Archive by Author

Silkių balius. Kūčių stalas per 2 valandas

27 Dec

Silkių balius. Kūčių stalas per 2 valandas

Atslinkau į savo blogą žemai iš gėdos nuleidusi galvą – šitiek dienų čia nesirodžiau!…  Jei mano ištikimiausi skaitytojai manęs dėl to dar neišsižadėjo, pasižadu pasitaisyti, ir kitąmet įrašus daryti reguliariai. Be to, jau dabar galiu anonsuoti, kad atsidėkosiu naujomis rubrikomis ir egzotišku turiniu :)

Jei sąžiningai ir atvirai, tai padaryti tokią ilgą pertrauką privertė prieššventinis gyvenimo tempas: darbai vijo darbus, turėjome puikų Premjero oficialų vizitą Šventojoje Žemėje, paskui reikėjo atsigriebti su mokslais, o čia dar visai netikėtai atėjo Kūčios… Kai už lango šalta, kai gatvės žybsinčiomis lemputėmis pasipuošia vos nuėmus Heloweeno dekoracijas, kai visi šturmuoja parduotuves ir tempia namo glėbius blizgiu popieriumi supakuotų dovanų, kai namuose pakvimpa šviežios eglutės aromatas – pamiršti apie besiartinančias Kalėdas sudėtinga. Bet kai nei vieno iš šių mano išvardintų požymių nėra, tuomet į galvą stukteli keista mintis: iš kur Kalėdos vidury vasaros?…

Šiemet mano Kūčios (kaip ir Kalėdos) buvo viskuo kitokios nei prieš tai buvę… Visų pirma dėl to, kad joms pasiruošti turėjau vos 4 valandas (kurių finale buvo net per daug:)) – visą pusdienį sėdėjau paskaitose, o paskui lėkiau “prie puodų”. Be to, pirmąkart gyvenime Kūčias šventėme dviese, tik su savo vyru. Nors savo svajonėse turėjau padaryti net keletą aprašymų apie mūsų šeimoje iš kartos į kartą perduodamas Kūčių stalo tradicijas, kaip kasmet, priruošti dešimtis gardžiausių patiekalų, šiuos planus teks atidėti kitiems metams.

Arabai turi gerą patarlę: “Jei tavo būsimoji žmona nemoka iš baklažano pagaminti bent 20 patiekalų,- nevesk jos!” (suprask, santuokoje mirsi iš bado :) ). Mūsiškėms marčioms, turbūt galima būtų padaryti testą su bulvėmis arba silke. Jau ko ko, bet silkės paruošimo būdų kiekvienoje šeimoje – dešimtys. Buvo laikas, kai Kūčių tradicijos man atrodė pasenę ir skubiai keistinos, kai ant šventinio stalo puikavosi folijoje kepta lašiša, bet su amžiumi atėjo pagarba ir pasimėgavimas tradicijomis – tai vienintelis metas per metus, kai mūsų šeima skanauja šitiek rūšių silkės!

Ant mūsų šiemetinio kūčių stalo, neskaitant tradicinio aguonpienio, kūčiukų ir kitų atributų, buvo silkė su keptomis morkomis (sutarkuotas burokine tarka morkas apkepiau aliejuje, bebaigiant kepti įbėriau saujelę išmirkytų razinų ir pagardinau muškato riešutu), su marinuotas svogūnais (žiedais supjaustytus raudonuosius svogūnus valandą – kitą pamarinavau acte, šiek tiek praskiestame vandeniu, su cukrumi, druska ir pipirais), su keptais svogūnais (svogūno pusžiedžius apkepinau aliejuje, kol apskrudo, pabaigoje įbėriau šaukštelį cukraus ir pabarsčiau cinamonu), su keptais burokėliais (tiesiog apkepinau burokine tarka sutarkuotus burokėlius), su kepintomis saulėgrąžomis – mano dukros Rūtos mėgiamiausias receptas :) (tiesiog sausoje keptuvėje apskrudintos saulėgrąžos, pabaigoje užpiltos alyvuogių aliejumi), ir silkė pagal Narmontaitės receptą :) – kažkada vaišinausi Nijolės namuose ir labai šis silkės pagaminimo būdas man prilipo (kubeliais supjaustyti svogūnai kepinami ant labai silpnos ugnies, kad suminkštėtų, bet neapskrustų, atvėsinti sudedami ant silkės gabaliukų, o viršus prismaigstomas paskrudintais žemės riešutais. Aš neturėjau šiemet žemės riešutų, tai pagaminau su skrudintais migdolais, kas labai tiko ir patiko :) ).

