svečių akivaizdoje, o švieži ingredientai išrikiuoti taip, kad kiekvienas lankytojas gali pačiupinėti, paragauti. Naujausia mada – tai restoranai, kuriuose nėra meniu. Kas rytą virtuvės šefas važiuoja į turgų ar pas ūkininkus į svečius, aplanko žvejus, pažiūri ką jie šį rytą ištraukė iš jūros, pačiupinėja mėsos gabalą pas fermerį, paragauja pomidorus, agurkus, ir tik tuomet apsisprendžia ką pirkti. Ką nusiperka, iš to gamina. Ir net jei lankytojai negali prognozuoti iš kokių patiekalų rinksis, tai dėl to, kad maistas bus šviežutėlis, jie gali būti ramūs.

Man tokiuose restoranuose patinka ne vien maisto šviežumas, ne vien siurprizo faktorius, bet labiausiai tai, kad galima nusižiūrėti įvairiausių idėjų, kaip gaminti vieną ar kitą patiekalą. Todėl patekusi į tokio tipo restoraną, veržiuosi gal ne į tokią patogią, bet strategiškai puikią vietą – prie baro – su pačiu geriausiu vaizdu į visus maisto gamybos procesus.

Štai šis fokačios patiekalas – būtent iš vieno itin populiaraus Tel Avivo atviros virtuvės restorano. Tai paprasta fokačia, tik pagardinta puikiai tarp savęs derančiais priedais. Nuostabus užkandis, kai reikia palaukti, kol baigs kepti vyne marinuotas avies kumpis…. ;)

Fokačia su pomidorais, svogūnais ir čili

Bazinis fokačios receptas:

2 pakeliai (arba 5 šaukšteliai) sausų mielių, arba pusė pakelio (15g) šviežių mielių

440ml šilto vandens (apie 45C)

1 šaukštelis cukraus

3/4 puodelio (180ml) alyvuogių aliejaus

5 puodeliai (780g) miltų

2 šaukšteliai druskos smulkios

Priedai:

3-4 vidutinio dydžio pomidorai, supjaustyti plonais griežinėliais per visą plotį

1/2 raudonojo svogūno, supjaustyto griežinėliais

1/2 žaliojo čili pipiro, susmulkinto

8-10 šviežio šalavijo lapelių, suplėšytų gabalėliais

Alyvų aliejaus

rupios druskos, pipirų pabarstymui

Dideliame inde šiltame vandenyje ištirpiname mieles su cukrumi. Paliekame kelioms minutėms, kad šiek tiek suputotų. Įpilame 120 ml aliejaus, įberiam druską ir miltus. Virtuvinio maišytuvo pagalba arba rankomis pamažu minkome tešlą, kol ji tampa vientisa, minkšta, elastinga. Jei ji labai limpa, galima pridėti iki pusės puodelio miltų papildomai.

tešlą perkeliame į lengvai pateptą aliejumi indą, uždengiame maistine plėvele ir paliekame šiltai, kad pakiltų.

Kvadratinę skardą ištepame likusiu aliejumi ir joje išklojame fokačios tešlą. Uždengiame skardą švariu virtuviniu rankšluosčiu ir paliekame pakilti gerai valandai, kol tešla padvigubės.

Įkaitiname orkaitę iki 220C.

Fokačios paviršių ištepame alyvų aliejumi. Ant jos dėliojame tiesiomis linijomis pomidoro skilteles, paliekant laisvus tarpus tarp linijų. Pabarstome kapotais čili, svogūnų žiedeliais, pabarstome šalavijų lapeliais, druska, pipirais.

Kepame apatinėje orkaitės dalyje apie 20 minučių, kol fokačia parunda. Ištraukę iš orkaitės dar galime pašlakstyti alyvuogių aliejumi, pabarstyti pipirais arba čili. Pjaustome karštą dideliais gabalais ir tuoj pat pateikiame.

Restorane mums tokią fokačią pateikė su………………… grietine. Buvo kiek netikėta, bet skanu: grietinė buvo pagardinta šlaku aliejaus, pabarstyta šviežiais žaliaisiais čili. Dažėm į ją karštą fokačią, kuri buvo pateikta kaip starteris.

