Apie mane
Kiek save prisimenu, gaminti maistą man buvo didžiausias malonumas. Kai kieme žaisdavom “namus”, aš visuomet buvau mama, kuri lėlių indeliuose makaluodavo įvairiausias košes. Tiesa, tuomet dažniausiai tik iš smėlio ir vandens.
Kai nosį įkišdavau į tikrąją virtuvę Druskininkuose, dažniausiai būdavau išprašoma lauk, kad nesimaišyčiau po kojomis ir “nedaryčiau bardako”. Mano kulinariniai sugebėjimai atsiskleisdavo tik tais vakarais, kai su baime laukdavau iš tėvų susirinkimo grįžtančios mamos. Žinojau, kad už blogą elgesį per pamokas vistiek gausiu į kailį, tad šiokie tokie gardumynai (dažniausiai tai būdavo netikėčiausi patiekalai iš virtų kiaušinių – nieko kitko gaminti nemokėjau) turėdavo suminkštinti mamos širdį.
Pirmas mano savarankiškai pagamintas patiekalas buvo barščių sriuba KTU bendrabutyje. Išvirus namines dešreles, ranka nekilo išpilti vandens, kuriame jos virė: amžinas studentiškas alkis vertė išgalvoti dar kokį nors patiekalą. Kažkur spintoje radau užsilikusių apdžiūvusių burokų. Niekuomet nemaniau, kad gausis tokia skani sriuba! Ketvirtais studijų metais nervinau visą bendrabutį, nes pernelyg dažnai iš bendrosios virtuvės sklisdavo šokoladinio pyrago kvapai…
Šiandien galiu drąsiai teigti: maisto gaminimas – tai didžiausia mano pasija, mano hobis ir mano poilsis. Nemėgstu gaminti ypač prašmatnių, be proto brangių ar pernelyg egzotiškų patiekalų, o pirmenybę teikiu paprastam ir greit paruošiamam maistui. Daug minčių ir idėjų surandu savo gausioje kulinarinių knygų kolekcijoje, o keliaudama visuomet parsivežu naujų prieskonių ar tos šalies maisto gaminimo kursų baigimo sertifikatą. Esu įsitikinusi, kad gaminti maistą gali visi, tereikia šiek tiek įkvėpimo…
P.S. Neklauskite koks mano mėgstamiausias patiekalas, nes tokio neturiu:)
P.P.S. Šiuo metu laikinai gyvenu Izraelyje, tad ingredientai, kuriuos čia naudoju ruošdama maistą, gal kartais ne visai atitiks Lietuvos asortimentą ir klimatą.