Kad jau toks trumpas šios dienos receptų aprašymas, tai pasakysiu dar vieną priežastį, kodėl Kūčios šiemet buvo ypatingos. Ogi Kūčių naktį išsiruošėm su Darium į Betliejų, į Bernelių mišias Kristaus gimimo bažnyčioje. Šiemet į Betliejų suvažiavo net 100 tūkstančių maldininkų, tad galite tik įsivaizduoti kokios buvo žmonių ir automobilių spūstys. Patekti į mišias bažnyčioje – itin sudėtinga. Pakvietimai išdalinami likus keletui mėnesių iki švenčių, o mišiose tradiciškai dalyvauja Palestinos Autonomijos Prezidentas, garbingi svečiai, diplomatai. Visi kiti ceremoniją stebi milžiniškame ekrane aikštėje šalia bažnyčios.  Tačiau mums pasisekė ne tik patekti į vidų, bet buvom pasodinti pačiame šventoriuje, šalia altoriaus, tarp gero šimto kunigų ir Pranciškonų vienuolių, atvykusių iš įvairių pasaulio šalių, mišias aukojant Popiežiaus paskirtam Lotynų Patriarchui Šventojoje Žemėje. Tokią stebuklingą naktį būti vietoje, kurioje gimė Kristus – neapsakomas jausmas. Lotynų kalba aukojamos mišios su nuostabiai giedančiu mišriu choru, pritariant styginių orkestrui, ir miškas pritariančių kunigų – tai įspūdis, kuris išliks visam gyvenimui. Mišios, trukusios ilgiau nei 3 valandas ir pasibaigę 2:30 nakties, visiškai neprailgo, o mes turėjome galimybę stebėti ceremoniją ištiestos rankos atstumu ir matyti visus šventinių mišių “užkulisius”… Grįžom sužavėti ir pakylėti. Tai buvo vienas stipriausių mano gyvenimo įspūdžių.

Cepelinai, kurie įkvėpė žemaičių blynams ir kugeliui

14 Dec

Cepelinai, kurie įkvėpė žemaičių blynams ir kugeliui

Per 1,5 metų, kai esame Izraelyje, nė karto nebuvo noro nei progos pasigaminti kokio nors tradicinio lietuviško patiekalo iš bulvių. Tiesa, vienąkart bandžiau išsikepti kugelį, bet šviežios bulvės, kurios čia parduodamos ištisus metus, pasirodė pernelyg sultingos, tad kugelis veikiau gavosi tiršta koše, o ne standžiu kepiniu! Nuleidau rankas, nes buvau tikra, kad bulvės, kaip pagrindinis lietuviškų patiekalų elementas, čia tiesiog nėra tinkamos.

Tačiau praeitą savaitę vieni pažįstami žydai, išeiviai iš Lietuvos pakvietė mus į…. cepelinų balių!:) Be galo smalsu buvo pamatyti tuos “košerinius” cepelinus :) Mano didžiai nuostabai ir džiaugsmui cepelinai buvo FANTASTIŠKI! Kaip ir visi kiti patiekalai, nuo kurių lūžo stalas. Prisipažinsiu, kad esu gana prasta lietuviškų kulinarinių tradicijų garbintoja ir puoselėtoja – ant mūsų stalo dažniau garuoja Viduržemio jūros regiono patiekalai ar kokia nors egzotika. Tuo tarpu vaišinti svečius lietuviškais patiekalais man net mintis nekyla: vis atrodo, kad cepelinai ar kugelis būtų sunkiai suprantamas (ir suvirškinamas) patiekalas užsieniečiui:) Bet ranką prie širdies prisidėjus turiu pasakyti, kad pirmą kartą (bent jau per tuos 1,5 metų) didžiavausi ir nuoširdžiai mėgavausi lietuvišku maistu. Matyt, buvau gerokai jo išsiilgus:)

Kaip jau rašiau anksčiau, kurį laiką turėjau kabančią skolą savo grupiokams, su kuriais kartu atliekame namų darbus. Išlaikiusi statistikos egzaminą privalėjau vykdyti pažadą – pavaišinti juos visus savo gaminta vakariene :) Kai užklausiau jų ko vakarienei jie pageidautų, visi nusprendė, kad norėtų ko nors lietuviško.

Cepelinai, ragauti praeitą savaitgalį svečiuose, man tapo įkvėpimu ir padrąsinimu, kad nėra netinkamų bulvių lietuviškiems patiekalams, yra tik netinkamos metodikos:) Tad iš koelgos iš ambasados pasiskolinusi galingą baltarusišką bulvių tarkavimo mašiną “Žuravinka” ėmiausi darbo. Nusprendžiau, kad grupiokus pavaišinsiu barščiais (rizikavau, nes sriubos izraeliečiai beveik iš viso nevalgo), bei kugeliu ir žemaičių blynais. Buvau girdėjusi, kad užsieniečiai aukščiausiai vertina žemaičių blynus, kugelį jie dar paragauja, o cepelinų iš viso nesupranta :)

Nepatikėsit, bet kugelio recepto ieškojau internete:) Ir gavau labai naudingų patarimų kaip jį išsikepti. Todėl mielai dabar pasidalinsiu savo įgyta patirtim ir žiniomis su jumis.

Kugeliui rekės:

1-1,5 kg bulvių

2 vidutinio dydžio svogūno

3 kiaušinių (bulvės šviežios, tad dėjau tris kiaušinius, kepant su praeito sezono bulvėmis turbūt užtektų ir dviejų)

1 stiklinė pieno

Aliejaus

Druskos, pipirų

Bulves nuskutam ir sutarkuojam. Taip pat sutarkuojam vieną svogūną. Pusę gautos masės nusunkiam ir palaukiam, kol nusistovės krakmolas. Bulvių sultis nupilam, o krakmolą įmaišom atgal į masę.

Kitą svogūną (galima kartu su 3-4 skiltelėm kapoto česnako – aš beveik visur dedu česnaką) apkepiname ant vidutinės ugnies, kol svogūnai suminkštėja. Jei pageidaujate, galima kartu pakepinti šoninės gabaliukus arba lašinukus. Viską supilam į bulvių masę.