Įdarytos paprikos su špinatų pesto

8 Jul

Įdarytos paprikos su špinatų pesto

Mano kaimynai turi keisto charakterio šunį. Nors šuo senučiukas, jis kažkaip itin skaudžiai išgyvena kasdienį šeimininkų išėjimą į darbą. Kudlotas ir purvinas, su paliktu praviru balkonu (kuris man lyg ant delno) savo gamtiniams reikalams atlikti, jis gali valandų valandas gailiai staugti, matyt, iš liūdesio. Kartais numetu jam kokį kaulą ar ką nors nevalgomo, vien kad nutiltų. Gailus kaukimas nustoja tik vakare, grįžus namiškiams.

Bet prieš keletą savaičių tame pačiame name atsirado naujas gyventojas, kuris privertė tą liūdną šunį nutilti. Tai žvirblis. Įsikūrės lietaus nutekamąjame vamzdyje (kadangi lietus Izraelyje lis geriausiu atveju gruodį, tai žvirblis spės ir vaikus išsiperėti;)), jis ištisą dieną tupi ant šalia įtaisytos antenos, ir monotoniškai čirška. Stebiu jį: nei jis skrenda ieškoti maisto, nei pasidairyti į kitus žvirblius, tiesiog nuo 6 val ryto iki pat saulėlydžio čiauška. Matyt kaimynų šuniui tas visai patinka, nes staugimas atsinaujina tik tada, kai žvirblis nueina miegot :)

Tai va tokios naujienos iš zoologijos pasaulio. O kulinariniame pasaulyje šiandien patiekalas su lietuvišku akcentu (spalviniu) :)

Įdarytos paprikos su špinatų pesto

6 didelės saldžiosios paprikos (1.5 kg), arba atitinkamai mažų, skirtingų spalvų

1 1/2 puodelio (360g) rikota sūrio

250g kieto ožkos sūrio, sutrupinto

1/4 puodelio susmulkintų plonų žalių svogūnų laiškų (chives)

2 šaukštai citrinos sulčių

1 skiltelė ęesnako, susmulkinta

Druska, pipirai

Įkaitinam orkaitę iki 230C. Aliejumi patepame paprikas ir guldome jas ant aliuminio folija ištiestos skardos. Skrudinam paprikas, kol odelė pajuoduos (galima jas kepti ir ant griliaus – bsu dar skaniau, su dūmo kvapu), jei reikia, apverčiant kita puse, kad apskrustų.

Iškepusias paprikas sudedame į indą ir uždengiame maisto plėvele, kad susidarę garai leistų lengviau jas nulupti. Kai šiek tiek pravęsta, nulupam odelę, įpjaunam šoną, išvalom iš vidaus sėklas ir membranas. Kotelį paliekam dėl grožio :)

Sumaišom likusius ingredientus. Pagardinam druska, pipirais. Kemšame paprikas įdaru ir padedame uždengę šaltai, kad skoniai susimaišytų ir įdaras sukietėtų.

Špinatų pesto:

100g jaunų špinatų lapų

1/4 puodelio graikiškų riešutų, lengvai apskrudintų

1 česnako skiltelė, sukapota

1/4 puodelio tarkuoto parmezano sūrio

1/4 puodelio tyro alyvų aliejaus

2 šaukštai citrinos sulčių

1 šaukštas vandens

Visus produktus – šiek tiek sukapotus špinatus, riešutus, sūrį česnaką dedame į virtuvinį kombainą arba blenderį. Motorui veikiant pamažu pilam aliejų, citrinos sultis ir vandenį, kol gaunasi tolygi pesto masė. Pagardiname druska, pipirais, ir pateikiame iškart, nes pastovėjęs pesto pakeis skaisčiai žalią spalvą.

Šaltinis: The complete book of Modern Entertaining

Kepenėlių paštetas Florentinos stiliumi

5 Jul

Kepenėlių paštetas Florentinos stiliumi

Man patinka, kai žmonės, paklausti, “ar viską valgo” (kartais juk reikalinga tokia informacija, ypač kai pasikvieti į svečius mažai pažįstamus žmones, ir reikia sužinoti iš anksto, ar jie, pavyzdžiui, ne vegetarai, ar kam nors nealergiški, ar toleruoja aštresnį maistą ir t.t.), atsako: “Viską. Net kepenėles” :)

Visuomet mėgau kepenėles. Labiausiai man patikdavo mamos kepami kepenėlių kotletai, forma labiau panašūs į blynus. Būtinai išgausiu iš jos receptą, pagaminsiu, ir pasidalinsiu su jumis. Patinka troškintos, kepintos kepenėlės, ir labai patinka paštetas. Nesu dar iki galo įgudusi pašteto gaminime, nes kitos šeimininkės sugeba padaryti pačias įvairiausias jo konsistencijas, ir net išhauti tamsią, patrauklią spalvą. Tačiau esu atvira eksperimentams ir bandymams, kurie, mano dideliam džiaugsmui, dažnai būna sėkmingi!

