Kai mano jūros gėrybių parduotuvėlė turguje apsiskelbė, kad gali atvežti šviežių gyvų omarų, nė nemirkteldama nusprendžiau, kad gaminsiu juos Valentino vakarienei, kaip pagrindinį patiekalą.
Žinau, kad švieži omarai Lietuvoje – itin reti svečiai. Bet gal kada nors, kur nors, kaip nors teks juos ruošti… Ir jei taip nutiks, tai žinokit, kad paruošti omarus – lengva taip pat, kaip bet kokį šviežią jūros gėrybių produktą: krevetes, kalmarus ar šukutes. Omarus labai aštriu peiliu (arba virtuvinėmis žirklėmis) perjaukite išilgai pusiau, išvalykite tai, kas turi būti išvalyta (atidarę pusiau, pamatysite, ko iš omarų reikia atsikratyti:)), ir štai jūs jau padarėte patį didžiausią ir svarbiausią darbą:) Visa kitka eisis akimirksniu. Tik svarbiausia, neperkepkite omarų, nes jie taps tarsi guminiai. Ir nepagailėkite sviesto – jis tiesiog tobulai ištirpsta kietuose omaro „šarvuose”, kaip kokiuose dubenėliuose. Gardumėlis:)
O kad vakaras būtų dar labiau šventinis, nusprendžiau omarus pateikti ne su šviežiu prancūzišku batonu (labai geras derinys, beje), bet su miniatiūrinėmis cukinijų fritatomis, panašiomis į keksiukus.
Kepti omarai su citrininiu kalendrų sviestu
2 švieži omarai
2-3 šaukštai geros kokybės aliejaus (puikiai tiks alyvuogių)
4 šaukštai minkšto sviesto
1 skiltelė česnako, smulkiai sukapota
3 šaukštai smulkiai sukapotų šviežių kalendrų (jei nemėgstate kalendrų, pakeiskite jas petražolėmis)
1/2 citrinos nutarkuota žievelė
Žiupsnelis čili pipirų (pagal skonį)
Druskos, juodųjų pipirų
Citrinos arba laimo gabalėliai pateikimui
Išdarinėkite omarus: aštriu peiliu arba virtuvinėmis žirklėmis perpjaukite visą omaro uodegą iš pilvo pusės išilgai, tada dideliu peiliu (arba virtuviniu kirvuku) perkirskite omarą išilgai pusiau. Gausite dvi skilteles. Išvalykite vidurius, išplaukite ir gerai nusausinkite. Jei omaras turi žnyples (maniškis buvo parduodamas be jų), plaktuku lengvai sutraiškykite tas žnyples, kad jos iškeptų.
Pasiruoškite sviesto masę: minkštą sviesta išsukite su česnakais, kapotomis kalendromis, citrinos žievele, trupučiu čili pipirų, druska ir pipirais.
Įkaitinkite orkaitę iki 180C. Omarų minkštimą pabarstykite trupučiu druskos ir pipirų. Didelėje keptuvėje, kurioje tilps visos 4 omarų puselės, įkaitinkite aliejų, ir kai temperatūra pasieks vidutinį karštumą, dėkilte omarus vidine puse į apačią. Kepkite 5 minutes ant vidutinės ugnies. Tada atsargiai žnyplėmis išimkite omarus iš keptuvės ir perkelkite juos į kepimo skardą, padėdami perpjautomis puselėmis į viršų. Kiekvieną gausiai pateplite sviesto mišiniu ir pašaukite į orkaitę. Kepkite 3-4 minutes, kol sviestas išsilydys (neperkepkite, antraip omarai pasidarys kieti tarsi guminiai).
Pateikite omarus su citrinos gabalėliais ir su šviežia balta duona. Aš pateikiau omarus su miniatiūrinėmis cukinijų fritatomis.