Užverdam stiklinę pieno ir karštą supilam į bulvių masę, išmaišom. Supilam suplaktus kiaušinius, pasūdom, pabarstom pipirais, ir pilam į aliejumi išteptą kepimo indą. Man labai patinka sunkūs moliniai arba porcelianiniai indai, kuriuose ne tik gerai iškepa kugelis, bet šie indai puikiai tinka pateikti juos ant stalo.

Kepam maždaug valandą 180C orkaitėje, žemesnėje dalyje.

Pateikiam su grietine, spirgučių padažu (ne Izraelyje :) ) arba grybų padažu (receptą pateiksiu žemiau).

Žemaičių blynai

1 kg bulvių, išvirtų su lupenomis, nuluptų ir atvėsintų

2 kiaušiniai

3 šaukštai krakmolo

4-6 šaukštai miltų plius formuojant blynus

2 puodeliai pakepintos maltos arba smulkiai kapotos virtos vištienos šlaunelės, apkeptos su svogūnais, česnakais, pagardintos druska, pipirais ir kapotomis petražolėmis

Druskos

Aliejaus kepimui

Bulves sutriname grūstuve arba sumalame. Įmaišome plaktus kiaušinius, krakmolą, miltus. Tešla lips prie rankų, bet neišsigąskite:)

Ant stalviršio papilam porą šaukštų miltų. Jai suvilgome rankas, atgnybame gumulėlį tešlos ir apvoliojame miltuose. Tada formuojame ploną paplotėlį, į vidų dedame kepintos vištienos įdarą ir sulipdom kraštus. Padarom apvalią arba pailgą blyno formą, apvoliojam miltuose.

Kepam įkaitintame aliejuje, kol iš abiejų pusių gražiai paruduoja. Žemaičių blynus galima išsikepti iš anksto, o prieš pateikiant, įkišti į įkaitusią orkaitę 5 minutėms. Blynus sudėkite į skardą, išklotą pergamentiniu popieriumi.

Grybų padažas

Nors grybų nemėgstu nuo vaikystės, pagaminau grybų padažą, kuris turėjo didelį pasisekimą svečių tarpe :)

5-6 džiovintus grybus porą valandų (arba per naktį) pamirkome pusėje puodelio vandens. Vandenį neišpilame, bet kelis kartus perkošiame, kadangi gali būti likę smėlio. Užverdame vandenį, kuriame mirko grybai, kartu su pačiais grybais.Verdame apie 15 minučių, kol grybai suminkštės.

Keptuvėje apkepiname vieną svogūną alyvų aliejuje. Sudedame sukapotus virtus grybus, viską apkepiname. Pabaigoje supilam skystį, kuriame virė grybai, pasūdom, įberiam šiek tiek cukraus, grūstų pipirų, ir įpilam 50-100g grietinėlės. Galima padažą pateikti tokios konsistencijos, tačiau galima visą šią masę sutrinti blenderiu iki tolygios konsistencijos. Jei padažas per tirštas, įpilame dar šiek tiek vandens arba grietinėlės.

Manau, kad ne už ilgo imsiuosi ir cepelinų gaminimo :) Tad laukite tęsinio :)

Keksiukai su obuoliais ir morkomis

10 Dec

Keksiukai su obuoliais ir morkomis

Kai visą savaitę praleidžiu sėdėdama prie knygų, parėjusi po paskaitų savaitgalį neturiu kur pasidėti: atrodo, kad pečius tuoj ims spausti nepadaryti darbai. Tokiais atvejais geriausias poilsis – kulinarinis projektas :) Kadangi jau seniai mūsų namai nekvepėjo obuolių pyrago aromatais, ėmiau šiandien ir iškepiau keksiukus su obuoliais ir morkomis. Kadangi į keksiukų sudėtį įeina šiek tiek ruginių miltų, kviečių sėlenos, riešutai, jogurtas, obuoliai, morkos ir rudasis cukrus, manau, kad juos laisvai galima būtų priskirti prie sveikuolių kategorijos:) Kitaip sakant, šiais keksiukais galima mėgaustis iki soties nesigiraužiant dėl suvartotų kalorijų kiekio.

1 puodelis (155g) miltų

1 puodelis rupių kvietinių arba ruginių miltų

1/4 puodelio (20g) kviečių arba avižų sėlenų

2 šaukšteliai kepimo miltelių

1/2 šaukštelio sodos

1/4 šaukštelio druskos

1 šaukštelis cinamono

2/3 puodelio (155g) tamsaus rudojo cukraus

2 dideli kiaušiniai

1 1/2 puodelio (375g) natūralaus jogurto arba tiek pat kefyro

60g sviesto, išlydyto

1 1/4 puodelio burokine tarka sutarkuotų rūgščių obuolių

1 1/4 puodelio burokine tarka sutarkuotų morkų

1/2 puodelio trumpai orkaitėje paskrudintų graikiškų arba pekano riešutų

1/2 puodelio auksinių razinų arba džiovintų spanguolių, arba džiovintų vyšnių

2 šaukštai cukraus

1 šaukštelis cinamono

Sumaišome nedideliame inde sausus ingredientus: miltus, kviečių sėlenas, druską, cinamoną, kepimo miltelius, sodą, rudąjį cukrų.

Dideliame dubenyje lengvai išplakam kiaušinius, supilam jogurtą, lydytą sviestą, viską išmaišom. Suberiam sumaišytus sausus produktus, išmaišom labai lengvai, jokiu būdu ne dideliu greičiu mikseriu. Sudedame obuolius, morkas, riešutus ir razinas, viską atsargiai išmaišom.