Šį receptą aptikau naujausiame Food & Wine numeryje, skirtame iPadui. Tik peržvelgusi patiekalo gaminimo eigą, supratau, kad tai bus itin tinkamas užkandis mano rengtai šventinei vakarienei. Kadangi viename paskutinių kepimo etapų į keptuvę su kepenėlėmis reikia šliūkštelti konjako, aš, pasidairiusi mūsų alkoholio resursuose, išsitraukiau prabangųjį Hennesy XO. Na negi gaila tokiam reikalui? :) Receptas skelbė, kad užpylus konjaką, reikia jį padegti. Taip ir padariau. Tik kaip tik tuo momentu grįžo iš darbo vyras, kuris persigando dėl “gaisro”, kylančio iš keptuvės, bet dar labiau nustebo iš kur čia toks malonus kvapas :) Gerai, kad manęs nebarė dėl tokio prabangaus priedo :) Manau, kad svečiai tą prabangą tinkamai įvertino :)

Taigi, Kepenėlių paštetas Florentinos stiliumi:

500g vištienos kepenėlių

2 šaukštai sviesto

1/4 puodelio extra virgin alyvų aliejaus

1 baltasis svogūnas, smulkiai supjaustytas

2 šalavijo (sage) šakelės

1 rozmarino šakelė

2 ančiovių file, sukapoti

1 šaukštas nusausintų kaparėlių

Druska, šviežiai grūsti juodieji pipirai

1/4 puodelio konjako

Prancūziškas batonas, pateikimui

Paruošiame kepenėles, nuvalome, apipjaustome nereikalingas dalis, nuplauname, nuvarviname ir paliekame ant virtuvinio rankšluosčio 20 minčių, kad nudžiūtų.

Didelėje keptuvėje išlydome  sviestą ir 1 šaukštą aliejaus. Sudedame kapotus svogūnus, šalavijus, rozmarinus, ir kepiname ant vidutinės ugnies maišant, kol svogūnai suminkštėja (5 min). Įmaišome ančiovius ir kaparėlius, ir toliau kepiname ant mažos ugnies, kol svogūnai paruduoja (dar apie 8 minutes). Išgramdome šią masę ir sudedame į dubenį.

Į keptuvę įpilame likusius 3 šaukštus aliejaus. Kepenėles pasūdome, pagardiname pipirais, sudedame į keptuvę ir kepame ant didelės ugnies, kol paruduoja (apie  2 min). Apverčiame kita puse, ir dar kepiname apie minutę. Įmaišome svogūnų masę, po minutėlės įpilame konjaką ir padegame viską ilgu degtuku. Kepame taip kepenėles, kol ugnis pati užges.

Išimame prieskonines žoles, šiek tiek atvėsintas kepenėles sudedame į virtuvinį kombainą (arba malimo mašinėlę) ir pulsuojant sumalame. Pagardiname, jei trūksta druska ir pipirais.

Prancūziško batono riekeles pakepiname įkaitusioje orkaitėje, kol jos tampa auksinės spalvos ir traškios. Pateikiame paštetą užteptą ant batono riekelių, pagardintą svogūnų džemu (receptą rasite čia: http://www.nidosreceptai.lt/svogunu-dzemas/), arba su miniatiūriniais marinuotais agurkėliais.

Mini Cukinijų Fritatos

4 Jul

Mini Cukinijų Fritatos

Atidarau pastarosios vakarienės receptų sąrašą patiekalu, kuriuo buvo “atidarytas” vakarėlis:) Ilgai nedaugžodžiaudama pateikiu receptą.

Mini Cukinijų Fritatos (48 vnt.)