Cukinijų fritatos
2 mažos cukinijos, perpjautos per pusę išilgai ir supjaustytos plonomis riekelėmis (mandolina šiuo atveju puikus pagalbininkas)
Šlakelis aliejaus
1 šalotinis svogūnas, labai smulkiai sukapotas
1 česnako skiltelė, labai smulkiai sukapota
4 kiaušiniai
2 kaupini šaukštai krakmolo
Saujelė sukapotų petražolių arba svogūnų laiškų arba šviežių mėtų
1/4 stiklinės sutarkuoto kietojo sūrio
Žiupsnelis tarkuoto muškato riešuto
Druska ir juodieji pipirai
Didelėje keptuvėje įkaitinkite truputį aliejaus. Jame trumpai apkepinkite svogūnus ir česnakus, kai šie suminkštės suberkite cukinijų pusžiedžius ir kepinkite maišydami, kol cukinijos taps minkštos. Atidėkite į šalį ir atvėsinkite.
Dubenėlyje suplakite kiaušinius, įberkite krakmolą, žalumynus, tarkuotą sūrį, muškatą, truputį druskos ir pipirų (atsargiai dėkite druską, nes sūrumo suteiks tarkuotas sūris), viską išsukite iki vientisumo. Tada supilkite cukinijų masę ir viską atsargiai sumaišykite.
Mažų muffins formą patepkite aliejumi ir į kiekvieną angelę šaukštu supilkite paruošto mišinio. Dėkite į įkaitusią orkaitę ir kepkite apie 20 minučių, kol fritatos išsipūs ir bus pilnai iškepę.
Aišku 🙂 Manieji bus gyvi, teks apvirt porą minučių preliminariai 🙂
Jolanta, bent mano omarai, tie kur pirkau, buvo negyvi, tai aš juos tiesiog ir perpjoviau peiliu… Jei būtų gyvi turbūt irgi būčiau taip dariusi, gal iš po peilio nebūtų pabėgę?:)
Vieno nesupratau. Čia taip gyvas omaras išdarinėjamas aštriu peiliu arba žirklėmis ar jį preliminariai reikia panardint į verdantį vandenį? Visa kita kaip ir aišku..
Omarai – ne vegetariški, užtai cukinijų fritatos – tikros morkų pusseserės. Ar ne taip?
Nuo kada omaras — morkos pusbrolis? Tai nėra vegetariškas patiekalas.
Odeta, aš vienąkart nusipirkau didžiulį omarą, kuris buvo virtas ir užšaldytas. Ir tas man buvo blogiausias kada nors mano ragautas, nes nežinia ką su juo daryt – dar pakepsi ar pavirsi, ir jis taps guminiu, jei tik atšildysi, tai irgi nevalgysi juk tokio… Žodžiu, švieži geriausi, kaip tu sakai, su sviestu ir česnaku.
Oi pagalvojau, gal as cia labai mandrai parasiau…tiesiog viena diena omara gavome toki visapusiskai blogiausiai paruosta „5 kartus susaldyta ir atsildyta”, kad supratau, koks yra geris sviezumas!!!!
Už tai žinau, kurie skaniausi;)
Būtent, Odeta. Kai švieži – nieko daugiau ir nereikia. Pasaka savaime:) P.S> Bet tau pasisekė – trys dienos su omarais ant stalo?? Neblogai…:)
Merginos, savo komandiruotėje turėjau garbėstris vakarus iš eilės mėgautis omarais. Pasakysiu paparastai, kai jie švieži, tai nieko per daug ir nereikia…sviestukas, česnakiukas, vyniuko taurė ir tobulas vakaras garantuotas. Bet…jeigu jis peršaldytas, perkeptas/pervirtas, tada jau tikrai niekas nepadės, net visokie įmantrūs ruošimo būdai. Tada jau geriau į kotelus!
Aušra, aš sutinku, kad žvejai dar nieko tobulesnio iš jūros dugno ištraukti neišmoko… Omarai, žinoma, ne kasdienis maistas, bet jau gėris neišpasakytas. Bet kokia diena su tokia vakariene gali tapti nuostabiausia švente. Bus įdomu perskaityti kaip tu juos ruoši, nes aš tai paprastai – sviestukas ir viskas:)
Nida, mes kaip susitare – as Valentino dienai irgi omarus planuoju, surf-and-turf stiliumi; omarai tikriausiai labai valentiniskas patiekalas; tavieji labai apetitnai atrodo;