Išklojam keksiukams skirtą skardą popieriniais įklotais arba ištepam riebalais, jei įklotų nenaudojam. Šaukštu užpildom kiekvieną keksiuko formelę maždaug iki 2/3 aukščio. Viršų pabarstom cukraus ir cinamono mišiniu. Kepame 15 minučių 200C karštumo orkaitėje. Išėmus porą minučių paliekame keksiukų formoje, o paskui atsargiai išimame ir šiek tiek atvėsiname ant grotelių. Labai skanūs šilti, bet galim laikyti kelias dienas uždarame inde.

Kalafijorų blyneliai su jogurtu ir ikrais

9 Dec

Kalafijorų blyneliai su jogurtu ir ikrais

Taip! Ir vėl kalafijorai:) Šįkart nauja idėja kaip juos pateikti – ogi puikiam lengvam užkandžiui. Mums vakar labai patiko – pagaminau juos vakarienei. Beje, blyneliams nereikės miltų, o rytietiški aromatai praskaidrins nuotaiką:) Tai puiki mintis pavaišinti svečius, juolab, kad blynelius galima pasigaminti iš anksto ir vėliau tik porą minučių atšildyti orkaitėje.

1/2 didelės kalafijoro galvos, išvirtos pasūdytame vandenyje, ir susmulkintos mažyčiais gabaliukais (apie 2 puodeliai)

Druskos

1/2 šaukštelio kepimo miltelių

1/4 šaukštelio malto kumino

1/4 šaukštelio maltos kalendros

1/4 šaukštelio juodųjų pipirų, šviežiai grūstų

1/8 šaukštelio kvapiųjų pipirų

3 didelių kiaušinių baltymai

Aliejaus kepimui

6 šaukštai riebaus jogurto

1 šaukštelis alyvų aliejaus

Ikrai pateikimui

Nedideliame dubenėlyje sumaišom 1/2 šaukštelio druskos, kepimo miltelius, kuminą, kalendrą, pipirus ir kvapiuosius pipirus. Dideliame dubenyje, geriausia elektrinio mikserio pagalba suplakam iki standžių putų kiaušinių baltymus su trupučiu druskos. Įmaišome į baltymų masę virtus susmulkintus kalafijorus ir prieskonius. Viską išmaišome.

Keptuvėje įkaitinam aliejų (geriausia naudoti nepridegančią keptuvę ir tik šiek tiek aliejaus). Šaukšteliu dedame tešlą ir kepame kol paruduoja apačia ant vidutinės ugnies, maždaug 2 minutes. Tada apverčiam, apkepam 2 minutes kitą pusę. Viską kartojame kol iškepame visus blynelius (maži atrodo gražiau, labiau tinka pateikti svečiams kaip užkandžiai).

Blynelius sudedame į skardą, išklotą pergamentiniu poperiumi, ir kai ateina laikas pateikti, pašildome įkaitintoje iki 170C orkaitėje keletą minučių.

Jogurtą sumaišom su šaukšteliu alyvuogių aliejaus, ir šiek tiek druskos. Ant kiekvieno šilto blynelio uždedam mažą šaukštelį jogurto padažo ir šaukštelį ikrų.

Trinta lęšių sriuba. Artimųjų Rytų Aromatai

7 Dec

Trinta lęšių sriuba. Artimųjų Rytų Aromatai

Ar nepastebėjote, jog kuris laikas mano blog’as tapo oranžiniu?:) Peržvelkite pastaruosius įrašus ir nuotraukas – moliūgas, persimonai… Šiandien dar vieno oranžinio įrašo diena:) Esu įsitikinusi, kad šviesios ir ryškios spalvos padeda palaikyti gerą nuotaiką. Ir ne tik spalvos, kurias dėvime, bet net spalvos, kurias valgome! :)

Vakar iki vidurnakčių su savo studijų grupe ruošėme marketingo namų darbą. Universitete galioja tokia sistema, kad kiekvienam semestrui yra sugrupuojamos 4 studentų grupės, ir kai kurie namų darbai turi būti atliekami ne kiekvieno atskirai, o visos grupės. Tai gera proga pažinti vieniems kitus, bet drauge ir išdiskutuoti medžiagą ir iškovoti savo argumentus galutiniame namų darbo variante. Ypač, kai tema tokia sudėtinga, kaip antidepresantų rinka ir marketinginiai sprendimai įvedant į rinką naują produktą:) Tai štai vakar susirinkę niekaip negalėjom įsivažiuoti į darbą: nors laikrodis jau rodė 23:30, mes dar nebuvome pradėję rašyti savo darbo. Ir tada kažkuriam gimė išganinga mintis: įvedėme taisyklę, kad tas, kuris pasakys sakinį, nesusijusį su nagrinėjama medžiaga, arba ims kitus juokinti, sumokės  5 šekelius (3,5 lito). Nepatikėsit, bet darbas buvo sėkmingai pabaigtas per 1,5 valandos, o į bendrą kasą surinkom 95 šekelius (beveik 70 litų)!  :) Dar pora tokių namų darbų ir galėsim šauniai pasismaginti:)

O šios dienos pietums siūlau pasigaminti maistingą ir aromatingą Artimųjų Rytų regiono sriubą. Šios sriubos šaknys – Irane, tačiau izraeliečių tarpe tai vienas populiariausių žiemos patiekalų, dažniausiai ruošiamas Šabui.