8 kiaušiniai

1 puodelis grietinės (240g)

1/4 puodelio smulkintų plonų žalių svogūnų laiškų (chives)

1 nemaža geltonoji cukinija (150g), sutarkuota stambia tarka

1 nemaža žalioji cukinija (150g), sutarkuota stambia tarka

1/3 puodelio (25g) sutarkuoto parmezano sūrio

2 šaukštai 1 cm ilgio šiaudeliais supjaustytų plonų žalių svogūnų (chives)

Įkaitiname orkaitę iki 180C (jei su pūtimu – 160C). Patepame aliejumi 4 mini keksiukų formeles (po 12 vnt)  (jose telpa 1 1/2 šaukšto tešlos). Aš naudojau kvadratines, su išimamu dugnu. Išplakame kiaušinius su 2/3 grietinės, sudedame kapotus svogūnus. Įmaišome tarkuotas cukinijas (čia svarbi pastaba: jei cukinijas tarkuosite burokine tarka, nuspauskite jų skystį, kuris išsiskirs pakankamai greitai. Aš pjausčiau su mandolina, sultys neišsiskyrė, tačiau kadangi padariau pertrauką tarp kepimų, sumaišyta tešla smarkiai pavandeniavo, ir visaip varvėjo bei svilo. todėl patarimas būtų kepti akimirksniu, jokiais būdais nesumaišyti tešlos iš anksto, bei nusunkti tarkuotas cukinijas). Padaliname tešlą į formeles.

Kepame fritatas 15 minučių, atvėsiname. Ant kiekvienos fritatos dedame po mažą šaukštelį grietinės ir puošiame kapotais svogūnais.

Šią tartą galima kepti ir didelėje formoje, kaip atskirą patiekalą.

Šaltinis: The Complete Book of Modern Entertaining

 

Duonos pudingas. “Kito” ryto pusryčiai

3 Jul

Duonos pudingas. “Kito” ryto pusryčiai

Savaigalis prabėgo besiruošiant didelei vakarienei, į kurią buvom pasikvietę 12 svečių. Kaip visuomet, pats maloniausias darbas – planuoti valgiaraštį, bandyti naujus patiekalus, su nerimo gaidele laukti, ar viskas pasisekė, ar skanu. Laimė, kad mūsų svečiai paklusnūs ir laikėsi nurodymo ateiti alkaniems: jų laukė dviženklis skaičius patiekalų:) Visi tie patiekalai pamažu atsiras ir šiame blog’e (kai kurie jau jame yra).

Balius baliumi. Nemažiau svarbus momentas – tai kitas rytas. “Kitas” visomis prasmėmis: kartais prastoka sveikata, kartais dideliu nuovargiu, kartais apetito stoka, o dažniausiai – didžiuliu to apetito antplūdžiu ir tingėjimu ką nors ypatingo gaminti. Dar vienas “kito” ryto bruožas – tai maisto likučiai. Juk neišeina viską suplanuoti taip, kad šaldytuvas litų tuštutėlis. Šitaip būtų nesvetinga ir neįdomu (ypač ant rytojaus) :)

Todėl turiu jums “kito” ryto pasiūlymą – gardų, seną kaip pasaulis patiekalą, nereikalaujantį nei daug laiko, nei pastangų, ypač tinkantį “sulėtėjus apsisukimams” :) Tai duonos pudingas (juk greičiausiai duonos pripjaustėte daugiau, nei prireikė :) ).

Duonos pudingas su džiovintomis spanguolėmis

8 riekelės baltos duonos arba batono (geriausiai kelių dienų senumo, padžiūvusios) – apie 250g

1/2 puodelio džiovintų spanguolių

3 dideli kiaušiniai

1/2 puodelio cukraus

žiupsnelis druskos

1 šaukštelis vanilijos ekstrakto

šviežiai tarkuoto muškato riešuto

2 puodeliai (500ml) pieno

Įkaitiname orkaitę iki 180C.

Lengvai ištepame sviestu kepimo indą. Duonos riekeles supjaustome maždaug 1,5 cm kubeliais. Sudedame į kepimo indą. Pabarstome džiovintomis spanguolėmis.

Kitame inde suplakame kiaušinius, sumaišome su pienu, cukrumi, druska, vanilija, muštkatu.

Užpilame plakinį ant duonos ir palaikome apie 15-20 Minučių, kad duona susigertų kiaušinio ir pieno mišiniu (jei nepalaikysit, atsitiks taip kaip man – visa duona išplauks į paviršių:) Nieko baisaus, aišku, bet verta palaukti). Karts nuo karto pamaišom, panardinam duonos gabalėlius.

