Turiu vieną keistą būdo savybę – jei jau susižaviu kokia nors šalimi, gyvenu ja kasdien prisiminimuose, svajodama, kurdama planus kaip vėl į ją nuvykti, kaip vėl išgyventi pačias maloniausias akimirkas. Nenuilsamai domiuosi tenykšte kultūra, ir visų pirma maistu. Portugalija mano gyvenime atsirado ne taip ir seniai. Galima sakyti, ji kryptingai pas mane ėjo… Visų pirma […]

Moliūgų sezonas dar tik prasideda, bet jau vilioju jus naujais patiekalais iš šio geltonskruosčio milžino!  Bet pradžioje pakalbėkime apie humusą apskritai. Kai pirmą kartą ar tai Turkijoje, ar tai Graikijoje paragavau humuso, net apmiriau iš malonumo jį laižydama.. Tuomet net nesupratau, iš ko gi jis pagamintas… Avinžirniai tada dar tikrai buvo neatrastas lobis mano virtuvėje, […]

Kadangi vasara šiemet tik prigrasino, kad ateis, o taip ir neatėjo, tai nusprendžiau paskutinius šių metų saulės spindulius gaudyti Portugalijoje. Kodėl Portugalijoje? Ogi todėl, kad ši šalis buvo meilė iš pirmo žvilgsnio. Sakyčiau net jausmas, kad rodos kažkuriame gyvenime čia jau būčiau gyvenusi…  Paprastai planuodama savo kelionių maršrutus stengiuosi pernelyg neužsiciklinti ties kokiu vienu ir tuo pačiu […]

Rudenį mane dažnai apima savotiška “panika”, kad gelstanti ir rundanti gamta daugiau niekada nesužaliuos… Na greičiausiai taip ir bus šiemet, bet juk kitąmet ir vėl ateis pavasaris, tiesa? Tačiau “nepaleisti” vasariškos žalumos atkakliai stengiuosi bent jau virtuvėje, todėl mano valgiaraštyje dažnai atsiradna skaisčiai žalios spalvos patiekalai.  Špinatai, brokoliai, porai, žalieji žirneliai, šparaginės pupelės, kale (lapiniai […]

Ar jums dažnai būna taip, kad patys save nustebinate? Man nutinka kartais, gal net retkarčiais, bet šis tikrai buvo vienas tų.  Labai labai laukiau, ir pagaliau sulaukiau obuolių derliaus (bent vienas derlius šiemet, tokią nepasisekusią vasarą, sunoko gausiai ir laiku:)). Draugė prikrovė pilną maišą obuolių… “Šie – alyviniai, iš tėvuko sodo. O šitie gražuoliai – ananasiniai. Šitie […]

Ar pastebjote, kaip patraukė gaminti patiekalus, kuriems reikia karštos orkaitės?:) Bent nuo jos, bent nuo skleidžiamo kvapo šiek tiek sušyla namai…. Šią savaitę pas mane viešėjo bičiuliai iš Pietų Afrikos. Kaip įprasta tokiais atvejais, aš vis atsiprašinėjau ir apgailestavau dėl mūsiškio oro…. Nes pati rekomendavau jiems atvykti rugsėjo pradžioje, nes oras greičiausiai bus nuostabus – […]

Sriubos mano dietoje užima labai svarbią vietą. Sriubas aš labai mėgau nuo vaikystės. Išskyrus pienišką, galėjau sriubas valgyti nors ir tris kartus per dieną. Mano broliui su sriubomis buvo sunkiau – jį pasodindavo prie stalo ir skaičiuodavo 10 šauštų, kuriuos tas per ašaras privalėjo suvalgyti. Per tą laiką aš jau būdavau ištuštinusi savo dubenį ir […]

Man ganėtinai dažnai tenka užduotis paruošti vakarienę draugų ar bičiulių ratui. Tas ratas visuomet būna tokio dydžio, kiek gali sutalpinti visiškai išskleistas mūsų valgomasis stalas. Tad svečių dažniausiai būna 10. Jei vakarienė mažiau formali, šeimos rate, susodiname ir daugiau, pristatydami prie likusių nederančias kėdes…  Pats maloniausias darbas prieš svečių priėmimą man būna valgiaraščio sugalvojimas. Nors užrašų […]

Na nelabai pasisekė šiemet su tais orais… Po tokios šaltos vasaros tikėjausi atsigriebti bent rugsėjį, bet jis nieko gero nežada… O kai nežada nieko orai, tai be sąžinės graužaties laiką galima ramiai leisti virtuvėje:) Ypač kai daržovės pačios šviežiausios, pačios maldauja papulti į lėkštę… Man viena tokių daržovių, be kurios ilgai neišgyvenčiau, yra burokėlis! Visokiom […]

Ką daryti, kai užvaldo nenumaldomas troškimas suvalgyti ką nors skanaus? Ką nors minkšto, puraus, švelniai saldaus?… Kepti madlenas!  Madlenos – tai mažos “letenėlės” formos minkštučiai pyragaičiai, kepami specialioje formelėje. Jie itin dėkingi, kai reikia nedidelių vaišių su puodeliu kvapnios arbatos. Madlenos skaniausios šviežutėlės, tik ką iškeptos, tačiau minkštos išlieka ir rytojaus dieną. Jas, beje, sėkmingai […]