4-5 asmenims reikės:

2-3 šaukštai aliejaus

4-5 česnako skiltelės, susmulkintos

1 vidutinis svogūnas, supjaustytas

2 saliero stiebai arba gabalėlis saliero šaknies, supjaustyta

2 morkos, supjaustytos

1 vidutinė bulvė, supjaustyta

1 puodelis raudonųjų lęšių

1 litras sultinio (daržovių, vištienos) arba vandens

2 lauro lapai

1/2 citrinos

1/2 šaukštelio malto cumino

1 šaukštelis saldžiosios paprikos

1 kaupinas šaukštelis turmeriko (kurkuma arba ciberžolė – tokius radau žodyne vertimus)

Druska, pipirai

Kapotos petgražolės, tabasco padažas arba čili pipirai pateikimui

keptuvėje arba puode storu dugnu įkaitinam aliejų, jame ant silpnos ugnies apkepinam svogūną, vėliau ir česnaką. Suberiame smulkintas morkas ir salierą, kepiname viską maišydami. Užpilame sultiniu, užverdame.

Lęšius gerai nuplauname, kelis kartus pakeisdami vandenį. Kai sultinys užverda, supilame lęšius, sudedame bulves. Sudedame lauro lapus, druską, pipirus. Verdame ant silpnos ugnies, kol daržovės ir lęšiai visiškai sukrenta – apie 30 minučių.Pabaigoje supilame pusės citrinos sultis, sudedame prieskonius – turmeriką, papriką, cuminą.

Sriubą pertriname elektriniu mikseriu arba blenderiu. Jei norit, prieš trinant galit įdėti dar kelias susmulkintas česnalo skilteles – skonis bus puikus. Jei sriuba per tiršta, praskiedžiame ją sultiniu arba virintu vandeniu. Pareguliuojam skonį. Prieš pateikiant pašildom, supilam į lėkštes, pabarstom kapotomis petražolėmis ir, jei pageidaujate, tabasco padažu arba čili pipirais. Galite pašlakstyti alyvų aliejumi.

Persimonų salotos su imbieru, mėtomis ir jogurtu

6 Dec

Persimonų salotos su imbieru, mėtomis ir jogurtu

Izraelyje šiandien prasidėjo žiema!!! Lietuviui nesuprasti, koks tai džiaugsmas čia nuolat gyvenantiems:) Dar vakar oro temperatūra buvo +30, o šiandien ji nukrito iki nesuvokiamų žemumų – t.y. +24!:) Be to, naktį lijo lietus, ir pirmąkart šiemet ryte atsidengus užuolaidas nešvietė saulė.

Štai toks dramatiškas oro pasikeitimas tiesiog perdažė miesto gyvenimą kitomis spalvomis:  Tel Avivo gyventojai visi kaip vienas įšoko į žieminę kolekciją – užsivyniojo  šalikus, kojas įmovė į kelius siekiančius batus su dirbtinio kailio dekoracijomis, ir įsisupo į pūkinius lietpalčius. Laiko daug nėra – toks oras išsilaikys gal savaitę-dvi, tad reikia kuo skubiau tą žieminę kolekcija išdemonstruoti:)

Na ką gi, jei saulės nėra danguje, reikia ją “pasigaminti” lėkštėje! :) Spėju, kad persimonų šiuo metu – pilna Maxima. Todėl siūlau išbandyti gaivias salotas, tinkančias kaip netikėtas užkandis arba kaip saldus antrojo patiekalo garnyras.

2 šaukštai smulkiai sukapotų svogūnų (geriausia tinka shallots arba saldus baltasis svogūnas)

1 šaukštas smulkiai susmulkinto imbiero šaknies

1 šaukštas alyvų aliejaus

3 dideli prinokę, bet kieti persimonai

4-5 šaukštai riebaus natūralaus jogurto

2 šaukšteliai sojos padažo

1-2 šaukštai kapotos šviežios mėtos

Šviežiai grūstų juodųjų pipirų

Ant silpnos ugnies aliejuje pakepiname svogūnus ir imbierą, kol jie suminkštės, bet neapskrus (apie 5 min). Išjungiam ugnį, atvėsinam.

Persimonus nulupam ir supjaustom skiltelėmis. Atskirai sukapojame mėtas.

Sumaišome persimonus su pakepintais svogūnais ir imbieru, užpilame jogurtą, pagardiname soja, pabarstome grūstais pipirais ir įmaišome kapotas mėtas. Prieš pateikiant atvėsiname.

Keptas Tofu su aštriu imbiero ir sezamų padažu

2 Dec

Keptas Tofu su aštriu imbiero ir sezamų padažu

Štai jis! Mano patiekalas Nr.1!!! Iki šiol maniau, kad savo mėgiamiausio neturiu, bet nuo šiol – turiu:)

Tofu mano gyvenime tapo didžiuoju atradimu keliaujant po Vietnamą. Jau patį pirmą vakarą su Virgute užėjom į vieną Lonely Planet rekomenduotų restoranėlių, ir aš visai atsitiktinai užsisakiau patiekalą su Tofu. Tai buvo apkepintas sojos sūris, užpiltas skaidriu saldžiai sūriu padažu ir pabarstytas svogūnų laiškais. Taip įsimylėjau šį patiekalą, kad negalėjau savęs nugalėti išbandant vis ką nors naujo: kiekvienąkart bevartydama meniu, sąmoningai ar ne ieškodavau būtent šio patiekalo.