Kepimo indą su paruoštu pudingu įstatome į skardą, pripildytą vandens: vandens turi būti tiek, kad apsemtų pusę indo su pudingu sienelių aukščio. Kad indas su pudingu neslidinėtų ir išimant iš orkaitės nenusiplikintumėt, patartina apačioje, po pudingo indu patiesti virtuvinį rankšluostėlį. Dedame į orkaitę, kepame maždaug 40 minučių, arba kol peilis, įsmeigtas į pudingo vidurį, parodo, kad masė pilnai iškepusi.

Išėmus iš orkaitės palaikome keletą minučių, kol kiek atvės. Pateikiame karštą, arba kambario temperatūros, arba visiškai atvėsintą. Šventiniams pusryčiams duonos pudingą galima pateikti su plakta grietinėle arba su creme anglaise.

 

Petražolių pesto su migdolais

24 Jun

Petražolių pesto su migdolais

Kai ateina vasara, o kartu su ja – šviežios daržovės, patartina bent tiems trims mėnesiams tapti vegetaru:) Gyvenant Lietuvoje per vasarą reikia užsipildyti organizmą vitaminais, naudingais elementais tiek, kad visus metus užtektų :) Nors čia, Izraelyje, nėra tokio reiškinio kaip “anų metų bulvės arba morkos”, čia kiaurus metus viskas šivežia, bet vasaros mėnesiais visvien visi, man rodos, pasidaro dar draugiškesni daržovėms… Na, del “visų” gal kiek ir perlenkiau, bet man tai galioja:)

Kadangi kaitinant saulei mažiausiai norisi stovėti ilgai virtuvėje, tai naudinga po ranka turėti ką nors, tinkamo sveikai, greitai ir skaniai vakarienei. Man laiks nuo laiko labai praverčia pesto. Gaminu jį ir pagal klasikinį receptą su bazilikais, kedro riešutais, parmezanu ir alyvų aliejumi, tačiau esu išbandžiusi ir kitokius – kalendrų bei petražolių pesto. Kalendras ne visi mėgsta, o jau su petražolėmis – sėkmė beveik garantuota. Be to, sužaliavus vasarą daržams, petražolių – nors dalgiu šienauk.

Šį vakarą pateikiau skrudintas daržoves su pesto padažu. O kiek padažo liko, rytoj sunaudosiu su pasta: tiesiog išvirsiu al dente pastą, ir ją sumaišysiu su pesto, praskiedusi keliais šaukštais vandens, kuriame virė makaronai. Greičiau nebūna :)

Petražolių pesto su migdolais:

75g (maždaug 5 šaukštai) migdolų be odelių

Didelė sauja petražolių

2 česnako skiltelės

150ml ypač tyro alyvuogių aliejaus

2 šaukštai tarkuoto parmezano

Druskos, pipirų

Migdolus keletą minučių paskrudiname sausoje įkaitintoje keptuvėje, nuolat maišant, kad nesudegtų. Atvėsiname.

Virtuviniu kombainu arba blenderiu sutriname kapotas petražoles, migdolus, česnako skilteles į vientisą masę, po truputį pilant aliejų. Pabaigoje įmaišom parmezano sūrį ir pagardinam druska bei pipirais.

Padažas gali keletą dienų stovėti šaldytuve.

Skrudintos daržovės:

2 vidutinio dydžio bulvės

2 morkos

2 raudonieji svogūnai

2 pastarnokai

1 raudonoji paprika

1 maža cukinija

8 česnako skiltelės

Keletas čiobrelio šakelių

Rupi druska

Alyvuogių aliejaus šlakelis

Nuskustas bulves, pastarnokus, svogūnus ir morkas supjaustom į 4 dalis (morkas prieš tai perpjaunam pusiau skersai). Tokio pa dydžio gabalėliais supjaustome papriką, cukiniją. Į kepimui skirtą indą dedame daržoves, prikaišome česnako skiltelių (jų nelupam), pabarstom čiobreliais, druska, pašlakstom aliejumi ir kišame į įkaitintą orkaitę iki 200C. Skrudiname apie 50-60 minučių, kol daržovės suminkštėja ir gražiai paskrunda.

Pateikiame su petražolių pesto padažu.