Išvažiavau iš Vietnamo ir niekuomet daugiau neteko ragauti to mano atrasto gardėsio. Todėl tik įsivaizduokite, kaip apsidžiaugiau Žurnale “Food And Wine” atradusi receptą patiekalo, kuris skoniu taaaaaaaaip primena mano Vietnamo kulinarinius pasimėgavimus… Tai Korėjos Tofu patiekalo versija, ir manau, kad ji netgi rafinuotesnė už tą mano vietnamietiškąją…

Produktai – tikrai patys paprasčiausi. Pasigaminti patiekalą užtruksite stebėtinai trumpai. Jei mėgstate skonių pilną Azijos virtuvę, nepraleiskit progos pasilepinti šiuo gardumynu. Lauksiu jūsų atsiliepimų, ar patiko :)

2 žmonėms pagrindiniam patiekalui  arba 4 žmonėms užkandžiui reikės:

2 1/2 šaukšto sojos padažo

1 šaukštas cukraus

1 šaukštas džiovintų čili pipirų (pasireguliuokite šį kiekį pagal tai, kokį aštrumą toleruojate)

1 didelė česnako skiltelė, labai smulkiai sukapota

1/2 šaukšto sezamų aliejaus

2 šaukšteliai sutarkuotos imbiero šaknies

1 šaukštelis paskrudintų sezamo sėklų

1 pakelis kieto tofu sūrio

Aliejaus kepimui

Svogūno laiškų pabarstymui

Virtų ryžių pateikimui

Mažame dubenėlyje sumaišome sojos padažą su cukrumi, čili, česnakais, imbieru, sezamo aliejumi ir sezamo sėklomis.

Tofu supjaustome riekelėmis per visą plotą (turėtų gautis maždaug 8 riekelės). Popierinio rankšluosčio pagalba išspaudžiame visą skystį iš tofu, nusausinam, kol jokio šlapumo nelieka

Didelėje keptuvėje įkaitinam aliejų maždaug 1,5-2 cm nuo keptuvės dugno, kol įkišus medines lazdeles jos ima burbuliuoti. Tai ženklas, kad aliejaus temperatūra tinkama skrudinimui. Sudedame tofu ir kepame, apverčiame kitą pusę, kol apskrunda, paruduoja ir tampa traškus – maždaug 5-6 minutes kiekvieną pusę. Nusausiname iškeptą tofu ant popieriniio rankšluosčio.

Ant kiekvieno gabaliuko tofu užpilame šaukšteliu padažo, apibarstome svogūno laiškais ir pateikiame su virtais ryžiais (be druskos! :) )

Vegetariškas Stir Fry

1 Dec

Vegetariškas Stir Fry

Visiems – žieminiai sveikinimai:) Šiandien prasidėjo paskutinis šių metų mėnuo. Kuo toliau, tuo greičiau tie metai šuoliuoja… Čia atšventi naujus, o čia, žiūrėk, jau kiti nauji po keleto savaičių…

Vakar tarptautinis moterų klubas, kuriam priklausau Izraelyje, surengė gražią šventę: pristatė viso Artimųjų Rytų regiono sriubas ir keletą tradicinių saldumynų. Na tai kas, kad žiemos į Artimuosius Rytus šiemet neprisišaukia net bendros žydų rabinų ir musulmonų imamų maldos: lietus šiemet čia dar nepasirodė. Visi baiminasi, kad ne už ilgo teks normuoti vandenį kasdieniam naudojimui, nes jo čia baisiai trūksta… Tačiau nepaisant neįprastai šiam metų laikui aukštos temperatūros, meniu atnaujinamas pagal kalendorių, o ne pagal termometro parodymus. O štai pagrindinis “šaltojo” sezono (tas šaltasis sezonas labiau primena be galo nusisekusią lietuvišką vasarą:)) akcentas virtuvėje – sriubos: tirštos, kvapnios, maistingos…

Popietės vinimi tapo arabė krikščionė moteriškė, užsiimanti neįprastu amatu, ir iš to pragyvenanti: ji iš daržovių drožinėja nuostabias gėlių kompozicijas. Tokios kompozicijos – mažutės arba milžiniškos – dažnai tampa didžiulių priėmimų, vestuvių, barnitztvų (a la lietuviška pirmosios komunijos šventė, kurią švenčia 13 metų sulaukę berniukai ir 12 metų – mergaitės) stalo puošmena. Tai štai įgudusi meistrė atskleidė visas paslaptis apie drožybą iš agurkų, morkų, cukinijų, ridikų ir burokų. Nieko labai sudėtingo, bet kaip ir bet  kuri tokio pobūdžio veikla, darbas reikalauja didelio kruopštumo ir įgūdžių. Prisiekiu, kada nors parsitempsiu iš turgaus maišą daržovių ir pjaustysiu iki nukritimo – labai jau gerai toks užsiėmimas ramina nervus! :)

Apie marokietiškas, iranietiškas, egiptietiškas, žydiškas ir palestinietiškas sriubas dar būtinai parašysiu, kai tik sudėliosiu visus reikiamus receptus. O šiandien mintimis ir receptais nuskraidinsiu jus ir vėl į Aziją – kur nors į plačiąją Kiniją! Tie, kas viešėjo Azijoje, turbūt ragavo patroškintų žalumynų, pateikiamų kaip garnyras prie pagrindinio patiekalo, arba kaip atskiras patiekalas vegetarams. Morning Glory – mano mėgiamiausios žolės, pateikiamos stir fried Tailande. Taip pat be galo skanios – bok choy. Kiek žiūrėjau internete, tai viena iš kininio kopūsto atmainų. Tikrai pamenu, kad vienu metu jo buvo Lietuvos supermarketuose. Todėl šiandien kviečiu jus pasigaminti vegetarišką vakarienę su stir fried noodles, imbieru ir tofu bei bok choy, pagardintus skrudintais česnakais.

Stir Fried Nodles reikės:

Saujos kininių makaronų (jei neturite kininių, tiks ryžių makaronai arba tradiciniai

3-4 skiltelės česnako, susmulkintos

nykščio didumo imbiero gabalėlis, susmulkintas

1/2 raudonosios paprikos, supjaustytos juostelėmis

1 morka, supjaustyta šiaudeliais

1/2 pakelio tofu, nusausinto, supjaustyto kubeliais

2 saujos sojos daigų

Saujelė kapotų kalendrų

Saujelė smulkintų svogūnų laiškų (maždaug 2-3 cm ilgio šiaudeliais)

Aliejaus kepimui, sojos padažo, saldžiarūgščio čili padažo, cukraus, oister padažo, čili pipiro

Išverdame makaronus, kad jie būtų gerai kietoki. Nusausinam, perliejam šaltu vandeniu, kad nesuliptų.

Įkaitintame aliejuje apkepinam česnaką ir imbierą. Sudedame tofu gabalėlius, apkepiname maišydami minutę – dvi. Suberiam morkas, papriką, vėl skrudiname maišant apie minutę. Supilam makaronus, 2 šaukštelius cukraus, 2-3 šaukštus sojos padažo, 1-2 šaukštus čili padažo, įpilam 1/4 stiklinės vandens ir viską intensyviai sumaišome, kad prieskoniai pasiskirstytų tolygiai. Paragaujame, ar visko pakanka, pabarstome čili pipirais ir nukeliam nuo ugnies. Sudedam sojos daigus, suberiam žalumynus ir viską išmaišom.

Stir Fried Bok Choy

Saujelė Bok Choy

3-4 česnako skiltelės, susmulkintos

aliejaus, druskos

Nuplauname bok choy. Storesnius kotelius nupjauname – jie keps ilgiau, tad sudėsime į keptuvę anksčiau, nei žalius lapus. Įkaitiname aliejų, pakepiname jame česnaką ir sudedame storesnius bok choy kotelius. Kepiname juos maišydami. Jie skaitosi iškepę tada, kai pasidaro permatomi. Jei koteliai labai stori, uždengiame keptuvę minutei dangčiu, kad greičiau suminkštėtų. Tada sudedame likusius žalius bok choy lapus ir kepame maišydami, kad lapai sukristų. Procesas neturėtų užtrukti ilgiau nei 4 minutes. Pabaigoje pasūdome, išmaišome, ir nedelsiant pateikiame kaip garnyrą.

Moliūgas. Oranžinė dieta

29 Nov

Moliūgas. Oranžinė dieta

Kai ateina žiema (Lietuvoje, ne Izraelyje, kur ji vis dar neatėjo:)), prasideda toks keistas procesas: kažkodėl stebuklingai ima siaurėti kelnės. Ypač per liemenį. Jums taip nenutinka? Aš tokiais atvejais bandau save raminti, kad šalto klimato juostoje žmonėms reikia daugiau poodinio riebalų sluoksnio :) Bet taip iš tikrųjų, giliai širdyje, nesinori, kad tas “kelnių siaurėjimo” procesas įsibanguotų taip, kad ilgainiui reiktų pradėti dairytis į didesnių dydžių lentyną drabužių parduotuvėje…

Yra vienas gelbėjimosi ratas, kuris gali sustabdyti platėjančias apimtis. Tai – moliūgas. Šiaip jau niekam ne paslaptis, kad įtraukus kuo daugiau daržovių į mitybos racioną, žymiai paprasčiau reguliuoti savo kūno svorį. Bet moliūgas lieknėjimo dietoje gali tapti empionu – tiek veiksmingumu, tiek nepakartojamu skoniu! Kadangi didžiąją moliūgo dalį sudaro vanduo, galima jį valgyti dideliais kiekiais ir be jokio sąžinės priekaišto. Žinoma, su sąlyga, kad toliau nuo moliūgo padėsime sviestą ir cukrų:)

Grūdai – dar vienas nepakeičiamas lieknėjimo dietos elementas. Todėl kodėl gi nesumaišius šių dviejų gėrybių ir nepasigaminus kokią nors smūginę lieknėjimo porcija?:)

Anksčiau savo blog’e esu aprašiusi savo mėgiamą moliūgo košę – patiekalą iš mano vaikystės, arba iš močiutės skrynios, kaip aš vadinu senoviškus patiekalus. Smagu, kad šis receptas džiaugiasi dideliu susidomėjimu iš skaitytojų pusės!

Štai keletas idėjų, kaip paprastai galima pasigaminti kitokius dietiškus patiekalus su moliūgais.

Visų pirma, pats laikas rytinius sumuštinius su geltonu sūriu pakeisti sveikomis, nekaloringomis košėmis! O kad tos košės būtų gardesnės, paskaninkite jas moliūgu. Nulupę moliūgo odą supjaustykite jį gabaliukais ir išvirkite nedideliame kiekyje vandens (pasūdykite vandenį). Kai daržovė sukris, nupilkite skystį (jis puikiai tiks daržovių sultiniui pagardinti arba verdant bet kokią sriubą), o moliūgo masę sutrinkite švelniai (visai nebūtina padaryti turelės). Tokia moliūgo koše bus galima paskaninti pusrytines košes: grikių, avižų, kviečių, ryžių. Išbandykite – skanu ir sveika!

Kitas sėkmingas būdas panaudoti moliūgą – tai išsikepti jį orkaitėje. Apskrudintas jis taps minkštas ir saldus ir puikiai tiks kaip garnyras prie bet kokio jūsų gaminamo patiekalo, ar tiesiog skanus užkandis. Nuluptą nedidelį moliūgą supjaustome kąsnio didumo kubeliais, apšlakstome šaukštu aliejaus, apibarstome rupia druska, pipirais ir pašauname į orkaitę, įkaitintą iki 180C. Laikas nuo laiko pamaišom, kad moliūgo gabalėliai tolygiai apskrustų. Moliūgas bus iškepęs po 30-40 minučių.

Keptuvėje įkaitiname šaukštą aliejaus ir jame trumpai apkepiname kelias česnako skilteles (susmulkintas). Suberiame apskrudintus orkaitėje moliūgo gabalėlius ir maišydami pakepiname. Pabarstome kapotomis petražolėmis ir galime pateikti ant stalo!

Apskrudintą moliūgą galite atidėti į šoną ir juo pagardinti salotas. Man skaniausia, kai saldžiu moliūgu paskaniniu tradicines žalias salotas su saldžiarūgščiu padažu (ne kartą mano aprašytas blog’e) su kepta vištienos krūtinėle.

Skanaus ir sėkmingo lieknėjimo :) !

Kalafijorų apkepas – antra versija

27 Nov

Kalafijorų apkepas – antra versija

Šiandien ryte nusprendėm su Darium pažaisti tenisą. Mat rytoj abu dalyvaujam teniso turnyre. Išsikrapštėm ankščiau iš lovos, nuvažiavom į kortus, kad valandėlę pasitreniruotumėme. Bet prie įėjimo pamatėm besibūriuojančius būrelį kitų žaidėjų. Pasirodo, kaip tik šiandien vyko vietinio klubo turnyrėlis, o organizatoriai, pagavę mus už pakarpos, prikalbino jame sudalyvauti. Na ir ką gi – vietoj planuotos valandos, pralakstėm tris. Kai grįžom namo 13:30, teko užduoti sau klausimą: ką čia dabar daryti – ar pusryčius gaminti, ar jau pietus?:)

Dievinu kalafijorus. Galėčiau valgyti juos bet kokiu pavidalu nors ir kasdien. Man skanios daržovių sriubos su kalafijorais, salotos, apkepti su džiūvėsiais kalafijorai su šviežiomis virtomis bulvytėmis, ir be abejo, apkepai. Tai vienas iš paprasčiausių ir greičiausių būdų pasigaminti gardų patiekalą, nes kol apkepas kepa, galima padaryti daug kitų darbų – pavyzdžiui, išsimaudyti po dušu po neplanuoto turnyro :)

3-4 asmenims reikės:

1 kalafijoro

3-4 skiltelių česnako

2-3 šaukštų sviesto

2-3 šaukštų su kaupu miltų

1-1,5 stiklinės pieno

Gabalėlio fetos arba pelėsinio sūrio (nebūtinai)

gabalėlio sūrio – Džiugo, Parmezano arba Mocarelos

Džiūvėsių

Druskos, pipirų, muškato riešuto

Kalafijorą apverdame pasūdytame vandenyje, išskirstę vidutinio dydžio žiedeliais su koteliais:) Per tą laiką, kol kalafijoras verda, paruošiame baltąjį padažą: puode su storu dugnu ištirpiname sviestą ir jame apkepiname susmulkintą česnaką. Sudedam miltus ir viską pakepinam. Tada dalimis pilame pieną, nuolat maišant ir kaitinant – kai masė pasidaro vienalytė ir ima tirštėti, pilame sekančią dozę pieno. Padažas turėtų gautis ganėtinai tirštas – paimkite šaukštą padažo ir uždėkite jį ant likusio padažo paviršiaus: forma turi laikytis, o ne prapulti likusioje masėje. Pagardinam padažą pipirais, druska, maltu muškato riešutu.

Formą, skirtą kepimui (aš naudoju apvalią stiklinę – jos dydis kaip tik) ištepame riebalais (sviestu arba aliejumi), apibarstome dugną ir kraštus džiūvėsiais. Ant dugno papilame kelis šaukštus padažo, išlyginame paviršių. Dedame nusausinto apvirto kalafijoro gabaliukus žiedeliais į viršų. Jei naudojame sūrį (fetą arba pelėsinį), į tarpelius pritrupiname sūrio gabaliukų. Tada užpilame likusiu padažu taip, kad jis patektų į tarpelius tarp kalafijoro žiedelių ir būtinai padažu būtų apteptas visas apkepo viršus. Ant viršaus pabarstome tarkuotu sūriu (puikiai tinka mocarela!!) ir pabarstome džiūvėsiais. Kepam 180C orkaitėje apie 40 minučių.